- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-02-10
- Bylos Nr.
- e2-290-534/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audrius Žiedelis
- Ieškovas
- N. Š.
- Atsakovas
- ADB „Compensa Vienna Insurance Group”
- Trečiasis asmuo
- L. L.
dalyvaujant ieškovo N. Š. atstovei adv. Ritai Petručionytei,.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. Š. ieškinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“ dėl draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo L. L.. Teismas
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas N. Š. (toliau – ieškovas) ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – atsakovės) „Compensa Vienna Insurance Group“ 11903,04 Eur draudimo išmoką, 5 procentų procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki visiško sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas ieškinyje nurodo, kad 2020 m. rugsėjo 14 d. apie 23 val. 10 min. Kaune, Sandraugos g. ir Taikos pr. sankryžoje, trečiasis asmuo L. L., vairuodamas automobilį VW PASSAT valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš darydamas posūkio manevrą iš šalutinio kelio - Sandraugos g. į pagrindinį kelią- Taikos prospektą, nepraleido ieškovo, pagrindiniu keliu vairuojančio motociklą KTM 1290 SUPER DUKE R valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko ieškovas vengdamas susidūrimo, nesuvaldė stabdomo motociklo, virto. Ieškovas ir motociklas trenkėsi į asfaltą, motociklas slysdamas asfaltu sustojo atsitrenkęs į kelio atitvarą, ieškovas taip pat iš inercijos nuslydo asfaltu. Buvo apgadintas motociklas bei ieškovo motociklininko - apranga. Automobilį vairavęs trečiasis asmuo L. L. pripažino padaręs KET pažeidimą, todėl trečiasis asmuo ir ieškovas užpildė eismo įvykio deklaraciją ir, esant vairuotojo privalomos civilinės atsakomybės sutarčiai, ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl žalos atlyginimo. 2020 m. lapkričio 5 d. ieškovas gavo pranešimą Nr. SDZ19163, kuriuo atsakovė pranešė apie sprendimą atsisakyti išmokėti draudimo išmoką ieškovui. Ieškovas su šiuo atsakovės sprendimu nesutinka ir kreipėsi į teismą dėl draudimo išmokos priteisimo.
Ieškovas teismo posėdyje nurodė, kad buvo vakaras, gatvė buvo remontuojama, jis, vairuodamas motociklą, išvengė susidūrimo su trečiojo asmens L. L. vairuojama transporto priemone, kitų liudytojų nebuvo. Jis pėstute nuvarė sugadintą motociklą iki namų. Jis neprašo atlyginti motociklų detalių kainą, kurios nebuvo apgadintos eismo įvykio metu. Nurodo, kad atsakovo argumentas, kad eismo įvykio vietoje nebuvo autoįvykio pėdsakų atmestinas, nes sankryžoje vyksta intensyvus eismas, vyko kelio remonto darbai, o atsakovo (draudimo bendrovės) darbuotojas atvyko apžiūrėti sankryžos po trijų savaičių, kai įvyko kelio asfalto klojimo darbai. Nurodo, kad motociklui padarytą žalą ir motociklininko aprangai padarytą žalą patvirtina rašytiniai įrodymai, nuotraukos. Ieškovas lūžių ir rimtesnių sužalojimų nepatyrė, buvo kūno sumušimai, kurie po kurio laiko praėjo, nereikėjo kreiptis į gydytojus.
Atsiliepimas
Atsakovas ADB „Compensa Vienna Insurance Group” prašo ieškinį atmesti, nes autoįvykio vietoje autoįvykio pėdsakų nėra, o eksperto V. M. išvadoje nurodyta, kad techniniu požiūriu neįtikėtini motociklo apgadinimo susidarymo aplinkybės.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas.
Civilinės atsakomybės sąlyga yra atsakovo neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo L. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 154 str. reikalavimą: 2020 m. rugsėjo 14 d. apie 23 val. 10 min. Kaune, Sandraugos g. ir Taikos pr. sankryžoje, trečiasis asmuo L. L., vairuodamas automobilį VW PASSAT valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir prieš darydamas posūkio manevrą iš šalutinio kelio - Sandraugos g. į pagrindinį kelią- Taikos prospektą, nepraleido ieškovo N. Š., pagrindiniu keliu vairuojančio motociklą KTM 1290 SUPER DUKE R valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko ieškovas, vengdamas susidūrimo, nesuvaldė stabdomo motociklo, virto. Motociklas trenkėsi į asfaltą, motociklas slysdamas asfaltu sustojo atsitrenkęs į kelio atitvarą, ieškovas iš inercijos nuslydo asfaltu. Buvo apgadintas motociklas bei ieškovo motociklininko - apranga. Trečiasis asmuo L. L. savo civilinę atsakomybę buvo apdraudęs ADB „Compensa Vienna Insurance Group” privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.
Atsakovas ADB „Compensa Vienna Insurance Group” atsisakė atlyginti ieškovui autoįvykio matu patirtą žalą bei prašo ieškinį atmesti, nes autoįvykio vietoje autoįvykio pėdsakų nėra, o eksperto V. M. išvadoje nurodyta, kad techniniu požiūriu neįtikėtini motociklo apgadinimų susidarymo aplinkybės.
Teismui pateikti rašytiniai įrodymai rodo, kad trečiasis asmuo L. L. civilinę atsakomybę buvo apdraudęs ADB „Compensa Vienna Insurance Group” sutartimi AMA2123761. Žalos atlyginimo bylos Nr.9160335-1 medžiaga – eismo įvykio deklaracija, eismo įvykio aplinkybių patikslinimas, rodo, kad ieškovas kreipėsi į draudimo bendrovę dėl patirtos žalos 2020 m. rugsėjo 14 d. apie 23 val. 10 min. Kaune, Sandraugos g. ir Taikos pr. sankryžoje atlyginimo. Atsakovas ADB „Compensa Vienna Insurance Group” kreipėsi dėl autoįvykio į UAB „Impulsana“ dėl eismo įvykio ekspertizės. Ekspertizės išvadoje MV 2021-03 eksperto V. M. išvadoje nurodyta, kad techniniu požiūriu neįtikėtini motociklo apgadinimų susidarymo aplinkybės. Atsakovas ADB „Compensa Vienna Insurance Group” papildomai nurodo, kad 2020-10-07 apžiūrėjus autoįvykio vietą autoįvykio pėdsakų neužfiksuota.
Ieškovas N. Š. teismui pateikė AB Kauno tiltų pažymą, kad 2020 spalio 6 d. autoįvykio vietoje buvo klojamas asfaltas (162 b.l.,3 t.), atsakovo darbuotojas autoįvykio vietą apžiūrėjo po 3 savaičių nuo autoįvykio 2020-10-07, todėl esant gatvėje intensyviam eismui, paklojus asfaltą, negalėjo rasti autoįvykio pėdsakų. Teismas 2022-03-07 byloje paskyrė trasologinę – autotechninę ekspertizę, siekdamas nustatyti eismo įvykio kilimo mechanizmą, nustatyti ar motociklo apgadinimai atsirado ieškovo ir trečiojo asmens autoįvykio metu nurodytomis aplinkybėmis. 2022-06-29 Lietuvos teismo ekspertizės akte Nr.11-644(22) nurodyta, kad iš turimų duomenų negalima nustatyti eismo įvykio eigos (mechanizmo). Užfiksuoti pėdsakai ant motociklo nurodo tikėtiną sugadinimų susidarymo mechanizmą. Teismo ekspertizės išvadoje nurodytas motociklo apgadinimų atsiradimo mechanizmas atitinka ieškovo N. Š. žodinį paaiškinimą teisme ir draudimo bendrovei pateiktus rašytinius paaiškinimus. Ieškovo paaiškinimai, trečiojo asmens rašytiniai paaiškinimai, teismo ekspertizės išvada paneigia atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group” atsikirtimą ir pateiktą UAB „Impulsana“ eksperto V. M. MV 2021-03 išvadą. AB Kauno tiltų raštas į ieškovo advokatės paklausimą rodo, kad kelio asfaltavimo darbai įvyko prieš atsakovo darbuotojui apžiūrint eismo įvykio vietą praėjus 3 savaitėms po autoįvykio. Teismo ištirti įrodymai rodo, kad eismo įvykis (draudiminis įvykis) įvyko ir atsakovas turi prievolę pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 str. pagrindu ieškovui atlyginti žalą. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016 25 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Transporto priemonių vairuotojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis – civilinės atsakomybės draudimo rūšis, įtvirtinta įstatyme (CK 6.254 straipsnio 1 dalis, TPVCAPDĮ 1 straipsnis).
Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Lėšų panaudojimas turi būti susijęs su sugadinimų pašalinimu.
Žalos padarymo faktas sukuria prievolę ją atlyginti – padengti natūra ar sumokėti nuostolius pinigais. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (CK 6.251 straipsnis). Tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas. Tokiu atveju svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Vienas tokių taikomų būdų – prarasto turto atkuriamosios vertės nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. ir kt. v. J. D. B., bylos Nr. 3K-3-763/2001; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. V. R. N., bylos Nr. 3K-3-166/2009; kt.). Taikant šį turto vertinimo metodą apskaičiuojama, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo ar sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo ar sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Atkūrimo kaštai šiuo atveju apima išlaidas, reikalingas atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 straipsnis), kuris iš esmės reiškia tai, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama grąžinti ją patyrusį asmenį į iki pažeidimo buvusią padėtį. Asmens teisė į turtinės ir neturtinės (materialinės ir moralinės) žalos atlyginimą garantuojama Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs ar reikalavimo teisę perėmęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas. Kai žala padaroma asmens turto sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė ir šie netekimai kompensuojami. Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atkūrimo išlaidų ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti.
Žalos dydis – fakto klausimas, todėl žalos dydis – viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo, šios aplinkybės įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas iš Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatytų turto vertinimo metodų, jo pagrindą sudaro skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. ir kt. v. J. D. B., bylos Nr. 3K-3-763/2001; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. V. R. N., bylos Nr. 3K-3-166/2009; kt.). Taikant šį turto vertinimo metodą apskaičiuojama, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo ar sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo ar sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Atkūrimo kaštai šiuo atveju apima išlaidas, reikalingas tokio paties nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. K. v. D. Č., bylos Nr. 3K-3-417/2014).
Ieškovas N. Š. teismui pateikė rašytinius įrodymus – motociklininko aprangos įsigijimo sąskaitas, susirašinėjimą su pardavėjais, įrodančius apgadintos motociklininko aprangos įsigijimo kainą (1 tomas). Pateikti įrodymai rodo, kad motociklininko apranga įsigyta prieš autoįvykį, yra nauja, todėl teismas atlygina ieškovui patirtus nuostolius, atsiradusius autoįvykio metu sugadinus motociklininko aprangą: priteisiama žala už šalmą 1250 eurų, už odinę striukę 399,99 eurus, už stuburo apsaugą 170,95 eurus, už pirštines -91,94 eurus, už batus 189,95 eurus. Iš viso 2102,83 eurus.
Ieškovas N. Š. teismui pateikė 2021-06-07 Autotransporto priemonės vertinimo ataskaitą (b.l.25-106,2t), iš kurios nustatyta, kad transporto priemonės atkuriamoji vertė, įvertinus detalių nusidėvėjimą yra 9890,21 eurų. Motociklui padarytos žalos įvertinimo paslaugos ieškovui kainavo 380 eurų. Ieškovo pateikta remonto darbų sąmata, nuotraukos, užfiksuoti motociklo pažeidimai yra tinkamas įrodymas žalos dydžiui nustatyti, nes apima motociklo pataisymo, atstatymo išlaidas. Vertinimą atliko kvalifikuotas turto vertintojas. Tarp šalių ginčo dėl padarytos žalos motociklui įvertinimo nėra.
Teismas atmeta atsakovo reikalavimą atmesti pridėtinės vertės išlaidas iš žalos sumos, nes ieškovas yra fizinis asmuo, kuris įgydamas prekes sumoka pridėtinės vertės išlaidas, neturi galimybės jų susigrąžinti. Ieškovas nurodo, kad siekia suremontuoti motociklą.
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021-06-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Teismas, vadovaudamasis LR CPK 88 str., 93 str. 1 d., 98 str., paskirsto bylinėjimosi išlaidas. Teismui tenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovo priteisia bylinėjimosi išlaidas 3396,49 eurų (žyminis mokestis, ekspertizės išlaidos, motociklo įvertinimo išlaidos, vertimo išlaidos). Ieškovas teismui pateikė įrodymus dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš ADB „Compensa Vienna Insurance Group”, j.a.k.304080146, N. Š., a.k(duomenys neskelbtini) naudai 11993 eurus 04 centus nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą nuostolių sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. birželio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3396 eurus 49 centus bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.