Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2019-09-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-4-993/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-09-17
Bylos Nr.
1-4-993/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Indrė Averkienė
Nukentėjusysis
J. R.
Kaltinamasis
E. V.
Advokatai
Rūta Mikšė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-4-993/2019Proceso Nr. 1-01-1-26292-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.2.; 1.2.4.6.2.1.; 2.3.6.4.6 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 17 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Indrė Averkienė,sekretoriaujant Vilmai Smolskienei, Aurelijai Genienei, Laurai Ražanskaitei,dalyvaujant prokurorei Astai Chraminai,nukentėjusiajam J. R.,kaltinamajai E. V., jos gynėjai advokatei Rūtai Mikšei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Kaune, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Kaunas, išsituokusi, dirbanti (duomenys neskelbtini) direktore, neteista,

kaltinamas padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. V. 2018 m. birželio 3 d. apie 20.19 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini)Kaunas, tyčia įspyrė savo sugyventiniui J. R. į dešinę koją, tuo nukentėjusiajam J. R. padarydama kraujosruvą dešinėje šlaunyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamoji E. V. kalta neprisipažino, teismo posėdyje paaiškino, jog 2018 m. birželio 3 d. ji jokio nusikaltimo neįvykdė, prieš J. R. nesmurtavo, fizinio skausmo jam nesukėlė, smurtauti ji nebūtų pajėgusi dėl savo sunkios fizinės būklės. J. R. nori su ja susidoroti, todėl apkaltino ją smurtu prieš jį. Jis žino jos padėtį, veiklos pobūdį, kad ji užsiima įvairia veikla, dirba su valstybiniais, socialiniais projektais, pati padeda emociškai sutrikusioms moterims, veda seminarus apie santykius šeimoje, jis žino, kad dėl teistumo jos veikla sustotų. Iš pradžių su J. santykiai buvo normalūs, tačiau vėliau kildavo visokie šeimyniniais pasiaiškinimai, ginčai. J. nuolat būdavo užsiėmęs savo versle, o jai trūko jo dėmesio. Taip kartu praleido apie 12 metų. Paskutinius metus ji jautė didelį emocinį išsekimą, J. ją terorizuodavo, kad be jo ji neturės net ko valgyti, reikalaudavo būti nuolankiai. Ilgą laiką ji kentėjo psichinį smurtą. 2018 m. balandžio 26 d. gimė jų bendras vaikas – sūnus G. Dar prieš gimdymą ji jautėsi silpna, išsekusi. Po gimdymo jos sveikata dar labiau suprastėjo. Gimdymas buvo sunkus, jai diagnozavo antro laipsnio plyšimą, dvi savaites nuolat užkildavo temperatūra, susirgo mastitu. Tuo metu dar mokėsi universitetuose, reikėjo laikyti egzaminus, mokėsi naktimis. J. R. jai nepadėdavo, nei vaiko prižiūrėti, nei kitus buities darbus atlikti. Šiuo laikotarpiu buvo itin nuvargusi nuo fizinio skausmo, nes labai skaudėjo krūtis, o nuo išsekimo vos pavaikščiodavo. 2018 m. birželio 2 d., ryte, jai buvo vienas iš egzaminų laikymų. Tą dieną jai buvo du egzaminai, vienas ryte, o kitas vakare. Egzaminą laikė nuotoliniu būdu. Po rytinio egzamino, kadangi jam ruošėsi papildomai naktį, žinodama apie vakare laukiantį egzaminą ir būdama labai pavargusi, išlaikiusi egzaminą, norėjo nusnūsti, todėl paprašė, kad dukra M. nuneštų kūdikį tėvui. Bemiegodama išgirdo kūdikio klyksmą, iš pradžių net nesuprato, kas čia atsitiko, šoko jo ieškoti, nusiropštė iki vonios, tada priėjo prie balkono ir iš antrojo namo aukšto vežimėlyje pamatė verkiantį sūnų. Nuo verksmo jis buvo net pamėlynavęs. Paties J. R. namuose nebuvo ir tą dieną J. R. grįžtančio į namus nesulaukė. 2018 m. birželio 3 d., ryte, maždaug apie 08.00 val., išgirdo, kad J. R. yra namuose. Išgirdusi, kad J. yra namuose, pasiėmė kūdikį ant rankų ir leidosi žemyn į pirmą namo aukštą ir J. R., kuris buvo pirmame namo aukšte, paklausė: „gal bent per tėvo dieną pabus namuose su kūdikiu“. Tada J. R. kuo skubiu išbėgo iš namų ir išvažiavo, kad tik jam nereiktų vaiko prižiūrėti. Į namus jis grįžo kaip visada, apie 19.30 - 20.00 val. Kai J. grįžo į namus, ji kelis kartus paklausė J., kodėl paliko sūnų vieną, kodėl bent per tėvo dieną jis nepabūna su vaiku ir neleidžia jai pailsėti. Tačiau vietoj atsakymo ji gavo smūgį į kairįjį skuostą. Tuo metu ji laikė jų sūnų ant rankų, taip jau buvo pralaikiusi kelias valandas, nes sūnui skaudėjo pilvelį. Po smūgio ji nedvejodama surinko 112 ir išsikvietė pagalbą. J. to nesitikėjo, net išpūtė akis, galvojo, kad ji neskambins ir niekur nesikreips, tačiau fizinio smurto ji neketino toleruoti. Kai paskambino pagalbos telefonu, J. R. jai pasakė, kad dabar dėl šito skambučio jis jai padarys taip, kad neturės su G. ką ėsti, kad sužlugdys jos karjerą, išmes ją iš namų, atims vaiką. Taip pasakęs, jis pasiėmė savo mobilųjį telefoną ir paskambino pagalbos telefonu. Girdėjo, kad kaip jis pasakojo, kad ji jį sumušė. Ji suprato, kad yra bejėgė, todėl pradėjo pati jį filmuoti. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, ji viską jiems papasakojo, sakė, kad yra kameros, kad galima jas peržiūrėti, bet policijos pareigūnams jos nedomino, jie patikėjo J. pasakymu, kad kameros tuo metu buvo išjungtos ir nieko neįrašinėjo. Vėliau ji sužinojo, kad J. sūnus tvarkė įrašus, juos trynė. Pareigūnai tiek ją, tiek J. R. išvežė į policijos komisariatą. Kadangi ji tuo metu maitino, negalėjo palikti sūnaus, todėl reikėjo sesers pagalbos. Ji paskambino sesei, viską papasakojo, paprašė atvažiuoti. Po 10-15 min. ji atvažiavo, padėjo sūnų aprengti, bandė išsiaiškinti situaciją, prašė J. taip nesielgti, tačiau jis vis kartojo, kad jei ji atsiims pareiškimą, tada ir jis atsiims. Pats J. R. jos prašė atsiimti pareiškimą, vėliau siūlė susitaikyti ir tyrimą nutraukti, tačiau tokiu atveju reikia prisipažinti padarius nusikaltimą. Ji jokio nusikaltimo nepadarė, todėl nesutiko susitaikyti. Policijos komisariate jai iš karto pasiūlė vykti pas specialistus dėl sužalojimo, ji tą ir padarė. J. R. vienai parai sulaikė. Kaip ant jo kojos atsirado mėlynė, ji nežino, jis sportininkas, tai gal sporto salėje susižalojo, ar kitu būdu. Tą vakarą jokių sužalojimų pas jį nesimatė, buvo su šortais, todėl butų pasimatę. Be to ji buvo basa ir nusilpusi, todėl spirti, kad liktų mėlynės, net nebūtų pajėgusi. Šiuo metu jie kartu nebegyvena, po įvykio J. R. namą padovanojo vyresniajam sūnui ir jai buvo liepta išsikelti.

Nukentėjusysis J. R. teismo posėdyje palaikė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir paaiškino, jog jis nuo 2015 metu gyveno kartu su E. V. ir jos dukra. 2018 m. balandžio 26 d. gimė jų bendras vaikas G. Gyvenant kartu su E. V. pasitaikydavo tarpusavio konfliktų, konfliktai kildavo dėl įvairių buitinių priežasčių, kadangi E. V. yra konfliktiška asmenybė, greitai įsiplieskia ir nevaldo savo emocijų. Ji visada rasdavo prie ko prisikabinti, nuolat keldavo namuose įtampą. Jis stengdavosi jai įtikti, išleido ją į Indiją pusei metų, mokėjo jos išlaidas, Indijoje ji prabuvo 5 mėnesius, vėliau jis sužinojo, kad ji laukiasi. Gimus vaikui, jis viską sūnui supirko, neskaičiavo pinigų, E. nurodymu, pirko brangiausius ir geriausius daiktus, visi norai būdavo išpildyti. Vaiko drabužius net vakarais rankomis skalbdavo su ekologiškais skalbikliais ir juos lygindavo. Ji yra verslininkas, yra keturių kompanijų vadovas, jo laikas suplanuotas, vyksta į susitikimus ir panašiai, todėl nuolat namuose negali būti, o E. jam priekaištaudavo, kad mažai dėmesio skiria. 2018 m. birželio 3 dienos ryte, 9.00 val. jis turėjo vykti sportuoti į Žalgirio arenoje esantį sporto klubą „Impuls“. Besiruošiant išvykti iš namų, atsikėlė ir su kūdikiu į pirmąjį namo aukštą nusileido Eglė. Ji paklausė „kur tu bėgi“. Pasakęs, kad kūdikį pasaugos M., išėjo iš namų, sėdo į savo automobilį ir išvažiavo sportuoti. Sportavo maždaug iki 13.30 val. Po sporto, jei gerai prisimena, nuvyko pas mamą. Po to grįžo į namus. Kai grįžo į namus ir įėjo į namus, netrukus iš lauko į namų vidų įėjo ir E. V.. Tuo metu ji įstūmė vėžimėlį į namus, pasiėmė ant rankų kūdikį ir priėjusi prie jo pasakė „aš tau išdraskysiu akis, kad tu gyvenime nieko nematytum“. Ji šiuos žodžius pasakė šaukdama, pakeltu balso tonu. Tada jis E. paprašė, kad ji nurimtų. Po šių žodžių E. jam sušaukė, kad jai neaiškintų ir laikydama viena ranka kūdikį kita ranka bei kojomis tyčia pradėjo jį mušti. E. jį mušė pakeisdama rankas, t. y. vis perkeldama vaiką ant kitos rankos. E. jam sudavė rankomis apie vienuolika smūgių, pataikė penkis kartus į galvą, apie tris kartus į rankas ir tris kartus į krūtinę. Dėl visų šių suduotų smūgių pajautė fizinį skausmą. Visus smūgius E. sudavė kumščiu. Nuo šių smūgių vis bandė atsitraukti eidamas nuo jos atbulomis, dengdamasis rankomis. Jokių smūgių E. jis nesudavė. Eidamas atbulomis iš virtuvės išėjo į koridorių, Eglė atėjo jam iš paskos į koridorių. Koridoriuje, jam atsistojus į kampą, E. laikydama kūdikį abejomis rankomis, priėjo prie jo ir pradėjo jį spardyti. Kiek matė, ji įspyrė vien tik dešine koja. Tuo metu E. buvo su lauko bateliais. Įspyrė apie dešimt kartų. Tris kartus įspyrė į lytinius organus, pajuto skausmą, prašė E. liautis. Tačiau E. nesiliovė ir toliau jam spyrė į koją, pataikė į vidinę kojos pusę, ten atsirado kraujosruva, buvo gal dešimt spyrių. Dėl visų spyrių taip pat pajautė fizinį skausmą. Po šių spyrių E. vėl kūdikį pasiėmė viena ranka ir užsimojo kita ranka jam suduoti, buvo sugniaužusi kumštį. Tada, gindamasis, kad E. jam nesuduotų, viena ranka griebė E. iškeltą ranką, tačiau, jo ranka praslydo ir tada jis netyčia kliudė savo ranka E. veidą. Kiek prisimena, E. veidą kliudė delnu. Po šio kliudymo E. jam pasakė pakeltu balso tonu „tu man trenkei“ ir apsisukusi nuėjo pasiimti telefoną ir paskambino pagalbos telefonu. Tada ir jis paskambino policijai dėl smurto. Juos bau išsivežė į policijos komisariatą, jį uždarė į areštinę, ten jo niekas neapžiūrėjo, tik davė pasirašyti žurnale ir protokole, o ką ten užpildė jis neįskaitė. Mėlynę kojoje jis pats tik grįžęs iš areštinės pastebėjo ir nuėjo pas ekspertę. Kas liečia jų namų vaizdo kameras, iš tikrųjų jos yra įrengtos, tačiau tą dieną jo nebuvo įjungtos ir nieko nefilmavo.

Liudytoja V. A. teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra E. V. sesuo. 2018 m. birželio 3 d., tikslaus laiko neprisimena, jai į mobilųjį telefoną paskambino sesuo, ji verkė ir sakė, kad J. jai trenkė per veidą, prašė kuo skubiau atvažiuoti, nes yra iškviesta policija ir reikia prižiūrėti sūnų G. Ilgai nerukus ji atvažiavo į sesės namus. Tuo metu jau buvo atvykę du policijos pareigūnai. Įėjusi į namų vidų, ji pamatė verkiančią sesę, jos žandas buvo raudonas, patinęs. Ji kartojo, kad J. jai trenkė, todėl ji iškvietė policijos pareigūnus. J. elgėsi ramiai, stovėjo net su šypsena, niekuo nesusiskundė, kiek pamena, nesakė, kad E. prieš jį smurtavo, bet iš kalbos suprato, kad ir jis skambino policijai. Ji kalbėjo su abejais, prašė atsiimti pareiškimus, J. sakė, kad jis atsiims, jeigu E. atsiims pareiškimą, tačiau policijos pareigūnai pasakė, kad pareiškimų atsiimti nebegalima ir abiem reikia vykti į policijos komisariatą. Tada ji padėjo suruošti vaiką, o E. nuėjo apsirengti, nes tuo metu buvo su chalatu ir basa. Kai visi susiruošė, E. su J. įsėdo į tarnybinį automobilį, o ji su vaiku važiavo iš paskos. E. tuo metu maitino, todėl negalėjo vaiko palikti. Prie policijos komisariato ji su vėžimėliu laukė sesers. Kai ją paleido, atėjusi sesuo skundėsi galvos skausmu, todėl jos nuvyko į klinikas. Ji žino, kad J. kaltina E. smurtu, kad ji jam daug kartų spyrė, tačiau ji nesupranta, kaip tai galėjo atsitikti, nes E. po gimdymo buvo labai silpna, išsekusi, dvi savaites karščiavo, gimdymo metu ji patyrė plyšimus, todėl sunkiai vaikščiojo, paskui susirgo mastitu, ji nuolat prašydavo pagalbos prižiūrint naujagimį.

L. R. Padimanskas teismo posėdžio metu palaikė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir parodė, kad 2018 m. birželio 3 d. dirbo kartu su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiuoju patruliu T. V.. Tą dieną dirbo nuo 10.00 val. iki 22.00 val. Apie 20.20 val. iš Kauno apskr. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), namuose neblaivus vyras trenkė pranešėjai į veidą. Gavę šį pranešimą nedelsdami nuvyko į įvykio vietą. Netrukus buvo gautas dar vienas pranešimas, policijos pagalbą tuo pačiu adresu jau kvietė vyras. Nuvykus į įvykio vietą, juos pasitiko E. V. su kūdikiu ant rankų ir J. R.. E. V. atrodė sutrikusi, vizualiai ant jos kūno jokių sužalojimų nematė. Neprisimena, ar ji pokalbio metu verkė. E. V. jiems paaiškino, kad konflikto metu jos sugyventinis J. R. jai sudavė vieną kartą kumščiu į dešinį skruostą. Kaip ji teigė, konfliktas įvyko, nes J. R. neskiria dėmesio jų kūdikiui. J. R. teigė, kad jis prieš E. V. nesmurtavo, teigė, kad jis tik gynėsi nuo savo sugyventinės, kuri jam bandė suduoti smūgius rankomis, ir spyrė kojomis į dešinę blauzdą, todėl jis, vengdamas sugyventinės smūgių, jos rankas sugaudavo. Ant J. R. kūno jokių sužalojimų nesimatė. Jis elgėsi adekvačiai. Jų akivaizdoje J. R. nešlubavo. Akivaizdžiai matomi sužalojimai yra pažymimi tarnybiniame pranešime, jeigu jie nepažymėti, tai vadinasi jie jų nematė. Kadangi abu minėti asmenys teigė vienas kito atžvilgiu patyrę fizinį smurtą, juos abu sulaikė ir pristatė į Kauno apskrities VPK areštinę. Areštinėje sveikatos sutrikdymu niekas nesiskundė, medikų pagalbos neprašė. Kiek pamena, kūdikį sutiko prižiūrėti teta. Kad J. R. reikalautų E. V. atsiimti pareiškimą, šio fakto negirdėjo. Įvykio vietoje jokių smurto požymių, kraujo nemetė. Įvykio vietoje buvo filmuojama tarnybiniu telefonu, tačiau įrašas dėl techniniu kliūčių neišsisaugojo. Kiek pamena, tai E. V. sakė, kad vyras yra įrengęs kameras namo viduje ir, jos nuomone, turi būti įrašas, tačiau J. R. teigia, kad įrašas nebuvo daromas, kad įrengtos kameros nebuvo įjungtos.

Liudytoja J. K. teismo posėdžio metu parodė, jog ji yra E. V. draugė. Jos artimai bendrauja, ji taip pat turi vaikų, todėl kalbasi apie vaikus, šeimą. E. V. yra nelinkusi skųstis, tačiau paskutiniu metu, ji labai liūdna, nusiminusi, blogai jaučiasi. Jos abi bendravo dar iki gimdymo ir po gimdymo. Ji žino, jog E. sveikata po gimdymo buvo labai prasta, ji susirgo mastitu, kilo aukšta temperatūra, jai labai skaudėjo, todėl ji važiuodavo padėti prižiūrėti vaiką, atvažiuodavo ir masažistė. Kiek pamena buvo gegužės mėnuo, ji atvažiuodavo, padarydavo valgyti, E. vos pavaikščiodavo, buvo labai silpna, nuolat gulėdavo lovoje, buvo ir emociškai sutrikusi. E. sakydavo, kad niekas ja nesirūpina, nepadeda vaiko prižiūrėti. Įvykio dieną, iš ryto, ji taip pat buvo atvykusi pas E., matė, kad vis dar jai sunku vaikščioti, sunku iš lovos atsikelti, ramstėsi į sienas, kad į tualetą nueiti, pati valgyti negalėjo pasigaminti, todėl ji išvirė sriubos ir apie 14 val. išvažiavo. Apie smurtą sužinojo kiek vėliau, jau prasidėjus teismui.

Liudytojas T. V. teismo posėdžio metu palaikė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir parodė, kad 2018 m. birželio 3 d. nuo 10.00 val. iki 22.00 val. dirbo kartu su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiuoju patruliu R. P.. Tą dieną dirbo radijo šaukiniu K1724. Apie 20.20 val. iš Kauno apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Kaune, (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu neblaivus vyras smurtauja prieš pranešėją, t. y. kad jis jai trenkė į veidą. Pagal šį pranešimą nuvykus į įvykio vietą, juos pasitiko E. V. ir J. R.. Pamena, kad moteris ant rankų laikė kūdikį. Ji jiems paaiškino, kad konflikto metu jos sugyventinis J. R. prieš ją smurtavo, t. y. sudavė vieną kartą jai kumščiu į dešinį skruostą. Pokalbio metu E. V. verkė, buvo sutrikusi. Moteris sakė, kad konfliktas įvyko nes J. R. neskiria dėmesio jų kūdikiui. J. R. aplinkybes pasakojo priešingai, jis teigė, kad tai E. V. prieš jį smurtavo, jam įspirdama nenustatytą skaičių spyrių į dešinę blauzdą ir bandydama suduoti smūgius rankomis, o jis tik nuo jos gynėsi ir jos rankas nustumdavo. Nei ant E. V., nei ant J. R. kūno jokių sužalojimų nesimatė, priešingu atveju, sužalojimai būtų pažymėti tarnybiniame pranešime. J. R. skausmu nesuskundė, nešlubavo. Nei vienas medicinos pagalbos kviesti neprašė, ar sužalojimų buvo po drabužiais, jis nežino, J. R. po drabužiais apžiūrėti neprašė. Kadangi abu minėti asmenys teigė vienas kito atžvilgiu patyrę fizinį smurtą, abu sulaikė ir pristatė į Kauno apskrities VPK areštinę.

Liudytoja M. V. teismo posėdžio metu parodė, jog ji yra E. V. dukra, ji kartu su mama ir J. R. gyveno viename name. Įvykio dieną ji buvo namuose, antrame aukšte, girdėjo, kad mama su J. barasi dėl sūnaus priežiūros, mama sakė, kad Juozas neatsakingai pasielgė palikdamas vieną sūnų vežimėlyje. Į konfliktą ji nesikišo tol, kol neišgirdo mamą šaukiant „M., ateik, man trenkė“. Tada ji išėjo iš savo kambario, priėjo prie laiptų turėklų, matė, kad J. atraukia tolyn nuo mamos ir nervingai vaikšto pirmyn ir atgal. Mama sakė, kad daugiau nebetylės, skambins policijai. Ji girdėjo, kaip mama skambina policijai, tada J. vis kartojo mamai, kad su ja susidoros, dabar jai bus viskas, vyko grasinimai ir žeminimas. Nulipusi žemyn, ji matė paraudusį mamos veidą. Ji nufotografavo mamos veidą. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, įėjo į vidų, klausė, kas čia atsitiko, mama papasakojo, kad jai trenkė, tada Juozas pasakė, kad ir jis rašys pareiškimą, kad ir jam mama trenkė. Ji parodė policijos pareigūnams nuotrauką, dar pasakė, kad yra kameros, jos buvo įjungtos, nes degė raudona švieselė. Tačiau J. policijos pareigūnams sakė, kad jos neveikia, o policijos pareigūnai taip ir nepatikrino. Po kurio laiko, policijos pareigūnai pasakė, kad jiems abiem reikės važiuoti į policijos komisariatą, todėl reikėjo, kad kas nors pasirūpintų naujagimiu. Tada ji arba mama paskambino tetai, netrukus ji atvyko, padėjo aprengti G. ir su savo mašina išvažiavo paskui mamą. Mama tuo metu maitino, todėl negalėjo palikti Gabrieliaus vieno. Pamena, kad mamos sveikata dar prieš gimdymą buvo bloga, jai buvo silpna, ji buvo išsekusi. Po gimdymo jos sveikata dar labiau suprastėjo, reikėjo lašalines statyti, jai svaigo galva, pykino, skaudėjo širdį, kartą buvo nualpusi vonioje. Mama su G. dažniausiai gulėdavo lovoje, sunkiai vaikščiojo. J. R. jai nepadėdavo. Teta atvažiuodavo valgyti padaryti ar padėti pasirūpinti G. Santykiai tarp J. R. ir mamos jau kuris laikas buvo prasti, jie dažnai konfliktuodavo, paskui vėl susitaikydavo, Juozas mažai dėmesio skirdavo, grįždavo namo ir užsidarydavo savo kambaryje pirmame aukšte. Įvykio dieną konfliktas kilo dėl to, kad J. R. vieną G. paliko. Tą dieną, iš pradžių brolį ji prižiūrėjo, jį užmigdė vežimėlyje ir išvažiavo į darbą. Tuo metu J. buvo namuose, džiaustė skalbinius, ji pasakė jam, kad išvažiuoja ir kad palieka G. vežimėlyje, tačiau kaip vėliau suprato, J. išvažiavo, net mamai nieko nepasakęs ir palikęs G. vieną. Kai Juozas grįžo namo, mama jam ir papriekaištavo. Pamena, kad mama tuo metu vilkėjo tik chalatą ir buvo basa, o Juozas buvo su šortais ir maikute. Jokių sužalojimų ant jo kūno nematė.

Liudytojas A. T. teismo posėdžio metu parodė, jog jis dirba Kauno apskrities VPK areštinėje. Iš į areštinę uždaromo asmens apžiūros protokolo matyti, kad jis 2018 m. birželio 4 d. 00.47 val. atliko J. R. apžiūrą. Kiek pamena, asmuo skausmu nesuskundė, jokių sužalojimų ant jo kūno nepastebėjo. Kaip ir kiekvieną kartą, asmenys prieš apžiūrint juos, yra išrengiami iki glaudžių ir visi sužalojimai, sumušimai ar mėlynės yra nurodomi žmogaus kūno makete. Be to, jei matomi rimti sužalojimai ar asmuo skundžiasi skausmu, jis siunčiamas pas medikus ir tik su medikų atsakymu, gali būti uždaromas į areštinę. Apžiūrėtas asmuo pasirašo ne tik protokole, bet ir apžiūros žurnale, kur yra pažymimi asmens nusiskundimai. Nepamena atvejo, kad asmuo būtų prašęs akinių prieš pasirašant protokole. Asmuo gali ir nepasirašyti, tada jis pasirašo, kad asmuo atsisakė pasirašyti. Akinių prieš uždarant į areštinę, jie iš asmens nepaima.

Liudytoja R. B. teismo posėdžio metu parodė, jog ji dirba akušere – ginekologe Krikščioniškuose gimdymo namuose. Ji prižiūrėjo E. V. nėštumą, priėmė gimdymą. Pamena, kad nėštumo metu E. V. buvo diagnozuota mažakraujystė. Pats gimdymas ypatingų patologijų neturėjo, tik gimdymo metu plyšo tarpvietė, plyšimas vertintinas 2 laipsnio, t. y. vidutinio sunkumo. Praėjus porai savaičių po gimdymo, E. buvo atvykusi apžiūrai, ji buvo labai silpna, gležna, sunkiai vaikščiojo, atrodė nuvargusi, skundėsi skausmu pilvo apačioje, sakė, kad po gimdymo karščiavo. Apžiūrint didesnių patologijų nebuvo nustatyta, tik gimda nebuvo pilnai susitraukusi, po masažo ištekėjo kraujas, galimai dėl to ir karščiavo. Jai sunku suvokti, kad esant tokiai fizinei būklei, žmogus galėtų spardytis.

Specialistė Z. M. teismo posėdžio metu palaikė savo paaiškinimus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ir paaiškino, jog J. R. apžiūrėjo du kartus. Pirmą kartą pats asmuo kreipėsi, vėliau buvo gauta užduotis atlikti tyrimą, todėl ji yra pateikusi dvi specialisto išvadas, jas palaiko. Į apžiūrą atvykęs asmuo paaiškino aplinkybes, sakė, kad sugyventinė jam sudavė, jį spardė, smaugė. Ji asmenį apžiūrėjo, matėsi sumušimas, t. y. poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje, vidinėje pusėje. Sužalojimų ar sumušimų asmens lytiniuose organuose ar kitose kūno vietose nebuvo, galėjo jų ir neatsirasti, viskas priklauso nuo panaudotos jėgos. Minėta kraujosruva šlaunyje galėjo atsirasti spiriant koja, trenkiant kumščiu ar kitu kietu buku daiktu. Toks sumušimas galėjo atsirasti ir spiriant koja be apavo, priklauso nuo jėgos. Poodinė kraujosruva nebūdinga griuvimui, tyčiniam savęs žalojimuisi, kadangi ji buvo vidinėje šlaunies dalyje. Pats asmuo taip negalėtų susižaloti, nebent jo psichika sutrikusi. Apžiūros metu skausmu J. R. nesiskundė. Nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas birželio 3 d., nes mėlynė buvo melsvai žalsvos spalvos.

Bendrojo pagalbos centro pateiktame ir teismo posėdžio metu perklausytame garso įraše užfiksuota, kad 2018 m. birželio 3 d. 20.16 val. E. V. prašo iškviesti policiją į namus, nes vyras ką tik trenkė jai per veidą, laikant mėnesio laiko kūdikį (1 t., b. l. 22-23, 25).

Bendrojo pagalbos centro pateiktame ir teismo posėdžio metu perklausytame garso įraše užfiksuota, kad 2018 m. birželio 3 d. 20.34 val. J. R. prašo iškviesti policiją į namus, kadangi prieš jį smurtauja moteris, t. y. spardė, iš rankų daužė, iš kojų, grasino iškabinti akis (1 t., b. l. 28, 29-31).

Iš 2018 m. birželio 28 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – gyvenamasis namas, esantis adresu Kaune, (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis namas yra dviejų aukštų, aptvertas žalsvos spalvos tvora. Atidarius plastikines duris ir patekus į gyvenamąjį namą, pirmame aukšte yra prieškambaris, kuriame yra suolelis, sieninė spinta, šuns guolis. Iš prieškambario mediniais laiptais galima užlipti į antrą aukštą. Iš minėto prieškambario taip pat galima patekti į bendrą atvirą virtuvės ir svetainės zoną, koridorių. Virtuvės zonoje yra virtuvinių spintelių komplektas, valgomasis stalas su kėdėmis. Iš šios virtuvės zonos galima patekti į terasą. Svetainės zonoje yra foteliai, stalelis. Gyvenamojo namo koridoriuje yra sieninė spinta, kairėje pusėje rudos spalvos durys į atskirą patalpą. Gyvenamajame name nusikalstamos veikos požymių neužfiksuota. Pridėta fotolentelė (1 t., b. l. 36-39, 40-43).

2018 m. birželio 3 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2018 m. birželio 3 d. 20 val. vyriausiasis patrulis R. P., patruliuodamas kartu su T. V. iš Kauno apskrities VPK OVS budėjo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), Kaune, neblaivus vyras trenkė pranešėjai į veidą, Pas pranešėją yra kūdikis 1 mėn. Greitoji medicinos pagalba nereikalinga. Papildomai tuo pačiu adresu buvo pranešta, kad pranešėjo sugyventinė ką tik spardė, mušė rankomis. Greitoji medicinos pagalba nereikalinga. Atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad policiją kvietė J. R., kuris paaiškino, kad tarp jų įvyko konfliktas, kurio metu buvo naudojama fizinė jėga. Konfliktas įvyko dėl jų bendro vaiko priežiūros. Konflikto metu E. V. kojomis spyrė nenustatytą skaičių smūgių į jo dešinės kojos blauzdą, rankomis bandė trenkti į veido sritį, todėl jis vengdamas smūgių, rankas sugaudavo. Daugiau jokios jėgos nenaudojo ir netrenkė E. V.. Smurtą galintys rodytis požymiai ant J. R. kūno neužfiksuoti (1 t., b. l. 45-48).

2018 m. rugpjūčio 2 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti objektai: E. V. savanoriškai pateikti vaizdo įrašai – „CIGP0681“, „RCTC8743“, bei nuotraukos – „HHQC2811“, „IPVH7127“, „MYSU6098“, „SMGP2134“, „UBUN1855“, „KSZA1457“.

Vaizdo įraše „CIGP0681“, peržiūrėtame ir teisiamojo posėdžio metu, užfiksuota, kad filmuoja E. V., data ir laikas nefiksuojami. Filmuojamas namo kiemas, aptvertas tvora, bei išvažiuojantis atbuline eiga pilkos spalvos automobilis, vaizdo įraše girdimas E. V. balsas „prašiau prižiūrėti vaiką, žmogus išbėgo pro duris, netgi basas ir toliau važiuoja greitai iš namų ir taip kiekvieną kartą kai tiktai esu pavargusi ir prašau prižiūrėti vaiką. Tai žmogus nespėja net vartų atsidaryti ir greitai skuba. Taip yra pasidaręs telefono skambučius, jei skambinu visada rodo užimtas, kad tik neprisiskambinčiau, atlikti yra nustatymai. Tai jau...kiek mes turim...mėnesį viršaus laiko kai žmogus tiesiog nežiūri savo sūnaus, taip G.? Mes vėl kiekame vieni, Štai taip. Tėvo diena. Tėvelis skrieja lauk“.

Vaizdo įraše „RCTC8743“, peržiūrėtame ir teisiamojo posėdžio metu, užfiksuota, kad filmuoja E. V., data ir laikas nefiksuojami. Filmuojamas J. R., kuris apsirengęs baltos spalvos marškinėliais, trumpomis rankovėmis ir mėlynos spalvos šortais. Tarp jų vyksta žodinis konfliktas, abu yra gyvenamajame name. Vaizdo įrašo pradžioje, E. V. ir J. R. yra virtuvėje, J. R. žengdamas žingsnį link E. V. jai sako: „kiek kartų buvo?“ E. V. jam atsako: „aš su vaiku ant rankų tave spardžiau?”. J. R. sako: „kiek smūgių buvo? Taip, spardei, spardei ir ne tik spardei, bet ir iš rankos ir iš kojos davei, melage tu.“ E. V.: „už ką? už ką aš tave spardžiau?“. J. R.: „va, prisipažįsti, kad spardei“. Toliau E. V., filmuodama kūdikį, kurį laiko ant rankų, paklausia: „atseit aš tave spardžiau su vaiku ant rankų, kuris yra pas mane?“. J. R. dar kartą pasako, kad jį spardė ir, kad parodys mėlynes. Tada E. V. paprašo parodyti mėlynes ir pasako: „tu ką tik man trenkei su vaiku ant rankų į burną. J. R. pasako, kad ji meluoja, prašo parodyti, kur jai trenkė ir nueina į koridorių. E. V. toliau filmuodama nueina paskui jį. E. J. R. sako: „tu klaidingus parodymus duodi, tai yra baudžiamoji atsakomybė“. E. V. jam atsako: „tu grasini man, tu nori su advokatu viską sutvarkyt, aš dabar viską fiksuoju. Toliau matyti, kad E. V. vaikšto po namus, kamera nukreipiama į grindis, matosi E. V. kojos, ji basa. E. V. susigraudina ir priekaištauja J. R., kad jis neprižiūri sūnaus, jos nepalaiko veikloje, teigia, kad ji gyvena pastoviuose grasinimuose, pastoviam emociniam smurte. Toliau J. R. teigia, kad viskas nufilmuota, pasako: „va ten, tai nufilmavo kaip mane spardei“. E. V. atsako: „J., tu ką tik įrodei, kad kamera, kur tu visus šiuos metu sakei, kad ji neveikianti, tai įrodei dar vieną melagingą įrodymą. Toliau žodinis konfliktas tęsiasi dėl namo priklausomybės, buities (1 t., b. l. 186-188).

Nuotraukoje „HHQC2811“ užfiksuotas pradarytas alaus butelis, nuotraukose „IPVH7127“ ir „UBUN1855“, užfiksuotos kopėčios prie lango, nuotraukose „KSZA1457“ ir „SMGP2134“ šaldytuve esatys daiktai. Nuotraukoje „MYSU6098“ užfiksuota ant stalo padėta atidaryta nealkoholinio alus skardinė (1 t., b. l. 189-192).

2018 m. birželio 5 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialistės Z. M. išvadoje nurodyta, kad J. R. konstatuota poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį ir galėjo būti padarytas tiriamojo nurodytu laiku, t. y. 2018 m. birželio 3 d. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 90-91).

2018 m. birželio 8 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialistės Z. M. išvadoje nurodyta, kad J. R. konstatuota poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį. Sužalojimas nebūdingas griuvimui. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje, užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2018 m. birželio 3 d. Sužalojimas galėjo būti padarytas suduodant smūgius kumščiu, spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu. Sužalojimas nebūdingas tyčiniam savęs žalojimuisi (1 t., b. l. 97).

2018 m. rugpjūčio 21 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad įvykio vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini)Kaune, buvo patikrinti nukentėjusiojo J. R. parodymai. Nukentėjusysis, duodamas parodymus nurodė vietą, o būtent virtuvės zoną, kuriose jis stovėjo, kai E. V. priėjusi prie jo ir laikydama vienoje rankoje kūdikį, jam sudavė penkis kartus kumščiu į galvą ir tris kumščius į rankas, tris kumščius į krūtinę. Toliau J. R. parodo, kur atsitraukė nuo E. V. ir vietą, t. y. koridorių, kur vėliau priėjusi E. V., abejomis rankomis laikydama kūdikį įspyrė jam į lytinius organus. Pridėta fotolentelė (1 t., b. l. 63-67, 68-78).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Areštinės ir konvojaus skyriaus pateiktoje asmenų, naujai uždarytų į areštinę, apžiūros, apskaitos žurnalo kopijoje užfiksuota kad J. R. buvo apžiūrėtas 2018 m. birželio 4 d. 8.35 val. Grafoje „Nusiskundimai, apžiūros rezultatai“ nurodyta: skrandžio opa, išvarža stubure, kitais susirgimais nesiskundžia. Teigia, kad narkotikų nevartoja. Sumušimų nėra. Jaučiasi gerai. Taip pat pateiktoje į areštinę uždaromo asmens apžiūros ir kratos protokolo kopijoje teis grafa „Dėl sveikatos būklės pretenzijų neturi“ yra J. R. parašas. Taip pat yra parašas ties žodžiais: „Protokolas perskaitytas ir surašytas teisingai.“ Sužalojimai ant žmogaus kūno maketo neužfiksuoti (2 t., b. l. 127-130).

2018 m. lapkričio 26 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus vyriausiosios prokurorės nutarimu nukentėjusiosios E. V. atstovo advokato padėjėjo V. G. skundas dėl nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą atmestas (IT b. l. 198-199).

Iš akių klinikos (duomenys neskelbtini) patektos informacijos matyti, kad J. R. reikalinga akių korekcija akiniais arba operacinis gydymas – multifokaliniais lešiais (3 t., b. l. 3).

Motyvuojamoji dalis

Iš pateiktų kvitų matyti, kad tikro maisto parduotuvėje (duomenys neskelbtini)buvo perkami produktai vaikui: tyrelės, košės, arbatos, kiti maisto produktai, taip pat krapštukai, higieniniai paketai, drėgnos servetėlės, taip pat pirkti daiktai UAB „Kotryna“ ir UAB „Topo grupė“, H&M Hennes priklausančiose parduotuvėse, pirkti vaikiški drabužiai, batai, čiulptukai, šildytuvas kiti daiktai (3 t., b. l. 4-10).

Iš pateiktų sąskaitų – faktūrų, prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitų matyti, kad buvo pirktas vaikiškas medžiaginis baseinas, automobilio kėdutė, mašinėlė vaikams, tolesnio maitinimo ožkos pieno mišiniai, apsaugos durims ir rozetėms, stalčiams, lovytė, gimnastikos kamuolys, vaikštynė, naudojamasi fotografo paslaugomis G. fotosesijai (3 t., b. l. 13-16, 29-45).

Iš pateiktų J. R. banko sąskaitos išrašų matyti, kad J. R. atsiskaitė vaistinėse, parduotuvėse „Rimi“, „Šilas“, mokėjo A. B. – K. už E. V., už skolas, už E. V. ir G. gydymą, pervesdavo pinigų sumas E. V. už paskolą, už vežimėlį, už gydytojus ir vaistus, G. išlaikymui ir jo poreikiams, pragyvenimui, atlikti kiti pervedimai (3 t., b. l. 17-28, 46-54).

E. V. pateiktame išraše iš medicininių dokumentų po gimdymo nurodyta, kad E. V. po gimdymo buvo atliktas plyšimų susiuvimas (3 t., b. l. 55).

Iš E. V. pateiktos fotonuotraukos matyti, kad joje užfiksuotas E. V. veidas – kairėje veido (žando) pusėje vizualiai matosi paraudimas (3 t., b. l. 56).

Vytauto Didžiojo universiteto pateiktoje pažymoje informuojama, kad E. V. 2017 m. liepos 31 d. buvo priimta į A. S. universiteto Ekonomikos ir vadybos antrosios pakopos Profesijos edukologijos studijų programos ištęstinės formos pirmo kurso studijas. E. V. 2018 m. lapkričio 6 d. buvo suteiktos akademinės atostogos iki 2019 m. lapkričio 6 d. 2017/2018 m. pavasario semestro egzaminų sesija vyko nuo 2018 m. gegužės 28 d. iki 2018 m. birželio 24 d. Studentė dalyvavo 2018 m. birželio 1 d., 2018 m. birželio 5 d. vykusiuose egzaminuose, tačiau nedalyvavo 2018 m. birželio 4 d. vykusiame egzamine (3 t., b. l. 98).

Mykolo Riomerio patektoje pažymoje nurodyta, kad E. V. egzaminų sesija vyko 2018-05-26, 2018-06-07, 2018-06-02, 2018-06-05, 2018-06-08. 2018 m. birželio 8 d. egzamino E. V. nelaikė. Studentė egzaminus galėjo laikyti nuotoliniu būdu arba iš anksto (3 t., b. l. 97).

Iš naujienų portale „15min“ ir www.mruni.eu/lt patalpintų straipsnių matyti, kad buvo publikuojamas straipsnis apie E. V. veiklą, kuriame nurodoma, kad E. V. yra (duomenys neskelbtini) bei studijų (duomenys neskelbtini) Kaune, Šiauliuose ir (duomenys neskelbtini) (3 t. b. l. 85-92).

Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos pažymoje apie 2018 m. birželio 2-3 d. oro sąlygas nurodyta, kad 2018 m. birželio 3 d. nuo 19 val. iki 21 val. buvo nuo 25,4 iki 22,7 laipsnių šilumos (3 t., b. l. 94).

Iš 2018 m. spalio 18 d. ieškinio ir 2019 m. gegužės 2 d. Kauno apylinkės teismo nutarties matyti, kad Kauno apylinkės teisme buvo patektas civilinis ieškinys atsakovei E. V. dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo, kuris teismo nutartimi išspręstas patvirtinus taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukus (3 t., b. l. 98, 111-113).

2018 m. rugpjūčio 23 d. pranešimu M. D. R. kreipėsi su reikalavimu E. V. ir M. V. išsikelti iš jam priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune (3 t., b. l. 99).

Neringos savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus pateiktoje pažymoje nurodyta, kad E. V. gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), deklaravimo duomenys panaikinti nuo 2018 m. liepos 9 d., gavus patalpų savininko (duomenys neskelbtini)atstovaujamo direktoriaus J. R., 2018 m. liepos 2 d. prašymą (3 t., b. l. 100).

Iš prijungtos ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-26275-18 (toliau – IT) matyti, kad 2018 m. birželio 3 d. buvo surašytas tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame užfiksuota, kad buvo gautas pranešimas apie tai, kad neblaivus vyras trenkė pranešėjai į veidą. Pas pranešėją yra 1 mėnesio kūdikis. Papildomai tuo pačiu metu pranešta, kad pranešėjo sugyventinė ką tik spardė ir mušė rankomis. Atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad policiją kvietė E. V.. E. V. įvykio vietoje paaiškino, jog žodinio konflikto metu jai dešinės rankos kumščio vidine puse, J. R. trenkė į dešinį skruostą. Konfliktas įvyko, nes E. V. teigimu, J. R. nesirūpina jų bendru vaiku. J. R. paaiškino, kad konfliktas įvyko dėl jų bendro vaiko priežiūros, konflikto metu E. V. kojomis spyrė nenustatytą skaičių smūgių, J. R. į dešinės kojos blauzdą, rankomis bandė trenkti į veidą, todėl jis vengdamas smūgių, rankas sugaudavo, daugiau fizinės jėgos nenaudojo ir E. V. netrenkė. Vizualiai matomų sužalojimų ant E. V. kūno nefiksuota (IT b. l. 17-20).

2018 m. birželio 3 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad 2018 m. birželio 3 d. 22.58 val. buvo priimtas E. V. pareiškimas apie tai, kad 2018 m. birželio 3 d. apie 20.00 val. namuose, Kaune, (duomenys neskelbtini), konflikto metu sugyventinis J. R. sudavė vieną kartą kumščiu į veidą ir sukėlė fizinį skausmą. Ištino kairys žandas. Šio pareiškimo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (IT b. l. 11-13, 14).

2018 m. birželio 4 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad E. V. konstatuotas kario skruosto minkštųjų audinių sumušimas, vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, greičiausiai smūgiuojant ranka ir atitinka užduotyje nurodytą laiką bei aplinkybes. Toks sužalojimas nebūdingas griuvimui (IT b. l. 52).

2018 m. birželio 4 d. pranešimu apie įtarimą J. R. parnešta, kad jis įtariamas tuo, kad 2018 m. birželio 3 d. apie 20.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, konflikto metu smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę E. V., t. y. tyčia, kumščiu sudavė vieną smūgį E. V. į veido sritį, tai sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, t. y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (IT b. l. 80).

2018 m. spalio 2 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro M. K. nutarimu ikiteisminis tyrimas J. R. atžvilgiu nutrauktas, nustačius, jog nebuvo surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių J. R. kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo (IT b. l. 176-178).

Dėl veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis). Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos narys, be kita ko, yra ir asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tarp kaltinamosios E. V. ir nukentėjusiojo J. R. 2018 m. birželio 3 d. apie 20 val. įvyko žodinis konfliktas dėl naujagimio priežiūros. E. V. priekaištavo sūnaus tėvui J. R., kad jis paliko sūnų vieną vėžimėlyje, kol ji miegojo, ir išvažiavo jai nieko nepranešęs, o vaikas pradėjo labai verkti. E. V. nurodymu, po kelis kartus užduoto klausimo, kodėl jis taip pasielgė, ji gavo smūgį per veidą, todėl surikusi dukrai „M. man trenkė“, ji pasiėmė telefoną ir paskambino policijai. J. R. to nesitikėjo, todėl ilgai netrukus ir jis pasiėmė telefoną skambinti bendruoju pagalbos numeriu.

J. R. nurodymu, E. V. tik įėjusi į namus ir pasiėmusi vaiką į rankas, priekaištaudama, kad jis vaiką paliko vieną, pradėjo jam smūgiuoti rankomis, kas kart perkeldama naujagimį į kitą ranką, vėliau spyrė ir kojomis, dar vėliau užsimojo ranka jam trenkti, jis bandė atmušinėti jos rankas, viena ranka griebė E. iškeltą ranką, tačiau, jo ranka praslydo ir tada jis netyčia kliudė savo ranka E. veidą. Po to E. V. puolė skambinti policijai, šaukdama, kad smurtas artimoje aplinkoje. Netrukus ir jis paskambino policijai.

Iš tikrųjų byloje nustatyta, kad policija į namus buvo kviečiama tiek pagal E. V., tiek pagal J. R. skambučius, atvykusiems policijos pareigūnams abu aiškino savas įvykio versijas. Dėl galimo smurto artimoje aplinkoje abu buvo pristatyti į policijos komisariatą, vėliau abu kreipėsi į specialistus dėl sužalojimų nustatymo. Tiek E. V., tiek J. R. buvo nustatyti kūno sužalojimai: E. V. konstatuotas kario skruosto minkštųjų audinių sumušimas, o J. R. – kraujosruva dešinėje šlaunyje. Abiem pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, tačiau 2018 m. spalio 2 d. nutarimu J. R. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nustačius, jog nebuvo sutrinka pakankamai duomenų, pagrindžiančių J. R. kaltę. Prokuroras savo sprendimą motyvavo tuo, kad paties įvykio niekas nematė, be to nėra pagrindo konstatuoti, kad E. V. konstatuotas sužalojimas padarytas dėl tyčinių veiksmų. Tuo tarpu E. V. atžvilgiu byla perduota į teismą su kaltinamuoju aktu. Tik šiuo atveju, priešingai nei nutrauktame ikiteisminiame tyrime prokuroras konstatavo, teismui nekyla abejonių, jog J. R. padarytas sužalojimas, veikiant tiesiogine tyčia. Nors kaltinamoji neprisipažino spyrusi ar kitaip smurtavusi prieš nukentėjusįjį, tačiau nėra pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais apie spyrį į koją, nes šią aplinkybę patvirtina specialisto išvada bei specialistės paaiškinimas apie tai, kad toks sužalojimas nebūdingas savęs žalojimui, griuvimui, jis galėjo atsirasti spiriant ir basa koja. Pažymėtina, kad smurtinių veiksmų iš tikrųjų niekas nematė, tačiau vien ši aplinkybė negali būti pagrindu paneigti smurtinius veiksmus, nes kaip minėta juos patvirtina kiti objektyvūs įrodymai. Nors sužalojimas nepažymėtas nei tarnybiniame pranešime, nei uždaromo į areštinę asmens apžiūros protokole ar žurnale, tačiau neatmetama nukentėjusiojo versija, kad jis ir pats mėlynę pastebėjo tik išleistas iš areštinės, be to tokio pobūdžio sužalojimas (kraujosruva) galėjo atsirasti ir šiek tiek vėliau, nei buvo atvykę policijos pareigūnai ar jis buvo apžiūrimas areštinėje.

Taigi byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad E. V. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, tyčia įspyrė savo sugyventiniui J. R. į dešinę koją. Tokiais veiksmais kaltinamoji nukentėjusiajam J. R. padarė kraujosruvą dešinėje šlaunyje, kuris atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl E. V. veika atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Tačiau iš kaltinimo šalintinos aplinkybės apie tai, kad E. V. tyčia sudavė kumščiu penkis kartus į galvą, vieną kartą į kairę ranką, du kartus į dešinę ranką ir tris kartus į krūtinę savo šeimos nariui - sugyventiniui J. R., po to, tęsdama nusikalstamą veiką, koja įspyrė tris kartus nukentėjusiajam J. R. į lytinius organus, nes byloje nesurinkta jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių šias aplinkybes. Jokie sužalojimai ar sumušimai kitose J. R. kūno vietose nenustatyti, pačių smurtinių veiksmų panaudojimo niekas nematė, skausmu J. R. nei atvykusiems policijos pareigūnams, nei uždarytas į areštinę nesiskundė. Be to, teismui kyla pagrįstų abejonių dėl šių smurtinių veiksmų panaudojimo pobūdžio ir kiekio, įvertinant tai, kad tuo metu kaltinamoji rankose turėjo naujagimį, be to jos sveikata ir fizinė būklė buvo pakankamai sunki. Prieš kiek daugiau nei mėnesį ji pagimdė, po gimdymo jai buvo taikytas tarpvietės plyšimo siuvimas. Apie jos silpną sveikatos būklę patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai: dukra M. V., sesuo V. A., draugė J. K. ir net jos gydytoja R. B.. Nukentėjusiojo parodymuose dėl smurtinių veiksmų skaičiaus taip pat trūksta nuoseklumo, ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, jog E. V. įspyrė tris kartus į lytinius organus, tuo tarpu teisminio bylos nagrinėjimo metu, jis iš pradžių nurodė, kad jis nežino ar pataikė į lytinius organus, pagrinde taikė į koją, vėliau pasakodamas nurodė, kad pataikė į lytinius organus. Abejonių kilo ir dėl tikslaus spyrių į koją skaičius, todėl tikslintinos aplinkybės nenurodant spyrių skaičiaus. Specialisto išvadoje konstatuota, kad buvo padarytas vienas sužalojimas ir jis galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje. Kitų objektyvių įrodymų, kad buvo įspirta septynis kartus į dešinę koją, nėra.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo

BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į objektyvias, tiek į subjektyvias padarytos veikos aplinkybes. Objektyvusis veikos mažareikšmiškumo kriterijus reiškia, kad nusikalstama veika nesukėlė realios žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms arba padaryta žala nežymi. Subjektyvusis kriterijus parodo kaltininko tyčios kryptingumą, jo tikslus, motyvus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016).

Pažymėtina, kad nors baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai, ir nusikaltimo mažareikšmiškumas yra vertinamasis požymis, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad paprastai neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą kito asmens sveikatai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2013, 2K-581/2014, 2K-299-648/2015). Sprendžiant veikos mažareikšmiškumo klausimą, be kita ko, atsižvelgiama į nuostatą, kad smurtas artimoje aplinkoje dėl jo žalos visuomenei yra priskiriamas visuomeninę reikšmę turinčioms veikoms (Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 1 straipsnio 1 punktas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-299-648/2015). Smurto artimoje aplinkoje atveju nei sutuoktinių (sugyventinių) nesutarimai, nei jų elgesio specifika, nei santuokos nutraukimo proceso ypatumai, nei tėvų pasirinkimas savo vaikus auklėti fizinį skausmą sukeliančiais veiksmais patys savaime nelemia padaryto nusikaltimo (pavyzdžiui, sveikatos sutrikdymo ar fizinio skausmo sukėlimo (BK 140 straipsnis)) mažesnio pavojingumo ir neįpareigoja teismo konstatuoti padaryto nusikaltimo mažareikšmiškumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-364/2013, 2K-299-648/2015). Kita vertus, nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad tuo atveju, kai nustatoma, jog nusikaltimo požymių turinčios veikos padarytos esant konfliktiniams santykiams, kai yra nesutariama dėl esminių klausimų, susijusių su vaikais, teismas turi labai įdėmiai ir atidžiai vertinti proceso dalyvių parodymų patikimumą, taip pat vertinti konfliktinėje situacijoje esančių asmenų elgesio, be kita ko ir inicijuojant įvairius teisinius procesus, motyvus bei tikslus. Šios aplinkybės tampa svarbiomis teismui sprendžiant dėl nusikalstamos veikos pavojingumo (kasacinė nutartis Nr. 2K-231-976/2017).

Įvertinus visas bylos aplinkybes, darytina išvada, kad yra pagrindas E. V. taikyti BK 37 straipsnio nuostatas ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės. Visų pirma, atsižvelgtina į tai, kad abu sugyventinai patvirtino, jog jų santykiai yra įtempti jau ilgą laiką, ir, nors nesutaria, jie gyveno tame pačiame name. E. V. nuolat prašydavo pagalbos prižiūrint naujagimį, o nukentėjusysis atsisakydavo, motyvuodamas, kad yra užimtas versle. Šioje byloje analizuojamas konfliktas prasidėjo taip pat nuo kaltinamosios pareikštų priekaištų dėl netinkamos kūdikio priežiūros, jo palikimo vieno vežimėlyje, žodiniai priekaištai buvo išsakyti abiejų pusių. Konflikto metu E. V. buvo trenkta į veidą, todėl tai sukėlė jos atsakomąją reakciją į smūgį. Taigi akivaizdu, kad konfliktas buvo abipusis. Akivaizdu, kad abu sugyventiniai, suprasdami, kad jų santykiai įtempti, elgdamiesi ne visiškai adekvačiai, provokavo vienas kito neigiamus jausmus, dėl ko žodinis konfliktas perėjo į fizinius veiksmus. Vertinant E. V. veikos mažareikšmiškumą, atsižvelgtina ir į tai, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas tik dėl vienos kraujosruvos ant kojos, nukentėjusysis nei policijos pareigūnams, nei uždaromas į areštinę skausmu nesusiskundė, medikų pagalbos atsisakė, ką teismo posėdžio metu patvirtino liudytojais apklausti pareigūnai R. P., T. V., A. T., turtinių pretenzijų nukentėjusysis kaltinamajai nepareiškė, todėl žala, teismo vertinimu, nėra tokia didelė, kad kaltinamajai negalėtų būti taikomas BK 37 straipsnis. Vertinant E. V. veiksmus, atsižvelgtina ir į nukentėjusiojo teismo posėdžio metu išsakytas abejones dėl policijos iškvietimo tikslingumo. Jis nurodė, kad abejoja ar būtų kvietęs policiją, jei E. V. nebūtų jos kvietusi. Todėl galima teigti, kad E. V. smurtinių veiksmų panaudojimas nebuvo esminė aplinkybė kviečiant į namus policijos pareigūnus. Teismas įvertina ir E. V. asmenybę. Ji yra (duomenys neskelbtini)įgyvendina akredituotą neformalaus vaikų švietimo programą moksleiviams, vykdo (duomenys neskelbtini), rūpinasi šeimų gerbūviu ir emociniu intelektu, mokosi dvejuose universitetuose. Tik prieš daugiau nei mėnesį laiko iki įvykio buvo pagimdžiusi kūdikį, kurio auginimui, priežiūrai skyrė ypatingą dėmesį. Pieš įvykį buvo silpnos sveikatos, jai trūko paramos ir supratimo iš sugyventinio.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad E. V. padaryta veika pagal objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad vertinant jas pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas baudžiamojo pobūdžio priemonių taikymas. Todėl E. V. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl veikos mažareikšmiškumo BK 37 straipsnio pagrindu.

Kiti klausimai

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diskeliai su garso įrašais ir nuotraukomis, paliktini baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Civilinis ieškinys nepareikštas.

E. V. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos S. J. 2018 m. liepos 19 d. Ir 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutarimais paskirtos kardomosios priemonės - rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. V., pritaikius BK 37 straipsnį, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl veikos mažareikšmiškumo ir bylą jai nutraukti.

Kaltinamajai E. V. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos S. J. 2018 m. liepos 19 d. Ir 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutarimais paskirtas kardomąsias priemones - rašytinius pasižadėjimus neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diskelius su garso įrašais ir nuotraukomis, palikti baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Indrė Averkienė