- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-04-28
- Bylos Nr.
- 2-1086-777/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00157-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gailevičienė
- Atsakovas
- R. V., A. L. Sabienei
- Trečiasis asmuo
- VSDFV Klaipėdos skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
- Kategorijos
- 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė, sekretoriaujant Jurgitai Paulauskienei, dalyvaujant ieškovės bankrutavusios UAB „Atlantic Fish Products“ atstovės UAB „Verslo valdymo centras“ įgaliotam asmeniui M. M., atsakovų R. V. ir A. L. S. atstovui advokato padėjėjui S. J. (S. J.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios UAB „Atlantic Fish Products“ ieškinį atsakovams R. V., A. L. Sabienei, tretieji asmenys VSDFV Klaipėdos skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovė 2014-02-25 kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama iš atsakovų R. V. ir A. L. S. solidariai priteisti 177 819,73 Lt žalos atlyginimo bei 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad atsakovai, būdami ieškovės akcininkais, savo neveikimu, nesiimdami spręsti padėties, kai ieškovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis nei ½ dalis įstatinio kapitalo, padarė ieškovei ir jos kreditoriams žalos, kurią įstatymų pagrindu privalo atlyginti. Ieškovės administratorius, tikrindamas ieškovės sudarytus sandorius per 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, nustatė, kad ieškovės finansinė padėtis buvo sunki jau nuo 2011 m. Pagal 2011-12-31 sudarytą balansą, ieškovės turtas siekė 93 147 Lt, o įsipareigojimai – 136 687 Lt, nuosavas kapitalas – minus 43 540 Lt. Pagal 2012-12-31 balansą, ieškovės turtas siekė 50 413 Lt, o įsipareigojimai – 157 785 Lt, nuosavas kapitalas – minus 107 372 Lt. Pagal 2013-06-30 balansą, ieškovės turtas siekė 48 575 Lt, o įsipareigojimai – 166 573 Lt, nuosavas kapitalas – minus 117 998 Lt. Ieškovės įstatinio kapitalo dydis – 10 000 Lt. Apibendrinus anksčiau išdėstytus balansų duomenis, matyti, kad ieškovės nuosavas kapitalas jau nuo 2011 m. yra mažesnis nei ½ dalis įstatinio kapitalo. 2013-10-28 kreditorių susirinkimo metu nuspręsta kreiptis į teismą dėl atsakomybės taikymo akcininkams, nesiėmusiems LR akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABĮ) numatytų veiksmų bendrovės nuosavam kapitalui tapus mažesniam nei ½ dalis įstatinio kapitalo. Ieškovės nuostoliai nebuvo padengti atsakovų įnašais (ABĮ 59 str. 10 d. 2 p.). Ieškovės akcininkams nuostolių nepadengus įnašais, ieškovė nebuvo pertvarkyta ar likviduota (ABĮ 59 str. 11 d. 2 ir 3 p.). Šios aplinkybės patvirtina atsakovams ABĮ nustatytų pareigų nevykdymą, t. y. egzistuoja pirmoji civilinės atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai. Nurodė, kad atsakovų neteisėti veiksmai lėmė bankroto bylos ieškovei iškėlimą. Todėl atsakovų padaryta žala turėtų būti laikomi ieškovo bankroto byloje patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai, o jos dydis – atitinkantis finansinių reikalavimų dydį. Klaipėdos apygardos teismo 2013-12-02 nutartimi ieškovės bankroto byloje buvo patvirtintas patikslintas ieškovės kreditorių bendros 177 819,73 Lt sumos finansinių reikalavimų sąrašas. Todėl ši suma atitinka atsakovų neteisėtais veiksmais padarytos žalos dydį. Nurodė, kad neteisėtą atsakovų neveikimą ir padarytą žalą sieja tiesioginis priežastinis ryšys. Tuo atveju, jei atsakovai būtų ėmęsi anksčiau nurodytų veiksmų, ieškovės bankroto byloje nebūtų patvirtinta tokia bendra kreditorių finansinių reikalavimų suma. Nurodė, kad teismui nusprendus, jog nagrinėjamoje byloje nėra tiesioginio priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, vadovaujantis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-515/2012;), atsakomybės taikymui atsakovams pakaktų ir netiesioginio priežastinio ryšio. CK 6.248 str. 1 d. įtvirtinta atsakovų kaltės prezumpcija, LR CPK 182 str. 4 p. pagrindu atleidžianti ieškovą nuo šios civilinės atsakomybės sąlygos įrodinėjimo. Pažymėjo, kad egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos. Nurodė ir tai, kad ieškovės 2011 metų finansinę atskaitomybę tvirtino A. L. S., o ieškovės 2012 metų finansinę atskaitomybę tvirtino R. V.. Todėl jie žinojo apie bendrovėje susidariusią padėtį ir privalėjo vykdyti ABĮ nustatytas pareigas. Ieškovės buvę akcininkai tų pareigų nevykdė, žala buvo padaryta dėl abiejų atsakovų neveikimo, nes abu atsakovai atliko neteisėtus veiksmus. Todėl žala turėtų būti priteista iš atsakovų solidariai.
Atsiliepimas
Atsakovai A. L. S. ir R. V. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ieškovės pagrindinė veikla – didmeninė prekyba žuvimi ir žuvies produktais. Ieškovė pradėjo aktyviai veikti ir laikotarpiu nuo 2006 iki 2008 m. pradžios pasiekė teigiamus veiklos rezultatus – didėjo nuosavas kapitalas, augo nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų santykis. 2008 m. pabaigoje pasijuto pasaulinės ekonominės krizės įtaka ieškovės finansinei padėčiai, nežymiai sumažėjo ieškovės nuosavas kapitalas. Sumažėjo nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų santykis, tačiau ieškovė turėjo sukauptų 52 893 Lt sumos rezervų, tai galėjo padėti įveikti krizės padarinius. 2009 m. ieškovei taip pat klostėsi nesėkmingai – jos nuosavas kapitalas mažėjo, nežymiai sumažėjo nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų santykis. 2010 m. pavyko pagerinti ieškovės finansinę būklę, įmonė užbaigė metus padidindama nuosavą kapitalą bei gerokai padidindama nuosavo kapitalo ir įsipareigojamų santykį. Įvertinus ieškovės finansinę atskaitomybę už laikotarpį nuo 2008 iki 2010 m. pabaigos, galima konstatuoti, kad ieškovė su minimaliais nuostoliais išgyveno pasaulinę krizę. 2011 m. ieškovės trumpalaikio turto apyvarta sudarė 7 997 623,66 Lt, tai įrodo, jog ieškovė aktyviai veikė ir siekė deklaruotų tikslų. Per 2011 metus ieškovė sumažino skolas tiekėjams 87 116,10 Lt ir turėjo 53 539,61 Lt nepaskirstyto pelno. Per 2012 m. ieškovė sugebėjo padengti beveik visus įsiskolinimus tiekėjams – likutis 3 400,92 Lt ir atlikti visus įsipareigojimus, apmokėtus išankstiniais mokėjimais. 2012 m. birželį atsirado pridėtinės vertės nepriemoka. Derybos dėl pridėtinės vertės mokesčio atidėjimo su Klaipėdos apskrities valstybine mokesčių inspekcija buvo nesėkmingos. Sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš ieškovės buvo priimtas 2012-12-05. Bendra ieškovės finansinė padėtis buvo vertinama pasibaigus finansiniams metams – 2012-12-31, kai buvo sudarytas ieškovės balansas. 2013-02-27 ieškovės akcininkai priėmė sprendimą pakeisti ieškovės direktorių. Naujasis direktorius 2013 m. pradžioje kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei. Nurodė ir tai, kad atsakovė A. L. S. sprendimą dėl ieškovės 2011 metų finansinės atskaitomybės patvirtinimo priėmė 2012-02-17. Vadinasi, 2012-02-17 sužinojo ir apie nuosavo kapitalo sumažėjimą iki mažesnės kaip ½ dalies įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio. ABI 38 str. 3 d. nustatyta, jeigu bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip ½ dalis įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, valdyba (jei valdyba nesudaroma – bendrovės vadovas) ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį, privalo sušaukti visuotinį akcininkų susirikimą, kuris turi svarstyti klausimus dėl sprendimų, nurodytų ABĮ 59 str. 10 d. 2 p. ir 11 d. A. L. S. ieškovės akcijas valdė iki 2012-04-10. Vėliau akcijas pardavė R. V.. Terminas (3 mėnesių) pareigai atlikti nebuvo pasibaigęs, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad A. L. S. pažeidė ieškovės nurodytą pareigą. R. V. sprendimą dėl ieškovės 2012 m. finansinės atskaitomybės tvirtinimo priėmė 2013-01-14. Todėl R. V. apie nuosavo kapitalo sumažėjimą iki mažesnės kaip ½ dalies įstatuose nurodyto dydžio sužinojo minėto sprendimo priėmimo dieną, t. y. 2013-01-14. Po to netrukus ieškovės direktorius kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei. Todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas R. V. pažeidė ieškovės nurodytą pareigą. Be to, nurodė, kad Lietuvos teismų praktikoje teigiama, jog juridinio asmens dalyvio interesai ne visada gali sutapti su paties juridinio asmens interesais (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-09-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1173/2012). Todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovai privalėjo ieškovės nuostolius padengti akcininkų įnašais. Nustatytas nuosavo kapitalo trūkumas už 2011 m. dar nereiškia, kad įmonė buvo nemoki. Iš pateiktų dokumentų negalima daryti išvados, kad 2011-12-31 ieškovė buvo nemoki. Balanso sąskaitos kodas 44 nurodo įsipareigojimus, mokėtinus per vienerius metus. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad visų 2011-12-31 balanse sąskaitos kode 44 nurodytų mokėtinų įsipareigojimų terminai buvo pasibaigę balanso sudarymo dieną. Byloje taip pat nėra duomenų, kad šiuos mokėtinus įsipareigojimus kreditoriai bandytų išieškoti teismine tvarka. 2012 m. ieškovė sugebėjo padengti beveik visus įsiskolinimus tiekėjams, likutis – 3 400, 92 Lt, bei atlikti visus įsipareigojimus, apmokėtus išankstiniais mokėjimais. Ieškovė vykdė savo įsipareigojimus. 2012 metų įsipareigojimai, dėl kurių ieškovė pasiekė nemokumo būseną, – mokestiniai įsipareigojimai – pradėjo kauptis nuo 2012 m. birželio. Ieškovės buvusių akcininkų sprendimas išspręsti įmonės nuosavo kapitalo trūkumo problemą likviduojant įmonę, kuri nebuvo nemoki, neatitiktų verslo logikos. Įvertinant ieškovės veiklos mastą, sukauptą patirtį susidoroti su sunkmečio padariniais, pagrįstas ir atitinkantis verslo logiką sprendimas būtų tęsti veiklą ir bandyti padengti per 2011 m. patirtą nuostolį 2012 m. veiklos rezultatais. Nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog visi apskaityti ir teismo patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai atsirado po to, kai suėjo ABĮ 38 str. 3 d. akcininkams nustatytas terminas išspręsti įmonės nuosavo kapitalo trūkumo problemą, t. y. įmonei padarytos žalos dydžio. Nurodė, kad tik tiesioginis ryšys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir įmonei padarytos žalos būtų tinkama sąlyga atsakovų atsakomybei atsirasti. Atsakovų ketinimai nebuvo neigiami (nesąžiningi) nei dėl įmonės, nei dėl jos kreditorių. Bendrovės nuosavo kapitalo sumažėjimas per se nėra vienintelė aplinkybė ar sąlyga, lemianti sprendžiant, ar įmonės dalyviai tinkamai vykdė savo pareigas. Sprendžiant jų atsakomybės klausimą būtina nustatyti, ar atsakovai, kaip įmonės dalyviai, veikė nepažeisdami esminių bendrovės tikslų bei sąžiningumo, protingumo reikalavimų ir neviršydami normalios verslo rizikos. Ieškovė neįrodė, kad būtent nurodomų įstatymų normų pažeidimai sąlygojo įmonės turto sumažėjimą, nes neaišku, ar atsakovams įvykdžius įstatyme nurodytas pareigas ir priėmus sprendimą dėl įstatinio kapitalo mažinimo ar atlikus kitus įstatyme numatytus veiksmus, buvo galima išvengti turto sumažėjimo. Ieškovė taip pat neįrodė, kad dėl kitokio nesąžiningo atsakovų neveikimo ar netinkamo veikimo įmonė prarado tam tikrą turtą ar kitaip įmonės turtas būtų sumažėjęs dėl atsakovų nesąžiningų veiksmų, kurie galėjo nulemti žalą bendrovei ar bendrovės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais, t. y. neįrodytas priežastinis ryšys tarp atsakovų veiklos ir įmonės turto sumažėjimo. Juolab kad bankroto administratorius nenustatė nei žalingų sandorių sudarymo, nei kitokių atsakovų nesąžiningų veiksmų dėl įmonės ir jos kreditorių, lėmusių nepagrįstą turto sumažinimą.
Trečiasis asmuo VSDFV Klaipėdos skyrius atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Ieškovės administratoriaus ataskaitoje nurodyta, kad ieškovės turtas nuo 2011 metų nuosekliai mažėjo, o įsipareigojimai didėjo. Iš ieškovės administratorės ataskaitoje pateiktos informacijos nustatyta, kad teismo patvirtinti ieškovės bendros 177 819,73 Lt sumos kreditorių finansiniai reikalavimai nebus patenkinti. Ieškovė ilgalaikio turto neturi, trumpalaikis turtas sudaro 48 575 Lt, t. y. per vienerius metus gautinos sumos. Iš jų išieškota tik 3 452,94 Lt skola, o didžiausia debitorė UAB „Provit Industrija“ (jos skola sudaro 38 780,41 Lt visos skolos) restruktūrizuojama. Nurodė, kad buvę ieškovės akcininkai A. L. S. ir R. V. neveikė taip, kad dėl jų veikimo / neveikimo ieškovė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims. Nevykdė AB įstatymo 59 str. 11 d. 3 p. bei ĮBĮ 8 str. 1 d. nustatytos pareigos, t. y. 2011, 2012, 2013 m., ieškovei esant nemokiai, kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Tuo padarė žalos ieškovei ir jos kreditoriams.
Atsiliepimas
Daugiau atsiliepimų negauta.
Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.
Bylos nagrinėjimo metu atsakovų atstovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Faktinės bylos aplinkybės
A. L. S. ieškovės akcininke buvo nuo 2005-11-15 iki 2012-04-17, o R. V. ieškovės akcininku buvo nuo 2012-04-17 iki 2013-02-01 (b. l. 14). A. L. S. nuo 2005-11-15 iki 2011-07-11 buvo ir ieškovės vadove (b. l. 13). A. L. S. 2012-02-17 sprendimu patvirtino ieškovės 2011 metų finansinę ataskaitą (b. l. 25). R. V. 2013-01-14 sprendimu patvirtino ieškovės 2012 metų finansinę ataskaitą (b. l. 26). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad UAB „Atlantic Fish Products“ direktorius L. M. 2013-05-17 pateikė Klaipėdos apygardos teismui pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Atlantic Fish Products“ iškėlimo. Klaipėdos apygardos teismo 2013-06-17 nutartimi UAB „Atlantic Fish Products“ iškelta bankroto byla. Administratoriumi paskirta UAB „Verslo valdymo centras (b. l. 7–8). Klaipėdos apygardos teismo 2013-12-02 nutartimi patvirtintas patikslintas ieškovės bendros 177 819,73 Lt sumos kreditorių sąrašas (b. l. 27–28).
Dėl žalos atlyginimo
Ieškovė nurodė, kad apibendrinus balansų duomenis nustatyta, kad UAB „Atlantic Fish Products“ nuosavas kapitalas jau nuo 2011 m. yra mažesnis nei ½ dalis įstatinio kapitalo. UAB „Atlantic Fish Products“ akcininkai R. V., A. L. S. neatliko LR akcinių bendrovių įstatyme numatytų veiksmų bendrovės nuosavam kapitalui tapus mažesniam nei ½ dalis įstatinio kapitalo.
ABĮ įstatymo 38 str. 3 d. nustatyta, jeigu bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip ½ dalis įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, valdyba (jeigu valdyba nesudaroma, – bendrovės vadovas) ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį, privalo sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, kuris turi svarstyti klausimus dėl sprendimų, nurodytų šio Įstatymo 59 straipsnio 10 dalies 2 punkte ir 11 dalyje. Bendrovėje susidariusi padėtis turi būti ištaisyta ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dienos, kurią valdyba sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį.
Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė A. L. S. UAB „Atlantic Fish Products“ vienintele akcininke buvo nuo 2005-11-15 iki 2012-04-17. A. L. S. 2012-02-17 sprendimu patvirtino UAB „Atlantic Fish Products“ 2011 metų finansinę atskaitomybę. Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad 2012-02-17 žinojo, kad UAB „Atlantic Fish Products“ nuosavas kapitalas yra mažesnis nei ½ dalis įstatinio kapitalo. Duomenų, kad A. L. S. anksčiau žinojo apie susidariusią padėtį, byloje nėra. Tačiau A. L. S., nepasibaigus ABĮ įstatymo 38 str. 3 d. nustatytiems terminams, 2012-04-10 akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė R. V. UAB „Atlantic Fish Products“ akcijas (b. l. 57–59). Esant nurodytoms aplinkybėms teismas sutinka su atsakovų argumentu, kad nepasibaigus ABĮ 38 str. 3 d. nustatytam 3 mėnesių terminui pareigai atlikti, nėra pagrindo konstatuoti, kad A. L. S. atliko neteisėtus veiksmus.
Tačiau teismas nesutinka su atsakovų argumentu, kad R. V. apie nuosavo kapitalo sumažėjimą iki mažesnio kaip ½ dalies įstatuose nurodyto dydžio sužinojo tik 2013-01-14, t. y. sprendimo dėl 2012 m. finansinės atskaitomybės tvirtinimo priėmimo metu. R. V., būdamas vidutiniškai rūpestingas, atidus ir dėmesingas, pirkdamas UAB „Atlantic Fish Products“ akcijas, turėjo pareigą pasidomėti šios įmonės turtine padėtimi. Juolab kad įsigydamas UAB „Atlantic Fish Products“ akcijas perėmė ir visas šios įmonės akcininko teises ir pareigas. Taigi R. V. apie nuosavo kapitalo sumažėjimą iki mažesnio kaip ½ dalies įstatuose nurodyto dydžio turėjo sužinoti 2012-04-10, t. y. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo dieną.
Byloje nėra duomenų, kad nuo 2014-04-10 ABĮ 38 str. 3 d. nustatytais terminais R. V. būtų ėmęsis ABĮ įstatyme numatytų veiksmų nuosavam kapitalui tapus mažesniam nei ½ dalis įstatinio kapitalo. Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad R. V. neveikė taip, kai jį įpareigojo veikti ABĮ, ir egzistuoja pirmoji civilinės atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai.
Ieškovė nurodė ir tai, kad atsakovų neteisėti veiksmai lėmė bankroto bylos iškėlimą. Šis ieškovės argumentas yra nepagrįstas. Teismas nesutinka su apelianto argumentu, kad imperatyvių normų pažeidimas nagrinėjamu atveju per se sąlygojo žalos atsiradimą. Atsakovai pagrįstai nurodė, kad iš byloje pateiktų dokumentų negalima daryti išvados, kad 2011-12-31 ieškovė buvo nemoki. Byloje nėra duomenų, kad visų 2011-12-31 balanse sąskaitos kode 44 nurodytų mokėtinų įsipareigojimų terminai buvo pasibaigę balanso sudarymo dieną. Tai, kad tik dalis visų atsakovės skolų yra pradelsta, patvirtina ir ta aplinkybė, jog byloje taip pat nėra duomenų, kad šiuos mokėtinus įsipareigojimus kreditoriai bandytų išieškoti teismine tvarka. 2012 m. ieškovė sugebėjo padengti beveik visus įsiskolinimus tiekėjams, likutis – 3 400,92 Lt, ir atlikti visus įsipareigojimus, apmokėtus išankstiniais mokėjimais. Ieškovė vykdė savo įsipareigojimus, siekė užtikrinti įmonės veiklą ir palaikyti jos mokumą. 2012 metų įsipareigojimai, dėl kurių ieškovė pasiekė nemokumo būseną, – mokestiniai įsipareigojimai – pradėjo kauptis nuo 2012 m. birželio. Akcininko sprendimas išspręsti įmonės nuosavo kapitalo trūkumo problemą likviduojant įmonę, kuri nebuvo nemoki, neatitiktų verslo logikos. Įvertinant ieškovės veiklos mastą, sukauptą patirtį susidoroti su sunkmečio padariniais, pagrįstas ir atitinkantis verslo logiką buvo sprendimas tęsti veiklą ir bandyti padengti per 2011 m. patirtą nuostolį 2012 m. veiklos rezultatais.
Atsakovai pagrįstai nurodė ir tai, kad ieškovė neįrodė, jog visi apskaityti įtraukti ir teismo patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai atsirado po to, kai suėjo ABĮ 38 str. 3 d. akcininkams nustatytas terminas išspręsti įmonės nuosavo kapitalo trūkumo problemą, t. y. įmonei padarytos žalos dydžio. Ieškovė neįrodė, kad būtent nurodomų įstatymų normų pažeidimai sąlygojo įmonės turto sumažėjimą, nes neaišku, ar R. V. įvykdžius įstatyme nurodytas pareigas ir priėmus sprendimą dėl įstatinio kapitalo mažinimo ar atlikus kitus įstatyme numatytus veiksmus, buvo galima išvengti turto sumažėjimo.
Ieškovė taip pat neįrodė, kad dėl kitokio nesąžiningo atsakovų neveikimo ar netinkamo veikimo įmonė prarado tam tikrą turtą ar kitaip įmonės turtas būtų sumažėjęs dėl atsakovų nesąžiningų veiksmų, kurie galėjo nulemti žalą bendrovei ar bendrovės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais, t. y. neįrodytas priežastinis ryšys tarp atsakovų veiklos ir įmonės turto sumažėjimo. Juolab kad bankroto administratorius nenustatė nei žalingų sandorių sudarymo, nei kitokių atsakovų nesąžiningų veiksmų dėl įmonės ir jos kreditorių, lėmusių nepagrįstą turto sumažinimą.
Išdėstytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad ieškovė neįrodė atsakovę A. L. S. ginčo situacijoje atlikus neteisėtus veiksmus (ar neteisėtą neveikimą), taip pat neįrodė, kad atsakovo R. V. imperatyvių normų pažeidimas nagrinėjamu atveju per se sąlygojo žalos atsiradimą. Todėl nėra pagrindo ieškinį tenkinti.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
Ieškovės reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo yra išvestinis iš reikalavimo dėl žalos atlyginimo. Atmetus pagrindinį reikalavimą dėl žalos atlyginimo, netenkintinas ir reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo iš atsakovų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Byloje nėra duomenų apie šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šis klausimas nespręstinas.
Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad valstybė turėjo 22,38 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį atmetus, šios išlaidos turėtų būti priteistos iš ieškovės, tačiau ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų išieškojimo į valstybės biudžetą, todėl šios išlaidos iš ieškovės valstybei nepriteistinos (LR CPK 83 str. 1 d. 7 p. ir 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.