Kauno apygardos teismo nutartis

2018-08-02 · Civilinė byla Nr. e2A-1241-413/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-03-09Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-08-02Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-08-02
Bylos Nr.
e2A-1241-413/2018
Teisminio proceso Nr.
2-53-3-02149-2016-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintautas Koriaginas
Ieškovas
A. G.
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija ir SE „BTA Insurance Company“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1241-413/2018Teisminio proceso Nr. 2-53-3-02149-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.8; 3.3.1.18.1. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 2 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo antstolio A. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-319-1021/2018 pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovui antstoliui A. M. dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija ir SE „BTA Insurance Company“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas A. G. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo antstolio A. M. 1802,98 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (T 1, b. l. 1–9).Ieškovas savo reikalavimus kildino iš atsakovo nerūpestingai atliktų antstolio pareigų (neveikimo) vykdant išieškojimą keturiose vykdomosiose bylose, kai išieškojimas dėl atsakovo kaltės nebuvo užbaigtas, dėl ko, išieškotojui grąžintus vykdomuosius raštus pradėjus vykdyti naujajam antstoliui R. V., ieškovas dėl papildomai apskaičiuotų palūkanų ir vykdymo išlaidų patyrė prašomus priteisti nuostolius.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai 2018 m. kovo 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo antstolio A. M. ieškovui A. G. 741,21 Eur nuostolių, 33,21 Eur žyminio mokesčio, 5 (penkis) proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (741,21 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-12-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 6,53 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei. Iš ieškovo teismas priteisė atsakovui 550,77 Eur atstovavimų išlaidų ir 9,39 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas nustatė, kad atsakovas vykdė išieškotojo UAB „Litesko“ naudai iš skolininko (ieškovo) išieškojimą keturiose vykdomosiose bylose Nr. 0135/06/00302; Nr. 0135/05/00797; Nr. 0135/04/01654 ir Nr. 0135/03/03582, pateikdamas su tuo susijusius patvarkymus ieškovo darbovietei UAB „ASV“. Nuo 2007 liepos mėn. atsakovas neteikė ieškovo darbovietei jokių antstolio vykdomųjų dokumentų, dėl ko, nors ieškovas ir dirbo, jo darbovietė jokių išskaitų antstoliui nedarė ir skolos išieškotojui nebuvo mokamos. Todėl teismas sprendė, kad jeigu ieškovo darbovietė būtų laiku gavusi antstolio patvarkymus, visi vykdomieji raštai būtų įvykdyti dar 2008 m., nes ieškovo pajamos 2017 m. spalio – gruodžio mėnesiais sudarė 26 639,82 Lt. Kadangi ieškovas gavo žymiai didesnį atlyginimą nei 1 MMA, iš jo atlyginimo buvo galima atskaityti 70 proc. darbo užmokesčio, ir to būtų visiškai pakakę sumokėti išieškotojui likusią 915,60 eurų skolą, kurią vėliau išieškojo antstolis R. V.. Teismas sprendė, kad ieškovas įrodė, jog antstolis pažeidė CPK 634 straipsnio 2 dalies nuostatas, kadangi nesiėmė visų teisėtų priemonių kuo greičiau ir realiai įvykdyti teismų sprendimus. Laiku neatlikdamas išieškojimo veiksmų, atsakovas neužtikrino ne tik išieškotojo UAB ,,Litesko“, bet ir skolininko (ieškovo) teisių bei teisėtų interesų. Todėl atsakovas dėl šių veiksmų yra kaltas, nes dėl aplaidumo nevykdė įstatymuose nustatytų pareigų.Pasisakydamas dėl žalos dydžio teismas nurodė, kad dėl atsakovo veiksmų ieškovas patyrė 256,23 Eur nuostolių, nes tokia suma buvo išieškota daugiau procesinių palūkanų nei būtų buvę išieškota iki 2008 m. sausio 1 d. Tarp atsakovo neveikimo, t. y. išieškojimo veiksmų neatlikimo, kai jis visą skolą ir palūkanas realiai galėjo išieškoti iki 2008 m. sausio 1 d., ir vėliau antstolio R. V. išieškotos sumos, susijusios mis su procesinėmis palūkanomis, kurios galėjo būti išieškotos iki 2008 m. sausio 1 d., yra tiesioginis priežastinis ryšys, taigi ir visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos. Todėl teismas sprendė, kad ieškovas turi teisė į minėtų nuostolių atlyginimą. Teismas nustatė, kad pagal minėtus vykdomuosius dokumentus toliau vykdymo veiksmus atlikęs antstolis R. V. išieškojo iš ieškovo iš viso 484,98 Eur vykdymo išlaidų. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas jau yra gavęs atlygį už vykdymo veiksmus ir galėjo iki 2008 m. sausio 1 d. įvykdyti teismo sprendimus dėl skolų išieškojimo UAB „Litesko“ naudai, teismas sprendė, kad vykdymo veiksmų neatlikimas įmanomai greičiausiu laikotarpiu (iki 2008 m. sausio 1 d.) yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su antstolio R. V. atliktais vykdymo veiksmais ir papildomai dėl to patirtomis 484,98 Eur vykdymo išlaidomis, kurios buvo išieškotos iš ieškovo. Todėl teismas pripažino 484,98 Eur sumą ieškovo papildomai patirtais nuostoliais ir konstatavo, kad ieškovas turi teisę iš viso į 741,21 Eur (484,98 Eur+256,23 Eur) nuostolių atlyginimą.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas A. M. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. kovo 9 d. sprendimo dalį, kuria priteista iš jo 741,21 Eur nuostolių atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidos, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Nors apelianto civilinė atsakomybė buvo kildinama iš 2014 m. surašytų patvarkymų, tačiau nei vienas iš patvarkymų nebuvo ginčijami. Tam, kad būtų pagrindas tenkinti nagrinėjamoje byloje pareikštus reikalavimus ir taikyti antstoliui civilinę atsakomybę, būtina buvo nustatyti visas antstolio civilinės atsakomybės sąlygas, kas nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta. Teismas visiškai nepagrįstai laikė įrodyta aplinkybę, kad antstolio A. M. vykdymo veiksmų neatlikimas įmanomai greičiausiu laikotarpiu iki 2008 m. sausio 1 d. yra susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su antstolio R. V. atliktais vykdymo veiksmais. Tokios išvados pirmosios instancijos teismas nepagrindė nei teisės normomis, nei teismų praktika. Antstolis, vykdydamas išieškojimą ir priimdamas patvarkymas dėl išieškotų lėšų paskirstymo, veikė remdamasis įstatymų nuostatomis, visi jo veiksmai yra teisėti, todėl jis negalėjo padaryti ir nepadarė žalos ieškovui.Apeliantas vykdė išieškojimą iš skolininko (ieškovo) vienuolikoje skirtingų vykdomųjų bylų, vykdymo procesas pradėtas 2005 m., o ieškovas atsakovo civilinę atsakomybę kildina iš 2014 m. atsakovo surašytų patvarkymų. Teismas šių aplinkybių neįvertino, taip pat neatsižvelgė į tai, kad tuo pačiu metu buvo vykdomas išieškojimas periodinėmis išmokomis pirmosios eilės išieškotojui (išlaikymas). Byloje nėra duomenų, kad ieškovui jo darbdavys mokėjo tik darbo užmokestį, o ne išmokas, į kurias negalima nukreipti išieškojimo (ieškovas teisme pripažino, kad jam buvo mokėti ir komandiruotpinigiai). Apeliantas, remdamasis CPK 631 straipsnio 1 dalies 8 punktu, priėmė 2014 m. sausio 15 d. patvarkymus dėl vykdomųjų bylų užbaigimo ir vykdomųjų dokumentų grąžinimo išieškotojui UAB „Litesko“ dar esant pilnai neišieškotiems įsiskolinimams pagal vykdomuosius dokumentus, o išieškotojas pasinaudojo savo teise ir kreipėsi į antstolio, veikiančio skolininko gyvenamojoje vietoje, kontorą dėl skolos išieškojimo, kuris ir išieškojo lėšas, skirtas likusiems įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms padengti. Todėl šios aplinkybės negali būti traktuojamos kaip ieškovui padaryta žala dėl antstolio A. M. veiksmų. Priimdamas 2014 m. sausio 15 d. patvarkymus, apeliantas visose vykdomosiose bylose skolos likučius suderino su išieškotoju UAB „Litesko“. Todėl jokios atsakovo kaltės nėra, išieškotojas asmeniškai iš ieškovo gautų piniginių lėšų neįskaitė į skolos likučius, o ieškovas apie šiuos mokėjimus nepranešė atsakovui, nes ši aplinkybė atsakovui nebuvo žinoma. Jeigu teismas vertino faktinę aplinkybę dėl pakankamai didelių su darbo santykiais susijusių sumų mokėjimo atsakovui į jo sąskaitą kaip galimybę skolą išieškoti greičiau, tai tokia aplinkybė patvirtina, kad netinkamai savo pareigas atliko skolininko darbdavys, išskaitęs per mažas sumas iš darbo užmokesčio. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad iš ieškovui mokamų sumų darbdavys galėjo išskaityti daugiau. Vadinasi, teismo išvada dėl antstolio neveikimo prieštarauja kitoms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, t. y. antstolis vykdomuosius dokumentus perdavė darbdaviui išskaitoms atlikti, darbdavys iš ieškovo darbo užmokesčio atliko išskaitas, o likusias sumas, iš kurių išskaitymas negalimas, mokėjo ieškovui. Jeigu darbdavys negali išieškoti skolos iš likusios sumos, antstolis taip pat negali iš jos išskaičiuoti jokių sumų.Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino UAB „ASF“ 2012 m. kovo 6 d. ir 2013 m. liepos 17 d. pranešimų antstoliui dėl negalėjimo vykdyti išskaitymų. Šie įrodymai paneigia ieškovo argumentus, kad jo darbdavys dar 2007 metais išskaitė visas mokėtinas sumas iš darbo užmokesčio, taip pat teismo išvadą dėl antstolio galimybės išieškoti skolas iš ieškovo greičiau.Pirmosios instancijos teismas, vertindamas antstolio veiksmus konkrečiose vykdomosiose bylose, nurodė, jog byloje pateikta vykdomųjų bylų medžiaga sudaro pagrindą nesutikti su ieškovo argumentais, kad atsakovas netinkamai atliko savo, kaip antstolio, pareigas, tačiau vėliau sprendime daro priešingas išvadas. Ieškovas (skolininkas) buvo tinkamai informuotas apie vykdymo procesą, skolininko teises ir pareigas, apie pradėtus vykdymo veiksmus, tame tarpe apie kiekvieną iš nurodytų patvarkymų priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, išieškojimo pagrindą ir dydį. Minėtų vykdymo veiksmų ieškovas (skolininkas) neginčijo, prašymų nereiškė, jokių aktyvių savalaikių veiksmų, užtikrinančių kuo greitesnį, ekonomiškesnį, operatyvesnį sprendimo vykdymą, nesiėmė. Ieškovas sąmoningai nepageidavo pasinaudoti CPK 643 straipsnyje įtvirtintomis skolininko teisėmis ir pareigomis ir piktybiškai nevykdė CPK 644 straipsnyje nustatytų skolininko pareigų, dėl kurių kitas antstolis R. V. antrą kartą išieškojo tas sumas – skolos likučius, kuriuos jam perdavė apeliantas, ir vykdymo išlaidas.Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas A. G. prašo apeliacinį skundą atmesti, Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas argumentais:Nepagrįsti apelianto argumentai, kad atsakovo veiksmai buvo teisėti, nes ieškovas neginčijo antstolio patvarkymų ir neskundė jo veiksmų. Šios nagrinėjamos bylos dalykas yra neteisėti antstolio A. M. veiksmai dėl tyčinio ar netyčinio neveikimo, dėl ko vykdomosios bylos Nr. 0135/05/00797, Nr. 0135/04/01654, Nr. 0135/03/03582 ir Nr. 0135/06/00302 antstolio patvarkymais buvo užbaigtos ne 2008 metais, tačiau tik 2014 metais, kuomet vykdomieji dokumentai buvo grąžinti ieškotojui UAB „Litesko“, kuris perdavė juos vykdyti kitam antstoliui R. V., nors visos skolos, įskaitant ir palūkanas, turėjo būti išieškotos dar 2008 metais.2007 metais ieškovo A. G. darbovietei UAB „ASF“ grąžinus apeliantui patvarkymus dėl skolų išieškojimo su pranešimu, kad pagal patvarkymus iš A. G. viskas yra pilnai išieškota, apeliantas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų ir neišsiuntė patvarkymų dėl galutinių skolų likučių išieškojimo, tačiau vykdomąsias bylas laikė iki pat 2014 metų, jose neatlikdamas praktiškai jokių aktyvių vykdymo veiksmų, nors ieškovas iki 2013 metų dirbo UAB „ASF“ ir gaudavo nuolatines ir dideles pajamas. Akivaizdu, kad tokiais veiksmais atsakovas padarė ieškovui turtinę žalą, tai yra nuo 2007 metų iki 2016 metų ieškovui buvo skaičiuojamos palūkanos nuo kiekvienos skolos pirmiau minėtose vykdomosiose bylose. Be to, buvo papildomai priskaičiuotos vykdymo išlaidos, kai šie keturi vykdomieji dokumentai buvo perduoti iš naujo vykdyti kitam antstoliui R. V..Ieškovas pažymi, kad nei antstolis A. M., nei jo advokatas per visą ilgą pirmosios instancijos teismo procesą nesugebėjo atsakyti į esminį ir paprastą bylą nagrinėjančio teisėjo klausimą – kodėl atsakovas delsė iki 2014 metų išieškoti skolas iš ieškovo darbo užmokesčio. Į šį klausimą apeliantas neatsakė nei pirmosios instancijos teismui, nei savo apeliaciniame skunde.Iš paties atsakovo apeliacinio skundo argumentų matyti, kad antstolis elgėsi neteisėtai, kadangi ieškovui nebuvo įteiktas raginimas vykdomojoje byloje Nr. 0135/06/00302. Todėl antstolis akivaizdžiai pažeidė esmines teisės normas, kurios reglamentuoja raginimo įteikimo tvarką. Net jei raginimas vykdomojoje byloje Nr. 0135/06/00302 buvo paskelbtas viešai, atsakovas šioje vykdomojoje byloje ir toliau atliko neteisėtus veiksmus, t. y. skirstė pinigus minėtoje byloje, nors patvarkymas dėl skolos išieškojimo šioje byloje nebuvo priimtas. Toks patvarkymas nebuvo išsiųstas ir į ieškovo darbovietę UAB „ASF“.Antstoliui A. M. dar 2008 metais pilnai įvykdžius visas pirmiau minėtas keturias vykdomąsias bylas, apeliantui nebūtų buvę pagrindo vykdomųjų dokumentų perduoti kitam antstoliui R. V., kuris papildomai paskaičiavo ieškovui vykdymo išlaidas ir palūkanas.Atsakovas savo patvarkymuose dėl vykdomųjų bylų užbaigimo nurodo, kad A. G. gyvena naujuoju adresu (duomenys neskelbtini). Būtent dėl pasikeitusios ieškovo deklaruotos gyvenamosios vietos vykdomieji dokumentai buvo grąžinti išieškotojui, nurodant jam kreiptis į Vilniaus antstolį. Tačiau ieškovui visi keturi patvarkymai buvo išsiųsti senuoju adresu (duomenys neskelbtini). Todėl nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad minėtų patvarkymų ir antstolio veiksmų ieškovas neskundė, nes ieškovas jų negavo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).Byloje sprendžiamas klausimas dėl antstolio civilinės atsakomybės taikymo, kai, ieškovo vertinimu, antstolis netinkamai atliko skolos išieškojimo veiksmus.Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolis privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstolio funkcijas apibrėžia Antstolių įstatymo 21 straipsnis. Antstolio procesinę veiklą pagal CPK 594 straipsnį kontroliuoja teismas. Antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Aiškindamas ir taikydamas šią teisės normą kasacinis teismas savo praktikoje ne kartą pažymėjo, kad, sprendžiant ginčą dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę, kartu atsižvelgiant į antstolio profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtą civilinės atsakomybės taikymo specifiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008; 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2008; kt.). Todėl nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus būtina patikrinti, ar egzistuoja visos būtinos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, bei įvertinti tai, kad profesine veikla užsiimančiam asmeniui nustatyti griežtesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai negu paprastai. Būtinosios sąlygos deliktinei atsakomybei taikyti yra neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp skolininko veiksmų bei žalos ir kaltė (išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės) (CK 6.246–6.249 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2013).Civilinės atsakomybės sąlygų konkrečiu atveju konstatavimas yra susijęs su konkrečių bylos aplinkybių nustatymu ir vertinimu, t. y. fakto klausimais, kuriais, be kita ko, grindžiamas ir atsakovo apeliacinis skundas.

Dėl atsakovo veiksmų teisinio vertinimo

15. Apeliantas skunde nurodo, kad jis veikė teisėtai, remdamasis įstatymais, patvarkymai nebuvo ginčyti ir jų teisėtumas ar neteisėtumas šioje byloje neįrodytas, taip pat nenustatytos visos keturios deliktinei civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos.

Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės; skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Sprendžiant dėl to, ar antstolis tinkamai vykdė jam įstatymų nustatytas pareigas, be kita ko, būtina vadovautis CPK 634 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagal kurias antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus, taip pat Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, jog, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Sprendžiant dėl profesines funkcijas vykdančio antstolio kaltės, turi būti įvertinta, ar antstolis ėmėsi visų jam prieinamų teisėtų priemonių savo veiksmų teisėtumui užtikrinti; antstolio kaltės ribas nustato bendrasis teisės principas, kad iš nieko negali būti reikalaujama to, kas yra neįmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2008; 2012 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2012). Iš byloje esančios vykdomosios bylos Nr. 0135/05/00797 medžiagos matyti, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2004 m. gruodžio 29 d. priėmė įsakymą, kuriuo nutarė iš skolininko A. G. kreditoriaus UAB „Litesko“ naudai išieškoti 612,59 Lt skolos, 19,54 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą suma nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2004 m. gruodžio 29 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 10 Lt bylinėjimosi išlaidų (1 t., b. l. 10). Antstolis (atsakovas) 2005 m. rugsėjo 29 d. priėmė patvarkymą Nr. 0135/05/00797, kurį išsiuntė skolininko darbovietei UAB „ASF“ ir nurodė, jog siunčia vykdyti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 29 d. įsakymą Nr. L2-1842-48 dėl 642,13 Lt skolos ir 287,92 Lt vykdymo išlaidų, iš viso 930,05 Lt išieškojimo iš skolininko A. G. ir, vadovaujantis CPK 736 straipsniu, pareikalavo, kad iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį darbdavys išskaičiuotų 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios LR Vyriausybės nustatytą 1 MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios 1 MMA (1 t., b. l. 18). UAB „ASF“ atsakovui 2006 m. rugsėjo 11 d. pateikė pažymą, kurioje nurodė, kad pagal gautą vykdomąjį dokumentą iš skolininko A. G. darbo užmokesčio išskaičiuota 930,05 Lt. Vykdomosios bylos Nr. 0135/04/01654 medžiaga nustatyta, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2004 m. rugpjūčio 24 d. priėmė įsakymą, kuriuo nutarė iš skolininko A. G. kreditoriaus UAB „Litesko“ naudai išieškoti 992,43 Lt skolos, 32,84 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą suma nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 10 Lt bylinėjimosi išlaidų (1 t., b. l. 11). Antstolis (atsakovas) 2005 m. kovo 31 d. priėmė patvarkymą Nr. 0135/04/01654, kurį išsiuntė skolininko darbovietei UAB „ASF“ ir nurodė, jog siunčia vykdyti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2004 m. rugpjūčio 24 d. įsakymą Nr. L2-1338-91 dėl 1035,27 Lt skolos ir 355,80 Lt vykdymo išlaidų, iš viso 1391,07 Lt išieškojimo iš skolininko A. G. ir, vadovaujantis CPK 736 straipsniu, pareikalavo, kad iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos darbdavys kiekvieną mėnesį išskaičiuotų 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios LR Vyriausybės nustatytą 1 MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios 1 MMA (1 t., b. l. 12). UAB „ASF“ 2006 m. spalio 17 d. antstoliui pateikė pažymą, kad šioje vykdomojoje byloje iš skolininko darbo užmokesčio išskaičiuota 1391,07 Lt, kurie pervesti į antstolio sąskaitą. Vykdomosios bylos Nr. 0135/03/03582 medžiaga nustatyta, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2003 m. birželio 24 d. priėmė įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-641-03, kuriuo nutarė iš skolininko A. G. kreditoriaus UAB „Litesko“ naudai išieškoti 2200,22 Lt skolos, 96,22 Lt delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą suma nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 17,22 Lt bylinėjimosi išlaidų (1 t., b. l. 17). Atsakovas 2004 m. balandžio 19 d. priėmė patvarkymą Nr. 0135/03/03582, kurį išsiuntė skolininko darbovietei UAB „ASF“ , kuriame nurodė, jog siunčia vykdyti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2003 m. birželio 24 d. įsakymą Nr. L2-641-03 dėl 2313,66 Lt skolos ir 565,46 Lt vykdymo išlaidų, iš viso 2879,12 Lt išieškojimo iš skolininko A. G. ir pareikalavo, kad iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos darbdavys kiekvieną mėnesį išskaičiuotų 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios LR Vyriausybės nustatytą 1 MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios 1 MMA. Skolininko darbovietė UAB „ASF“ 2004 m. rugpjūčio 10 d. pateikė antstoliui pažymą dėl 2879,12 Lt skolos sumokėjimo, kuriame nurodė, kad 2004 m. balandžio 19 d. vykdomasis dokumentas yra visiškai įvykdytas, išieškotos lėšos pervestos į antstolio depozitinę sąskaitą. Atsakovas 2004 m. rugpjūčio 23 d. priėmė patvarkymą grąžinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismui vykdomąjį dokumentą Nr. L2-641-03/03, tačiau 2006 m. kovo 7 d. vėl kreipėsi į teismą su prašymu grąžinti vykdomąjį dokumentą dėl duomenų patikslinimo, kadangi išieškotojas UAB „Litesko“ 2006 m. kovo 3 d. pateikė antstoliui pažymą, jog skolininkas A. G. išieškotojui dar yra skolingas 1126,68 Lt skolos ir 6 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2005 m. rugsėjo 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-789-305/2005 priteisė iš atsakovo A. G. 1093,68 Lt skolos, 28,53 Lt delspinigių, 50 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą suma nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2005 m. gegužės 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės UAB „Litesko“ naudai. Šio teismo sprendimo pagrindu 2006 m. sausio 25 d. buvo išduotas vykdomasis raštas, kuris pateiktas atsakovo kontorai vykdymui (vykdomoji byla Nr. 0135/06/00302; 1 t., b. l. 23). Apeliantas nurodo, kad su išieškotoju suderindavo visus skolos likučius ir tuomet priimdavo atitinkamus patvarkymus. Aptariamam kontekste nustatyta, kad atsakovas 2009 m. sausio 7 d. patvarkymu kreipėsi į išieškotoją UAB „Litesko“ su prašymu pateikti informaciją, kokie skolų likučiai yra visose keturiose prieš tai nurodytose vykdomosiose bylose. Išieškotojas UAB „Litesko“ 2009 m. sausio 14 d. antstoliui adresuotoje pažymoje nurodė, kad pagal Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 29 d. įsakymą Nr. L2-1842-482 skola yra 127,42 Lt, pagal 2003 m. birželio 24 d. įsakymą Nr. L2-641-03 skola yra 1126,68 Lt, pagal 2004 m. rugpjūčio 24 d. įsakymą Nr. L2-1338-91 skola yra 859,43 Lt, pagal 2006 m. sausio 25 d. sprendimą Nr. 2-789-305 skola yra 1020,16 Lt (1 t., b. l. 81). Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas nors ir suderino su išieškotoju skolų likučius, tačiau atitinkamų patvarkymų nepriėmė ir nesikreipė į skolininko darbovietę dėl jų išskaitymo.Gerokai vėliau, t. y. 2012 m. sausio 31 d. raštais išieškotoja UAB „Litesko“ atsakovui nurodė, kad pagal vykdomąjį raštą Nr. L2-1842-482/04 skolininkas A. G. išieškotojai dar yra skolingas 127,42 Lt (2012 m. lapkričio 5 d. raštu išieškotoja patikslino, kad skola yra 240,10 Lt (69,54 Eur) bei 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (vykd. byla Nr. 0135/05/00797); pagal vykdomąjį raštą Nr. L2-1338-91/04 skolininkas išieškotojai dar yra skolingas 859,43 Lt (248,91 Eur) bei 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (vykd. b. Nr. 0135/04/01654); pagal vykdomąjį raštą Nr. L2-641-03/03 skolininkas išieškotojai dar yra skolingas 1126,68 Lt (326,31 Eur) skolos ir 6 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (vykd. b. Nr. 0135/03/03582); pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-789-305/05 skola yra 935,16 Lt, 50 Lt teismo išlaidų, 35 Lt administravimo išlaidų, iš viso – 1020,16 Lt (295,46 Eur) ir 5 proc. metinės palūkanos už priteistą sumą (vykd. b. Nr. 0135/06/00302). Tik po to antstolis 2012 m. vasario 8 d. vykdomojoje byloje Nr. 0135/05/00797 priėmė patvarkymą, kuriame pareikalavo, jog skolininko darbovietė UAB „ASF“ iš ieškovo darbo užmokesčio papildomai išieškotų 127,42 Lt skolą ir 198,57 Lt vykdymo išlaidas, iš viso – 325,99 Lt. Ši suma buvo išieškota ir antstolis 2012 m. spalio 25 d. priėmė patvarkymą dėl išieškotų lėšų paskirstymo. Skolininko darbovietė UAB „ASF“ 2012 m. spalio 31 d. antstoliui grąžino įvykdytą minėtą 2012 m. vasario 8 d. patvarkymą. Išieškotoja 2012 m. lapkričio 5 d. rašte antstoliui dar kartą nurodė, kad skolininkas vis dar yra skolingas išieškotojai pagal tą patį vykdomąjį dokumentą 240,10 Lt palūkanų. Antstolis 2012 m. lapkričio 7 d. priėmė patvarkymą, kuriuo skolininko darbovietei UAB „ASF“ pavedė iš skolininko darbo užmokesčio išieškoti 240,10 Lt palūkanų, o 2013 m. birželio 26 d. priėmė dar vieną patvarkymą kitoje vykdomojoje byloje Nr. 0135/03/03582, kuriuo skolininko darbovietei UAB „ASF“ pavedė iš išieškoti iš skolininko darbo užmokesčio dar 1126,68 Lt skolos ir 645,19 Lt vykdymo išlaidų antstoliui, iš viso – 1771,87 Lt. UAB „ASF“ 2013 m. liepos 17 d. pranešė antstoliui, kad negali įvykdyti pastarojo patvarkymo, kadangi dėl objektyvių priežasčių nebeturi lėšų atsiskaityti su darbuotojais, nes įmonėje vyko restruktūrizavimo procesas. Antstolis 2014 m. sausio 15 d. patvarkymais užbaigė visas keturias vykdomąsias bylas, kadangi paaiškėjo, jog skolininko A. G. deklaruota gyvenamoji vieta yra Vilniuje, ir vykdomuosius raštus grąžino išieškotojai. Išieškotoja su tais pačiais vykdomaisiais dokumentais kreipėsi į kitą antstolį R. V..Byloje esantys išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymai patvirtina, kad iš skolininko darbo užmokesčio išieškotos lėšos išieškotojo UAB „Litesko“ naudai buvo paskirstomos ir kitose vykdomosiose bylose, kitiems ieškovo kreditoriams. Taigi, apeliantas gautas iš skolininko darbovietes pinigines lėšas paskirstydavo išieškotojams savo nuožiūra, nors darbovietė savo pažymose nurodydavo, kad vykdo antstolio patvarkymus konkrečiose bylose (8 t., b. l. 10–14, 65–78). Tokiu būdu užbaigus vykdomąsias bylas, liko nepilnai įvykdyti visi minėti keturi vykdomieji dokumentai. Šias aplinkybes patvirtina išieškotojos UAB „Litesko“ pateikta teismui pažyma ir išklotinė, kuriuose nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2002 m. iki 2012 m. pagal visus keturis vykdomuosius dokumentus iš viso antstolis išieškotojai pervedė 2167,97 Lt (8 t., b. l. 6–9). Atkreiptinas dėmesys, kad skolininko darbovietė, gavusi antstolio patvarkymus iš skolininko pervesti atitinkamas pinigų sumas nuo gaunamo darbo užmokesčio, juos įvykdė iki 2007 m. liepos mėnesio (t. 8, b. l. 63). Po to, t. y. iki minėtos 2012 m. lapkričio 7 d., darbovietė negavo iš antstolio jokių kitų patvarkymų dėl papildomų sumų išieškojimo, nors išieškotoja buvo nurodžiusi, kad ne visos skolos buvo jai padengtos. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas dirbo UAB „ASF“ nuo 2003 m. liepos 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 20 d. ir jo pajamos buvo pakankamos tam, kad būtų daromi didesni piniginių sumų išskaitymai, nes jos buvo ženkliai didesnės už 1 MMA (8 t., b. l. 78, 162–200). Vien nuo 2007 m. spalio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. ieškovo darbo užmokestis siekė 26 639,82 Lt (8 t., b. l. 171). Aptartos aplinkybės leidžia spręsti, kad tuo atveju, jei antstolis būtų laiku paskaičiavęs likusias neišieškotas iš ieškovo sumas ir palūkanas, jo skolos išieškotojai galėjo būti sumokėtos iki 2008 m. sausio 1 d. Todėl yra pagrindas išvadai, kad antstolis savalaikiai nesiėmė aktyvių veiksmų ir nepriėmė atitinkamų sprendimų (patvarkymų) tam, kad paskaičiuotų likusią nesumokėtos skolos dalį, palūkanas ir nepradėjo šių lėšų savalaikio išieškojimo iš ieškovo darbo užmokesčio.Vykdymo procese pareigas, be kitų asmenų, turi ir sąskaitas tvarkantys asmenys, tačiau jų pareigos ir atsakomybė apsiriboja tinkamu pateiktų nurodymų vykdymu. Jų pareigų buvimas nepaneigia paties antstolio pareigų ir atsakomybės už tinkamą vykdymo proceso organizavimą bei koordinavimą ir negali būti aiškinamas taip, kad antstolio pareigos ir atsakomybė už tinkamą vykdymo proceso organizavimą bei koordinavimą būtų perkelta tretiesiems asmenims. Dėl to iniciatyvą vykdymo procese kylančioms problemoms spręsti visų pirma turi rodyti pats antstolis, bet ne sąskaitų tvarkytojai, skolininkų darbdaviai. Kadangi antstolių profesinis atidumas reikalauja veikti taip, kad jų veiksmai neklaidintų kitų asmenų, tai tretieji asmenys turi teisę vadovautis antstolio jiems pateikta informacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2013).Taigi, apibendrinant tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad antstolis skolininko darbovietei pateikė patvarkymus, nurodydamas išskaityti iš darbo užmokesčio konkrečias pinigų sumas konkrečiose vykdomosiose bylose, tačiau gautus pinigus paskirstydavo savo nuožiūra ir kitose vykdomosiose bylose, be to, neapskaičiavo teismo priteistų palūkanų, kurios iš viso nebuvo išskaičiuojamos. Ieškovo darbovietė UAB „ASF“ iki 2007 m. liepos mėnesio įvykdė gautus iš antstolio patvarkymus ir išskaitė visas juose nurodytas pinigų sumas, tačiau nuo 2007 m. liepos mėnesio išskaitymų nevykdė, nes nebuvo gavusi iš antstolio atitinkamų patvarkymų dėl likusių skolų ir palūkanų išieškojimo. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolis turėjo realias galimybes visas skolas iš skolininko išieškoti iki 2008 m. sausio 1 d. Byloje nustatytos aplinkybės teikia pagrindą spręsti, kad šiuo atveju antstolis nesiėmė visų teisės aktuose nustatytų priemonių, kad jam pateikti vykdomieji dokumentai būtų kuo greičiau ir operatyviau įvykdyti. Kaip nurodyta, išieškojimo iš skolininko veiksmai pradėti 2003 – 2006 metais, tačiau galiausiai juos pabaigė įvykdyti kitas antstolis tik 2016 metais. Remiantis nurodytu, yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog antstolis neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal paminėtų teisės aktų antstoliui keliamus profesinius reikalavimams (neteisėtas neveikimas), dėl ko teismų sprendimai per įmanomai trumpiausią laiką nebuvo įvykdyti, nors tokia galimybė buvo reali. Tokiu būdu apeliantas pažeidė CPK 634 straipsnio 2 dalies ir Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Taigi, nagrinėjamu atveju tokie atsakovo veiksmai atitinka dvi deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtą neveikimą ir kaltę.

Dėl žalos dydžio ir priežastinio ryšio

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, jog nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.Kasacinio teismo praktikoje antstolio neteisėtais veiksmais padarytos žalos pobūdis aiškinamas ir jos dydis nustatomas atsižvelgiant į konkrečios situacijos vykdymo procese aplinkybes, antstoliui laiku neatlikus vykdymo veiksmų ir dėl to išieškotojui operatyviai negavus išieškotinų sumų, tačiau išieškojimo galimybei neišnykus – nuostoliai, patirti dėl pavėluoto išieškojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2012). Aukščiau aptartomis aplinkybėmis nustatyta, kad antstolis vykdė išieškotojos UAB „Lesto“ pateiktus keturis vykdomuosius dokumentus 2003 – 2006 metais, tačiau, kaip minėta, nesėkmingai. Bylos duomenys patvirtina, kad galiausiai visas skolas iš ieškovo baigė išieškoti kitas antstolis R. V.. Minėtas antstolis vykdė skolų likučių išieškojimą pagal tuos pačius teismų sprendimus ir užvedė atitinkamai keturias vykdomąsias bylas: Nr. 0479/15/00480, 0179/15/00481, 0179/15/00482, 0179/15/00483. 2016 m. balandžio 15 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkyme Nr. B-12984 nurodyta, kad iš A. G. visose keturiose vykdomosiose bylose išieškota 100 Eur vykdymo išlaidų ir 50,12 Eur papildomų vykdymo išlaidų. 2016 m. rugpjūčio 23 d. patvarkyme Nr. B-20380 nurodyta, kad iš A. G. išieškota 124,01 Eur papildomų vykdymo išlaidų ir 210,85 Eur atlygis antstoliui (1 t, b. l. 14–15, 21-22). Taigi, vykdydamas išieškojimus iš ieškovo, antstolis R. V. išieškojo iš viso 484,98 Eur vykdymo išlaidų. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jeigu apeliantas būtų tinkamai įvykdęs savo pareigas ir operatyviai atlikęs išieškojimo veiksmus, kitam antstoliui nebūtų reikėję tęsti vykdymo, o tuo pačiu ieškovui patirti ir papildomas vykdymo išlaidas, kurios buvo iš jo išieškotos. Tai reiškia, kad ieškovas dėl atsakovo neveikimo patyrė papildomas išlaidas, siekiančias 484,98 Eur, kurios laikytinos ieškovo nuostoliais ir yra susijęs priežastiniu ryšiu su atsakovo neveikimu.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantui iki 2008 m. sausio 1 d. neįvykdžius teismų sprendimų, ieškovui buvo papildomai skaičiuojamos teismų sprendimais priteistos 5 ir 6 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo bylų iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir nurodė, kad antstoliui R. V. įvykdžius visus keturis vykdomuosius dokumentus, iš ieškovo papildomai buvo išieškota 256,23 Eur procesinių palūkanų. Aukščiau aptartu faktiniu, teisiniu nagrinėjamo ginčo pagrindu ir nurodyta teismų praktika, sutiktina su ieškovo pozicija ir bylą išnagrinėjusio teismo išvada, kad ši suma yra ieškovo patirti nuostoliai, tai yra dėl apelianto netinkamai atliktų pareigų (neveikimo) atsiradęs rezultatas (CK 6.247 straipsnis). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuluotus principus pareiga motyvuoti teismo sprendimą negali būti suprantama kaip reikalavimas pateikti išsamų atsakymą į kiekvieną argumentą; vis dėlto teismų sprendimų motyvai turi būti pakankami atsakyti į esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus (žr., pvz., Ruiz Torija v. Spain, no.18390/91, 9 December 1994, par.29–30). Į esminius apeliacinio argumentus atsakyta, dėl kitų jo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-951-798/2018).Įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimą jo teistumo ir pagrįstumo aspektu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas aptarė esmines, nagrinėjamai bylai išspręsti svarbias aplinkybes, nurodė šiai bylai išnagrinėti aktualias teisės normas bei pateikė teismo padarytų išvadų motyvus, todėl yra pakankamai aišku, kokiais argumentais remdamasis pirmosios instancijos teismas patenkino ieškinį iš dalies. Byloje esančius įrodymus vertinti kitaip, negu tai padarė pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, todėl jį panaikinti ar pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismui nusprendus netenkinti atsakovo apeliacinio skundo, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš apelianto. Bylos duomenimis, ieškovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 800 Eur teisinės pagalbos išlaidų (9 t., b. l. 92–94). Atsižvelgus į tai, kad ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nustatytų maksimalių dydžių, todėl iš apelianto A. M. ieškovo A. G. naudai priteistina 800 Eur ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovo A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Gintautas Koriaginas