Kauno apygardos teismo sprendimas

2023-04-18 · Civilinė byla Nr. e2A-405-638/2023

Bylos eiga

  1. ApeliacijaSprendimas · 2023-04-18Kauno apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2023-12-18Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-04-18
Bylos Nr.
e2A-405-638/2023
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-19092-2021-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Evaldas Burzdikas, Diana Labokaitė, Edita Šliumpienė
Atsakovas
valstybės įmonės Turto banko
Ieškovas
V. E.
Civilinė byla Nr. e2A-405-638/2023Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19092-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.3; 2.5.2; 2.5.3; 2.5.5 (S)
Kauno apygardos teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Editos Šliumpienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės valstybės įmonės Turto banko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. E. ieškinį atsakovei valstybės įmonei Turto bankui dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė V. E., patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. E. yra K. J. pusseserė, atnaujinti terminą V. E. palikimui, atsiradusiam po palikėjos K. J. mirties(duomenys neskelbtini), priimti, pripažinti negaliojančiu 2020 m. balandžio 23 d. palikimo priėmimą Lietuvos Respublikos vardu ir 2020 m. birželio 11 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. 3179, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje, dublike nurodė ir paaiškino, kad ji yra K. J. pusseserė, t. y. ieškovės V. E. mama Z. Č. ir K. J. tėtis P. J. yra sesuo ir brolis. Ieškovės mamos Z. Č. ir K. J. tėčio P. J. tėvai – K./K. J. ir J./J. S.. Ieškovė yra Z. Č. dukra. K. J. mirė (duomenys neskelbtini). Palikimą po K. J. mirties priėmė Lietuvos Respublika. Su pussesere K. J. pastaruosius dešimt metų iki jos mirties bendraudavo telefonu: susiskambindavo metinių švenčių proga, per gimtadienius. 2021 m. rugpjūčio pabaigoje kartu su sutuoktiniu nuvyko į K. J. namus, nes buvo neįprasta, kad nesikalbėjome telefonu daugiau kaip metus. K. J. buto durų niekas neatidarė, nors beldėsi ilgai. Pavyko pasikalbėti su gretimo buto nuomininke, mergina, vardu A. A. paaiškino, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini) savininkės nėra mačiusi. Pavyko pasikalbėti su kaimynu A., kuris pasakė, kad nieko nežino, nes K. jau senai nenakvoja namuose. Vėliau pavyko pasikalbėti su buto Nr. 2 savininku M. Pastarasis ir pasakė, kad K. mirė maždaug prieš dvejus metus.

3. Ieškovė nurodė, kad terminą palikimui, atsiradusiam po K. J. mirties, priimti praleido dėl svarbių priežasčių – ieškovės niekas neinformavo apie K. J. mirtį, palikėją laidojo valstybės lėšomis, nors yra net keli galimi šeštos eilės įpėdiniai. Teigia, kad apie palikėjos K. J. mirtį sužinojo 2021 m. rugpjūčio pabaigoje, todėl 1 metų terminas nėra praleistas. Ieškovė nurodė, kad ginčija atsakovo palikimo priėmimą kaip neatitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.62 straipsnio 1 dalies sąlygų, kadangi ji yra šeštos eilės įstatyminė palikėjos K. J. įpėdinė. Pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktika (pvz. 2020 m. gruodžio 22 d. LAT nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-969/2020) pripažįsta teisę prašyti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš valstybės. Taip pat nurodė, kad notarė V. V. patikrino tik pirmos eilės įstatyminių įpėdinių ir sutuoktinio ne/egzistavimo aplinkybes, tačiau palikimas pagal CK 5.62 straipsnio 1 dalies 2 punktą gali pereiti valstybei tik jei nėra jokių įpėdinių pagal įstatymą. Mano, kad notarė V. V. negalėjo išduoti 2020 m. birželio 11 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimo, notarinio registro Nr. 3179, nes nerinko ir neturėjo absoliučiai jokių duomenų apie antros – šeštos eilės įstatyminius įpėdinius. Mano, kad pateikė visus reikiamus įrodymus savo giminystės ryšiams su Z. Č. ir P. J. patvirtinti.