Vilniaus apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų R. J. ir E. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų R. J. ir E. J. ieškinį atsakovams R. Š., D. Š., AB „Swedbank“, Kauno miesto 18-ojo notaro biuro notarei B. G. dėl vienos hipotekos pripažinimo paskesne kitos hipotekos atžvilgiu ir įpareigojimo pakeisti hipotekos lakštą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

Byloje keliamas klausimas dėl pirmos instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas išimtinis bei rūšinis (dalykinis) teismingumas ir byla perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamo teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.), todėl byla nagrinėtina vadovaujantis apeliacinės bylos nagrinėjimo ribas apibrėžiančiais atskirojo skundo argumentais.

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Jeigu byla teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Dėl nurodytų priežasčių sprendžiant ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą svarbu nustatyti, ar nėra pažeidžiamos teismingumo taisyklės. Teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamo įgyvendinimo sąlygas priimdamas ieškinį teismas privalo aiškintis ex officio. CPK 31 str. 1 d. nustatyta, kad ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą teismingi nekilnojamojo daikto buvimo vietos teismui. CPK 27 str. 1 d. 1 p. nustato, jog apygardos teismai, kaip pirmos instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 150 000 Lt, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nustatant ieškinio teismingumo klausimą esminę reikšmę turi tinkamas ieškinio faktinio pagrindo ir dalyko kvalifikavimas identifikuojant tikrąjį ginčo objektą ir pobūdį.

Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu siekiama pripažinti atsakovo AB banko „Swedbank“ reikalavimų į atsakovą R. Š. užtikrinimui įregistruotą nekilnojamojo turto hipoteką paskesne atsakovo AB banko „Swedbank“ reikalavimų į ieškovą E. J. užtikrinimui įregistruotos hipotekos (tam pačiam nekilnojamajam turtui) atžvilgiu bei įpareigoti pakeisti hipotekos lakštą. Pirmos instancijos teismas šalių ginčą vertino kaip kylantį iš daiktinių teisių į įkeistą nekilnojamąjį turtą, dėl to sprendė, jog šiam ginčui taikytina išimtinio teismingumo taisyklė, kuri nustato, jog ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamajam turtui panaikinimo, teismingi nekilnojamojo turto ar jo dalies buvimo vietos teismui. Nors hipoteka užtikrintas nekilnojamasis turtas yra Druskininkuose, pirmos instancijos teismas pažymėjo, jog šio turto vertė viršija 150 000 Lt sumą, todėl sprendė, jog byla teisminga Kauno apygardos teismui.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmos instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog patikslintas ieškovų reikalavimas yra dėl daiktinių teisių į įkeistą nekilnojamąjį turtą. Ieškovas E. J. ir atsakovas R. Š. hipoteka užtikrino tarp jų ir Banko sudarytų pirkimo – pardavimo bei kredito sutarčių įvykdymą, todėl šiuo atveju hipoteka nėra ta daiktinė teisė, kurios nagrinėjimą išimtinio teismingumo tvarka nustato CPK 31 str. 1 d. Hipoteka – daiktinis prievolės įvykdymo užtikrinimas, vienokio ar kitokio sprendimo priėmimas pagal nagrinėjamoje byloje pareikštus reikalavimus nesukels teisinių pasekmių šalių daiktinėms teisėms į nekilnojamąjį turtą. Patikslintame ieškinyje teigiama, kad pirkimo – pardavimo sutartyje buvo nurodyta, jog nekilnojamasis turtas už ieškovo E. J. prievoles Bankui įkeičiamas pirminiu įkeitimu, tuo tarpu už R. Š. prievoles Bankui nekilnojamasis turtas įkeičiamas antriniu įkeitimu, tačiau šalims susitarus dėl vieno hipotekos reikalavimų eiliškumo, pirma registruoti buvo pateikti lakštai, pagal kuriuos pirmine hipoteka laikomas nekilnojamojo turto įkeitimas už atsakovo R. Š. prievoles Bankui, o antrine hipoteka – nekilnojamojo turto įkeitimas už ieškovo E. J. prievoles Bankui. Kadangi CK 4.193 str. 2 d. numato, jog daiktą įkeitus kelis kartus, hipotekos kreditorių reikalavimai patenkinami pagal jų prašymų įregistruoti hipoteką padavimo laiką eilės tvarką, patikslinto ieškinio reikalavimais ieškovai prašo pripažinti, kad pirmine hipoteka laikomas nekilnojamojo turto įkeitimas už ieškovo E. J. prievoles, o antrine hipoteka – už atsakovo R. Š. prievoles. Taigi šiuo atveju reikalaujama pakeisti nustatytą prievolės užtikrinimo įvykdymo tvarką, t.y. siekiama kitokio nekilnojamojo turto įkeitimo įregistravimo eiliškumo ir to sukeliamų teisinių pasekmių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie ieškovų reikalavimai nėra daiktinės teisės į įkeistą nekilnojamąjį turtą, tuo labiau, kad pareikštu ieškiniu neprašoma panaikinti hipotekos kaip tokios, ar pripažinti ją pasibaigusia. Ieškovai neginčija savo prievolių, tačiau siekia pakeisti jų įvykdymo tvarką, todėl pirmos instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl išimtinį teismingumą reglamentuojančių teisės normų taikymo.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai šį ginčą konstatavo esant turtiniu. Teisės teorijoje ir teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip ginčas dėl turto arba ginčas, tiesiogiai susijęs su turtu; neturtiniai ieškiniai aiškinami kaip ieškiniai, kuriuose turtinis interesas negali būti išreikštas pinigų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr.3K-3-381/2008). Nagrinėjamu atveju, apeliantai neginčija savo prievolių bankui pagal sudarytus pirkimo – pardavimo bei kreditavimo sandorius, nesiekia jų išvengti, pakeisti prisiimtų įsipareigojimų apimtį. Priėmus teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje, ieškovų prievolių apimtis nepasikeis, todėl jokios realios ar tikslios turtinės naudos apeliantai negaus. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo laikyti turtiniais apeliantų reikalavimus dėl vienos hipotekos pripažinimo paskesne kitos hipotekos atžvilgiu ir tuo pagrindu pakeisti hipotekos lakštą. Ieškovo reikalavimų tenkinimo atveju, tai gali turėti įtakos tik pardavus įkeistą nekilnojamąjį turtą gautų lėšų paskirstymui E. J. ir R. Š. prievolėms Bankui įvykdyti, todėl priimtas teismo sprendimas tik netiesiogiai ir tik galimai turės įtakos apeliantų turtinei padėčiai, tačiau šios aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo nagrinėjamą ginčą kvalifikuoti kaip turtinį.

Apeliantai nurodo, kad pozicijos, jog šis ginčas nagrinėtinas pagal bendrojo teismingumo taisykles laikėsi ir Druskininkų apylinkės teismas 2012-12-21 nutartimi atsisakęs priimti ieškovų paduotą ieškinį pagal nekilnojamojo turto buvimo vietą kaip neteisminą Druskininkų apylinkės teismui (b.l.69-70, 1 t.). Atsikirsdamas į šį argumentą, atsakovas R. Š. nurodo, kad kreipdamiesi į Druskininkų apylinkės teismą, ieškovai nereiškė analogiškų reikalavimų, nes patikslintu ieškiniu nagrinėjamoje byloje reikalauja ne tik pripažinti viena hipoteką paskesne kitos hipotekos atžvilgiu, bet ir pakeisti 2006-11-22 hipotekos lakštą, numatant, kad viena hipoteka yra paskesnė kitos hipotekos atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Druskininkų apylinkės teismo 2012-12-21 išdėstyta pozicija dėl ieškovų reikalavimų teismingumo ir pažymi, jog šiuo atveju papildomas reikalavimas pakeisti hipotekos lakštą nesudaro teisinio pagrindo šį ginčą laikyti dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliantų atskirasis skundas tenkinamas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-03 nutartis naikintina ir klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje apeliacinėje instancijoje neviršija 10 Lt, sutinkamai su CPK 92 str., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ jos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 2 p., 339 str.

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartį panaikinti, bylą grąžinti pirmos instancijos teismui patikslinto ieškinio priėmimo klausimui nagrinėti iš naujo.