- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-23
- Bylos Nr.
- 2S-819-661/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00137-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Ieškovas
- E. J., R. J.
- Atsakovas
- R. Š., D. Š.
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto 18-ojo notaro biuro
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų E. J. ir R. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų R. J. ir E. J. ieškinį atsakovams R. Š., D. Š. ir akcinei bendrovei bankui „Swedbank“, trečiasis asmuo Kauno miesto 18-ojo notaro biuro notarė B. G., dėl hipotekos pripažinimo pirmine kitos hipotekos atžvilgiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti atsakovo Swedbank, AB, reikalavimų į R. Š. užtikrinimui įregistruotą nekilnojamojo turto (žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei jame esančio pastato-laisvalaikio centro, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Druskininkuose) hipoteką (hipotekos identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini), paskesne atsakovo Swedbank, AB reikalavimų į E. J. užtikrinimui įregistruotos nekilnojamojo turto (žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei jame esančio pastato-laisvalaikio centro, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Druskininkuose) hipotekos (hipotekos identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Ieškovai taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki įsiteisės teismo sprendimas šioje civilinėje byloje sustabdyti ir uždrausti priverstinį išieškojimą iš nekilnojamojo turto (žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei jame esančio pastato –laisvalaikio centro, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Druskininkuose, (duomenys neskelbtini) pagal 2006 m. lapkričio 22 d. hipotekos sandorį, hipotekos identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 8 d. nutartimi ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino bei sustabdė priverstinį išieškojimą iš nekilnojamojo turto – žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei jame esančio pastato – laisvalaikio centro, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Druskininkuose, (duomenys neskelbtini), pagal 2006 m. lapkričio 22 d. hipotekos sandorį, hipotekos identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini).
Pirmosios instancijos teisme buvo gautas atsakovo AB banko „Swedbank“ prašymas panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 31 d. nutartimi atsakovo prašymą tenkino bei panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 8 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nurodė, kad ieškovai ir atsakovai R. Š. bei D. Š. laiduoja vieni už kitų įsipareigojimus pagal sudarytas kredito sutartis, todėl nepriklausomai nuo hipotekos įforminimo eiliškumo, skolininkai bankui atsako solidariai. Teismo vertinimu, tai reiškia, kad šioje byloje pareikštų ieškinio reikalavimų patenkinimas gali turėti teisinės reikšmės (padarinių) tik skolininkų tarpusavio santykiams (tarpusavio atsiskaitymams) po solidarios skolos grąžinimo bankui, tačiau tokio ginčo nagrinėjimas negali būti teisinė kliūtis kreditoriui vykdyti jau pradėtą skolos išieškojimą iš solidariųjų skolininkų. Teismas sprendė, kad ieškinio patenkinimo atveju esminis klausimas bus susijęs (tik) su tuo, kurio skolininko prievolė bus dengiama pirmiau (iš įkeisto turto). Teismo vertinimu, tokio klausimo sprendimui (kurio skolininko skolą padengtina iš išieškotų sumų) nebūtina stabdyti jau pradėto išieškojimo iš įkeisto turto, nes, netgi patenkinus pareikštą ieškinį, skolininkų ir kreditoriaus tarpusavio santykiai galės būti teisiškai koreguojami atsižvelgiant į šioje byloje priimtą teismo sprendimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovai atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartį ir klausimą išspęsti iš esmės – atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir nutarties vykdymo skubiai, nurodė tik tai, kad pradėto skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto sustabdymas neadekvačiai suvaržė hipotekos kreditoriaus teisėtus interesus, tačiau visiškai nepagrindė tokių savo teiginių remiantis CPK 283 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis pagrindus, kuriais remiantis galima leisti vykdyti nutartį skubiai. Ieškovų įsitikinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismui nepateikus argumentų ir motyvų kokiu būdu suvaržomi kreditoriaus „Swedbank“, AB teisėti interesai, nutartis negalėjo būti leista vykdyti skubiai. Apeliantai taip pat nurodo, kad „Swedbank“, AB atsiliepime, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartyje netinkamai vertina tarp ginčo šalių susiklosčiusį teisinį santykį. Ieškovai ieškinyje prašo pripažinti atsakovo „Swedbank“, AB reikalavimų į R. Š. užtikrinimui įregistruotą Nekilnojamojo turto hipoteką (hipotekos identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini), paskesne atsakovo „Swedbank“, AB reikalavimų į E. J. užtikrinimui įregistruotos Nekilnojamojo turto hipotekos (hipotekos identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Būtent iš Kredito sutarties I ir Kredito sutarties II kyla E. J. ir R. Š. prievolių pagal pasirašytas kredito sutartis įvykdymo užtikrinimas (t. y. Nekilnojamojo turto įkeitimas hipoteka), o ne pagal laidavimo sutartis, kurias mini „Swedbank“, AB atsiliepime ir Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartyje. Be to, skirtingas hipotekos reikalavimų eiliškumo įtvirtinimas nei numatyta Pirkimo-pardavimo sutartyje, Kredito sutartyje I ir Kredito sutartyje II turės įtakos ne tik E. J. ir R. Š. tarpusavio atsiskaitymu tvarkai, tačiau turės reikšmingos įtakos ir atsiskaitymams tarp E. J. ir „Swedbank“, AB bei tarp R. Š. ir „Swedbank“ AB. Apeliantų nuomone, teismui nepasisakius ir nepriėmus sprendimo dėl šioje civilinėje byloje ieškovų pareikšto ieškinio reikalavimo - prievolių pagal Kredito sutartį I ir Kredito sutartį II įvykdymo užtikrinimo tvarkos, t. y. Nekilnojamojo turto įkeitimo eiliškumo, liks neišspręstas klausimas kuri hipoteka yra pirminė, o kuri - antrinė, dėl to nebus žinoma kokiu būdu vyks išieškojimas iš nekilnojamojo turto.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas „Swedbank“ AB prašo apeliantų skundą atmesti. Pažymi, kad tiek E. ir R. J., tiek ir R. ir D. Š. laiduoja vieni už kitų įsipareigojimus pagal sudarytas kredito sutartis ir su visais buvo sudarytos atitinkamos laidavimo sutartys, todėl nepriklausomai nuo to, kokiu eiliškumu yra įformintos užtikrinimo priemonės, E. ir R. J. ir R. ir D. Š. solidariai atsako tiek už E. J., tiek ir už R. Š. prievoles „Swedbank“, AB. Tiek E. ir R. J. pilnai atsako už R. Š. įsipareigojimus pagal 2006 11 22 kredito sutartį Nr. 06-092424-IN, tiek ir R. ir D. Š. už E. J. įsipareigojimus pagal Kredito sutartį. Be to, net ir ieškinio patenkinimo atveju nėra jokio pagrindo stabdyti išieškojimą iš įkeisto turto - bet kuriuo atveju, įkeistas Nekilnojamasis turtas turi būti parduodamas, klausimas tik tame, kokia prievolė bus dengiama pirmiau - E. J. ar R. Š.. Tačiau abiem atvejais kreditorius yra tas pats, todėl nekils jokių sunkumų įvykdyti teismo sprendimą.
Atsakovas R. Š. atsiliepimu prašo Vilniau miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas AB Swedbank išieškojimą pagal ieškovo prievoles ir atsakovo R. Š. prievoles vykdo lygiagrečiai ir šiuo metu išieškojimai iš abiejų skolininkų iš abiejų hipotekų yra toje pačioje išieškojimo stadijoje. Tokiu būdu, panaikinus ginčijamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir palikus galioti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, būtų sustabdytas tik vieno skolininko - atsakovo R. Š. skolos išieškojimas, o toliau vykdomas tik E. J. skolos išieškojimas iš jiems abiems priklausančio įkeisto turto ir taip būtų pažeistos R. Š. teisės bei teisingumo ir sąžiningumo principai. Atsakovas pažymi, kad po 2006-11-15 Pirkimo pardavimo sutarties ir 2006-11-22 Kredito sutarčių pasirašymo, tarp bylos šalių yra sudarytos ir byloje pateiktos įkeitimo sutartys - hipotekos lakštai, kurių indentifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), notaro reg.Nr. 1-7463 ir Nr. (duomenys neskelbtini), notaro reg. Nr.1-7456, kuriais ieškovai ir atsakovai R. Š. bei D. Š. įkeitė turtą, užtikrindami tiek savo, tiek kito skolininko įsipareigojimus. Įkeitimo lakštai nenumatė nei vieno iš skolininko pirmenybės teisės padengti savo skolą, pirmiau už kitą skolininką, priklausomai nuo hipotekos įregistravimo laiko (pirminė ar paskesnė) t.y. hipotekos lakštuose nebuvo numatytas joks prioritetas viena kitos atžvilgiu. Šalys sudarė du lygiaverčius hipotekos sandorius, kuriais buvo įkeistas vienas turtas ir juo apsaugoti du skirtingų skolininkų įsipareigojimai. Pagal šalių sutartas 2006-11-22 abiejų hipotekų (įkeitimo) lakštų sąlygas skiltyje „Pastabos“, šalys susitarė, kad išieškojimas gali būti vykdomas tik kartu, nurodant, kad tas pats turtas yra įkeistas ir už kito asmens prievolę, tačiau nenurodant, kuri prievolė bus dengiama pirmiau. Iš hipotekos lakštuose esančių įrašų galima daryti pagrįstą išvadą, kad šalys susitarė dėl dviejų lygiaverčių hipotekų, nepriklausomai nuo jų registravimo laiko.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų. Nagrinėjamos bylos atveju apeliacinės instancijos teismas turi išsiaiškinti, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Nagrinėjamu atveju apeliantai teigia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartyje netinkamai vertina tarp ginčo šalių susiklosčiusį teisinį santykį. Iš Kredito sutarties I ir Kredito sutarties II kyla E. J. ir R. Š. prievolių pagal pasirašytas kredito sutartis įvykdymo užtikrinimas (t. y. Nekilnojamojo turto įkeitimas hipoteka), o ne pagal laidavimo sutartis, kurias mini „Swedbank“, AB atsiliepime ir Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartyje. Be to, skirtingas hipotekos reikalavimų eiliškumo įtvirtinimas nei numatyta Pirkimo-pardavimo sutartyje, Kredito sutartyje I ir Kredito sutartyje II turės įtakos ne tik E. J. ir R. Š. tarpusavio atsiskaitymu tvarkai, tačiau turės reikšmingos įtakos ir atsiskaitymams tarp E. J. ir „Swedbank“, AB bei tarp R. Š. ir „Swedbank“ AB. Apeliantų nuomone, teismui nepasisakius ir nepriėmus sprendimo dėl šioje civilinėje byloje ieškovų pareikšto ieškinio reikalavimo - prievolių pagal Kredito sutartį I ir Kredito sutartį II įvykdymo užtikrinimo tvarkos, t. y. Nekilnojamojo turto įkeitimo eiliškumo, liks neišspręstas klausimas kuri hipoteka yra pirminė, o kuri - antrinė, dėl to nebus žinoma kokiu būdu vyks išieškojimas iš Nekilnojamojo turto.
Apeliacinės instancijos teismas su aukščiau nurodytais apeliantų argumentais nesutinka bei nurodo, jog Kredito sutarties 2.4.5 p. ir 2006 11 22 kredito sutarties Nr. 06-092424-IN 2.4.5 p. numatė, kad tiek E. ir R. J., tiek ir R. ir D. Š. laiduoja vieni už kitų įsipareigojimus pagal sudarytas kredito sutartys ir su visais buvo sudarytos atitinkamos laidavimo sutartys. Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kokiu eiliškumu yra įformintos užtikrinimo priemonės, tiek visi abiejų sutarčių dalyviai, tiek jų sutuoktiniai, solidariai atsako tiek už E. J., tiek ir už R. Š. prievoles „Swedbank“ AB. Tiek E. ir R. J. pilnai atsako už R. Š. įsipareigojimus pagal 2006 11 22 kredito sutartį Nr. 06-092424-IN, tiek ir R. ir D. Š. už E. J. įsipareigojimus pagal Kredito sutartį. Todėl E. ir R. J. nepagrįstai teigia, kad pirmiau pardavus įkeistą turtą ir patenkinus kreditoriaus reikalavimus pagal 2006 11 22 kredito sutartį Nr. 06-092424-IN bus pažeisti jų interesai, - R. ir D. Š. vis tiek pilnai bus atsakingi už E. ir R. J. įsipareigojimų dalį solidariai su E. ir R. J. ir atvirkščiai. Be to, net ir ieškinio patenkinimo atveju nėra jokio pagrindo stabdyti išieškojimą iš įkeisto turto - bet kuriuo atveju, įkeistas Nekilnojamasis turtas turi būti parduodamas, klausimas tik tame, kokia prievolė bus dengiama pirmiau - E. J. ar R. Š.. Tačiau abiem atvejais kreditorius yra tas pats, todėl nekils jokių sunkumų įvykdyti teismo sprendimą. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškinio tenkinimo atveju esminis klausimas bus susijęs (tik) su tuo, kurio skolininko prievolė bus dengiama pirmiau (iš įkeisto turto). Teismo vertinimu, tokio klausimo sprendimui (kurio skolininko skolą padengtina iš išieškotų sumų) nebūtina stabdyti jau pradėto išieškojimo iš įkeisto turto, nes, netgi patenkinus pareikštą ieškinį, skolininkų ir kreditoriaus tarpusavio santykiai galės būti teisiškai koreguojami atsižvelgiant į šioje byloje priimtą teismo sprendimą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog 2007 09 24 sudarius susitarimą Nr. 06-092424-IN-1 dėl 2006 11 22 kredito sutarties Nr. 06-092424-IN sąlygų pakeitimo, jame nauja redakcija buvo išdėstytas 2006 11 22 kredito sutarties Nr. 06-092424-IN 2.4.1 p., kuriame jau buvo nustatyta, kad Nekilnojamasis turtas įkeičiamas kreditoriui nebe paskesnių įkeitimu, priešingai nei buvo įrašyta pradinėje redakcijoje. Taigi, šalys įvertino pasikeitusią faktinę situaciją ir atitinkamai pakeitė 2006 11 22 kredito sutarties Nr. 06-092424-IN sąlygas. Tą pačią dieną kartu su R. Š. E. ir R. J. pasirašė savo sudarytų laidavimo sutarčių (už R. Š. kreditą) pakeitimus, kas patvirtino, kad jie yra apie tas aplinkybes informuoti ir tam pritarė. Be to, pagal šalių sutartas 2006-11-22 abiejų hipotekų (įkeitimo) lakštų sąlygas skiltyje „Pastabos“, šalys susitarė, kad išieškojimas gali būti vykdomas tik kartu, nurodant, kad tas pats turtas yra įkeistas ir už kito asmens prievolę, tačiau nenurodant, kuri prievolė bus dengiama pirmiau. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodo, jog byloje pritaikius ieškovų prašomas laikinąsias apsaugos priemones būtų pažeisti teisingumo, ekonomiškumo principai bei kreditoriaus interesai.
CPK 152 str. 2 d. leidžia teismui nutartį, kuria panaikintos teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, leisti vykdyti skubiai. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad teismas nepagrindė savo nutarties - teismas aiškiai nurodė, jog sutinka su „Swedbank“, AB argumentais, kad tiek E. ir R. J., tiek ir R. ir D. Š. laiduoja vieni už kitų įsipareigojimus pagal sudarytas kredito sutartis, todėl nepriklausomai nuo to, kokiu eiliškumu yra įformintos užtikrinimo priemonės, E. ir R. J. ir R. ir D. Š. solidariai atsako tiek už E. J., tiek ir už R. Š. prievoles „Swedbank“, AB. Esant aukščiau nurodytai situacijai ir nesant ginčo dėl kreditoriaus teisės pradėti priverstinį išieškojimą, jo sustabdymas neadekvačiai pažeistų kreditoriaus interesus. Nepriklausomai nuo teismo sprendimo šioje civilinėje byloje, keistųsi tik hipotekų eiliškumas, tačiau Nekilnojamasis turtas vis tiek būtų realizuotas. Nurodytos aplinkybės sudarė pagrindą pirmos instancijos teismui užkirsti kelią galimam kreditoriaus interesų pažeidimui ir buvo pagrindas leisti nutartį vykdyti skubiai.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliantų atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 punktu, teismas
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.