Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), deklaruojamos gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį;

P. K. (P. K.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), deklaruojamos gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį;

K. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), deklaruojamos gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis „(duomenys neskelbtini)“ padavėju, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – 10 MGL dydžio bauda, kaltinamas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. V. ir P. K., veikdami bendrininkų grupėje, neteisėtai, neturėdami tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, t. y. nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d., apie 19.00 val., A. V. priklausančiame automobilyje „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinių durelių daiktadėžėje, neteisėtai laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminėmis dalimis), kurių masė yra 0,453 g, 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 8,6 procento, kol 2017 m. rugpjūčio 4 d., apie 22.45 val., prie (duomenys neskelbtini), miškelyje, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausieji patruliai K. I. ir A. V. (A. V.) minėto automobilio daiktadėžėje minėtą nedidelį kiekį narkotinės medžiagos rado ir paėmė.

K. M. buvo kaltinamas tuo, kad neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo ir laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, t. y. jis, laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 4 d. iki 2017 m. rugpjūčio 4 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, neteisėtai, su tikslu suvartoti pačiam, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), kurias laikė prie savęs trintuvėje, kol 2017 m. rugpjūčio 4 d., apie 22.45 val., (duomenys neskelbtini), prie miško, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Ketvirtosios kuopos Pirmojo būrio vyriausieji patruliai A. V. ir K. I. K. M. automobilyje „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivio pusės priekinės sėdynės daiktadėžėje rado šią trintuvę su kanapių (antžeminių dalių) pėdsakais.

Tokiais savo veiksmais K. M. buvo kaltinamas padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo

Viena pagrindinių baudžiamosios atsakomybės nuostatų yra ta, kad nusikalstamos veikos sudėtis – šios atsakomybės pagrindas (BK 2 straipsnio 4 dalis), todėl kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad, nesant asmens veikoje bent vieno iš nusikalstamos veikos sudėties požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties, taigi negalima ir baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-201/2013, 2K-425/2011, 2K-671/2010 ir kt.). Šią baudžiamosios atsakomybės nuostatą vertinant BK 259–260, 263 ir 266 (kaip ir BK 261 bei 264) straipsniuose aprašytų nusikalstamų veikų dalyko kontekste pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė pagal šiuos BK straipsnius galima, jei neteisėtai disponuota narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis ar jų pirmos kategorijos pirmtakais (prekursoriais) (toliau – ir pirmos kategorijos pirmtakai), kurie yra šių nusikalstamų veikų dalykas.

Nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, sudėčių objektyviesiems požymiams būdingas specifinis nusikaltimo dalykas – psichotropinės ar narkotinės medžiagos. Konstatuojant, kad asmuo neteisėtai disponavo psichotropinėmis ar narkotinėmis medžiagomis, būtina įvardyti, kokios tai medžiagos, nustatyti tikslų jų kiekį. Nustatant tokių medžiagų rūšį, pavadinimą, savybes, kiekį, be kitų įrodymų, byloje turi būti specialisto išvada arba ekspertizės aktas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-671/2010).

Sprendžiant, ar disponuota medžiaga yra nusikalstamos veikos dalykas, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) ir vėlesniais jo pakeitimais bei papildymais, kuriuose nurodytos medžiagos (gamtinės ar sintetinės) laikomos narkotinėmis arba psichotropinėmis. Kasacinės instancijos teismo jurisprudencijoje tokio nusikalstamos veikos dalyko aiškinimo taikymo praktika nuosekli, nagrinėtose bylose narkotinės ir psichotropinės medžiagos apibrėžiamos atsižvelgiant į BK 269 straipsnio 1 dalyje pateiktą šių medžiagų sąvoką (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-610/2012, 2K-334/2009, 2K-500/2010) ir pripažįstamos nusikalstamos veikos dalyku vadovaujantis Įsakymu dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-358/2012, 2K-424/2007).

Inkriminuojant neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, inter alia nustatoma, kad kaltininko veikimas (neveikimas) atitinka bent vieną iš BK 260 ar 259 straipsnių dispozicijose nurodytų veikų. BK 260 straipsnyje įtvirtintos gaminimo, perdirbimo, įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, pardavimo ar kitokio platinimo pavojingų veikų alternatyvos. Kadangi BK 259 straipsnis nustato atsakomybę už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, tai pardavimo ar kitokio platinimo veikų šio straipsnio dispozicija nenumato. Kasacinės instancijos teismo praktikoje atkreipus dėmesį į tai, kad dispozicijose objektyvieji veikos požymiai išvardyti kaip alternatyvūs, išaiškinta, jog baudžiamajai atsakomybei pagal BK 259 ar 260 straipsnius kilti pakanka bent vienos iš juose nurodytų veikų padarymo.

Alternatyvios BK 259 ir 260 straipsniuose numatytos veikos turi savarankišką baudžiamąją teisinę reikšmę, nes kiekviena jų, ją padarius, gali būti savarankišku asmens baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Dėl to teismai konstatuodami, kad buvo padarytos kelios veikos, turi nustatyti kiekvienos jų padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeliant nė vienos iš alternatyvių veikų įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų. Reikalavimas įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymį draudžia padarytas veikas preziumuoti, įrodinėti ne savarankiškai, o išvesti iš kitų BK 259 ir 260 straipsniuose kaip alternatyvos nurodytų ir byloje neginčytinai įrodytų veikų. Šis imperatyvas gali būti kildinamas inter alia iš baudžiamojo proceso paskirties, asmens teisių apsaugos baudžiamojo proceso metu ir baudžiamojo proceso įstatymo keliamų reikalavimų apkaltinamojo nuosprendžio turiniui (BPK 1 straipsnio 1 dalis, 44 straipsnio 6 dalis, 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Šių nuostatų pažeidimai laikytini esminiais, o veikos, kurios buvo pagrįstos ne įrodymais, o tik prielaidomis, šalintinos iš kaltinimo.

Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, teisėsaugos pareigūnai privalo atlikti tyrimą, o teismas – išnagrinėti bylą taip, kad nė vienas nekaltas asmuo nebūtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jam nebūtų taikomos jokios procesinės prievartos priemonės ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo nekaltumas neįrodytas BPK nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu nuosprendžiu (BPK 44 straipsnio 6 dalis). Teismas apkaltinamajame nuosprendyje turi išdėstyti ir įrodyta pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. nurodyti jos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Taigi pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Analogiški įstatymo reikalavimai – neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį – taikytini ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje (pvz., BK 260 straipsnio 1 dalyje) nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, ją padarius, gali būti savarankišku kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009). Šioje nutartyje konstatuota, kad nagrinėjamoje byloje kaltinimas, jog D. L. (ir kiti nuteistieji) įgijo, laikė psichotropines medžiagas, nepagrįstas neginčijamais baudžiamojo proceso įstatymo nustatytais būdais gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, kad kaltinimas dėl psichotropinių medžiagų įgijimo bei laikymo nekonkretus ir pagrįstas prielaidomis, kad tai laikytina esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu. Dėl to teiginiai, kad D. L. įgijo bei laikė psichotropines medžiagas šalintini iš pirmosios instancijos teismo 2008 m. balandžio 18 d. nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutarties. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai ((duomenys neskelbtini) and (duomenys neskelbtini) v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001 ir kiti).

Dėl A. V. ir P. K. padarytų nusikalstamų veikų ir įrodymų vertinimo

A. V. ir P. K. kaltinami tuo, kad neteisėtai, neturėdami tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo ir laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, t. y. 2017 m. rugpjūčio 4 d., apie 19.00 val., jie prie stoties, adresu (duomenys neskelbtini), iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens, kurį surado ir susitarė susitikti per socialinio tinklo „Facebook“ grupę „420“; neteisėtai, tikslu suvartoti, nupirkę už 12 Eur, įgijo 1 popierinį lankstinuką su nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurių masė yra 0,453 g, 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 8,6 procento, ir ją laikė prie savęs popieriaus lankstinuke, A. V. priklausančiame automobilyje „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinių durelių daiktadėžėje, kol 2017 m. rugpjūčio 4 d., apie 22.45 val., prie (duomenys neskelbtini), miškelyje, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausieji patruliai K. I. ir A. V. minėto automobilio daiktadėžėje minėtą nedidelį kiekį narkotinės medžiagos rado ir paėmė.

Kaip jau minėta, alternatyvios BK 259 ir 260 straipsniuose numatytos veikos turi savarankišką baudžiamąją teisinę reikšmę, nes kiekviena jų, ją padarius, gali būti savarankišku asmens baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Dėl to, teismai, konstatuodami, kad buvo padarytos kelios veikos, turi nustatyti kiekvienos jų padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeliant nė vienos iš alternatyvių veikų įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų.

Šiuo atveju A. V. ir P. K. kaltinami tuo, kad iki 2017 m. rugpjūčio 4 d., apie 19.00 val., jie prie stoties, adresu (duomenys neskelbtini), iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens, kurį surado ir susitarė susitikti per socialinio tinklo „Facebook“ grupę „420“; neteisėtai, tikslu suvartoti, nupirkę už 12 Eur, įgijo 1 popierinį lankstinuką su nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurių masė yra 0,453 g. Tyrimo metu nebuvo nustatytas įgijimo laikas, vieta, būdas, asmuo, iš kurio heroinas buvo įgytas, tikslus narkotinės medžiagos kiekis ir pan. Baudžiamojoje byloje nėra jokių įrodymų, kurie teismui leistų konstatuoti, jog buvo padaryta ir ši alternatyvi veika. Vien tos aplinkybės, kad pas minėtus kaltinamuosius buvo rasta narkotinė medžiaga – kanapės, savaime nepakanka konstatuoti ir aplinkybei, jog ši medžiaga buvo įgyta. Reikalavimas įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymį draudžia padarytas veikas preziumuoti, įrodinėti ne savarankiškai, o išvesti iš kitų BK 259 straipsnyje kaip alternatyvių nurodytų ir byloje neginčytinai įrodytų veikų. Pažymėtina, kad vien kaltinamųjų parodymų, nesant byloje kitų įrodymų dėl narkotinių medžiagų įsigijimo, nepakanka jų kaltei dėl šios veikos pagrįsti. Todėl šiuo atveju iš neteisėto narkotinių medžiagų laikymo veikos negalima išvesti ir preziumuoti įgijimo veikos. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, įgijimo veika iš minėto kaltinimo šalintina.

A. V. ir P. K., veikdami bendrininkų grupėje, neteisėtai, neturėdami tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, t. y. nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d., apie 19.00 val., A. V. priklausančiame automobilyje „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinių durelių daiktadėžėje, neteisėtai laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminėmis dalimis), kurių masė yra 0,453 g, 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 8,6 procento, kol 2017 m. rugpjūčio 4 d., apie 22.45 val., prie (duomenys neskelbtini), miškelyje, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausieji patruliai K. I. ir A. V. minėto automobilio daiktadėžėje minėtą nedidelį kiekį narkotinės medžiagos rado ir paėmė.

Tokiais savo veiksmais A. V. ir P. K. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Šių kaltinamųjų kaltė padarius nurodytą nusikalstamą veiką, be jų pačių parodymų ir prisipažinimo, įrodyta liudytojų parodymais, specialistų išvadomis, kita bylos medžiaga.

Dėl K. M. kaltinimo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį

K. M. buvo kaltinamas tuo, kad neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo ir laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, t. y. jis, laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 4 d. iki 2017 m. rugpjūčio 4 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, neteisėtai, su tikslu suvartoti pačiam, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), kurias laikė prie savęs trintuvėje, kol 2017 m. rugpjūčio 4 d., apie 22.45 val., (duomenys neskelbtini), prie miško, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Ketvirtosios kuopos Pirmojo būrio vyriausieji patruliai A. V. ir K. I. K. M. automobilyje „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivio pusės priekinės sėdynės daiktadėžėje rado šią trintuvę su kanapių (antžeminių dalių) pėdsakais.

Tokiais savo veiksmais K. M. buvo kaltinamas padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Minėta, kad nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, sudėčių objektyviesiems požymiams būdingas specifinis nusikaltimo dalykas – psichotropinės ar narkotinės medžiagos. Konstatuojant, kad asmuo neteisėtai disponavo psichotropinėmis ar narkotinėmis medžiagomis, būtina įvardyti, kokios tai medžiagos, nustatyti tikslų jų kiekį. Nustatant tokių medžiagų rūšį, pavadinimą, savybes, kiekį, be kitų įrodymų, byloje turi būti specialisto išvada arba ekspertizės aktas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-671/2010).

Šiuo atveju K. M. kaltinamas įgijęs ir laikęs narkotinę medžiagą – kanapes. Kaltinimas grindžiamas iš esmės tik specialisto išvada Nr. 140-(5052)-ISl-5550, kurioje nurodyta, kad ant trintuvės, paimtos 2017 m. rugpjūčio 4 d. (duomenys neskelbtini), automobilyje „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paviršių yra narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) pėdsakai (l t., b. l. 29-31). Tačiau tyrimo metu nebuvo nustatytas šios medžiagos kiekis ir kitos savybės, todėl nėra nustatyta kokį kiekį draudžiamos medžiagos kaltinamasis laikė. Dėl šių aplinkybių teismui kyla abejonės dėl to, ar apskritai K. M. laikė bent minimalų inkriminuojamos medžiagos kiekį. Specialistui negalint nustatyti bent minimalaus narkotinės medžiagos kiekio, teismas negali savarankiškai nuspręsti, kad buvo disponuojama nedideliu narkotinės medžiagos kiekiu. Vien specialisto išvados dėl kanapių pėdsakų buvimo nepakanka daryti išvadai, kad buvo laikoma narkotinė medžiaga, nes medžiagos pėdsakai ir pati medžiaga negali būti vertinama analogiškai. Pažymėtina ir tai, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik už neteisėtą disponavimą kanapėmis, kai tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra virš 0,2 proc., kas šiuo atveju taip pat nebuvo tiriama ir nustatoma. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nėra surinkta pakankamai įrodymų, jog K. M. dalyvavo padarant jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, todėl jis dėl šios veikos padarymo išteisintinas.

P. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė –nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę. Teismas vertina tai, kad P. K. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą. Teismas vertina ir tai, kad P. K. anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas (t. 1, b. l. 82-90), nėra duomenų apie jo gydymąsi nuo priklausomybės ligų ar buvimą psichiatro įskaitoje. Teismas taip pat vertina nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančią aplinkybę. Atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes, konstatuotina, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus kaltinamajam P. K. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – baudą, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei vidurkis.

Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64(1) straipsnis).

2017 m. rugpjūčio 10 d. P. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, – naikintina.

A. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė –nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę. Teismas vertina tai, kad A. V. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą. Teismas vertina ir tai, kad A. V. anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas (t. 2, b. l. 5-10), nėra duomenų apie jo gydymąsi nuo priklausomybės ligų ar buvimą psichiatro įskaitoje. Teismas taip pat vertina nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančią aplinkybę. Atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes, konstatuotina, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus kaltinamajam A. V. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – baudą, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei vidurkis.

Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64(1) straipsnis).

2017 m. rugpjūčio 10 d. A. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

K. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina (1 t., b. l. 151).

Dėl konfiskuotino turto ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kanapės (antžeminės dalys), kurių bendras kiekis 0,334 g, po atlikto 2017 m. rugsėjo 11 d. cheminio tyrimo), perduotos saugojimui į PD prie VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį-saugyklą, adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 28, 32), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotinos ir sunaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: plastikinės kišeninės elektroninės svarstyklės, kurios nutarimu perduotos saugojimui į Vilniaus AVPK Centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, adresu (duomenys neskelbtini) (t. l, b. l. 21-23), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotinos, nes laikytinos nusikalstamos veikos priemone.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: smulkintuvas, plastikinė pirštinė, perduoti saugoti į Vilniaus AVPK Centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 33), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini kaip menkaverčiai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

P. K. (P. K.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje ir skirti bausmę – 21 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. K. (P. K.) paskirti bausmę – 14 MGL (527,24 Eur) dydžio baudą.

P. K. (P. K.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje ir skirti bausmę – 21 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. V. paskirti bausmę – 14 MGL (527,24 Eur) dydžio baudą.

A. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

I. K. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį, kadangi neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

K. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – kanapes (antžeminės dalys), kurių bendras kiekis 0,334 g, po atlikto 2017 m. rugsėjo 11 d. cheminio tyrimo) perduotas saugojimui į PD prie VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį-saugyklą, adresu (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti ir sunaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – plastikines kišenines elektronines svarstykles, kurios nutarimu perduotos saugojimui į Vilniaus AVPK Centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, adresu (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti, kaip nusikalstamos veikos priemonę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: smulkintuvą, plastikinę pirštinę, perduotus saugoti į Vilniaus AVPK Centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, adresu (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti kaip menkaverčius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, įpareigoti kaltinamuosius, baudas sumokėti per 2 (dviejų) mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, baudą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“; (duomenys neskelbtini) AB DNB bankas; Nr. (duomenys neskelbtini) Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjęs baudą, nuteistasis teismo nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.