Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2023-09-28 · Civilinė byla Nr. e2A-519-910/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-09-28
Bylos Nr.
e2A-519-910/2023
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00768-2022-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danguolė Martinavičienė, Dalia Kačinskienė, Laima Ribokaitė
Ieškovas
Širvintų rajono savivaldybės administracijos
Atsakovas
A. U.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-519-910/2023Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00768-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.1; 3.3.1.18.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 28 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Danguolės Martinavičienės ir Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Širvintų rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Širvintų rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui A. U. dėl šunų laikinosios globos išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. U..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Širvintų rajono savivaldybės administracija (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė iš atsakovo A. U. (toliau – ir atsakovas) priteisti 44 780 Eur šunų laikinosios globos išlaidas ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Ieškovė nurodė, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus departamentas (toliau – VMVT) 2020 m. rugsėjo 7 d. atsakovo ūkiuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), atliko atsakovo vykdomos gyvūnų augintinių (šunų) veisimo veiklos neplaninius patikrinimus. Patikrinimų metu VMVT surašė 2020 m. rugsėjo 7 d. patikrinimo aktus Nr. 69GGP-148 ir Nr. 69GGP-147, kuriuose konstatavo, kad atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau – GGAĮ) 4 straipsnio 2 dalies 2, 9, 15 punktų, 6 straipsnio, 7 straipsnio 2 punkto nuostatas. Atsižvelgdama į tai, VMVT pateikė nurodymus Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriui nedelsiant paimti atsakovui priklausančius šunis ir perduoti juos gyvūnų globėjams ar kitiems paimtus gyvūnus galintiems laikinai laikyti gyvūnų laikytojams arba kitokiu būdu užtikrinti tinkamą gyvūnų laikymą. Administracijos direktorius, vykdydamas nurodymus, 2020 m. rugsėjo 7–8 dienomis organizavo atsakovui priklausančių 43 šunų paėmimą ir perdavimą gyvūnų globėjams. Ieškovė, atlikusi viešųjų pirkimų procedūras, su gyvūnų globos organizacijomis viešąja įstaiga (toliau – VšĮ) „SOS gyvūnai“, VšĮ „Klajūnas“ ir Beglobių gyvūnų labdaros ir paramos fondu sudarė paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutartis dėl šunų laikinosios globos ir priverstinai iš atsakovo paimtus šunis perdavė nurodytoms gyvūnų globos įstaigoms.

Žemesnės instancijos teismas

3. VMVT 2020 m. spalio 5 d. atsakovui surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. VMVT-VILN-ANR_P-272-2020, kuriame atsakovo veiksmus kvalifikavo kaip Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 3 ir 16 dalyse nurodytus administracinius nusižengimus. VMVT 2020 m. spalio 15 d. išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą iš esmės, dėl atsakovo priėmė nutarimą ir paskyrė jam administracinę nuobaudą – 625 Eur baudą kartu su administracinio poveikio priemone – turto (43 šunų) konfiskavimu. Atsakovas kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą su skundu, prašydamas panaikinti VMVT 2020 m. spalio 15 d. nutarimą. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. gegužės 28 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-56-1143/2021 atsakovo skundą patenkino iš dalies – panaikino apskųsto nutarimo dalį dėl 43 šunų konfiskavimo. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs VMVT apeliacinį skundą, 2022 m. vasario 14 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-1-576/2022 pripažino atsakovą pažeidusiu GGAĮ 4 straipsnio 2 dalies 2, 15, 17 punktų nuostatas ir padariusiu administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 16 dalyje, bei konstatavo, kad šunų konfiskavimas yra proporcinga priemonė, todėl paskyrė administracinio poveikio priemonę – 42 šunų ir vieno iš jų po paėmimo atsivestų 3 jauniklių konfiskavimą. 2022 m. vasario 21 d. gyvūno perėmimo aktu ieškovė konfiskuotus gyvūnus perdavė VMVT.

4. Ieškovė pažymėjo, kad ji pagal su gyvūnų globos įstaigomis sudarytas sutartis mokėjo fiksuotą 10 Eur paros įkainį be PVM už kiekvieną šunį, dėl to patyrė 45 040 Eur dydžio išlaidas. Ieškovė, vadovaudamasi GGAĮ 4 straipsnio 5 dalimi, 2022 m. vasario 23 d., 2022 m. kovo 30 d. ir 2022 m. balandžio 25 d. raštais pateikė atsakovui prašymą atlyginti šunų laikinosios globos išlaidas, susidariusias iki Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 14 d. nutarimo įsiteisėjimo dienos, pridėjo šių išlaidų atsiradimo faktą bei dydį pagrindžiančius dokumentus – sutarčių, PVM sąskaitų faktūrų ir mokėjimų pavedimų kopijas. Atsakovas nesutiko su ieškovės keliamu reikalavimu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies: ieškovei iš atsakovo priteisė 13 639,01 Eur šunų laikino laikymo išlaidoms atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (13 639,01 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. birželio 15 d.) iki sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

6. Teismas pažymėjo, kad iš atsakovo laikinai paimti šunys tol, kol įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 14 d. nutarimas dėl jų konfiskavimo, nebuvo valstybės (savivaldybės) nuosavybė, todėl, vadovaujantis šunų laikino paėmimo laikotarpiu (2020 m. rugsėjo 7 d.) galiojusiu teisiniu reguliavimu, pripažintina, jog atlyginti laikinojo gyvūnų laikymo išlaidas pareiga kilo jų savininkui, t. y. atsakovui, nes VMVT laikinai iš atsakovo šunis paėmė vadovaudamasi GGAĮ nustatytais gyvūnų gerovės pažeidimais, ir tik vėliau priimto įsiteisėjusio Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 14 d. nutarimo pagrindu atsakovui priklausantys šunys konfiskuoti pagal ANK 346 straipsnio 20 dalį.

7. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad jam nekyla pareiga atlyginti visas ieškovės prašomas priteisti jos patirtas šunų laikino laikymo išlaidas, nes viešojo pirkimo būdu sudarytų sutarčių sąlygos buvo ieškovės ir globos įstaigų susitarimo dalykas, kuriam atsakovas negalėjo daryti įtakos.

8. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju tikslinga atsižvelgti į tai, kad išlaidos, susijusios su iš atsakovo laikinai paimtų gyvūnų gydymu, priežastingumo aspektu yra susijusios būtent su atsakovo neteisėtais veiksmais (neveikimu), netinkamai prižiūrint gyvūnus. Atsižvelgiant į tai, tokio pobūdžio išlaidos turėtų būti atlyginamos visiškai, todėl iš atsakovo priteistinos gyvūnų gydymo išlaidos su vaistų antkainiu. Kita vertus, teismas sutiko su atsakovu, kad byloje nėra pakankamai duomenų, koks stacionaras buvo taikomas šunims atvykus į gyvūnų globos įstaigas, kas sudaro tokio pobūdžio išlaidas, todėl šios išlaidos nepriteistinos.

9. Teismas pripažino pagrįsta atsakovo poziciją, kad maisto išlaidos vienam šuniui per dieną, įvertinus visų gyvūnų globos įstaigų naudotų pašarų vidutinę kainą, yra 2,16 Eur. Atsižvelgiant į gyvūnų globos įstaigų naudotų šunims skirtų pašarų įvairovę bei į tai, kad objektyviai neįmanoma nustatyti, kiek ir kokio pašaro buvo panaudota kiekvienam šuniui, teismo nuomone, šiuo atveju tikslinga vadovautis vidutinės kainos kriterijumi. Teismas taip pat sutiko su atsakovu, kad, atsižvelgiant į tai, jog tik VšĮ „Klajūnas“ pateikė duomenis, kokio dydžio išlaidos susidarė (galėjo susidaryti) už kurą (0,22 Eur vienam šuniui per parą), dezinfekavimą, valymą (0,57 Eur vienam šuniui per parą) bei komunalines paslaugas (0,10 Eur vienam šuniui per parą), ir byloje nesant kitų tokio pobūdžio išlaidas pagrindžiančių įrodymų, apskaičiuojant iš atsakovo priteistinų išlaidų dydį tikslinga vadovautis būtent atsakovo pateiktais skaičiavimais.

10. Teismas pripažino, kad už Beglobių gyvūnų labdaros ir paramos fondo suteiktas šunų laikino laikymo paslaugas tikslinga priteisti iš atsakovo 3 816,30 Eur sumą, kurią sudaro 25 šunų gydymo išlaidos su antkainiu (1 693,80 Eur) bei, atitinkamai, šunų maisto, dezinfekavimo, valymo bei komunalinės išlaidos, atsižvelgiant į pirmiau nurodytus šių paslaugų vidutinius įkainius. Teismas taip pat sutiko su atsakovo pateiktais skaičiavimais dėl VšĮ „Klajūnas“ išlaidų apskaičiavimo, iš viso – 1 726,70 Eur už šioje įstaigoje laikinai globotus du šunis 267 dienas (3,05 Eur vienam šuniui per parą už maisto, dezinfekavimo, valymo bei komunalinės išlaidas, taip pat 98 Eur už šuns vardu Šakira gydymą). Atsižvelgęs į tai, kad globos įstaiga VšĮ „SOS gyvūnai“ iš esmės nepateikė jokių duomenų apie šunų gydymo išlaidas, taip pat galimas šunų laikino laikymo išlaidas, teismas sutiko su atsakovo pateiktais skaičiavimais, jog preliminariai šios įstaigos faktinės išlaidos už šunų laikiną laikymą galėjo būti 8 096,01 Eur, įskaitant išlaidas, susijusias su šunų Džango, Sheba, Portas, Nora, Vendis, Šešėlis, Pakalnutė, Žvilga, Pakiras, Lelia bei Luna, gydymu.

11. Teismas pažymėjo, kad ieškovė į bylą pateikė įrodymus apie faktiškai gyvūnų globos įstaigoms sumokėtas sumas už laikiną gyvūnų laikymą, tačiau nepateikė įrodymų apie tai, ar ieškovė, kaip perkančioji organizacija viešųjų pirkimų teisinių santykių kontekste, siekė nustatyti ir išsiaiškinti, iš ko susideda viešojo pirkimo–pardavimo sutartyse nustatytas 10 Eur paros vienam šuniui įkainis. Be to, teismas pastebėjo tai, kad, atsakovui pateikus apskaičiavimus pagal gyvūnų globos įstaigų į bylą pateiktus duomenis, tokių atsakovo apskaičiavimų ieškovė iš esmės neginčijo, nepateikė jokių argumentų dėl nurodytų skaičiavimų (ne)pagrįstumo ir (ne)teisėtumo. Teismo vertinimu, toks ieškovės procesinis elgesys įrodinėjimo prasme teikia pagrindą daryti išvadą, kad ieškovė akivaizdžiai vengė naudotis proceso rungimosi garantijomis ir nė viename iš procesinių dokumentų ar teismo posėdžių metu nenurodė jokių konkretesnių faktinių aplinkybių, susijusių su šunų laikino laikymo išlaidų pagrįstumu.

12. Teismas, vadovaudamasis byloje pateiktais įrodymais bei CK 1.5 straipsnio 3 bei 4 dalimis, konstatavo, kad pagrįsta pripažintina 13 639,01 Eur ieškovės prašomų atlyginti šunų laikino laikymo išlaidų suma, ir ši suma priteistina ieškovės naudai iš atsakovo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį patenkinti visiškai. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Teismas neišsamiai ir nevisapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias civilinę atsakomybę, proceso teisės normas, nustatančias įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Teismas pažeidė įrodinėjimo pareigos paskirstymo ir įrodymų vertinimo taisykles, savo sprendimą grindė prielaidomis, ignoravo ieškovės procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu pateiktus argumentus dėl patirtų nuostolių dydžio ir pagrįstumo.

13.2. Susiklosčiusiuose teisiniuose santykiuose esminė aplinkybė yra priverstinis laikinosios globos išlaidų atsiradimo pobūdis, kurį lemia ne ieškovės laisva valia kreiptis dėl paslaugų teikėjų teikiamų laikinosios globos paslaugų, o imperatyvus GGAĮ reikalavimas ieškovei laikinai pasirūpinti tinkamu iš atsakovo priverstinai paimtų gyvūnų laikymu. Šiuo atveju teisiniame santykyje dalyvauja ne dvi, o trys šalys ir šie santykiai kilo ne iš sutarties laisvės principo, o iš imperatyvios GGAĮ normos, įpareigojančios ieškovę arba pačiai tinkamai pasirūpinti gyvūnais vietoje šios pareigos nevykdančio atsakovo, arba perduoti gyvūnus globėjams. Kadangi iš atsakovo paimtus gyvūnus ieškovė perdavė jų priežiūros paslaugų teikėjams, tai sutartys dėl gyvūnų laikinos globos sudarytos iš esmės atsakovo interesais ir atsakovas turi pareigą atlyginti visas ieškovės patirtas išlaidas.

13.3. VšĮ „SOS gyvūnai“, VšĮ „Klajūnas“ ir Beglobių gyvūnų labdaros ir paramos fondo suteiktų paslaugų kaina yra gyvūnų gydymo, laikino laikymo, nugaišinimo ar gaišenos tvarkymo išlaidos, kurių atlyginimą reguliuoja GGAĮ 4 straipsnio 5 dalis. Šiuo atveju VšĮ „SOS gyvūnai“, VšĮ „Klajūnas“ ir Beglobių gyvūnų labdaros ir paramos fondo suteiktų šunų laikinosios globos paslaugų kaina, apimanti šių įstaigų veiklos sąnaudas, atsakovui yra gyvūnų laikino laikymo ir gydymo išlaidos, kurias jis privalo atlyginti pagal įstatymą.

13.4. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad koks nors kitas fizinis ar juridinis asmuo būtų pareiškęs norą užtikrinti iš atsakovo paimtų šunų priežiūrą, apimančią gyvūnų laikymą, gydymą ir kitas būtinas su priežiūra susijusias paslaugas tol, kol bus išspręstas gyvūnų konfiskavimo ir (ar) grąžinimo atsakovui klausimas, be to, turėtų tinkamas sąlygas tokią priežiūrą užtikrinti. Atsakovas į ieškovę niekada nesikreipė, nesidomėjo, kokios išlaidos yra patiriamos, neteikė pasiūlymų perduoti gyvūnus kitiems asmenims, galintiems užtikrinti tinkamą gyvūnų laikiną globą neatlygintinai ar už mažesnį įkainį, neįrodinėjo ir neįrodė, kad šunų laikinosios globos paslaugos galėjo būti suteiktos už mažesnę kainą.

13.5. Ieškovė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek bylos nagrinėjimo metu laikėsi nuoseklios pozicijos, kad reikalavimas pateikti dokumentus, pagrindžiančius gyvūnų globos organizacijų turėtas išlaidas, yra nepagrįstas, nes nėra susijęs su nagrinėjamu ginču ir ieškovės pareikštu materialiuoju reikalavimu. Šios bylos dalykas – ieškovės patirtų išlaidų, pagrįstų patikimais rašytiniais įrodymais, atlyginimas. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė būtent tokio dydžio reikalavimą, kokią žalą patyrė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, apmokėdama VšĮ „SOS gyvūnai“, VšĮ „Klajūnas“ ir Beglobių gyvūnų labdaros ir paramos fondo pateiktas sąskaitas faktūras už suteiktas gyvūnų laikinosios globos paslaugas. Ieškovė ieškinyje aiškiai ir išsamiai išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą priteisti iš atsakovo žalą, nurodė žalos atsiradimo pagrindą, patirtų išlaidų dydį, pateikė žalos atsiradimą pagrindžiančius įrodymus.

13.6. Nėra jokio pagrindo remtis gyvūnų globos organizacijų pateiktais dokumentais, iš dalies pagrindžiančiais gyvūnų globos organizacijų turėtas išlaidas, nes šios bylos dalykas yra ieškovės patirtų išlaidų (tiesioginių nuostolių) atlyginimas, o ne paslaugų teikėjų veiklos sąnaudos, patirtos teikiant šunų laikinosios globos paslaugas. Atsakovo pateikti preliminarūs skaičiavimai yra visiškai netikslūs, paremti prielaidomis ir nėra realūs.

13.7. Sutartimis ieškovė įsipareigojo mokėti paslaugų teikėjams 10 Eur paros įkainį už kiekvieną šunį, teikiant šunų laikinosios globos paslaugas, tačiau nurodytas įkainis nėra susijęs su konkrečiam šuniui suteiktų paslaugų kiekiu kiekvieną mėnesį. Atsižvelgiant tai, teismas nepagrįstai vertino ir preliminariai apskaičiavo 13 639,01 Eur faktiškai patirtas išlaidas konkretiems šunims, buvusiems skirtingose globos įstaigose.

13.8. Teismas, vertindamas Beglobių gyvūnų labdaros ir paramos fondo pateiktus duomenis, nusprendė, kad nėra pagrindo priteisti nurodytas stacionaro išlaidas, nes byloje nėra pakankamai duomenų, koks stacionaras buvo taikomas, iš ko susideda tokio pobūdžio išlaidos. Stacionare yra laikomi gyvūnai, kuriems reikalingas gydymas ir veterinarinė priežiūra, stacionare stebima gyvūnų sveikatos būklė, skiriami vaistai, atliekamos procedūros, suteikiama reikalinga slauga ir veterinarinė pagalba. Tai, kad iš atsakovo paimtų šunų būklė buvo bloga ir jie reikalavo ypatingos priežiūros bei gydymo, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog gyvūnų laikymo stacionare išlaidos yra nepagrįstos, todėl nepriteistinos.

13.9. Nėra galimybės apskaičiuoti tikslios vieno konkretaus gyvūno išlaikymo sumos, nes nė viena gyvūnų globos organizacija ar kitas gyvūnų globėjas neveda apskaitos apie kiekvieno gyvūno atskirai suvartojamą pašarą ir kitas su gyvūno laikymu susijusias išlaidas. Tinkama gyvūno priežiūra apima daugybę faktorių. Tai ne tik vaistai, maistas, bet ir priežiūra, voljerų ir (ar) narvų valymas, dezinfekavimas, guolių pirkimas ir keitimas, vanduo (gėrimui, valymui, gyvūno maudymui), žmogiškieji ištekliai, elektra, kelionės į klinikas, gyvūno socializavimas, pavadžiai, antkakliai, papildai, skanėstai ir kt. Tuo tarpu teismas, vertindamas kitų, su gyvūnų laikinu laikymu susijusių išlaidų, pagrįstumą ir dydį, laikė, kad gyvūno laikino laikymo išlaidas sudaro tik maistas, dezinfekavimas, valymas bei komunalinės paslaugos, ir nusprendė, kad yra tikslinga vadovautis vidutinės kainos kriterijumi pagal VšĮ „Klajūnas“ pateiktą informaciją. Tačiau VšĮ „Klajūnas“ pateikė informaciją, kokio dydžio išlaidos susidarė visiems prieglaudoje laikomiems gyvūnams (katėms, šunims), todėl nėra jokio pagrindo tokiais skaičiavimais remtis. Tai yra bendras vidurkis tiek katėms, tiek šunims, neskirstant jų į sveikus, ligotus, turinčius specialių poreikių ir pan.

14. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas prašo skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

14.1. Gyvūnų globėjų sąskaitų pateikimo faktas savaime nepatvirtina, kad būtent tokios gyvūnų gydymo, laikino laikymo, nugaišinimo ir gaišenų tvarkymo išlaidos buvo faktiškai patirtos. Ieškovei teigiant, kad 10 Eur už parą įkainis vienam šuniui yra pagrįstas, ji turėjo pateikti tokio dydžio išlaidų poreikį pagrindžiančius dokumentus.

14.2. Sudarytų sutarčių su gyvūnų globėjais faktas ir jiems atlikti mokėjimai patvirtina ieškovės patirtų išlaidų faktą, tačiau GGAĮ numato atsakovui pareigą atlyginti faktines gyvūno gydymo, laikino laikymo, nugaišinimo ir gaišenos tvarkymo išlaidas, o ne ieškovės savanoriškai prisiimtas ir patirtas išlaidas.

14.3. GGAĮ 4 straipsnio 5 dalis nenumato atsakovo pareigos atlyginti mokesčius ir kitas galimas patirti išlaidas, įvardintas kaip transportavimo, darbuotojų aprūpinimo tinkama įranga bei įrankiais, reikalingais tinkamam paslaugų teikimui ir kt. Akivaizdu, kad ieškovė siekia atsakovui perkelti finansinę naštą, kurios jam jokie teisės aktai nenumato.

14.4. Nesant GGAĮ (ar kitame teisės akte) aiškiai įtvirtintos atsiskaitymo su gyvūnų globėjais už atsakovą galimybės, ieškovė, faktiškai prisiimdama pareigą mokėti gyvūnų globėjams 10 Eur per parą už vieną šunį įkainį, veikė neteisėtai, t. y. ultra vires (viršydama įgaliojimus). Įstatymų leidėjas dar tik svarsto galimybę įteisinti atsiskaitymą už gyvūnų globą Vyriausybės nustatyta tvarka, tai leistų gyvūnų globėjams gauti atlygį už gyvūnų priežiūrą, o šį atlygį sumokėjusi institucija įgytų teisę išsireikalauti šias išlaidas iš gyvūnų savininko ar laikytojo.

14.5. Ieškovė turėjo įrodyti, kad nei VšĮ „SOS gyvūnai“, nei VšĮ „Klajūnas“, nei Beglobių gyvūnų labdaros bei paramos fondas, nei joks kitas asmuo nesutiko savo rizika prisiimti paimtų šunų priežiūrą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

15. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

16. Apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

17. Apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys atsakovui dėl nuostolių, atsiradusių ieškovei vykdant įstatymo nustatytą pareigą užtikrinti iš atsakovo priverstinai paimtų šunų laikinąją globą, atlyginimo priteisimo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias deliktinę civilinę atsakomybę, taip pat proceso teisės normas, nustatančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.

Dėl atsakovo pareigos kompensuoti priverstinai iš jo paimtų gyvūnų laikinosios globos išlaidas atsiradimo prielaidų ir šios pareigos apimties

Žemesnės instancijos teismas

18. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

19. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.245 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais.

20. Civilinė deliktinė atsakomybė atsiranda, kai yra nustatomos visos CK 6.246–6.249 straipsniuose įtvirtintos sąlygos. Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai; 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas, išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011; 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-135-421/2022).

21. Pagal deliktinės atsakomybės taikymo taisykles atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žala suprantama kaip tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurių atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų. CK 6.247 straipsnyje, reglamentuojančiame civilinės atsakomybės sąlygą – priežastinį ryšį, nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241-701/2019).

22. GGAĮ 3 straipsnyje nustatyta, kad gyvūnų gerovės ir apsaugos užtikrinimą pagal kompetenciją (be kitų institucijų) vykdo savivaldybių administracijos.

23. GGAĮ (2020 m. birželio 29 d. įstatymo XII-3207 redakcija) 4 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad tol, kol bus priimtas ir įsiteisės sprendimas dėl gyvūno konfiskavimo, savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas asmuo, dalyvaujant Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veterinarijos gydytojui ir policijos pareigūnui, jeigu būtina užtikrinti viešąją tvarką, turi paimti tokį gyvūną ir perduoti jį gyvūnų globėjui ar kitam paimtą gyvūną galinčiam laikinai laikyti gyvūnų laikytojui arba kitokiu būdu užtikrinti tinkamą gyvūno laikymą. Siekiant nutraukti gyvūnų kančias, iš gyvūno savininko ar laikytojo paimtas suluošintas ar sunkiai sergantis gyvūnas, neprašant gyvūno savininko ar laikytojo sutikimo, veterinarijos gydytojo sprendimu gali būti nugaišinamas. Gyvūno gydymo, laikinojo laikymo, nugaišinimo ar gaišenos tvarkymo išlaidas atlygina gyvūno laikytojas arba savininkas, kuris kankino ar žiauriai elgėsi su gyvūnu. Kilęs ginčas dėl šių išlaidų atlyginimo ar jų dydžio nustatymo, taip pat gyvūno nuosavybės teisės nustatymo ar laikymo fakto pripažinimo sprendžiamas CPK nustatyta tvarka. Iš esmės analogiškas teisinis reguliavimas nustatytas ir vėlesnėse GGAĮ redakcijose.

24. Nagrinėjamu atveju atsakovo neteisėti veiksmai yra konstatuoti įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 14 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-1-576/2022, kurioje atsakovas pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio (žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas, kai dėl to gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas) 16 dalyje ir jam paskirta administracinė nuobauda – bauda, taip pat taikyta administracinio poveikio priemonė – gyvūnų (šunų) konfiskavimas (CPK 182 straipsnio 3 punktas).

25. Ginčo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų byloje nėra, tačiau ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu ir jai iš atsakovo priteistu žalos (nuostolių) dydžiu.

26. Pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime konstatavo, kad atsakovui nekyla pareiga atlyginti visas ieškovės prašomas priteisti patirtas šunų laikino laikymo išlaidas, nes viešojo pirkimo būdu sudarytų sutarčių sąlygos buvo ieškovės ir gyvūnų globos įstaigų susitarimo dalykas, kuriam atsakovas negalėjo daryti įtakos; ieškovė į bylą pateikė įrodymus apie gyvūnų globos įstaigoms faktiškai sumokėtas už iš atsakovo paimtų gyvūnų laikiną priežiūrą sumas, tačiau nepateikė įrodymų apie tai, ar ieškovė, kaip perkančioji organizacija viešųjų pirkimų teisinių santykių kontekste, siekė nustatyti ir išsiaiškinti, iš ko susideda viešojo pirkimo–pardavimo sutartyse nustatytas 10 Eur per parą vieno šuns laikymo įkainis, be to, atsakovui pateikus apskaičiavimus pagal gyvūnų globos įstaigų į bylą pateiktus duomenis, atsakovo skaičiavimų ieškovė iš esmės neginčijo, nepateikė jokių argumentų dėl tokių skaičiavimų (ne)pagrįstumo ir (ne)teisėtumo.

27. Ieškovė apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad ji byloje pareiškė būtent tokio dydžio reikalavimą, kokio dydžio žalą patyrė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, apmokėdama VšĮ „SOS gyvūnai“, VšĮ „Klajūnas“ ir Beglobių gyvūnų labdaros ir paramos fondo pateiktas sąskaitas faktūras už suteiktas iš atsakovo priverstinai paimtų gyvūnų laikinosios globos paslaugas. Ieškovės nuomone, nėra jokio pagrindo remtis gyvūnų globos organizacijų pateiktais dokumentais, iš dalies pagrindžiančiais gyvūnų globos organizacijų turėtas išlaidas, nes šios bylos nagrinėjimo dalykas yra ieškovės patirtų išlaidų (tiesioginių nuostolių) atlyginimas, o ne paslaugų teikėjų veiklos sąnaudos, patirtos teikiant šunų laikinosios globos paslaugas. Anot ieškovės, atsakovo pateikti preliminarūs skaičiavimai yra visiškai netikslūs, paremti prielaidomis ir nėra realūs. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais.

28. Byloje nustatyta, kad ieškovė, vykdydama GGAĮ 4 straipsnio 5 punkte jai nustatytą pareigą, 2020 m. rugsėjo 7-8 d. paėmė iš atsakovo 43 gyvūnus (ir 3 vėliau atsivestus jauniklius) bei perdavė juos laikinai prižiūrėti gyvūnų globos įstaigoms VšĮ „SOS gyvūnai“, VšĮ „Klajūnas“ ir Beglobių gyvūnų labdaros ir paramos fondui.

29. Ieškovė su gyvūnų globos įstaigomis VšĮ „SOS gyvūnai“, VšĮ „Klajūnas“ ir Beglobių gyvūnų labdaros ir paramos fondu viešojo pirkimo būdu sudarė sutartis dėl iš atsakovo paimtų netinkamomis sąlygomis laikomų gyvūnų paėmimo iš jų buvimo vietos ir apgyvendinimo, maitinimo, nukirminimo, nublusinimo, pagal poreikį veterinarinių paslaugų suteikimo, t. y. ieškovė su VšĮ „SOS gyvūnai“ sudarė: 2020 m. rugsėjo 7 d. sutartį Nr. S-449; 2020 m. spalio 7 d. sutartį Nr. S-488; 2020 m. lapkričio 6 d. sutartį Nr. S-553; 2021 m. sausio 7 d. sutartį Nr. S-2l; 2021 m. kovo 5 d. sutartį Nr. S-98; 2021 m. gegužės 7 d. sutartį Nr. S-166. Pagal nurodytas sutartis ieškovė VšĮ „SOS gyvūnai“ už suteiktas paslaugas sumokėjo 32 200 Eur. Ieškovė su VšĮ „Klajūnas“ sudarė: 2020 m. rugsėjo 7 d. sutartį Nr. S-451; 2020 m. spalio 7 d. sutartį Nr. S-489; 2020 m. lapkričio 6 d. sutartį Nr. S-554; 2021 m. sausio 7 d. sutartį Nr. S-3; 2021 m. kovo 5 d. sutartį Nr. S-97; 2021 m. gegužės 7 d. sutartį Nr. S-167. Pagal nurodytas sutartis ieškovė VšĮ „Klajūnas“ už suteiktas paslaugas sumokėjo 5 340 Eur. Ieškovė su Beglobių gyvūnų labdaros ir paramos fondu sudarė 2020 m. rugsėjo 7 d. sutartį Nr. S-450, pagal kurią šiai įstaigai už suteiktas paslaugas sumokėjo 7 500 Eur.

30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo nurodomi argumentai (su kuriais sutiko ir pirmosios instancijos teismas), kad ieškovei turėtų būti atlyginamos tik konkrečios faktinės gyvūnų globos įstaigų patirtos gyvūnų gydymo, laikinojo laikymo, nugaišinimo ar gaišenos tvarkymo išlaidos, stokoja pagrįstumo. Jau nurodyta, kad pagal GGAĮ (2020 m. birželio 29 d. įstatymo XII-3207 redakcija) 4 straipsnio 5 dalį gyvūno laikytojas arba savininkas, kuris kankino ar žiauriai elgėsi su gyvūnu, atlygina gyvūno gydymo, laikinojo laikymo, nugaišinimo ar gaišenos tvarkymo išlaidas. Pirmiau nurodytų su gyvūnų globos įstaigomis sudarytų viešojo pirkimo sutarčių objektas – šunų laikinos globos paslaugos, kurios apima šunų apgyvendinimą, maitinimą, nukirminimą, nublusinimą, o prireikus – ir kitų veterinarinių paslaugų suteikimą. Atsakovas į bylą nėra pateikęs jokių objektyvių duomenų (įrodymų), patvirtinančių, kad gyvūnų globos įstaigos pagal su ieškove sudarytas sutartis teikė ne tik apgyvendinimo, maitinimo ir veterinarinės priežiūros, tačiau ir kitas sutartyse nenumatytas paslaugas, už kurias ieškovė būtų sumokėjusi (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

31. Pastebėtina tai, kad su gyvūnų globos įstaigomis sudarytose viešojo pirkimo sutartyse buvo numatytas fiksuotas 10 Eur už parą vieno gyvūno laikinos globos įkainis. Nurodytas įkainis nėra susijęs su konkrečiam šuniui suteiktų paslaugų kiekiu kiekvieną parą. Paslaugų teikėjai (gyvūnų globos įstaigos) įsipareigojo teikti šunų laikinosios globos paslaugas visiems šunims už 10 Eur paros įkainį už kiekvieną šunį, nepriklausomai nuo to, kiek paslaugų suteikė, t. y. faktiškai suteiktų paslaugų kiekis vienam šuniui galėjo būti tiek didesnis, tiek mažesnis nei 10 Eur paros įkainis. Paslaugų teikėjai, siūlydami vienos paros įkainį (10 Eur už kiekvieną šunį), iš anksto numatė ir įsivertino sutarties vykdymo išlaidas, kurioms įtaką turėjo perimamų šunų kiekis ir būklė. Bylos duomenys patvirtina, kad iš atsakovo priverstinai paimti šunys buvo skirtingo amžiaus, poreikių, skirtingos būklės, jiems buvo reikalinga veterinarinė pagalba, o daliai jų – ir ilgesnis gydymas, dalis šunų buvo blogos emocinės ir psichologinės būklės, išsigandę, baikštūs, agresyvūs. Tai, kad iš atsakovo paimtų šunų fizinė ir psichologinė sveikatos būklė buvo prasta, patvirtina tiek šioje byloje pateikti įrodymai (ligos istorijų išrašai), tiek administracinėje byloje Nr. eAN2-1-576/2022 esantys duomenys. Į aptariamą 10 Eur už parą įkainį įėjo tiek gyvūno apgyvendinimo, maitinimo, veterinarinės priežiūros paslaugos, tiek ir visos kitos paslaugų teikėjų vykdant sutartį patirtos (galimos patirti) išlaidos, t. y. veiklos sąnaudos (pavyzdžiui, transporto, darbuotojų aprūpinimo tinkama įranga bei įrankiais, reikalingais tinkamam paslaugų teikimui, darbuotojų darbo užmokesčio ir kt. išlaidos bei mokesčiai, susiję su paslaugų teikimu).

32. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovas laikosi nepagrįstos pozicijos, kad GGAĮ 4 straipsnio 5 dalis nenumato jam pareigos atlyginti gyvūnų globos įstaigų mokesčius ir kitas galimas patirti išlaidas, įvardintas kaip transportavimo, darbuotojų aprūpinimo tinkama įranga bei įrankiais, reikalingais tinkamam paslaugų teikimui ir kt. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad gyvūnų globos įstaigos, vykdydamos savo veiklą, patiria tam tikras veiklos vykdymo išlaidas (sąnaudas) (pvz., komunalinių paslaugų, darbo užmokesčio darbuotojams ir su tuo susijusių privalomų mokesčių mokėjimo, darbuotojų aprūpinimo reikalinga įranga bei įrankiais išlaidas, transporto išlaidas (gyvūnų parsigabenimo į įstaigą, vežimo į gydymo įstaigas ir pan.), gyvūnų laikymui reikalingos įrangos, inventoriaus įsigijimo, jų priežiūros išlaidas ir pan.)). Ieškovė apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo tai, kad tinkama gyvūno priežiūra apima daug faktorių ir tai nėra tik vaistai ir maistas, bet ir priežiūra, voljerų ir (ar) narvų valymas, dezinfekavimas, guolių pirkimas ir keitimas, vanduo (gėrimui, valymui, gyvūno maudymui), žmogiškieji ištekliai, elektra, kelionės į klinikas, veterinarų paslaugos, gyvūno socializavimas, pavadžiai, antkakliai, žaislai, papildai, skanėstai, kramtalai ir kiti kokybiškai bei tinkamai gyvūno priežiūrai reikalingi dalykai, laikantis veterinarų rekomendacijų, gyvūno fiziologijos ir poreikių. Visos pirmiau išvardytos gyvūnų globos įstaigų patiriamos išlaidos (veiklos vykdymo sąnaudos) neabejotinai yra susijusios su ieškovei suteiktomis iš atsakovo priverstinai paimtų šunų laikinos globos (laikymo) paslaugomis ir patenka į nustatytą 10 Eur už parą įkainį, nes gyvūnų globos įstaigos be tokių išlaidų (veiklos vykdymo sąnaudų) ir jų atlyginimo neturėtų galimybių (reikalingos įrangos, darbuotojų ir pan.) vykdyti savo veiklą ir teikti laikinos gyvūnų globos paslaugas, t. y. tokių paslaugų teikimas apskritai būtų neįmanomas.

33. Pažymėtina ir tai, kad nei GGAĮ 4 straipsnio 5 dalies nuostatos, nei kiti įstatymai neriboja gyvūnų laikytojo arba savininko, kuris kankino ar žiauriai elgėsi su gyvūnais, atsakomybės, taip pat neįpareigoja savivaldybės administracijos gyvūnų globą perduoti tik ne pelno siekiančioms organizacijoms. Kita vertus, pastebėtina tai, kad net ir pelno nesiekiančios gyvūnų globos organizacijos turi teisę gauti pajamas iš vykdomos komercinės veiklos (VšĮ įstatuose turi būti apibrėžti tikslai ir baigtinis sąrašas veiklų, už kurias galima gauti pajamų), o VšĮ visas pelnas privalo būti naudojamas tik įstaigos nustatytiems veiklos tikslams ir negali būti skirstomas steigėjams ar darbuotojų premijoms ir pan. Taigi VšĮ, vykdydama savo įstatuose numatytą veiklą, taip pat turi teisę gauti pelną, kurį vėliau gali panaudoti veiklos tikslams įgyvendinti.

34. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas nepateikė į bylą jokių objektyvių duomenų (įrodymų), patvirtinančių, kad koks nors kitas fizinis ar juridinis asmuo būtų pareiškęs norą užtikrinti iš atsakovo paimtų 45 gyvūnų priežiūrą, apimančią gyvūnų laikymą, gydymą ir kitas būtinas su priežiūra susijusias paslaugas tol, kol bus išspręstas gyvūnų konfiskavimo ir (ar) grąžinimo savininkui klausimas, bei turėtų tinkamas sąlygas tokią priežiūrą užtikrinti. Atsakovas, siekdamas sumažinti gyvūnų laikymo išlaidas, nesikreipė į ieškovę su pasiūlymu perduoti gyvūnus kitiems subjektams, sutinkantiems ir turintiems tinkamas sąlygas užtikrinti reikiamą gyvūnų priežiūrą neatlygintinai ar mažesnėmis nei gyvūnų globos įstaigų pasiūlytomis 10 Eur už parą kainomis, byloje neįrodinėjo, kad šunų laikinos globos paslaugos kitų subjektų galėjo būti suteiktos už mažesnę kainą. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovas būtų kreipęsis į ieškovę ir (ar) gyvūnų globos įstaigas, kuriose buvo laikinai laikomi iš jo paimti gyvūnai, ir davęs sutikimą padovanoti visus ar dalį gyvūnų iki bus priimtas sprendimas dėl gyvūnų konfiskavimo, taip mažinant gyvūnų laikinos globos išlaidas. Taigi atsakovas neatliko jokių aktyvių veiksmų tam, kad iš jo paimtų netinkamai prižiūrėtų gyvūnų laikinos globos išlaidos būtų kuo mažesnės, nepateikė įrodymų, jog šių gyvūnų priežiūros paslaugos galėjo būti suteiktos už mažesnes kainas. Tuo tarpu ieškovės neskelbiamos apklausos būdu vykdytuose viešuosiuose pirkimuose dėl netinkamomis sąlygomis laikomų gyvūnų paėmimo, karantinavimo ir laikymo paslaugų teikimo jokie kiti subjektai (išskyrus VšĮ „SOS gyvūnai“, VšĮ „Klajūnas“ ir Beglobių gyvūnų labdaros ir paramos fondas) pasiūlymų teikti paslaugas mažesnėmis nei 10 Eur už parą kainomis nepateikė.

35. Pastebėtina ir tai, kad šiuo atveju nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti faktinę kiekvieno konkretaus gyvūno išlaikymo sumą, nes nė viena gyvūnų globos organizacija ar kitas gyvūnų globėjas neveda apskaitos apie kiekvieno gyvūno atskirai suvartojamą pašarą ir kitas su gyvūno laikymu susijusias išlaidas. Tai reikalautų neproporcingų papildomų darbo ir laiko sąnaudų, kurios dar išaugintų gyvūnų laikymo išlaidas. Iš byloje esančio VšĮ „SOS gyvūnai“ 2022 m. lapkričio 15 d. rašto matyti, kad pašarai, valymo ir dezinfekcinės priemonės, priemonės nuo parazitų, vaistai yra perkami visiems laikomiems gyvūnams; apskaita apie kiekvieno gyvūno atskirai suvartojamą pašarą ir priemones nėra vedama; taip pat neįmanoma apskaičiuoti gyvūnų prižiūrėtojų ir veterinaro darbo užmokesčio už atskirus gyvūnus. VšĮ „Klajūnas“ 2023 m. sausio 11 d. rašte taip pat pažymėjo, kad apskaičiuoti tikslios vieno gyvūno išlaikymo sumos neįmanoma, nėra vedama tokia apskaita, kokios rūšies maistą tą dieną gyvūnas gavo, kiek gramų suėdė, kada buvo maudomas, kada kerpami nagai, kiek tą dieną reikėjo sunaudoti vandens girdymui, voljero plovimui ir pan.

36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad gyvūnų globos organizacijose laikomi įvairių rūšių (šunys, katės), veislių, dydžio ir sveikatos būklės gyvūnai, dėl to jų išlaikymo išlaidos gali gerokai skirtis. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo remtis gyvūnų globos organizacijų pateiktais dokumentais, tik iš dalies pagrindžiančiais gyvūnų globos organizacijų turėtas išlaidas. Taipogi nėra pagrindo vadovautis atsakovo pateiktais skaičiavimais apie faktines gyvūnų globos išlaidas, kurios nėra pagrįstos objektyviais duomenimis (įrodymais) (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis).

37. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal byloje esančius VšĮ „Klajūnas“ 2022 m. gruodžio 1 d. pateiktus duomenis vieno 30–40 kg šuns maitinimas vieną dieną kainuoja 6,35 Eur, o laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 7 d. iki 2021 m. gegužės 5 d. VšĮ „Klajūnas“ turėtos išlaidos (gydymo, vaistų, papildų, kitos veterinarinės paskirties išlaidos, kuras, atlyginimų ir mokesčių išlaidos, valymo, dezinfekcijos, gyvūnų gyvenimo sąlygų gerinimo, komunalinės išlaidos) buvo 38 941,42 Eur. Tai reiškia, kad vieno gyvūno (pagal VšĮ „Klajūnas“ pateiktus duomenis 2020–2021 m. įstaigoje vidutiniškai vienu metu buvo 57 gyvūnai) išlaidos vienai parai yra apie 2,85 Eur (38 941,42 Eur : 240 parų : 57 gyvūnų). Taigi faktinės VšĮ „Klajūnas“ vieno gyvūno išlaikymo išlaidos vieną parą sudaro apie 9,20 Eur. Iš VšĮ „Klajūnas“ pateikto rašto dėl iš A. U. paimtų globai šunų ir jiems skirtų išlaidų matyti, kad dviejų šunų – Musės ir Šakiros – išlaikymo suma – 8,40 Eur per vieną dieną. Minėti duomenys suponuoja išvadą, kad faktinė vieno gyvūno laikymo išlaidų suma yra labai artima ieškovės su gyvūnų globos įstaigomis sudarytose viešojo pirkimo sutartyse numatytam įkainiui (10 Eur už parą).

38. Be kita ko, pastebėtina tai, kad iš atsakovo paimtų šunų globa truko 525 paras, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 7–8 d. (kai gyvūnai buvo paimti) iki 2022 m. vasario 14 d. (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-1-576/2022, kuriuo atsakovui taikyta administracinio poveikio priemonė – gyvūnų (šunų) konfiskavimas, priėmimo. Ieškovė iš atsakovo paimtus šunis perdavė VMVT 2022 m. vasario 21 d. gyvūno perėmimo aktu. Iš byloje esančių duomenų (viešojo pirkimo sutarčių, sąskaitų faktūrų, mokėjimo nurodymų) matyti, kad ieškovė už atsakovui priklausiusių šunų laikiną globą gyvūnų globos įstaigoms (VšĮ „SOS gyvūnai“, VšĮ „Klajūnas“ ir Beglobių gyvūnų labdaros ir paramos fondas) mokėjo tik už tam tikrą laikotarpį. Pavyzdžiui, VšĮ „SOS gyvūnai“ buvo sumokėta už 2020 m. rugsėjo – 2021 m. balandžio mėn., VšĮ „Klajūnas“ už 2020 m. rugsėjo – 2021 m. gegužės mėn., Beglobių gyvūnų labdaros ir paramos fondui – tik už 2020 m. rugsėjo mėn. Beglobių gyvūnų labdaros ir paramos fondas teismui pateiktame 2023 m. sausio 16 d. rašte nurodė, kad pagal susitarimą su Širvintų rajono savivaldybe savivaldybė fondui už šunų išlaikymą sumokėjo tik už pirmąsias 30 dienų, o nuo 2020 m. spalio 8 d. fondas šunis išlaikė bei gydė savo sąskaita ir šių išlaidų atlyginimo iš nieko negavo bei neprašė, todėl išlaidos už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 8 d. fondo nebuvo atskirai skaičiuojamos bei išskiriamos.

39. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir byloje esančius duomenis, prieina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju netinkamomis sąlygomis atsakovo laikytų gyvūnų paėmimo, karantinavimo, laikymo ir kitos gyvūnų gerovei užtikrinti būtinos paslaugos buvo suteiktos pagal ieškovės viešojo pirkimo būdu sudarytas sutartis, nustačiusias fiksuotus paslaugų įkainius, kurių ekonomiškumu ir racionalumu nėra pagrindo abejoti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės prašomos priteisti išlaidos buvo būtinos, siekiant užtikrinti iš atsakovo priverstinai paimtų gyvūnų gerovę ir apsaugą, šias išlaidas ieškovė realiai patyrė, jų dydis, įvertinus faktiškai iš atsakovo GGAĮ pagrindu paimtų gyvūnų skaičių, fiziologinę būklę, jų pervežimui ir laikymui reikalingas sąnaudas (tinkamų patalpų užtikrinimas, dezinfekavimas, valymas, gyvūnų maitinimas, higienos užtikrinimas, veterinarinių paslaugų suteikimas, laiko, žmogiškųjų išteklių sąnaudos), karantinavimo ir laikymo laikotarpį, yra protingos, pagrįstos ir racionalios. Byloje surinktų duomenų visumos analizė neteikia pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė faktiškai nepatyrė ir (ar) nepagrindė prašomų priteisti išlaidų dydžio, o atsakovas nagrinėjamu atveju neįrodė, kad ieškovės ir gyvūnų globos įstaigų sutartų įkainių dydžiai būtų per dideli ar neatitiktų rinkos kainų (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

40. Ieškovė prašomas priteisti išlaidas patyrė dėl to, kad atsakovas, būdamas gyvūnų savininkas (laikytojas), neužtikrino jų gerovės, pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių jų laikymą, priežiūrą ir kitus reikalavimus, todėl ieškovė, vykdydama įstatymuose nurodytas pareigas tol, kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas dėl gyvūnų konfiskavimo, privalėjo paimti gyvūnus ir užtikrinti tinkamą jų laikinąją globą (laikymą) bei dėl to patyrė prašomo atlyginti dydžio nuostolius. Taigi nagrinėjamu atveju yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovo padarytų gyvūnų gerovės reikalavimų pažeidimų ir ieškovei atsiradusios žalos. Konstatuotina, kad nustatytos visos būtinos sąlygos atsakovo deliktinei atsakomybei kilti, todėl atsakovas turi pareigą atlyginti ieškovei visas jos patirtas išlaidas (CK 6.246–6.249 straipsniai).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme perskirstymo

41. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje iš esmės teisingai taikė materialiosios teisės normas, kuriomis reglamentuojamos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, tačiau netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, t. y., nustatydamas ieškovės patirtų nuostolių dydį, nepagrįstai vadovavosi gyvūnų globos įstaigų pateiktais duomenimis, tik iš dalies pagrindžiančiais gyvūnų globos įstaigų išlaidas, patirtas teikiant iš atsakovo priverstinai paimtų šunų laikinosios globos paslaugas, taip pat atsakovo pateiktais skaičiavimais, kurie nepagrįsti jokiais kitais objektyviais duomenimis. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, ieškovei iš atsakovo priteistiną žalos dydį padidinant nuo 13 639,01 Eur iki 44 780 Eur, taip pat nurodant, kad 5 proc. dydžio metinės palūkanos skaičiuojamos už priteistą 44 780 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. birželio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

42. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

43. Ieškovės ieškinį patenkinus visiškai, atsakovo pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos jam neatlyginamos. Ieškovė duomenų apie bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidas nėra pateikusi, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo jai klausimas nesprendžiamas.

44. Už ieškovės pareikštą ieškinį mokėtinas 897 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), tačiau ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo valstybės naudai. Taip pat iš atsakovo priteistina 12,78 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų

45. Ieškovės apeliacinį skundą patenkinus, atsakovo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos jam neatlyginamos. Ieškovė duomenų apie bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas nėra pateikusi, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo jai klausimas nesprendžiamas.

46. Už ieškovės pateiktą apeliacinį skundą mokėtinas 692 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4 dalis, 7 dalis), tačiau ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo valstybės naudai.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 11 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškovės Širvintų rajono savivaldybės administracijos patikslintą ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei Širvintų rajono savivaldybės administracijai (juridinio asmens kodas 188722373) iš atsakovo A. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 44 780 Eur (keturiasdešimt keturis tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt eurų) gyvūnų laikino išlaikymo išlaidų ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (44 780 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. birželio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo A. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 897 Eur (aštuonis šimtus devyniasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio valstybei (žyminis mokestis turi būti sumokėtas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660, pirmosios instancijos teismui pateikiant apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Priteisti iš atsakovo A. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 12,78 Eur (dvylika eurų ir 78 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662, pirmosios instancijos teismui pateikiant apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).“

Priteisti iš atsakovo A. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 692 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt du eurus) žyminio mokesčio valstybei (žyminis mokestis turi būti sumokėtas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660).

Teisėjos Dalia KačinskienėDanguolė MartinavičienėLaima Ribokaitė