Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2016-02-05 · Civilinė byla Nr. 2-686-889/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-02-05
Bylos Nr.
2-686-889/2016
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-14179-2015-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Milda Valiulytė
Suinteresuotas asmuo
P. M., S. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-686-889/2016(Proceso Nr. 2-06-3-14179-2015-1)Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1.; 3.5.1.1.; 3.5.1.23. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. vasario 5 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Milda Valiulytė, sekretoriaujant Dovilei Paliokienei, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims P. M., S. M., jos atstovei advokato padėjėjai K. Ž., išvadą teikiančios institucijos atstovei V. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjos antstolės Vidos Daugirdienės pareiškimą dėl teismo sprendimo nevykdymo, suinteresuoti asmenys P. M., S. M., išvadą byloje teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

antstolė Vida Daugirdienė kreipėsi į teismą su 2015-11-06 ir 2015-11-16 pareiškimais dėl teismo sprendimo nevykdymo, prašydama spręsti klausimą dėl teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-1254-328 nevykdymo. Antstolė 2015-11-06 ir 2015-11-16 pareiškimuose nurodo, jog jos žinioje yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta vykdyti pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-07 sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-1254-328 išduoto vykdomojo rašto pagrindu dėl P. M. bendravimo su dukra P. M., gim. (duomenys neskelbtini). Antstolė pareiškimuose teigia, jog S. M. nesilaiko 2014-10-08 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendime nustatytos bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos, todėl prašo spręsti klausimą dėl sprendimo nevykdymo.

Atsiliepimas

S. M. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-02 sprendime nustatyta, kad kai dukra pradės lankyti mokyklą (vaikui šiuo metu jau septyneri metai ir mergaitė lanko mokyklą), P. M. turi teisę bendrauti su dukra kiekvieno mėnesio antrąjį ir ketvirtąjį savaitgalį nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 18.00 val. Nepriklausomai nuo to, ar dukra lankys darželį ar mokyklą, P. M. turi teisę bendrauti su dukra: kiekvienais metais vasaros atostogų metu 14 dienų – apie šį bendravimo laikotarpį P. M. turi informuoti skolininkę ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų; kiekvienais neporiniais metais nuo gruodžio 24 dienos 12.00 val. iki sausio 2 dienos 18.00 val. kiekvienais metais per Šv. Velykų išeigines dienas (nuo pirmosios išeiginės dienos 12.00 val. iki paskutinės išeiginės dienos 18.00 val.). Pažymi, kad neprieštarauja vaiko ir tėvo bendravimui pagal teismo sprendimą ir teismo sprendimas yra vykdomas, kiek tam sudaro sąlygas pats išieškotojas. Nurodo, kad leidžia matytis su vaiku, tačiau pagrindinis tarp šalių kylančio ginčo aspektas – buvimo ir gyvenimo pas tėvą sąlygos. Skolininkė nenori vaiko išleisti pas tėvą su nakvyne, kadangi jis gyvena Vilniuje ir skolininkei nėra žinoma, kur ir kokiomis sąlygomis išieškotojas gyvena būdamas Klaipėdoje. Iš vaiko pasakojimų ir pokalbių su išieškotoju skolininkei žinoma, kad būdamas Klaipėdoje P. M. apsistoja pas kažkokį draugą. Taip pat nėra žinoma, kokios yra toje vietoje gyvenimo ir buities sąlygos, be to, reikia įvertinti ir kokią įtaką vaiko emocinei būsenai ir raidai gali turėti toje aplinkoje esantys žmonės. Mano, kad antstolės pareiškimas turėtų būti atmestas, nes tėvas su dukra bendrauja taip ir tiek, kiek pats sudaro tam tinkamas sąlygas.

Teismo posėdyje byloje suinteresuotas asmuo P. M. prašė skirti baudą S. M. už teismo sprendimo nevykdymą 2015-10-23 ir 2015-11-13 penktadieniais, nes jam nebuvo sudarytos galimybės suitikti su dukra ir už 2015-10-24 ir 2014-11-14 šeštadienius, nes norėjo ilgiau pabūti su vaiku, negu išėjo. Suinteresuotas asmuo S. M. bei jos atstovė tokį prašymą prašė atmesti, kaip neįrodytą dėl kliudymo susitikti penktadieniais 2015-10-23 ir 2015-11-13, o už 2015-10-24 ir 2015-11-14 šeštadienius – kaip nepagrįstus, nes išieškotojas su vaiku susitiko ir buvo tiek, kiek norėjo pats vaikas. Institucijos atstovė nurodė, kad vaikas su tėvu bendrauja, mama kliūčių tam nedaro, tėvas turi užsiimti su vaiku taip, kad jis norėtų kartu leisti laiką, bausti mamą už sprendimo nevykdymą nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos nustatyta, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-10-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1254-328/2014 nustatė P. M. bendravimo su dukra P. M., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką: iki dukra pradės lankyti mokyklą P. M. turi teisę bendrauti su dukra kiekvieno mėnesio antrąją savaitę nuo antradienio 12.00 val. iki sekmadienio 18.00 val. P. M. turi teisę bendrauti su dukra kiekvienais poriniais metais nuo lapkričio 5 dienos 12 val. iki lapkričio 9 dienos 18.00 val.; kai dukra pradės lankyti mokyklą, P. M. turi teisę bendrauti su dukra kiekvieno mėnesio antrąjį ir ketvirtąjį savaitgalį nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 18.00 val. P. M. turi teisę papildomai bendrauti su dukra kiekvienais poriniais metais savaitgalį, einantį po dukros gimtadienio penktadienio nuo 17 val. iki sekmadienio 18 val.; nepriklausomai nuo to, ar dukra lankys darželį ar mokyklą, P. M. turi teisę bendrauti su dukra: kiekvienais metais vasaros atostogų metu 14 dienų – apie šį bendravimo laikotarpį P. M. turi informuoti skolininkę ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų, kiekvienais neporiniais metais nuo gruodžio 24 dienos 12.00 val. iki sausio 2 dienos 18.00 val. kiekvienais metais per Šv. Velykų išeigines dienas (nuo pirmosios išeiginės dienos 12.00 val. iki paskutinės išeiginės dienos 18.00 val.).

Antstolė V. Daugirdienė 2015-11-06 pareiškime nurodė, jog 2015-10-26 antstolės kontoroje užregistruotas išieškotojo P. M. pareiškimas dėl netinkamo S. M. teismo sprendimo vykdymo. P. M. turi teisę bendrauti su dukra kiekvieno mėnesio antrąjį ir ketvirtąjį savaitgalį nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 18.00 val. Antstolė nurodė, kad pagal išieškotojo pateiktą prašymą ir susirašinėjimus SMS žinutėmis matyti, kad S. M., neleido teismo nustatytu laiku pasiimti ir parvežti dukters. Nurodo, kad skolininkė savavališkai nustatė savo laiką, kad dukrą tėvas gali penktadienį aplankyti nuo 19.30 val. vienai valandai, šeštadienį leido pasiimti nuo 9.30 val. ir liepė 18.00 val. dukrą parvežti. 2015-11-16 antstolės kontoroje užregistruotas išieškotojo P. M. pareiškimas dėl netinkamo S. M. teismo sprendimo vykdymo. Išieškotojo teigimu skolininkė 2015-11-13 uždraudė pasiimti dukrą iš gyvenamosios vietos 17 val. ir nuvežti vaiką į šokių užsiėmimą ir pasiimti iš jų. Nurodo, kad prieš susitikimą su dukra vaiko motina savavališkai keitė lankymo laiką šeštadienį ir sekmadienį, skolininkė leido vaiką pasiimti nuo 12 iki 18 val., nustatyto teismo sprendimo nevykdė ir su vaiku tinkamai pasimatyti vykdomajame dokumente nurodyta tvarka nesuteikia galimybės. Antstolė Vida Daugirdienė 2015-11-06 ir 2015-11-16 surašė aktus, kad teismo sprendimas nevykdomas. Kadangi išieškotojas savo pareiškimuose nurodė laikotarpį, kada S. M. nevykdė teismo sprendimo, dėl teismo sprendimo nevykdymo išieškotojo nurodytu laikotarpiu antstolė surašė aktus, tai teismas procesiniame sprendime ir pasisakys būtent dėl išieškotojo nurodytu laikotarpiu tariamai nevykdomo teismo sprendimo.

Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (LR CPK 584 str., 586-587 str.). Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, kad procesinis sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, privalo aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (Antstolių įstatymo 3 str. 2 d., CPK 634 str. 2 d.). CPK 585 str. imperatyviai nustato, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Šis civilinio proceso principas išlygų nenumato, taigi jokiomis aplinkybėmis negali būti pateisinamas įsiteisėjusio ir įmanomo įvykdyti teismo procesinio sprendimo nevykdymas (CPK 18 str.).

Už antstolio reikalavimų įvykdyti sprendimą nevykdymą be svarbių priežasčių neįvykdžiusiam asmeniui teismas gali taikyti procesinio poveikio priemones – skirti įstatymo nustatyto dydžio baudas. Vykdymo procese bauda už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą (CPK 771 str. 5 d.), teismo skiriama išieškotojo naudai, kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę. Teismas pažymi, jog pagal CPK 771 str. 5 d. teismo skiriama bauda ne tik kompensuojami išieškotojo praradimai (nepatogumai), susiję su skolininko vengimu laiku įvykdyti teismo procesinį sprendimą, bet ir motyvuojamas skolininkas kuo greičiau įvykdyti jam paskirtą įpareigojimą. Atsižvelgdamas į tokio pobūdžio baudos skyrimo tikslus ir paskirtį, teismas kiekvienu atveju, gavęs antstolio prašymą skirti baudą už teismo sprendimu paskirto įpareigojimo nevykdymą (CPK 771 str.), dėl baudos skyrimo sprendžia tik įvertinęs, ar kreipimosi į teismą dieną yra tam įstatymo nustatytos sąlygos ir pagrindai.

Kaip minėta, antstolės kontoroje buvo gauti išieškotojo pareiškimai, jog skolininkė S. M. nevykdo teismo sprendimo. Taip pat ir antstolė nurodo, jog S. M. nesilaiko 2014-10-08 Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomojo rašto Nr. N2-1254-328/2014 nustatytos bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos. Ištyrus byloje esančius įrodymus, išklausius šalių paaiškinimus, nustatyta, jog minėti išieškotojo bei antstolės teiginiai dėl sprendimo nevykdymo yra nepagrįsti.

P. M. nurodo, kad 2015-10-23 penktadienį, 17 val., norėjo paimti dukrą iš skolininkės namų, tačiau namie nieko nebuvo, telefonu niekas neatsiliepė. 2015-10-24 šeštadienį, maždaug nuo 12 val. iki 18 val., praleido su dukra, tačiau skolininkė liepė parvesti dukrą namo, nors vaikas dar norėjo pabūti su tėvu. Nurodė, kad 2015-11-13 penktadienį taipogi dukters nematė, nors prašė skolininkės, kad galėtų vaiką pasiimti, skolininkė nekėlė telefono ir neatrašė į SMS žinutes. 2015-11-14 šeštadienį P. M. su dukra apie 11 val. važiavo į PC „Akropolis“, kad dukra išsirinktų gimtadienio dienos dovaną. Maždaug po valandos ar pusantros paskambino dukrai mama ir pasakė, kad namuose yra šuniukas. Po to dukra išvažiavo namo, su tėvu daugiau nebendravo. P. M. nurodė, kad Klaipėdoje neturi kur apsistoti, todėl apsistoja pas savo draugą, kuris gyvena trijų kambarių bute, kadangi S. M. neleidžia vaikui nakvoti P. M. draugo namuose, kur jis apsistoja, kai atvyksta į Klaipėdą pabūti su dukra, bet jis dukters ir neverčia. Nurodė, kad penktadieniais vaikas lanko šokių užsiėmimus, kurie vyksta nuo 18 val., todėl galėtų 17.00 val. pasiimti vaiką, nuvesti ir pasiimti iš užsiėmimų.

S. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2015-10-23 laukė kol P. M. atvyks pasiimti vaiko, tačiau P. M. neatvyko, skambučio iš jo nesulaukė, todėl po 17 val. išėjo iš namų, kad dukrą nuvestų į šokių užsiėmimus. Nurodė, kad siūlė P. M. su vaiku pabūti, kai vaikui baigsis užsiėmimai, nuo 18.40 val. iki 21.00 val., kai vaikas eina miegoti, tą patį P. M. būtų galėjęs daryti ir 2015-10-23, jei būtų norėjęs. Minėjo, kad dar 2015-10-23 ryte dukra jai sakė, kad su tėčiu nenori susitikti. S. M. teigė, kad 2015-11-13 S. M. nebuvo atvykęs pasiimti dukters, taip pat jos nepasiėmė ir po jos šokių būrelio. 2015-11-14 S. M. buvo pasiėmęs vaiką. Tą patvirtina ir jos prašymu posėdžio metu prijungta filmuota medžiaga. Iš 2016-01-19 suinteresuoto asmens S. M. pateiktos vaizdo medžiagos nustatyta, kad 2015-11-14 vaikas nenorėjo bendrauti su tėvu P. M. ir tik su jos pagalba įkalbėtas vaikas sutiko važiuoti su tėvu, nurodydamas, kad grįš apie 18 val.

Išvadą byloje teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad teismo sprendimo, kuriuo buvo nustatyta bendravimo tvarka su vaiku neįmanoma vykdyti, nes šalys gyvena skiritinguose miestuose, vaikas nenori bendrauti su tėvu, vaikui daromas psichologinis spaudimas bendrauti, nors jis ir nenori. Nurodo, kad negalima teigti, kad vaiko mama neleidžia bendrauti vaikui ir tėvui, vaikas pats to nenori. Nurodo, kad tėvas turi užsiimti su vaiku taip, kad vaikas norėtų būti su tėvu. Kadangi vaikas su tėvu susitiko, mano, kad nėra reikalo bausti S. M. dėl teismo sprendimo nevykdymo.

Iš pateiktos vykdomosios bylos ir civilinės bylos medžiagos bei šalių paaiškinimų matyti, jog tarp šalių yra susiklostę gana įtempti santykiai. Kadangi išieškotojas gyvena Vilniuje, vaikas ten nenori važiuoti, su vaiku jis bendrauja Klaipėdoje. Klaipėdoje išieškotojas apsistoja pas draugą, pas kurį bylos duomenimis vaikas nakvoti nenori. Tarp šalių susiklostė situacija, kad išieškotojas bendrauja teismo sprendimo nustatyta tvarka savaitgaliais be nakvynių ir posėdžio metu nurodė, kad pretenzijų dėl to skolininkei nereiškia.

Kadangi vaikas penktadienio vakarais lanko šokių užsiėmimus, tokiu būdu išieškotojui yra sudėtinga penktadieniais nuo 17 val. visą vakarą laisvai praleisti su dukra, nes ši lanko šokių pamokas nuo 18.00 val. Aplinkybė, kad vaikas turi užsiėmimus penktadieniais nuo 17 val. nėra kliūtis išieškotojui su juo tuo metu bendrauti – pasiimti vaiką iš namų, nuvežti ar pasiimti dukrą iš būrelio. Skolininkė privalo sudaryti sąlygas išeškotojui bendrauti su vaiku teismo sprendime nsutatyta tvarka nuo 17.00 val. Jei išieškotojas įrodytų, kad teismo sprendime nustayta tvarka penktadienį 17.00 val. buvo atvykęs pas skolininkę į namus pasiimti vaiko ir jo ten nebuvo – būtų galima spręsti klausimą dėl baudos skyrimo skolininkei už sprendimo nevykdymą.

P. M. pateikė medžiagą, kurioje matyti jo ir S. M. susirašinėjimas SMS žinutėmis, tačiau tai neįrodo, kad P. M. 2015-10-23 ir 2015-11-13 17 val. buvo atvykęs pas skolininkę į namus pasiimti dukters (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad antstolė užfiksavo teismo sprendimo nevykdymo faktą, antstolė savo 2015-11-06 ir 2015-11-16 pareiškimuose ir aktuose dėl bendravimo su vaiku rėmėsi tik išieškotojo nurodytomis aplinkybėmis (CPK 178 str.). Teismas sutinka su skolininkės atstovės argumentais, kad byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti klausimą dėl baudos skyrimo skolininkei už sprendimų nevykdymą 2015-10-23 ir 2015-11-13 dienomis nuo 17.00 val.

Sprendžiant klausimą dėl sprendimo vykdymo 2015-10-24 ir 2015-11-14 šeštadieniais, nustatyta, kad išieškotojas abi dienas atvyko pas skolininkę iš ryto ir pasiėmė vaiką. turėjo galimybę su juo bendrauti, bet vaikas norėjo grįžti namo anksčiau. Skolininkė nurodo, kad išieškotojas vaiką pasiėmė 10.00 val. Išieškotojas teigia, kad mama manipuliuoja vaiko norais ir formuoja jo nuomonę. Iš 2015-11-14 vaizdo įrašo matyti, kad vaikas nenoriai bendrauja su tėvu. Vaikas turi teisę turėti savo nuomonę su kuriuo iš tėvų ir kiek bendrauti. Vaiko nuomonės motyvai ir priežastys nagrinėjamu atveju negali būti pagrindu bausti skolininkę už tai, kad ji nevykdo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Iš byloje esančios medžiagos, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų matyti, kad dukra daugiau laiko nori praleisti su mama, nei su tėvu, todėl S. M. negali prieš vaiką naudoti prievartos teismo sprendimui įvykdyti, nes tai pažeistų vaiko interesus. Teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos specifika lemia tai, kad tokio pobūdžio teismo sprendimo vykdymas nėra išimtinai priklausomas nuo kartu su vaiku gyvenančio tėvo valios, nes visais atvejais su nepilnamečiu vaiku gyvenantis tėvas yra saistomas pareigos užtikrinti tinkamą vaiko teisių ir interesų apsaugą. Pažymėtina, kad šios aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant tokio teismo sprendimo nevykdymo klausimą pagal LR CPK 771 str. 5 d. nuostatas (Klaipėdos apygardos teismo 2015-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1763-479/2015). Atsižvelgiant į tai, teismas privalo vadovautis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu LR CK 3. 161 str. Dėl to galima daryti išvadą, kad nors teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nebuvo tinkamai vykdomas, tačiau teismo sprendimo nevykdymas nagrinėjamu atveju gali būti pateisinamas prioritetine nepilnamečio vaiko interesų apsauga. Byloje nėra duomenų apie tai, kad S. M. aktyviais veiksmais būtų trukdžiusi vykdyti teismo sprendimą ar kitokiu būdu ribojusi vaiko ir tėvo bendravimą. Įvertinęs šias aplinkybes teismas konstatuoja, kad procesinių sankcijų taikymas nagrinėjamu atveju neatitiktų LR CPK 771 str. 5 d. numatytų sankcijų paskirties, taip pat teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principų (LR CK 1.5 str.). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog taikyti sankcijas už spredimo nevykdymą nėra pagrindo (CPK 185 str.).

Teismas pažymi, jog aplinkybė, kad nepilnamečio vaiko tėvai tarpusavyje konfliktuoja, niekaip neįtakoja įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo buvo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, teisėtumo ir bylos dalyviai vis tiek yra įpareigoti jį vykdyti ir laikytis nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos. Jei šalims sudėtinga užtikrinti vaiko bendravimo su tėvu tvarką pagal faktiškai susiklosčiusi situaciją, jos turėtų spręsti klausimą dėl bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo. Akivaizdu, kad tik abiejų tėvų pastangomis gali būti tinkamai užtikrinti nepilnametės dukros interesai bei atkurtas normalus vaiko ir tėvo bendravimas, todėl tam būtinas tiek P. M., tiek S. M. bendradarbiavimas ir kooperavimasis.

Atmetus pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkei, išieškotojo patirtas bylinėjimosi išlaidas dėl atvykimo į teismo posėdį atlyginti nėra teisinio pagrindo (CPK 93 str. 1 d.).

Įvertinus aplinkybę, kad teismui perduota vykdomoji byla, kurioje yra vykdomas vykdomasis dokumentas dėl bendravimo su vaiku tvarkos, siekiant neapriboti antstolės atliekamų vykdymo veiksmų, vykdomoji byla grąžintina skubiai, nutarčiai neįsiteisėjus (CPK 283 str. 1 d. 4 p.).

Teismas vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti prašymą dėl baudos skyrimo.

Grąžinti vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) antstolei Vidai Daugirdienei.

Leisti skubiai vykyti nutarties dalį dėl vykdomųjų bylų grąžinimo antstolei.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Milda Valiulytė