Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-12-10 · Civilinė byla Nr. 2S-1763-479/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-12-10
Bylos Nr.
2S-1763-479/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žydrūnas Bertašius
Suinteresuotas asmuo
M. J., A. J.
Pranešėjas Ž. Bertašius Civilinė byla Nr. 2S-1763-479/2015Teisėja D. Žvinklytė Proceso Nr. 2-06-3-06204-2015-1
Procesinio sprendimo kategorijos (S) 3.5.1.23.; 3.3.2.4.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. gruodžio 10 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žydrūnas Bertašius rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens M. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-08 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio J. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. J., A. J. dėl teismo sprendimo nevykdymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas antstolis J. P. 2015-05-19 kreipėsi į teismą su pareiškimu suinteresuotiems asmenims M. J., A. J. dėl teismo sprendimo nevykdymo. Pareiškėjas nurodė, kad 2015-01-20 patvarkymu antstolis priėmė vykdyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-01-15 išduotą vykdomąjį raštą dėl A. J. bendravimo su nepilnamete dukra V. J. tvarkos nustatymo. Pareiškėjas paaiškino, kad vaiko motina M. J. nevykdo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-27 sprendimo dėl A. J. bendravimo su nepilnamete dukra V. J.. Dėl to antstolis teismo prašė M. J. paskirti baudą už Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-06-27 sprendimo nevykdymą.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-09-08 nutartimi antstolio pareiškimą patenkino ir suinteresuotam asmeniui M. J. paskyrė 289 Eur dydžio baudą už Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-27 sprendimo nevykdymą išieškotojo A. J. naudai. Teismas nustatė, kad antstolis J. P. vykdo vykdomąjį raštą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-27 sprendimą, kuris iš dalies pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2015-01-02 nutartimi, dėl A. J. bendravimo su nepilnamete dukra V. J.. Teismas atsižvelgė į tai, kad A. J. siekė bendrauti su nepilnamete dukra pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką, tačiau M. J. vaiko tėvą informuodavo, kad dukra su juo bendrauti nenori. Teismas konstatavo, kad M. J. nebendradarbiavo su A. J. siekiant sklandaus vaiko ir tėvo bendravimo ir nesistengė atkurti nutrūkusį tėvo ir vaiko socialinį ryšį. Teismas sprendė, kad vaiko nenoras bendrauti su tėvu nepašalina suinteresuoto asmens M. J. atsakomybės už teismo sprendimo nevykdymą. Įvertinęs byloje esančius duomenis teismas konstatavo, kad M. J. nevykdė teismo sprendimo be svarbios priežasties, todėl išieškotojo naudai paskyrė 289 Eur dydžio baudą.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo M. J. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-08 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – antstolio prašymą dėl baudos skyrimo atmesti. Suinteresuotas asmuo skunde nurodė, kad dukra atsisako bendrauti su tėvu, todėl apeliantė negali prieš vaiką naudoti prievartos teismo sprendimui įvykdyti, nes tai pažeistų vaiko interesus. Suinteresuotas asmuo nurodė ir tai, kad teismas nepagrįstai nusprendė, jog ji nesiekia atkurti vaiko ir tėvo ryšio. Apeliantė paaiškino, kad ji kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistus dėl jų tarpininkavimo vaikui bendraujant su tėvu, taip pat su dukra lankosi pas psichologą ir teismas šias aplinkybes turėjo įvertinti.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329, 338 str.).

Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo nurodė, kad dukra atsisako bendrauti su tėvu, todėl apeliantė negali prieš vaiką naudoti prievartos teismo sprendimui įvykdyti, nes tai pažeistų vaiko interesus. Su šia skundo nuostata galima sutikti. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-06-27 sprendimu nustatė A. J. bendravimo su nepilnamete dukra V. J. tvarką. Klaipėdos apygardos teismas 2015-01-02 nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką iš dalies pakeitė. Byloje nustatyta, kad antstoliui J. P. yra pateiktas vykdyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-01-15 išduotas vykdomasis raštas dėl A. J. bendravimo su nepilnamete dukra V. J.. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad teismo sprendimas dėl bendravimo tvarkos nėra tinkamai vykdomas. LR CPK 18 str. nustato, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa privalomas valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Jeigu atsakovas teismo sprendimu yra įpareigotas atlikti veiksmus, kurie nėra susiję su turto ar lėšų perdavimu, tačiau savo iniciatyva per teismo nustatytą terminą jų neatlieka, taikomos LR CPK 771 str. nustatytos priemonės. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai (LR CPK 771 str. 5 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją. Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą, tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą LR CPK 771 str. 5 d. nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2013). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad LR CPK 771 str. 5 d. nuostatos negali būti taikomos formaliai, todėl kiekvienu atveju turi būti vertinamos faktinės bylos aplinkybės bei atsižvelgiama į teismo sprendimo nevykdymo priežastis.

Teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos specifika lemia tai, kad tokio pobūdžio teismo sprendimo vykdymas nėra išimtinai priklausomas nuo kartu su vaiku gyvenančio tėvo valios, nes visais atvejais su nepilnamečiu vaiku gyvenantis tėvas yra saistomas pareigos užtikrinti tinkamą vaiko teisių ir interesų apsaugą. Pažymėtina, kad šios aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant tokio teismo sprendimo nevykdymo klausimą pagal LR CPK 771 str. 5 d. nuostatas. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo M. J. paaiškino, kad nepilnametė dukra bijo bendrauti su tėvu, todėl atsisako su juo susitikti pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką. Šias apeliantės nurodytas aplinkybes patvirtina antstolės V. D. 2015-01-31 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, taip pat M. J. Vaiko teisių apsaugos skyriui pateikti prašymai, šalių susirašinėjimo medžiaga bei kiti byloje esantys įrodymai. Iš byloje esančio Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro 2015-02-23 pranešimo matyti, kad nuo 2014-07-23 M. J. su dukra periodiškai lankosi pas psichologą, su kuriuo yra analizuojamas mergaitės ryšys su tėvu. Šiame pranešime nurodyta, kad susitikimai su tėvu nepilnametei V. J. pasitikėjimo nekelia, bendravimui su tėvu šiuo metu ji nėra pasiruošusi (b. l. 66). Taigi byloje esantys duomenys leidžia padaryti išvadą, jog šiuo metu bendravimas su tėvu prieš vaiko valią gali sukelti V. J. neigiamus psichologinius išgyvenimus bei pažeisti vaiko teisę į saugią ir stabilią emocinę aplinką. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas privalo vadovautis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu LR CK 3. 161 str. Dėl to galima daryti išvadą, kad nors teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nebuvo tinkamai vykdomas, tačiau teismo sprendimo nevykdymas nagrinėjamu atveju gali būti pateisinamas prioritetine nepilnamečio vaiko interesų apsauga. Byloje nėra duomenų apie tai, kad M. J. aktyviais veiksmais būtų trukdžiusi vykdyti teismo sprendimą ar kitokiu būdu ribojusi vaiko ir tėvo bendravimą. Įvertinęs šias aplinkybes teismas konstatuoja, kad procesinių sankcijų taikymas nagrinėjamu atveju neatitiktų LR CPK 771 str. 5 d. numatytų sankcijų paskirties, taip pat teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principų (LR CK 1.5 str.). Pažymėtina, kad vaiko psichologinei būklei pasikeitus ir psichologui tai patvirtinus, vaiko ir tėvo bendravimas turi vykti pagal teismo sprendimu nustatytą tvarką. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suinteresuotam asmeniui M. J. paskyrė baudą už teismo sprendimo nevykdymą.

Apeliantė skunde nurodė ir tai, kad teismas nepagrįstai nusprendė, jog ji nesiekia atkurti vaiko ir tėvo ryšio. Su šia skundo nuostata taip pat galima sutikti. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad nuo 2014-07-23 M. J. su dukra periodiškai lankosi pas psichologą. Iš Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro 2015-02-23 pranešimo matyti, kad susitikimų su psichologu metu yra siekiama išsiaiškinti vaiko ir tėvo bendravimo galimybes ir vaiko nenoro bendrauti su tėvu priežastis. Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad M. J. daug kartų kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių dėl šios institucijos tarpininkavimo sprendžiant vaiko ir tėvo bendravimo klausimą. Taigi pagal byloje esančius duomenis negalima daryti išvados, kad M. J. nesiekia atkurti vaiko ir tėvo socialinio ryšio. Kartu pažymėtina ir tai, kad vaiko ir tėvo ryšio atkūrimas nėra išimtinai vaiko motinos pareiga, todėl vaiko tėvas taip pat privalo dėti visas pastangas siekiant atkurti normalius vaiko ir tėvo santykius. Iš byloje esančio Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015-02-18 rašto matyti, kad A. J. atsisakė atvykti į Vaiko teisių apsaugos skyrių aptarti susidariusios situacijos sprendimo galimybes. Šiame rašte taip pat nurodyta, kad A. J. nesilaiko rekomendacijų lankyti psichologo konsultacijas, kurių pagalba būtų siekiama atnaujinti socialinius ryšius su dukra. Taigi galima daryti išvadą, jog pats A. J. nededa pakankamai pastangų, kad būtų sudarytos sąlygos teismo sprendimui tinkamai įvykdyti. Akivaizdu, kad tik abiejų tėvų pastangomis gali būti tinkamai užtikrinti nepilnametės dukros interesai bei atkurtas normalus vaiko ir tėvo bendravimas, todėl tam būtinas tiek M. J., tiek A. J. bendradarbiavimas ir kooperavimasis. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes ir nepagrįstai M. J. paskyrė baudą.

Esant nustatytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir netinkamai taikė LR CPK nuostatas, reglamentuojančias baudos skyrimą už teismo sprendimo nevykdymą. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – antstolio J. P. pareiškimą dėl baudos skyrimo atmesti (LR CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 335-339 str., teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-08 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – antstolio J. P. pareiškimą dėl baudos skyrimo atmesti.

Teisėjas Žydrūnas Bertašius