Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-736-324/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-05-26
Bylos Nr.: e2A-736-324/2022
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Edita Šliumpienė, Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė
Atsakovas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Arimus“
Trečiasis asmuo: R. J., Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos

Civilinė byla Nr. e2A-736-324/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11897-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.2.2; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės ir Editos Šliumpienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Arimus“ patikslintą ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl Nacionalinės žemės tarnybos 2020 m. liepos 28 d. sprendimo Nr. 1SS-1390-(7.5), kuriuo atsisakyta patenkinti prašymą ne aukciono tvarka įsigyti valstybinės žemės sklypą, reikalingą pastatams eksploatuoti, panaikinimo; tretieji asmenys R. J., Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Arimus“ (toliau – ir ieškovė) patikslintu ieškiniu teismo prašė: 1) panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovė, NŽT) 2020 m. liepos 28 d. sprendimą Nr. 1SS-1390-(7.5) ir NŽT Kauno miesto skyriaus 2020 m. birželio 5 d. sprendimą Nr. 8SD-2673-(14.8.7); 2) įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti ieškovės 2019 m. spalio 1 d. prašymą dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo ne aukciono tvarka (toliau – ir Žemė sklypas); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad skundžiami NŽT sprendimai yra nepagrįsti, nes juose nurodyti skaičiavimai dėl administraciniam pastatui eksploatuoti pagal paskirtį būtino Žemės sklypo ploto bei argumentai dėl poreikio keisti Žemės sklypo naudojimo būdą yra nepagrįsti ir neatitinka teisės aktų reikalavimų: 1) atsakovė skundžiamame 2020 m. liepos 28 d. sprendime nenurodė teisės normomis ir faktinėmis aplinkybėmis pagrįstų motyvų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog ieškovė neturi teisės įsigyti Žemės sklypą nuosavybės teise pagal šiuo metu nustatytą Žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį ir nustatytus žemės naudojimo būdus, o tik formaliai nurodė, kad neva būtina keisti Žemės sklypo naudojimo būdą; 2) atsakovė nenurodė, kokiomis teisės normomis ir faktinėmis aplinkybėmis remiantis nesutinka su ieškovės pateiktu skaičiavimu dėl statiniams eksploatuoti pagal paskirtį reikalingo Žemės sklypo ploto ir liepė vadovautis NŽT Kauno miesto skyriaus atliktais skaičiavimais, su kuriais būtent ir nesutiko ieškovė ir dėl to kreipėsi į NŽT ikiteismine tvarka; 3) NŽT Kauno miesto skyriaus 2020 m. birželio 5 d. sprendime nurodyti skaičiavimai dėl Administraciniam pastatui eksploatuoti pagal paskirtį būtino Žemės sklypo ploto bei argumentai dėl poreikio keisti Žemės sklypo naudojimo būdą yra visiškai nepagrįsti ir neatitinka teisės aktų reikalavimų.

Atsiliepimas

3. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), yra 0,4212 ha ploto, žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdai: 90 proc. gyvenamosios teritorijos, 10 proc. komercinės paskirties objektų teritorijos. Ginčo žemės sklypas buvo suformuotas eksploatuoti keliems statiniams, tačiau šiuo metu likę 2 statiniai: ieškovei priklausantis administracinis pastatas ir trečiojo asmens pastatas, kiti pastatai yra nugriauti. Nustačius, kad žemės sklypas jame esančiam statiniui eksploatuoti yra galimai per didelio ploto ar galimai sunykęs, turėtų būti išnuomojama (parduodama) tik ta dalis, kuri yra reikalinga statinio eksploatavimui. NŽT Kauno skyrius 2016 m. liepos 1 d. atliko patikrinimą sklype ir nustatė, kad žemės sklype yra pastatas-administracinis pastatas, kiemo aikštelė, transformatorinė ir sunykusių, šiukšlėmis užpiltų, augmenija apaugusių pastatų pamatų. Žemės sklypo plotas apskaičiuotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymų Nr. 3D-40 patvirtinta Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodika (toliau – Metodika). Minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius pagal pastatą plotą yra 89. Kadangi pastatas yra zonoje Nr. 2, jai taikomas 0,5 koeficientas ir parkavimo vietų skaičius mažintinas iki 44. Pagal Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 ,,Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ numatytus matmenis, parkavimui reikalingas plotas 0,0553 ha. Žemės sklype (duomenys neskelbtini), registruotas 0,0542 ha kelio servitutas, suteikiantis teisę per sklypą važiuoti per sklypą iki (duomenys neskelbtini). Minimalus bendras žemės sklypo plotas pastatui eksploatuoti yra 0,2028 ha. Patvirtinus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, suformuojamas valstybinės žemės sklypas, tačiau tai savaime nesukuria teisės žemės sklypą įsigyti be aukciono. Parduoti valstybinės žemės sklypą galima tik tuo atveju, jei suprojektuoto žemės sklypo paskirtis ir būdas atitinka pastato paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį ir yra tokio dydžio, kuris reikalingas pastatui eksploatuoti. Šiuo atveju paskirtis nesutampa, kadangi numatytas žemės sklypo plotas 0,3791 ha (90 proc.) gyvenamosios teritorijos ir 0,0421 ha (10 proc.) komercinės paskirties objektų teritorijos. Valstybinės žemės nuoma, pirkimas, pardavimas nėra civilinių santykių objektas, todėl ieškovė negali susitarti su trečiuoju asmeniu dėl valstybinės žemės sklypo dalies.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. vasario 8 d. sprendimu ieškinį patenkino. Panaikino atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. liepos 28 d. sprendimą Nr. 1SS-1390-(7.5) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2020 m. birželio 5 d. sprendimą Nr. 8SD-2673-(14.8.7). Įpareigojo atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo išnagrinėti ieškovės 2019 m. spalio 25 d. prašymą dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo ne aukciono tvarka. Priteisė iš atsakovės ieškovei 4 049,07 Eur bylinėjimosi išlaidas. Įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti ieškovei 25 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. spalio 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. 58540957.

5. Teismas nustatė, kad Žemės sklypas priklauso valstybei. Sklype yra pastatas-administracinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 730 kv. m (toliau – ir Administracinis pastatas), kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai (kiemo aikštelė (duomenys neskelbtini) (1 388 kv. m); tvora (duomenys neskelbtini) (64,65 m); (duomenys neskelbtini) (75 m)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantys Administraciniam pastatui, taip pat pastatas - gamybinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 43 kv. m. Nuo 1999 m. lapkričio 25 d. iki 2012 m. liepos 5 d. sklype buvo pastatas – siurblinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas - gamybinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2019 m. spalio 25 d. pateikė prašymą atsakovei dėl Žemės sklypo pardavimo, pateikė trečiojo asmens R. J. sutikimą, kad ieškovė privatizuotų visą Žemės sklypą. NŽT Kauno miesto skyrius 2020 m. birželio 5 d. raštu prašymo netenkino. Ieškovei pateikus skundą, 2020 m. liepos 28 d. atsakovė ieškovės skundo netenkino. Administracinio pastato užstatytas plotas yra 730,00 kv. m, kiemo aikštelė (duomenys neskelbtini) yra 1 388 kv. m, kitų ieškovei priklausančių Administracinio pastato priklausinių (inžinerinių statinių), t. y. tvoros (duomenys neskelbtini) ir tvoros (duomenys neskelbtini), užimami plotai nenurodyti, nurodyti tik statinių ilgiai – 64,65 m bei 75 m.

6. Teismas sutiko su ieškinio argumentu, jog ginčijamuose sprendimuose neatsižvelgta į tai, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso ne tik Administracinis pastatas, bet ir Žemės sklype esantys šio statinio priklausiniai – inžineriniai statiniai. Sprendimuose nepasisakyta apie tai, kokio dydžio žemės sklypas būtinas šiems priklausiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Be to, NŽT Kauno miesto skyriaus 2020 m. birželio 5 d. sprendime nurodoma, kad, atsižvelgiant į pateiktus skaičiavimus, Kauno miesto skyriaus nuomone, valstybinės žemės sklypo minimalus dydis, reikalingas pastatui - administraciniam pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti, turėtų būti apie 0,2028 ha, tačiau susumavus sprendime apskaičiuotus atskirus plotus, t. y. minimalų žemės sklypo dydį, reikalingą pastatui eksploatuoti (0,1338 ha), parkavimui reikalingas plotą (0,0553 ha), mažiausią želdynams priskiriamą plotą (0,0203 ha), jų suma yra ne 0,2028 ha, o 0,2094 ha. Teismas sprendė, kad tikėtina, jog apskaičiuojant statiniui eksploatuoti reikalingą žemės sklypo plotą buvo padaryta aritmetinė klaida.

7. Teismas sprendė, kad iš ginčijamų sprendimų turinio matyti, jog tiek NŽT Kauno miesto skyrius, tiek atsakovė nustatė, kad Žemės sklype įregistruotas ieškovės nuosavybės teise valdomas Administracinis pastatas, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – administracinė, ir jo priklausiniai, t. y. nustatė vieną iš būtinųjų sąlygų atsirasti Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintai asmens teisei be aukciono įsigyti nuosavybėn valstybinės žemės sklypą, tačiau nepasisakė dėl antrosios sąlygos – ar Žemės sklypas yra naudojamas šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Vietoje to sprendimuose yra analizuojama, ar Administracinio pastato paskirtis atitinka detaliajame plane nurodytus žemės sklypo naudojimo būdus. NŽT Kauno miesto skyriaus 2020 m. birželio 5 d. sprendime nurodytas teiginys, neva „parduoti valstybinės žemės sklypą galima tik tuo atveju, jeigu suprojektuoto žemės sklypo paskirtis ir būdas atitinka pastato paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį“, bei atsakovės NŽT 2020 m. liepos 28 d. sprendime nurodyta išvada „Jūs neturite teisės įsigyti Žemės sklypo dalį, <...> kadangi įsigyjamo Žemės sklypo dalies naudojimo būdas neatitinka jame esančio pastato paskirties“, nepagrįsti ginčo teisinius santykius reguliuojančiomis teisės normomis. Teismas pažymėjo, jog nei Teritorijų planavimo įstatymas, nei jo pagrindu patvirtintas detalusis planas nereguliuoja valstybinės žemės sklypų perleidimo teisinių santykių. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. A-673 patvirtintame detaliajame plane nenustatytas dydis, kuris būtinas ieškovės statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Tai, kad šiame Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme yra nurodyti naudojimo būdai – gyvenamosios teritorijos (90 proc.), komercinės paskirties objektų teritorijos (10 proc.), – nereiškia, jog ieškovės statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (administracinė) reikalingas ne didesnis kaip 0,04212 ha (10 procentų nuo 0,4212) žemės sklypas ir tik neviršijanti šio ploto žemės sklypo dalis jai gali būti parduodama.

8. Nurodė, kad ieškiniu ginčijami atsakovės sprendimai nėra grindžiami aplinkybe, jog Administracinis pastatas ir Žemės sklypas nėra naudojami pagal paskirtį, nors 2020 m. birželio 5 d. sprendime ir yra paminėtas 2016 m. liepos 1 d. patikrinimo aktas. Ginčijamuose sprendimuose nėra išvados, jog valstybinės žemės sklypas ar jo dalis ieškovei negali būti parduodama dėl to, kad Administracinis pastatas nenaudojamas. Sprendimuose daromos išvados, kad valstybinės žemės sklypo, minimalus dydis, reikalingas Administraciniam pastatui eksploatuoti, turėtų būti apie 0,2028 ha, bei kad ieškovė neturi teisės įsigyti Žemės sklypo dalį, kadangi įsigyjamo Žemės sklypo dalies naudojimo būdas neatitinka jame esančio pastato paskirties. Teismas laikė, kad ginčijami sprendimai yra nepakankamai motyvuoti ir dėl to nepagrįsti.

9. Nurodė, kad ieškovė pagal 2021 m. spalio 22 d. sąskaitą faktūrą LPB Nr. 53374 byloje patyrė 6 781,49 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro ieškinio ir dubliko parengimas, kitų procesinių dokumentų byloje rengimas, įrodymų rinkimas, pasirengimas bylai nagrinėti teisme ir dalyvavimas teismo posėdžiuose ir administracinės išlaidos, sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio. Teismui pateiktoje 2021 m. spalio 22 d. paslaugų ataskaitoje nenurodomos suteiktų atskirų teisinių paslaugų kainos, nurodomas tik bendras dirbtų valandų skaičius ir vienos valandos įkainis be PVM, nurodyta, kad visos paslaugos suteiktos per laikotarpį nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. spalio 22 d. Teismas padarė išvadą, jog ataskaitoje nurodyti paslaugų įkainiai viršija maksimalius priteistinus dydžius. Kadangi ataskaitoje nenurodytos konkrečių suteiktų paslaugų laiko sąnaudos, teismas visoms paslaugoms taikė vidurkį vidutinių mėnesinių bruto darbo užmokesčių, galiojusių nuo 2020 m. III ketvirčio iki 2021 m. II ketvirčio (Rekomendacijų 7 punktas), t. y. 1 515,70 Eur (6 062,8 / 4). Atsižvelgiant į tai, maksimalus priteistinas vienos valandos teisinių paslaugų įkainis su PVM sudarytų 151,57 Eur (1 515,70 x 0,1), todėl sprendė, kad už 25,92 valandos suteiktų teisinių paslaugų ieškovei priteistina ne daugiau kaip 3 928,69 Eur su PVM (151,57 x 25,92). Kitų paslaugų suma už 37,50 Eur be PVM (45,38 Eur su PVM) neviršija maksimalių dydžių. Žyminis mokestis, mokėtinas už ieškinį, sudaro 75 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). 25 Eur permoka grąžintina ieškovei, 75 Eur – priteistina jai iš atsakovės. Patenkinus ieškinį, bendra bylinėjimosi išlaidų suma, priteistina ieškovei iš atsakovės, sudaro 4 049,07 Eur (75 + 3928,69 + 45,38).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti 2022 m. vasario 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, kuriuo panaikino atsakovės raštus ir įpareigojo atsakovę išspręsti ieškovės 2019 m. spalio 25 d. prašymą dėl valstybinės Žemės sklypo pardavimo ne aukciono tvarka, kas reiškia, kad teismas ginčo neišsprendė, taip pažeisdamas CPK 260 straipsnio nuostatas.

10.2. Nėra ginčo, kad kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (kiemo aikštelė (duomenys neskelbtini) (1 388 kv. m); tvora (duomenys neskelbtini) (64,65 m); (duomenys neskelbtini) (75 m)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – pagal savo funkcinę priklausomybę yra priklausiniai, t. y. nėra savarankiškai funkcionuojantys, tačiau teismas laikė, kad ir priklausiniams turi būti išskirtas žemės sklypas, su kuo atsakovė nesutinka. Teisinis reguliavimas (Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės) ir kasacinio teismo išaiškinimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013) nustato, kad žemės sklypo dalys yra išskiriamos tik savarankiškai funkcionuojančiam statiniui su priklausiniais eksploatuoti, tačiau neišskiriamos atskiros dalys tik priklausiniams.

10.3. Žemės sklypo suformavimo metu atsižvelgiant į tai, kad praktiškai visas žemės sklypas buvo užstatytas pastatais ir kiemo aikštele (į aikštelę yra patenkama iš (duomenys neskelbtini) gatvės, per pastate (duomenys neskelbtini) esančią arką ir tik per ją buvo galima patekti prie pastatų (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)), kuri buvo naudojama trims statiniams. Pastatų savininkei – BUAB (duomenys neskelbtini) nugriovus pastatą (duomenys neskelbtini) ir pastatą (duomenys neskelbtini), ieškovė negalėjo įgyti teisių į nugriautiems pastatas skirtą žemės sklypo dalį (CK 4.48 straipsnis), priešingas teisės aktų aiškinimas pažeistų Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau - VSTVNDĮ) 9 straipsnyje įtvirtintus principus, be kita ko, visuomenės naudos ir efektyvumo principus. Analogišką teisės aktų aiškinimą yra pateikęs kasacinis teismas, kuris laikė, kad jeigu asmuo, ne aukciono tvarka išsinuomojęs valstybinės žemės sklypą, netenka nuosavybės teisės į pastatus arba šių pastatų kiekis sumažėja tiek, kad išnuomoto dydžio sklypas tampa nebereikalingas ūkinei veiklai plėtoti, t. y. nebelieka faktinio jo naudojimo su pastatais susijusioms reikmėms, yra pagrindas pripažinti, jog toks asmuo žemės sklypą naudoja ne pagal tikslinę naudojimo paskirtį, ir tai yra savarankiškas pagrindas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008). Atsižvelgiant į tai, kad BUAB (duomenys neskelbtini) yra bankrutavęs ir išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro, žemės sklypo dalis, skirta nugriautiems statiniams eksploatuoti, lieka valstybei ir negali būti skirta ieškovės pastatui eksploatuoti. Įvykdant teismo sprendimo dalį – išskiriant žemės sklypo dalį reikalingą priklausiniui – aikštelei eksploatuoti, ją reikėtų išskirti nugriauto pastato (duomenys neskelbtini) vietoje.

Žemesnės instancijos teismas

10.4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ginčijamuose sprendimuose neatsižvelgta į tai, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso ne tik Administracinis pastatas, bet ir Žemės sklype esantys šio statinio priklausiniai – inžineriniai statiniai, sprendimuose nepasisakyta apie tai, kokio dydžio žemės sklypas būtinas šiems priklausiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, tačiau šios išvados ne tik nepagrindė aktualiais teisės aktais, bet ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013), kas reiškia, kad teismas neatskleidė bylos esmės.

10.5. Buvo pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Teismas sprendė, kad ginčijami sprendimai yra nepakankamai motyvuoti ir dėl to nepagrįsti, nes jie nėra grindžiami aplinkybe, jog Administracinis pastatas ir Žemės sklypas nėra naudojami pagal paskirtį, nors 2020 m. birželio 5 d. sprendime ir yra paminėtas 2016 m. liepos 1 d. patikrinimo aktas; kad juose nėra išvados, jog valstybinės žemės sklypas ar jo dalis ieškovei apskritai negali būti parduodama dėl to, jog Administracinis pastatas nenaudojamas. Sprendimuose daromos išvados, kad valstybinės žemės sklypo minimalus dydis, reikalingas Administraciniam pastatui eksploatuoti, turėtų būti apie 0,2028 ha bei kad ieškovė neturi teisės įsigyti Žemės sklypo dalį, kadangi įsigyjamo Žemės sklypo dalies naudojimo būdas neatitinka jame esančio pastato paskirties. Kadangi byla nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme, ginčui taikomos Civilinio proceso kodekso normos. Spręsdamas bylą iš esmės, teismas turi vadovautis Civilinio proceso kodekso XIII skyriaus nuostatomis, reguliuojančiomis įrodymų ir įrodinėjimo teikimą teisme (178 straipsniu, nustatančiu šalių pareigą įrodyti savo reikalavimus ir atsikirtimus). Jei atsakovė bylos nagrinėjimo metu negali pateikti papildomų paaiškinimų dėl ginčijamo akto, analogiškas draudimas privalo būti nustatytas ir ieškovui (CPK 17 straipsnis).

10.6. Patikslintas ieškinys buvo rengtas dėl pačios ieškovės siekio išplėsti ieškinio reikalavimus, todėl remiantis Rekomendacijų 8.17 straipsnio nuostatomis, išlaidos už jo parengimą nėra priteisiamos, kas reiškia, kad bendras valandų skaičius turėtų būti mažinamas bent 8 valandomis. Teismų praktikoje laikoma, kad atsiliepimo į ieškinį parengimo išlaidos, susipažinimas su bylos medžiaga ir konsultacija yra sudedamoji procesinių dokumentų paruošimo dalis, todėl atskirai šios išlaidos iš kitos šalies nepriteisiamos (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-23-330/2017, 57 punktas). Tuo tarpu ieškovė nurodė, kad bylinėjimosi išlaidos yra susijusios su įrodymų rinkimu, kas nėra laikytina priteistinomis bylinėjimosi išlaidomis. Tai reiškia, kad teismas neturėjo šių išlaidų priteisti iš atsakovės, todėl bendras valandų skaičius turėjo būti mažinamas bent 4 valandomis. Atsižvelgiant į tai, kad byla nesudėtinga, nereikėjo atlikti jokių veiksmų ar kitų specialiųjų žinių reikiančių veiksmų, maksimalus priteistinas vienos valandos teisinių paslaugų įkainis su PVM turėtų būti mažinamas bent iki 100 Eur, kas reiškia, kad maksimali priteistina suma galėtų būti 1571 Eur (27,17 – 8,00 – 4,00) x 100,00 Eur = 15,17 val. x 100 Eur).

Atsiliepimas

11. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

11.1. Net darant prielaidą, kad atsakovės pateiktas Žemės sklypo dalies, reikalingos ieškovei priklausančio Administracinio pastato ir jo priklausinių eksploatavimui pagal paskirtį, apskaičiavimo principas/metodas yra teisingas, dėl padarytų aritmetinių klaidų administraciniuose sprendimuose yra nurodytas ženkliai mažesnis bendras Žemės sklypo dalies plotas, reikalingas ieškovei priklausančių statinių eksploatavimui pagal paskirtį nei gautųsi ištaisius aritmetines klaidas. Nors sprendime yra įvardintos ne visos aritmetinės klaidos, padarytos atsakovės 2020 m. birželio 5 d. administraciniame sprendime, tai savaime nelemia jo neteisėtumo, kadangi ieškovė ieškiniu neprašo teismo įpareigoti atsakovę parduoti jai konkretaus dydžio Žemės sklypo dalies, o prašo įpareigoti atsakovę iš naujo tinkamai ir motyvuotai teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti ieškovės pateiktą 2019 m. spalio 25 d. prašymą dėl Žemės sklypo pardavimo ieškovei ne aukciono tvarka Žemės sklype esančių statinių eksploatavimui pagal paskirtį.

11.2. Atsakovės argumentai dėl Žemės sklype anksčiau buvusių pastatų, kurie buvo nugriauti dar iki ieškovei įsigyjant likusius statinius Žemės sklype, tariamos reikšmės nustatant Žemės sklypo dalį, reikalingą ieškovei priklausančių statinių eksploatavimui pagal paskirtį, nėra susiję su šia byla ir neturi jokios įtakos nei vertinant atsakovės priimtų administracinių sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, nei tai, kokio dydžio Žemės sklypo dalis turėtų būti skirta būtent Žemės sklype esančių ir ieškovės eksploatuojamų statinių tolesniam naudojimui pagal jų tiesioginę paskirtį. Atsakovė argumentu dėl Žemės sklype nugriautų pastatų nesirėmė priimdama ginčijamus administracinius sprendimus, juose nėra nurodyta jokių motyvų, susijusių su nugriautais pastatais. Todėl vien dėl šios priežasties pastaraisiais naujais atsakovės argumentais negali būti remiamasi vertinant administracinių sprendimų teisėtumą, ką yra nurodęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-701/2018).

11.3. Teisės aktai nenumato, kad dalies pastatų nugriovimas savaime reiškia būtinybę sumažinti žemės sklypo dalies dydį jame likusiems pastatams eksploatuoti pagal paskirtį. Pasikeitus faktinei situacijai ir nugriovus dalį pastatų, turi būti ne automatiškai mažinamas Žemės sklypo dydis, o iš naujo visapusiškai įvertinama situacija ir paskaičiuojama, koks racionaliai ir pagal teisės aktų reikalavimus būtų reikalingas žemės plotas Žemės sklype likusiems pastatams eksploatuoti pagal paskirtį. Siekiant užtikrinti visus teisės aktuose numatytus papildomus norminius reikalavimus dėl automobilių stovėjimo vietų įrengimo, dėl praėjimų ir pravažiavimų užtikrinimo, dėl privalomų atstumų laikymosi iki gretimų pastatų bei pakankamo priklausomųjų želdynų kiekio užtikrinimo Žemės sklype, susidaro toks ieškovės pastato ir jo priklausinių eksploatavimui pagal paskirtį reikalingas plotas, kuris praktiškai apimą visą Žemės sklypą.

Žemesnės instancijos teismas

11.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso ne tik Žemės sklype esantis administracinis pastatas, bet ir Žemės sklype esantys šio statinio priklausiniai – inžineriniai statiniai, tačiau atsakovės priimtuose administraciniuose sprendimuose nepasisakyta apie tai, kokio dydžio žemės sklypas būtinas šiems priklausiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

11.5. Nesutiktina su atsakovės argumentu, kad nėra galimybės išskirti Žemės sklypo dalies administracinio pastato priklausiniui – kiemo aikštelei, nes šioje dalyje anksčiau stovėjo kitas pastatas. Šis argumentas nelogiškas ir nepagrįstas teisės aktų normomis. Kiemo aikštelė yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre kaip statinys ir nuosavybės teise priklauso ieškovei, ši aikštelė skirta ieškovei priklausančiam administraciniam pastatui aptarnauti. Pagal Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 8 punktą, kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui parduodama žemės sklypo dalis, reikalinga šiam atskiram statiniui ar įrenginiui (pagrindiniam daiktui) su priklausiniais (jeigu jų yra) eksploatuoti. Taigi priklausiniai negali būti eliminuojami išskiriant Žemės sklypo dalį, nes ir jų eksploatavimui pagal paskirtį turi būti išskirta Žemės sklypo dalis. Būtent priklausiniai yra skirti pagrindiniam pastatui naudoti pagal paskirtį ir todėl žemė po tokiais priklausiniais taip pat reikalinga pagrindiniam pastatui eksploatuoti. Todėl ji turi būti ne aukciono tvarka parduodama kaip pagrindiniam pastatui eksploatuoti pagal paskirtį skirta žemė.

11.6. Nesutiktina su atsakove, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti ieškovės pateikto 2019 m. spalio 25 d. prašymo ir tokiu būdu palikti atvirą klausimą dėl ieškovei parduotino Žemės sklypo dalies dydžio. Vienas iš ieškinio reikalavimų buvo įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti ieškovės pateiktą 2019 m. spalio 25 d. prašymą. Pirmosios instancijos teismas turėjo nagrinėti bylą pagal ieškovės pateiktus reikalavimus, ką ir tinkamai padarė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino ir nebandė nustatyti, kokia konkrečiai Žemės sklypo dalis turi būti parduota ieškovei ne aukciono tvarka, nes ieškinys apsiribojo aplinkybėmis, kad atsakovė priėmė neteisėtus administracinius sprendimus. Bylos nagrinėjimas civilinio proceso tvarka savaime nepaneigia, kad tokios bylos metu vertinant ginčijamų administracinių aktų teisėtumą, kai tokio pobūdžio ginčai yra priskirti būtent bendrosios kompetencijos teismui, negali būti taikomas nei Viešojo administravimo įstatymas ir jame numatyti reikalavimai administracinių sprendimų priėmimui ir jų turiniui, nei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika. Jeigu ginčo dalykas lemia poreikį taikyti ir šias administracinės teisės normas, jos privalo būti taikomos. Teismas pagrįstai nevertino atsakovės pavėluotai, tik bylos nagrinėjimo metu pateiktų naujų motyvų, kurie nebuvo nurodyti ginčijamuose administraciniuose sprendimuose, kaip įrodymų, galinčių pagrįsti administracinių sprendimų teisėtumą, nes toks civilinio proceso taisyklių taikymas administracinių sprendimų teisėtumo vertinimui, ypač kai ieškovė prašo teismo panaikinti administracinius sprendimus ir įpareigoti ją iš naujo išnagrinėti klausimą, paneigtų viešojo administravimo subjektams priimant administracinius sprendimus taikomų reikalavimų esmę ir pažeistų Viešojo administravimo įstatymo pagrindinius principus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesiėmė už atsakovę kaip instituciją, vykdančią viešąjį administravimą, spręsti klausimo iš esmės, t. y. įvertinti ir priimti galutinį sprendimą, kokio dydžio Žemės sklypo dalis turi būti parduota ieškovei ne aukciono tvarka, kai ieškovė teismo to neprašė ir kai pats teismas nustatė atsakovės priimtų administracinių sprendimų motyvų ydingumą ir prieštaravimą teisės aktams.

11.7. Pirmosios instancijos teismas sumažino ieškovės prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą taikydamas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 patvirtintose rekomendacijose dėl advokato užmokesčio dydžių 7 p. nustatytą vidutinių mėnesinių bruto darbo užmokesčių, galiojusių nuo 2020 m. III ketvirčio iki 2021 m. II ketvirčio, vidurkį. Teismas nenukrypo nuo bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimui ir priteisimui nustatytų taisyklių ir šiuo klausimu suformuotos teismų praktikos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

14. Apeliacijos objektas yra patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino atsakovės sprendimus, kuriais atsakovė atsisakė leisti ieškovei ne aukciono tvarka įsigyti valstybinės žemės sklypą ir įpareigojo atsakovę šį ieškovės prašymą svarstyti iš naujo, ar teisingai paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Dėl šalių ginčo išsprendimo

15. Nesutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas, panaikinęs atsakovės sprendimus ir įpareigojęs atsakovę išspręsti ieškovės 2019 m. spalio 25 d. prašymą dėl valstybinės Žemės sklypo pardavimo ne aukciono tvarka, ginčo neišsprendė, taip pažeisdamas CPK 260 straipsnio nuostatas.

16. Sprendimo priėmimą reglamentuoja CPK 259 straipsnis, nustatantis, kad teismas išsprendžia bylą iš esmės priimdamas sprendimą. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas sudaro ieškinio dalykas ir pagrindas, taip pat atsakovo atsiliepime išdėstyti atsikirtimai į ieškinį, nurodant nesutikimą su ieškinio dalyku ir tokį nesutikimą patvirtinančias aplinkybes. Dėl to byla nagrinėjama pagal šalių pareikštus reikalavimus ir jais prašomus taikyti teisių gynimo būdus. Ieškinio pagrindo ir dalyko suformulavimas yra ieškovo prerogatyva (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktas).

17. Pagal CPK 255 straipsnio 2 dalį, teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus.

18. Ieškovė 2020 m. spalio 16 d. pateiktame ieškinyje prašė panaikinti ginčijamus atsakovės priimtus sprendimus ir įpareigoti atsakovę parduoti ieškovei ne aukciono tvarka valstybinės žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). 2021 m. vasario 9 d. kartu su dubliku ji pateikė patikslintą ieškinį. Nurodė, kad, nekeisdama ieškinio pagrindo ir motyvų, tikslina tik ieškinio dalyką, prašydama teismo panaikinti minėtus atsakovės sprendimus ir įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti ieškovės 2019 m. spalio 25 d. pateiktą prašymą dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) pardavimo ne aukciono tvarka. 2021 m. vasario 17 d. patikslintas ieškinys buvo priimtas. Taigi negalima daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs pagrįstu pirmąjį ieškinio reikalavimą ir pritaikęs ieškovės pasirinktą jos teisių apgynimo būdą, šalių ginčo neišsprendė.

Dėl atsakovės sprendimų teisėtumo (neteisėtumo)

19. Byloje nustatyta, kad 2019 m. spalio 25 d. ieškovė pateikė prašymą atsakovei dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,4212 ha, pardavimo ne aukciono tvarka, pridėjo trečiojo asmens R. J. sutikimą, kad ieškovė privatizuotų visą žemės sklypą. NŽT Kauno miesto skyrius 2020 m. birželio 5 d. raštu prašymo nepatenkino. Ieškovei dėl šio sprendimo pateikus skundą, 2020 m. liepos 28 d. atsakovė ieškovės skundą atmetė.

20. Atsakovės NŽT Kauno miesto skyrius, atsakydamas į ieškovės 2019 m. spalio 25 d. prašymą dėl Žemė sklypo pardavimo ne aukciono tvarka, 2020 m. birželio 5 d. sprendime nurodė Nekilnojamojo turto registre užregistruotus duomenis apie žemės sklypą ir jame esančius statinius; išvardijo teisės aktus, reglamentuojančius valstybinės žemės pardavimą be aukciono. Nurodė, kad 2016 m. liepos 1 d. atliko Žemės sklypo naudojimo patikrinimą vietoje, kurio metu nustatė, kad Žemės sklype yra pastatas - administracinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dalis žemės sklypo (apie 30 m ilgio ir 24 m pločio) užpilta žvyru, yra asfaltuota mašinų stovėjimo aikštelė, taip pat stovi elektros pastotė (transformatorinė), žemės sklypo dalyje yra sunykusių, apgriuvusių, apleistų ir apaugusių daugiamečiais medžiais bei krūmais pamatų liekanų, kuriose priversta įvairių atliekų, bei surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 8ŽN-194-(14.8.71.) Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 3D-40 patvirtinta Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodika (toliau - Metodika), kurioje nustatomi požymiai, kuriais vadovaujantis vertinama, ar valstybinės žemės sklypas ar jo dalis atitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarime Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nurodytas sąlygas dėl valstybinės žemės pardavimo ne aukciono būdu. Vadovaujantis šia Metodika apskaičiavo, kad mažiausias ieškovės pageidaujamo įsigyti Žemės sklypo dydis, reikalingas Administraciniam pastatui eksploatuoti, yra 0,1216 ha, dėl automobilių stovėjimo aikštelei ir želdiniams reikalingo ploto jis gali būti didinamas atitinkamai 0,0553 ha ir 0,0203 ha, todėl žemės sklypo minimalus dydis, reikalingas Administracinio pastato eksploatavimui, turėtų būti apie 0,2028 ha. Šiuo atveju žemės sklypo ir ieškovės nuosavybės teise valdomo pastato - administracinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) paskirtis nesutampa su Žemės sklypo naudojimo būdu, kadangi valstybiniam žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), yra nustatyti du žemės naudojimo būdai - 90 % (arba 0,3791 ha dalis) gyvenamosios teritorijos (daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybos) ir 10 % (arba 0,0421 ha dalis) komercinės paskirties objektų teritorijos. Atsižvelgiant į tai padarė išvadą, kad ieškovė neturi teisės įsigyti Žemės sklypo dalį, kuri reikalinga jo nuosavybės teise valdomam Administraciniam pastatui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastro įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Įsigyjamo Žemės sklypo dalies naudojimo būdas turi atitikti jame esančio pastato paskirtį. Kadangi šioje teritorijoje yra parengtas detalusis planas ir detaliojo plano sprendiniais nustatytas žemės naudojimo būdas, vadovaujantis Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 „Dėl Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“ 318.4.5.2 papunkčiu, kai keičiami suplanuotos teritorijos naudojimo reglamentai kitais, neprieštaraujančiais planavimo tikslams ir uždaviniams, nustatytiems galiojančiam detaliajam planui, kai Vyriausybės nustatyta tvarka neprivaloma rengti strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita, galiojantys detalieji planai turi būti koreguojami. Vadovaujantis minėtomis taisyklėmis, jie koreguojami planavimo organizatoriaus (savivaldybės administracijos direktoriaus) sprendimu. Fiziniai, juridiniai asmenys, ar kitos organizacijos turi iniciatyvos teisę siūlyti planavimo organizatoriui koreguoti detalųjį planą. Tai įvertinus ieškovę informavo, kad jos prašymas parduoti valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bus nagrinėjamas, kai pastato paskirtis atitiks žemės sklypo naudojimo būdą ir kai ji pateiks Žemės sklypo planą, kuriame yra pažymėta dalis, reikalinga ieškovės nuosavybės teise valdomo pastato - administracinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) statiniams eksploatuoti, tačiau ne didesnė nei 0,2028 ha ploto.

21. Atsakovė 2020 m. liepos 28 d. sprendime nurodė, kad NŽT Kauno m. skyrius pagrįstai atsisakė patenkinti ieškovės prašymą.

22. Apeliantė nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo vertinimo, kuriuo pripažinta, jog sprendimuose nurodyta atsakovės išvada apie nebuvimą ieškovės teisės įsigyti Žemės sklypo dalį, nes įsigyjamo Žemės sklypo dalies naudojimo būdas neatitinka jame esančio pastato paskirties, nėra pagrįsta ginčo teisinius santykius reguliuojančiomis teisės normomis. Ji nesutinka, kad ieškovei priklausantiems Administracinio pastato priklausiniams – kiemo aikštelei ir tvoroms – irgi turėtų būti skirtas žemės sklypas.

23. Pasisakydama dėl šio apeliantės argumento teisėjų kolegija vadovaujasi Žemės įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nustatančiu, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono: 1) jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

24. Pažymėtina, jog apeliantė pripažįsta ieškovei priklausančių kiemo statinių funkcinę priklausomybę Administraciniam pastatui. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tai paneigia apeliacinio skundo motyvą, jog žemės sklypo dalys yra išskiriamos tik savarankiškai funkcionuojančiam statiniui su priklausiniais eksploatuoti, tačiau neišskiriamos dalys tik priklausiniams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad minimi kiemo statiniai yra Administracinio pastato priklausiniai ir dėl to atsakovė, ginčijamuose sprendimuose apskaičiuodama naudojamą žemės sklypo dalį, nepagrįstai neišskyrė priklausinių užimtos žemės sklypo dalies, neprieštarauja apeliantės nurodomam kasacinio teismo išaiškinimui 2013 m. spalio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013.

25. Apeliantė teigia, kad kiemo aikštelėje yra nugriauto pastato (duomenys neskelbtini) likučiai (t. 2 b. l. 132), dėl to iki nugriovimo pastato užimta žemės dalis turi likti valstybės nuosavybėje. Be to, iš 2016 m. liepos 1 d. atsakovės atliktos žemės sklypo patikrinimo vietoje matyti, kad ieškovės pageidaujamame įsigyti sklype yra ir kitų statinių (transformatorinė), apleistų ir apaugusių medžiais pamatų liekanų, kuriose priversta įvairių atliekų. Triplike ji nurodė, kad Administracinis pastatas ir žemės sklypas ieškovės nėra naudojamas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad vien šios aplinkybės nesudaro pagrindo priimti apeliantės pageidaujamą ieškinio netenkinantį sprendimą.

26. Sistemiškai aiškinant Žemės įstatymo nuostatas, reglamentuojančias žemės pagrindinę naudojimo paskirtį, poįstatyminius aktus, reglamentuojančius valstybinės žemės nuomos bei pardavimo ne aukciono tvarka taisykles (Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 2602, 4 punktas, Žemės naudojimo būdo turinio aprašo 21 punktas), darytina išvada, kad pagrindinė valstybinės žemės pardavimo (ir nuomos) sąlyga yra pastatų buvimas žemės sklype, o žemės naudojimas pagal nurodytą paskirtį siejamas su būtinumu eksploatuoti šiuos statinius. Dėl to, nagrinėjant asmens prašymą parduoti be aukciono valstybinės žemės sklypą, kuriame yra statinių ar įrenginių, prieš priimant sprendimą dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo be aukciono turi būti nustatyta, ar statinys arba įrenginys priklauso asmeniui nuosavybės teise ir yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras objektas, taip pat ar jis gali funkcionuoti kaip atskiras objektas, ar jame gali būti vykdoma tam tikro ūkinio pobūdžio veikla, ar šis objektas yra tokios būklės, kad jį galima būtų eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį, įrašytą Nekilnojamojo turto kadastre, t. y. ar žemės sklypas gali būti ir bus naudojamas jame esančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti. Be to, turi būti nustatyta, ar asmuo, pateikęs prašymą pirkti ar nuomoti valstybinės žemės sklypą be aukciono, naudojasi šiuo žemės sklypu ir eksploatuoja jame esantį statinį (įrenginį), t. y. vykdo šiame statinyje (įrenginyje) Nekilnojamojo turto kadastre nurodytą veiklą. Lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, todėl kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau plėtoti šią ar kitokią veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-684/2018, 32 punktas). Asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jo realiu faktiniu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti.

27. Nėra ginčo dėl to, kad, priimdama ieškinio dalyku esančius sprendimus, atsakovė nevertino, ar ieškovė naudojasi prašomu parduoti Žemės sklypu ir eksploatuoja jame esančius statinius su priklausiniais, kad šiuo argumentu ginčijamų sprendimų ji negrindė, su tuo susijusias abejones nurodė tik bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovė nustatė tik vieną iš būtinųjų sąlygų atsirasti Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintai asmens teisei be aukciono įsigyti valstybinės žemės sklypą (nuosavybės teise valdomą pastatą ir jo priklausinius), tačiau nepasisakė dėl antrosios sąlygos – ar žemės sklypas yra naudojamas šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Tuo remiantis atmestini apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, savo išvadų nepagrindė aktualiais teisės aktais ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, tokiu būdu neatskleisdamas šios bylos esmės.

28. Atmestini ir apeliantės argumentai apie pirmosios instancijos teismo pažeistą lygiateisiškumo principą, nesuteikiant jai teisės įrodinėti aplinkybių, susijusių su faktiniu žemės sklypo naudojimu/nenaudojimu statiniams ir įrenginiams eksploatuoti.

29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gruodžio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-701/2018 dėl NŽT priimtų administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo sudaryti su ieškovu valstybinės žemės pirkimo-pardavimo be aukciono sutartį, išaiškino, kad „atsakovė neturėjo teisės naujais argumentais papildyti skundžiamų administracinių aktų, kuriais atsisakyta sudaryti su ieškovu valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį ir atmestas dėl tokio atsisakymo pateiktas skundas, motyvų. Skundžiamuose aktuose nebuvo nurodytas jų priėmimo motyvas, kad Sklypas negalėjo būti parduotas ieškovui, nes jame pastatytas pastatas yra nusidėvėjęs 70 proc., ieškovas jo nenaudoja pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį, todėl, civilinėje byloje vertinant skundžiamų atsakovės aktų teisėtumą (jų motyvavimo pakankamumą), neturėjo būti atsižvelgiama į naujas (papildomas) aplinkybes, kurios buvo nurodytos po ginčijamų atsakovės aktų priėmimo (išdėstytos atsakovės atsiliepime į ieškovo ieškinį).“

30. Nurodomoje byloje kasacinis teismas pripažino, kad, atsižvelgiant į ieškinio dalyką (ieškovas, prašydamas įpareigoti atsakovę su juo sudaryti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį be aukciono, privalėjo ne tik nuginčyti atsakovės priimtus sprendimus (paneigti juose nurodytus argumentus), bet ir pagrįsti, jog egzistuoja visos teisės aktuose nustatytos sąlygos, kurioms esant valstybinės žemės sklypas turi būti jam parduodamas ne aukciono tvarka)), pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą (CPK 12 straipsnis) ir bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, turėjo įrodyti šio savo reikalavimo pagrįstumą (CPK 178 straipsnis), atitinkamai atsakovė, nesutikdama su tokia ieškovo pozicija, turėjo teisę ir pareigą pateikti savo nesutikimo motyvus, pridėti juos patvirtinančius įrodymus. Apeliacine tvarka vertinamoje byloje ieškovė siekė tik panaikinti atsakovės priimtus administracinius aktus, prašydama grąžinti šį klausimą spręsti iš naujo atsakovei. Dėl pastarosios procesinės aplinkybės, atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo ribas sudaro ieškinio pagrindas ir dalykas, kad ginčijamų sprendimų atsakovė negrindė Administracinio pastato, jo priklausinių ir žemės sklypo nenaudojimu, nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu to neprivalėjo įrodinėti, o atsakovė – į tai atsikirtinėti ir įrodinėti priešingas aplinkybes, taigi CPK 17 straipsnyje įtvirtintas šalių procesinio lygiateisiškumo principas nebuvo pažeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31. Kadangi ieškovės atstovės pateiktoje teisinių paslaugų ataskaitoje nėra nurodytos atskirų teisinių paslaugų kainos, pažymint tik bendrą dirbtų valandų skaičių ir vienos valandos įkainį be PVM, pirmosios instancijos teismas nustatė bendrą ieškovei suteiktų teisinių paslaugų laiko sąnaudų (valandų) kiekį (25,92 val.) ir ieškovės apmokėtą teisinių paslaugų kainą sumažino iki 4 049,07 Eur vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 7 punktu, visoms paslaugoms pritaikęs vidurkį vidutinių mėnesinių bruto darbo užmokesčių, galiojusių nuo 2020 m. III ketvirčio iki 2021 m. II ketvirčio.

32. Nesutiktina su apeliante, kad šios išlaidos turi būti sumažintos patikslinto ieškinio, kuriuo buvo išplėsti ieškovės reikalavimai, parengimo išlaidomis už 8 valandas, su įrodymų rinkimu susijusios išlaidos už 4 valandas, o vienos valandos įkainis sumažintas atsižvelgiant į tai, kad byla nesudėtinga.

33. Patikslintą ieškinį pirmosios instancijos teismas priėmė, juo ieškovės reikalavimai buvo ne išplėsti, o susiaurinti, tokio pobūdžio procesinio dokumento parengimo išlaidas numato Rekomendacijų 8.2 punktas. Už kitų, nei nurodyta šių Rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu, parengimą, už kiekvieną paklausimą renkant bylai reikalingus įrodymus įkainiai yra numatyti Rekomendacijų 8.17, 8.18 punktuose, todėl atmestini apeliantės argumentai dėl išlaidų, susijusių su įrodymų rinkimu, sumažinimo.

34. Pritartina ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytiems argumentams, jog byla nelaikytina nesudėtinga. Valstybinės žemės nuomos ir pardavimo santykiai yra vieni iš sudėtingiausių, ką patvirtina ir teismų praktika nagrinėjant šio pobūdžio bylas. Tokioms byloms tinkamai pasirengti reikėjo įvertinti daug specialiųjų įstatyminių, poįstatyminių teisės normų, išanalizuoti atsakovės priimtus administracinius sprendimus. Šios bylos procesas užtruko gana ilgai, posėdžiai buvo atidedami laukiant atsakovės galutinės pozicijos dėl ieškovės pasiūlyto taikaus ginčo sprendimo varianto, todėl nėra pagrindo keisti sprendime nurodytą bylinėjimosi išlaidų sumą, priteistą ieškovės naudai.

Apeliacinės instancijos teismo išvados

35. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Virginija GudynienėIzolda NėnienėEdita Šliumpienė