Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Gapučio ir Valdo Meidaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021-07-26 nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir jam skirta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta G. S. galutinė bausmė – areštas 30 (trisdešimčiai) parų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. G. S. nuteistas už tai, kad jis 2021 m. balandžio 27 d., apie 10 val. miške, (duomenys neskelbtini) sudavė kumščiu tris kartus V. Š. į nosį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam V. Š. sukėlė fizinį skausmą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, t. y. nenustatęs esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį patikrino tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Apeliaciniame skunde nuteistasis neginčija veikos kvalifikavimo ir kaltės, tik ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bausmės – prašo skirtą bausmę pakeisti į kitą, nesusijusią su trumpalaikiu laisvės atėmimu, arba jam skirtos arešto bausmės vykdymą atidėti.

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, savo sprendimą tinkamai motyvavo, skyrė G. S. teisingą bausmę tiek savo rūšimi, tiek dydžiu.

8. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcija numato šias alternatyvias bausmes: viešuosius darbus arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki vienerių metų.

9. Individualizuodamas nuteistajam bausmės rūšį, teismas parinko arešto bausmę, pateikdamas tokio sprendimo motyvus. Teismas įvertino tai, kad nusikalstamą veiką G. S. padarė būdamas teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, teistumas neišnykęs. Paskutinį kartą teistas už tyčinio smurtinio nusikaltimo padarymą laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant. Įvertinęs padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad jis nesukėlė sunkesnių, ilgalaikių pasekmių nukentėjusiajam, teismas padarė išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant trumpalaikį laisvės atėmimą - areštą (BK 49 straipsnis).

10. Už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto (BK 49 straipsnio 3 dalis). Nustatydamas arešto bausmės dydį, teismas įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad G. S. padarė baigtą tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Nedirba, tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje. Jo asmenybę neigiamai charakterizuoja tai, kad naują smurtinį nusikaltimą padarė jau būdamas praeityje teistas už psichinio bei fizinio smurto panaudojimą kitų asmenų atžvilgiu. Nusikaltimo padarymo metu teistumas už ankstesnes veikas išnykęs nebuvo ir tai pripažinta G. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ankstesniais nuosprendžiais skirtomis bausmėmis – laisvės apribojimo bausme, kuri keista į 90 parų arešto bausmę, ir laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas – bausmių tikslai pasiekti nebuvo, G. S. elgesio nepakeitė. Todėl teismo nustatytas arešto bausmės dydis lygus vidurkiui arešto bausmės, skirtinos už tyčinio nusikaltimo padarymą, negali būti laikoma per griežta bausme.

11. Apeliacinio skundo prašymą taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą G. S. yra teikęs ir teisiamojo posėdžio metu, tačiau skundžiamu nuosprendžiu šis nuteistojo prašymas buvo atmestas, nesant BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos – arešto bausme asmuo turi būti nuteistas pirmą kartą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad G. S. jau buvo paskirta arešto bausmė, ji nėra skiriama pirmą kartą. Apeliacinės instancijos teisme prokuroras pagrįstai paprieštaravo šiai teismo išvadai, motyvuodamas, kad pirmuoju nuosprendžiu skirtos laisvės apribojimo bausmės keitimas į arešto bausmę BK 46 straipsnio 7 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019-07-06) numatyta tvarka negali būti prilygintas arešto bausmės skyrimui. Visgi, ši aplinkybė rodo, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018-03-05 baudžiamuoju įsakymu už psichinį smurtą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, G. S. paskirta laisvės apribojimo bausmė buvo per švelni ir todėl neveiksminga, ją reikėjo keisti griežtesne - arešto bausme, kurios atlikimas, beje, neužkirto kelio nuteistojo smurtiniam elgesiui ateityje. Tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir turi įtakos sprendžiant bausmės klausimą.

12. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga, numatyta minėto straipsnio 4 dalyje, yra teismo manymas, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti - pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo ir kt. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018).

13. Šioje byloje aukščiau aptartos bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės – nuteistajam būdingas smurtinis elgesys konfliktinėse situacijose, ankstesniais nuosprendžiais skirtų gan griežtų bausmių nepakankamas poveikis sulaikant nuteistąjį nuo nusikalstamų veikų darymo – neduoda pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir tai paneigia galimybę taikyti G. S. atžvilgiu BK 75 straipsnį.

14. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad realios su laisvės atėmimu susijusios bausmės negalėtų atlikti dėl sveikatos problemų, susijusių su kasa ir lūžusiu šonkauliu. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad šias aplinkybes G. S. nurodė ir pirmosios instancijos teisme, tačiau nepateikė jokių sveikatos būklę patvirtinančių įrodymų. Dokumentų, patvirtinančių, kad dėl sveikatos būklės būtų sunku atlikti arešto bausmę, nuteistasis nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Pažymėtina, kad sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, įstatymas neįpareigoja teismo atsižvelgti į teisiamojo sveikatos būklę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnio 1 dalimi, asmens sveikatos priežiūros paslaugos arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems teikiamos sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka. Tačiau jei nuteistasis serga sunkia liga, kliudančia atlikti bausmę, nuosprendį priėmusio teismo sprendimu nuosprendžio vykdymas gali būti atidėtas iki nuteistasis pasveiks Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 338 straipsnyje numatyta tvarka.

15. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančias aplinkybes, susijusias su nusikaltimo ir jo padariusio asmens pavojingumu bei paskyrė teisingą, bausmės paskirtį atitinkančią bausmę. Keisti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021-07-26 nuosprendį apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo G. S. apeliacinį skundą atmesti.