- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-20
- Bylos Nr.
- e2-34-516/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01160-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Atsakovas
- M. P., M. Č.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Mportas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3011-1012/2024 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Mportas“ ieškinį atsakovams M. P. ir M. Č. dėl nuostolių atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Mportas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų M. P. ir M. Č. 761 176 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams priklausantį 761 176 Eur vertės turtą.
3. Nurodė, kad kyla grėsmė būsimo teismo sprendimo vykdymui, nes atsakovai neturi beveik jokio turto. Visą savo turtą, 2022 m. sudarytais sandoriais, atsakovai perleido giminaičiams ir susijusiems asmenims. Jau 18 mėnesių antstolis iš atsakovo M. Č. negali atlikti 256,51 Eur išieškojimo. Tai rodo, kad realus išieškojimas iš M. Č. jau šiandien yra komplikuotas ir būsimo teismo sprendimo vykdymas būtų negalimas. Abu atsakovai yra susiję su eile juridinių asmenų bankrotų arba juridinių asmenų palikimu likimo valiai (išregistravimu valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro iniciatyva). Tai rodo neatsakingą atsakovų elgesį. Atsakovai ieškovės verslą sąmoningai perkėlė savo giminaičiams ir jų vardu įsteigtiems juridiniams asmenims. Bankrutavus ieškovei, įmonės prekyba toliau buvo tęsiama per I. P. (atsakovo M. P. mamos) vardu įsteigtą mažąją bendriją (toliau – MB) „Polandija“ bei per Lenkijoje I. P. vardu įsteigtą įmonę Minced Sp. z. o. o. Dalį lėšų atsakovai persivedė į kitą savo įmonę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Ugninta“, kurioje vadovu buvo M. P., o akcininkai – M. Č. ir M. P.. Dalis verslo buvo perkelta į MB „Boyboxas“, kuri buvo įsteigta atsakovų sutuoktinių mamos A. R.. Grėsmę būsimo teismo sprendimo vykdymui rodo ir itin didelis ieškovės kreditorių, kurių reikalavimai negali būti patenkinti, mastas. Atsakovų valdyta įmonė bankroto metu paliko vos 260 tūkst. Eur vertės turto ir kreditorių su 3,8 milijono Eur nepatenkintais finansiniais reikalavimais. Atsakovų vadovavimo BUAB „Mportas“ metu (vienam buvus de jure ir de facto, o kitam – tik de facto vadovu, abiem buvus akcininkais) bankomatuose buvo gryninami įmonės pinigai. Per 2022 m. sausio mėn. iš įmonės išgryninta virš 110 000 Eur lėšų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. lapkričio 4 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
5. Teismas, preliminariai įvertinęs ieškovės pateiktą ieškinį ir prie jo pridėtus rašytinius įrodymus, nenustatė, kad ieškovės reikalavimai būtų akivaizdžiai nepagrįsti ar kad ieškovė būtų pasirinkusi neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą. Nurodė, kad ieškovė yra suformulavusi ieškinio dalyką, išdėsčiusi faktines ginčo aplinkybes, į bylą yra pateikusi įrodymus, kuriais grindžia ieškinio reikalavimus, todėl ieškinys preliminariai yra pagrįstas.
6. Spręsdamas dėl grėsmės egzistavimo, teismas pabrėžė, kad vertinamas ne atsakovo nesąžiningumas sutartiniuose santykiuose, dėl kurių vykdymo ar netinkamo vykdymo byloje yra kilęs ginčas, o galimas nesąžiningumas kaip siekis pakeisti savo turtinę padėtį ir taip apsunkinti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą ateityje.
7. Teismo vertinimu, ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų būtinumą atsakovams taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad, jų nesiėmus, pasunkės arba pasidarys negalimas teismo sprendimo įvykdymas. Pažymėjo, kad ieškovė remiasi atsakovų elgesiu dar iki nagrinėjamos bylos iškėlimo, tačiau tai nepatvirtina realaus atsakovų siekio pabloginti dabartinę savo turtinę padėtį (turto perleidimo sandoriai yra įvykę 2022 m.), kad išvengtų išieškojimo iš turto pagal būsimą teismo sprendimą.
8. Teismas atkreipė dėmesį, kad pati ieškovė pripažino, jog šiuo metu atsakovai nebeturi turto, iš kurio būtų galima išieškoti net ir nedideles skolas. Teismo vertinimu, ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamoje byloje nepagerins atsakovų turtinės padėties, nesugrąžins jų perleisto turto. Nurodė, kad atsakovų galimai nesąžiningi veiksmai (sandoriai) ieškovės gali būti ginčijami kitose civilinėse bylose, siekiant atsakovams sugrąžinti perleistą turtą (priteisti nuostolius), bet nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje.
9. Atsižvelgdamas į tai, teismas priėjo prie išvados, kad ieškovė nepateikė duomenų, jog atsakovai ketintų turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, t. y. siektų apsunkinti ar išvengti teismo sprendimo įvykdymo. Konstatavo, kad ieškovė nepagrindė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Ieškovė BUAB „Mportas“ pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Atsakovų turto neturėjimas savo vardu ir finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą yra sąmoningų nesąžiningų atsakovų veiksmų pasekmė. Abu atsakovai savo turtinę padėtį yra iš anksto padarę tokią, kad nė vienas šią dieną neturi jokio nekilnojamojo turto, nors praeityje turėjo nemažai. Atsakovo M. P. turtas, kuris buvo bendroji jungtinė nuosavybė su sutuoktine G. P., šiandien yra asmeninė sutuoktinės nuosavybė. Didžioji dalis turto perleidimo sandorių buvo sudaryti 2022 m., kurių pabaigoje ieškovės balansas rodė bendrovės nemokumą.
10.2. Turto arešto aktų registro išrašai įrodo, kad jau 18 mėnesių antstolis iš M. Č. negali išieškoti 256,51 Eur. Tai rodo, kad būsimo teismo sprendimo vykdymas būtų negalimas.
10.3. Turto arešto aktų registro duomenys rodo, kad atsakovo M. Č. turtas yra areštuotas: UAB „Vertės vartai“ akcijos ir dvi transporto priemonės BMW ir FERRARI. Remiantis registrų duomenimis, UAB „Vertės vartai“ akcijos neturi jokios vertės.
10.4. Atsakovai yra susiję su eile juridinių asmenų bankrotų ar juridinių asmenų palikimu likimo valiai. Tai rodo neatsakingą atsakovų elgesį su juridiniais asmenimis, sistemingai neatsakingą elgesį su svetimų asmenų (kreditorių) turtu.
10.5. Grėsmę busimo teismo sprendimo vykdymui rodo ir tai, kad atsakovai UAB „Mportas“ verslą sąmoningai perkėlė giminaičiams arba jų vardu įsteigtoms įmonėms. Bankrutavus UAB „Mportas“, verslas (prekyba) toliau buvo tęsiama per I. P. (atsakovo M. P. mamos) vardu įsteigtą MB „Polandija“, taip pat per Lenkijoje I. P. vardu įsteigtą įmonę Minced Sp. z o o.
10.6. Grėsmę būsimo teismo sprendimo vykdymui rodo itin didelis ieškovės kreditorių, kurių reikalavimai negali būti patenkinti, mastas. Atsakovų valdyta įmonė bankroto metu paliko vos 260 tūkst. Eur vertės turto ir kreditorių su 3,8 milijono Eur nepatenkintais finansiniais reikalavimais. Tai rodo sąmoningą atsakovų nesąžiningumą.
10.7. Grėsmę būsimo teismo sprendimo vykdymui rodo ir atsakovų elgesys su ieškovės pinigais. Atsakovų vadovavimo BUAB „Mportas“ metu bankomatuose buvo gryninami įmonės pinigai. Per 2022 m. sausio mėnesį iš įmonės buvo paimta virš 110 000 Eur lėšų.
Atsiliepimas
11. Atsakovai M. Č. ir M. P. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydami Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Atsakovas M. Č. 2021 m. gruodžio 23 d. deklaravo išvykimą iš Lietuvos, todėl ir pardavė savo turtą, turėtą Lietuvoje. Pardavus turtą, Valstybei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) buvo pateikta pajamų mokesčio deklaracija už 2021 m. Tai rodo, kad M. Č. nesiekė paslėpti turto.
11.2. Atsakovo M. P. turtas 2021 m. gruodžio 27 d. buvo perleistas M. Č. už per 3 metus susidariusias skolas. Po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo tarp atsakovų buvo pasirašytas skolų užskaitymo aktas, atliktas vienarūšių reikalavimų įskaitymas. Šis įskaitymas niekaip negalėjo pažeisti kreditorių teisių, nes tuo metu M. Č. buvo vienintelis M. P. kreditorius.
11.3. Apie 256,51 Eur skolą ir areštuotą turtą M. Č. sužinojo tik iš teismo procesinių dokumentų šioje byloje. Artimiausiu metu atsakovas šią skolą padengs ir atsiskaitys su kreditoriais.
11.4. Neatsakingas elgesys su juridiniais asmenimis niekaip nėra susijęs su nesąžiningais veiksmais paslėpti turtą, siekiant apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
11.5. Ieškovės bankrotą lėmė didžiausio įmonės kreditoriaus UAB „Taurus fondas“ nutrauktas finansavimas, nesuėjus terminui, prekių areštai, o ne neteisėti atsakovų veiksmai.
11.6. Ieškovės argumentai dėl verslo perkėlimo į MB Polandija“, Minced SP. z. o. o. ir MB „Boyboxas“ paremti tik spėlionėmis. Jokia ieškovės veikla į paminėtas įmones nebuvo perkelta. Visos įmonės neturi ir neturėjo jokių komercinių santykių su UAB „Mportas“, t. y. nepirko ir nepardavė prekių viena kitai, netarpininkavo, nebuvo viena kitos atstovės. Be to, skiriasi įmonių veiklos modelis.
11.7. Visos lėšos, paimtos iš įmonės, buvo išmokėtos K. Toleikiui kaip paskolos grąžinimas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
Dėl rašytinių įrodymų (ne)priėmimo
13. Atsakovai M. Č. ir M. P. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė rašytinius įrodymus, t. y. M. Č. GPM deklaraciją už 2021 m., skolų užskaitymo aktą, M. P. laidavimo sutartį, „Mport Trade“ LLC pavedimus, MB „Polandija“ pelno ir nuostolių ataskaitą bei balansą, avansinę apyskaitą ir pinigų išmokėjimo kvitą, sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1242-866/2024.
14. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
15. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovai, pateikę rašytinius įrodymus, prašymo juos priimti nesuformulavo, priežasčių, kodėl jų pateikimo būtinybė iškilo tik dabar, nenurodė, nors klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jų atžvilgiu nagrinėjamoje byloje sprendžiamas jau ne kartą, šių įrodymų priėmimo klausimo nesprendžia.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo teisėtumo ir pagrįstumo
16. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
17. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
18. Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – ieškinio reikalavimo prima facie (liet. preliminaraus) – pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacijos ribas, šios sąlygos teisėtumo bei pagrįstumo nevertina ir pasisako tik dėl tų skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentų, kurie susiję su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimu.
19. Pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018 ir kt.).
20. Pagrindinis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, užkirsti kelią tam, kad galutinio teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Dėl to laikinųjų apsaugos priemonių, kaip asmens teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie to asmens (atsakovo) jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių pagrindinis tikslas – išvengti galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9-464/2022).
21. Nagrinėjamu atveju antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – grėsmės – egzistavimą apeliantė (ieškovė) iš esmės įrodinėjo tuo, kad atsakovai dar iki nemokumo bylos UAB „Mportas“ iškėlimo perleido savo nekilnojamąjį turtą giminaičiams ar susijusiems asmenims (nemokumo byla ieškovei iškelta 2023 m. lapkričio 20 d., nekilnojamasis turtas, apeliantės teigimu, perleistas 2022 m.), be to, atsakovai elgiasi nesąžiningai, nes ieškovės verslą perkėlė giminaičiams ir jų vardu įsteigtoms kitoms įmonėms, 2022 m. sausio mėn. iš ieškovės banko sąskaitos grynaisiais paėmė virš 110 000 Eur lėšų, ieškovės nemokumo byloje yra daug nepatenkintų kreditorių finansinių reikalavimų, atsakovo M. Č. turtas (du automobiliai ir UAB „Vertės vartai“ akcijos) areštuotos, o antstolis jau kurį laiką negali išieškoti 256,51 Eur.
22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šias ieškovės nurodytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad jos neįrodo atsakovų nesąžiningumo ir, atitinkamai, poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kaip minėta, šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – piniginių lėšų ir (ar) nekilnojamojo turto areštą, turi pateikti priešingos šalies nesąžiningumo įrodymų, t. y. siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą. Dėl to, priešingai nei įrodinėja apeliantė, svarbu nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį (turėtą ir (ar) praeityje perleistą nekilnojamąjį turtą, šiuo metu areštuotą turtą ir pan.) ar iki nemokumo bylos ieškovei iškėlimo atliktus veiksmus, apeliantės manymu, pabloginusius bendrovės būklę, bet jo elgesį būtent tuo aspektu, kuris pagrįstų atsakovo siekį išvengti šioje byloje galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymo.
23. Visų pirma pažymėtina tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovų turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jų turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovų nesąžiningumą, jų ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Tokių įrodymų apeliantė nepateikė. Vien tai, kad vieno iš atsakovų M. Č. turtas (automobiliai ir įmonės akcijos) yra areštuotos ir antstolis kurį laiką negali išieškoti 256,51 Eur, gali patvirtinti nebent tik tai, kad atsakovas galbūt yra susidūręs su finansiniais sunkumais, tačiau šios aplinkybės niekaip nepatvirtina jo nesąžiningumo ir neįrodo, kad jis ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, siekdamas neatsiskaityti su ieškove, tokiu būdu apsunkindamas ir galbūt būsimo ieškovei palankaus teismo sprendimo (ne)įvykdymą. Atsakovų nesąžiningumo neįrodo ir praeityje, iki nemokumo bylos ieškovei iškėlimo, jų sudaryti nekilnojamojo turto perleidimo sandoriai. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovė, turėdama duomenų apie, jos manymu, nesąžiningai ir (ar) neteisėtai sudarytus nekilnojamojo turto perleidimo sandorius, turi teisę juos ginčyti, pareikšdama ieškinius teisme, tačiau paminėta aplinkybė pati savaime negali būti pakankamas pagrindas atsakovų nesąžiningumui konstatuoti ir, atitinkamai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.
24. Apeliantės nurodomi kiti argumentai dėl UAB „Mportas“ verslo perkėlimo į kitas įmones, ieškovės piniginių lėšų iš banko sąskaitos paėmimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip pat nesudaro pagrindo taikyti prašomų laikinųjų apsaugos priemonių. Paminėtos aplinkybės iš esmės galėtų būti siejamos su atsakovų netinkamu ir (ar) nesąžiningu įmonės valdymu, bet ne su nesąžiningumu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste, t. y. siekiu pabloginti savo turtinę padėtį. Apeliantė nepagrindė, kaip, jos manymu, netinkamas, galbūt nesąžiningas įmonės valdymas įrodo grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą.
25. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė atsakovų nesąžiningumo ir kad egzistuoja reali grėsmė būsimo ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Nesant įrodymų antrajai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygai – grėsmei būsimo teismo sprendimo įvykdymui – konstatuoti, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pripažįstama teisėta ir pagrįsta, todėl apeliantės atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis palekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.