Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

dalyvaujant prokurorei R. B., kaltinamajai J. G., jos gynėjui advokatui V. J., kaltinamajam V. S., jo gynėjui advokatui E. J., nukentėjusiojo atstovui advokatui Tomui L. P., nukentėjusios V. R. atstovui advokatui R. L., nukentėjusiojo D. G. atstovui advokatui S. M., nukentėjusiojo G. G. atstovui advokatui G. P., neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, pagrindinio išsilavinimo, išsituokusi, nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje, gyvena (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenama vieta (duomenys neskelbtini), anksčiau neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 163 straipsnį.

V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirba UAB (duomenys neskelbtini), operatorius, gyvena (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenama vieta (duomenys neskelbtini)a, anksčiau neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. G. būdama mažamečių vaikų N. G., gim. (duomenys neskelbtini), V. R., (duomenys neskelbtini), D. G., (duomenys neskelbtini), G. G., gim. (duomenys neskelbtini), mama, turėdama teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo mažamečius vaikus, užtikrinti saugią ir sveiką aplinką, sudaryti palankias sąlygas jiems visapusiškai ir harmoningai vystytis, privalėdama rūpintis vaikų dvasiniu ir moraliniu ugdymu, piktnaudžiavo šiomis savo teisėmis ir pareigomis, laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 17 d. iki 2023 m. balandžio 21 d. bute (duomenys neskelbtini), ir laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio 21 d. iki 2023 m. gegužės 2 d. bute (duomenys neskelbtini), sistemingai naudojo psichologinį smurtą, šaukdama, žemindama ir įžeidinėdama necenzūriniais žodžiais mažamečius nukentėjusiuosius, smurtavo prieš N. G., V. R., D. G. ir G. G.:

2023-04-05 apie 17.00 val. vadino dukrą V. R. įžeidžiančiais ir menkinančiais žodžiais („kurva“, „karvė) grasino fiziškai prieš ją smurtauti („kaip šutinsiu“, „nori pajausti, kas yra skausmas iš tikrųjų“);

Laikotarpiu nuo 2023-04-21 iki 2023-04-28 (tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas), fiziškai smurtavo prieš D. G., padarydama jam kraujosruvas abiejose rankose ir kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimus dešiniame skruoste; fiziškai smurtavo prieš G. G., padarydama jam kraujosruvas kairiame smilkinyje ir nugaros apatinėje dalyje;

2023-04-27 laikotarpiu nuo 17.09 val. iki 18.21 val. vadino sūnų N. G. menkinančiais įžeidžiančiais žodžiais („kurva“, „debilu“), liepdama nusimauti kelnes, grasino fiziškai prieš jį smurtauti;

2023-04-27 laikotarpiu nuo 17.09 val. iki 18.21 val. mušdama fiziškai smurtavo prieš D. G.;

2023-05-02 laikotarpiu nuo 15.47 val. iki 17.17 val. mušdama fiziškai smurtavo prieš V. R., N. G., D. G., G. G., grasino vaikams neduoti valgyti;

2023 m. kovo 17 – 2023 m. balandžio 27 d. laikotarpiu, V. S. mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) skambinant jai (J. G.) į jos naudotus mobiliojo ryšio telefono numerius (duomenys neskelbtini), o taip pat jai (J. G.) mobiliojo ryšio telefono numeriu (duomenys neskelbtini) paskambinus į V. S. naudojamą mobiliojo ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini), telefoninių pokalbių metu, nesiėmė priemonių nutraukti V. S. naudojamą psichinę prievartą, sistemingai bauginant mažamečius N. G., V. R., D. G., G. G.;

tokiais ilgalaikiais, sistemingais psichologinio ir fizinio smurto veiksmais fiziškai ir psichiškai gniuždė savo vaikus, nežymiai sutrikdė nukentėjusiųjų D. G. ir G. G. sveikatą ir sukėlė nukentėjusiesiems N. G. ir V. R. fizinį skausmą.

Šie J. G. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 163 straipsnio sudėtį.

V. S. 2023 m. kovo 17 – 2023 m. balandžio 27 d. laikotarpiu, mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) skambindamas J. G. į jos naudotus mobiliojo ryšio telefono numerius (duomenys neskelbtini), o taip pat J. G. mobiliojo ryšio telefono numeriu (duomenys neskelbtini) paskambinus į jo naudojamą mobiliojo ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini), telefoninių pokalbių metu, naudodamas psichinę prievartą, sistemingai baugino mažamečius N. G., gim. (duomenys neskelbtini), V. R., gim. (duomenys neskelbtini), D. G., gim. (duomenys neskelbtini), G. G., gim. (duomenys neskelbtini), o būtent:

2023 m. kovo 17 d. 18.51 – 20.21 val. vykusio pokalbio metu, prie telefono pakvietęs nukentėjusįjį N. G., girdint nukentėjusiajai V. R., baugino nukentėjusiuosius, jog jie bus išgabenti į Vokietiją ir seksualiai išnaudojami;

2023 m. balandžio 4 d. 17.18 – 18.48 val. vykusio pokalbio metu, J. G. įjungus telefono garsiakalbį, kalbėjo nukentėjusiesiems N. G. ir V. R., kad šią savaitę vienas iš jų bus atiduotas į vaikų namus, išsakė N. G. ir V. R. įžeidžiančius ir juos menkinančius žodžius, grasino prieš juos smurtauti, į pokalbį įsiterpus motinai J. G., skatino ją delnu smogti dukrai V. R. į veidą;

2023 m. balandžio 5 d. 16.37 – 17.31 val. vykusio pokalbio metu, kurstė J. G. smurtauti prieš nukentėjusiąją V. R., J. G. įjungus garsiakalbį, grasino V. R. atvykti ir smurtauti prieš ją, skatino J. G. atsisakyti vaikų, išvaryti V. R. iš namų, siūlė V. R. internete susirasti porno saitą „XXX“, pažiūrėti, kad pamatytų, kas jos laukia;

2023 m. balandžio 7 d. 09.45 - 11.15 val. vykusio pokalbio metu, dalyvaujant N. G., V. R., D. G., G. G., J. G. perdavus telefoną N. G., grasino N. G. smurtauti prieš jį, vadino D. G. jį menkinančiais žodžiais, baugino N. G., kad jis negrįš namo, atsiras vaikų namuose su „baudžiamąja byla“;

2023 m. balandžio 25 d. 18.04 – 19.34 val. vykusio pokalbio metu, išsakė V. R. ją įžeidžiančias ir menkinančias seksualinio pobūdžio frazes, grasino, kad šiuo metu „sėdintis“ M. jai „nusuks sprandą“, kurstė J. G. V. R. nemaitinti, smurtauti prieš ją, „priduoti kaip šunį“;

2023 m. balandžio 27 d. 17.09 – 18.21 val. vykusio pokalbio metu, N. G. sakė jį menkinančias ir įžeidžiančias seksualinio pobūdžio frazes, grasino smurtauti prieš N. G., jį nusivežti į mišką ir užmušti;

2023 m. balandžio 27 d. 20.38 – 21.30 val. vykusio pokalbio metu, grasino N. G. fiziškai prieš jį smurtauti.

Šie V. S. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 2 dalies sudėtį.

Dėl pareikšto kaltinimo J. G. kalta prisipažino ir parodė, kad ji turi keturis vaikus: N. G. – (duomenys neskelbtini), V. R. – (duomenys neskelbtini), D. G. – (duomenys neskelbtini) ir G. G. – (duomenys neskelbtini) amžiaus. Visi keturi vaikai gyveno su ja, augino viena.. Biologiniai tėvai vaikais nesirūpino. Nusikalstamos veikos padarymo laikui apie tris metus buvo pažįstama su V. S., susipažino per socialinius tinklus. Bendravo telefonu ir per socialinius tinklus. Vieną ar du kartus jis buvo atvažiavęs, svečiavimosi laikas truko 1-2 valandas. V. S., jai paprašius, keletą kartų per savaitę, teikdavo patarimus, susijusius su vaikų auklėjimu, ne visais patarimais naudojosi. Buvo gerų ir blogų patarimų. Daugiau patarimų į nieką nesikreipė, nes nei žmonėmis, nei institucijomis nepasitikėjo. Pripažįsta, kad V. R. išvadino „karve“ ir „kurva“. Sąvoką „skausmas iš tikrųjų“ supranta kaip sudavimas diržu per sėdmenis. 2023 m. balandžio pabaigoje, gyvenant (duomenys neskelbtini), jų gyvenamojoje vietoje, tuo pačiu metu diržu sudavė, nežino kiek kartų D. ir G. G.. Nežino kuria diržo dalimi mušė, nurodytus sužalojimus padaryti galėjo. Už ką mušė – nežino. 2023 m. balandžio pabaigoje N. G. pavadino „kurva“ ir „debilu“. Liepė nusimauti kelnes, kad suduotų, bet pati sustojo. 2023 m. gegužės mėnesį, gyvenant (duomenys neskelbtini), jų gyvenamojoje vietoje, vaikai kėlė triukšmą ir šurmulį, todėl ji paėmusi diržą visus po vieną mušė. Vaikai rėkė, bet niekas iš kaimynų neatėjo. Po mušimo pagrasino, kad neduos valgyti, grasinimo neįgyvendino. Vaikai nustojo triukšmauti, susirado užsiėmus. 2023 m. kovo ir balandžio mėnesiais naudojosi MRT, kurio numerių pabaiga (duomenys neskelbtini), šiais numeriais bendravo su V. S.. Jis telefonu bendraudavo su vaikais ir juos baugindavo. Buvo 2-3 pokalbiai su įjungtu garsiakalbiu, todėl ji klausėsi, kieno iniciatyva buvo tie pokalbiai – neprisimena. Iš pokalbių ji prisimena, kad V. S. liepė klausyti mamos, t. y. jos. Sakė, kad vyresniuosius kaip bausmę išveš į užsienį. Po pokalbių su V. S., vaikai būdavo išsigandę. Ji netrukdė tokiam bendravimui, nes norėjo, kad vaikai būtų išsigandę. Pripažįsta, kad su vaikais niekada nebuvo nuoširdaus bendravimo ir kontakto, o pagalbos kreipėsi tik į V. S.. Gailisi, kad leido V. S. taip bendrauti su jos vaikais ir, kad pati nesusitvardydavo. Civilinius ieškinius pripažįsta.

Dėl pareikšto kaltinimo V. S. kaltu prisipažino ir parodė, kad su J. G. susipažino maždaug prieš keturis metus per socialinius tinklus, ji tuo metu skyrėsi su vyru. Pirmiausi jis pradėjo bendrauti su N., o po to su V.. Maždaug po dviejų metų apie 2023 m. susitiko gyvai. J. G. paprašė pagalbos auklėjant vaikus. 2023 m. (duomenys neskelbtini) telefonu, kurio numerio pabaiga... (duomenys neskelbtini) J. G. paprašytas, skambino jos nurodytais telefonų numeriais ir grasino vaikus išvežti į Vokietiją. Supranta ir pripažįsta, kad taip elgtis negalėjo. Tų pačių metų balandžio 4 d., J. G. paprašytas, telefonu pagrasino N. ir V., kad juos atiduos į vaikų namus. Balandžio 5 d., sužinojęs, kad V. ketina apsinuoginusios nutrauką išsiųsti tėvui, nieko geresnio nesugalvojo tik nurodė V. P. tinklo adresą ir liepė žiūrėti kas jos laukia, manydamas, kad toks auklėjimas veiksmingas ir mergaitę sustabdys nuo netinkamo elgesio. 2023 m. balandžio 7 d. su visais vaikais kalbėjosi telefonu. N. grasino vaikų namais ir baudžiamąja byla už įtartinus saldainius, kurias maitino ir mažesniuosius brolius. 2023 m. balandžio 25 d. bendraudamas su V., vadino ją durna ir kvaila, manė, kad žeminanti kalba duos naudos. Blefavo paviešinti nuogos nuotraukas, tuo siekė, kad nebendrautų su suaugusiais vyrais. 2023 m. balandžio 27 d. iš J. G. sužinojo, kad N. pasidarė diržą iš mazgų ir juo muša V.. Todėl N. pagrasino, kad išveš į mišką ir užmuš. Dėl savo elgesio gailisi ir savo elgesio nepateisina. Pripažįsta, kad vaikams padarė žalą. Prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir laiduotoja paskirti seserį su kuria artimai bendrauja. Sesuo jam yra autoritetas. Jos įtakotas nutraukė bendravimą su J. G..

Liudytoja R. K., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad dirba socialinių paslaugų centre. Visi keturi kaltinamosios vaikai apie du metus yra laikinojoje globoje ir gyvena (duomenys neskelbtini). Vaikams teikiama pagalba ir jų būklė pagerėjo, pas laikinus globėjus jie adaptavosi, lanko darželius ir mokyklas. Apie mamą nekalba ir daroma prielaida, kad į ankstesnį gyvenimą nenori grįžti. Vaikus stebi jų skyrius ir nepastebėjo, kad jiems būtų blogai. Iš artimųjų vaikais niekas nesidomi ir jų niekas nelanko, nors tam sąlygos yra. Mama taip pat per socialinį darbuotoją gali domėtis vaikais, bet tų galimybių neieškojo ir vaikais nesidomėjo. Šiuo metu nežinoma mamos pozicija dėl tolimesnio bendravimo su vaikais. Per du metus mama turėjo pakankamai laiko susirasti darbą, būstą, kad paruošti pamatą kur susigrąžinti vaikus, tačiau jokių pastangų nerodė.

Mažametis nukentėjusysis N. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) jis gyveno su mama, dviem broliais ir seserimi. Su mama sutarė gerai, susipykdavo labai retai. Kai mama supykdavo, ji liepdavo jam eiti į savo kambarį. Jei neklausydavo, mama jį nubausdavo, pasodindavo ant kėdės arba liepdavo mokytis. Mama jam skaudžiai nėra padariusi. V. yra mamos draugas. Kol gyveno (duomenys neskelbtini), jis jų namuose nesilankė. Jam V. buvo kaip draugas: padėdavo, patardavo. Su V. nebuvo susipykęs. Mama su broliais sutaria labai gerai. Broliai išdykauja. Kai jie neklauso, mama juos pasodina ant kėdutės arba duoda knygutes, kad mokytųsi. Mama nėra nieko padariusi skaudžiai broliams ir sesei. Vieną kartą ji jam (N. G.) su puodu trinktelėjo į galvą, kai norėjo puodą nukelti. Broliai jam nėra skundęsi, kad mama jiems būtų padariusi skaudžiai. Kai jam buvo 7 ar 8 metai ir jie gyveno (duomenys neskelbtini), mama jam vieną kartą buvo davusi su diržu per užpakalį, nes broliai su rašalo kapsule ištepė patalynę. Tuo metu namuose buvo abu broliai, ar buvo sesė, nepamena. Dėl to jautėsi blogai, verkė, jam gal 2 minutes skaudėjo. Daugiau mama jo nemušė. Nėra buvę, kad V. negražiai kalbėtųsi su jo mama, juo, sese. V. pas juos nėra buvęs, mama su juo kalbėdavo. Su V. jis kalbėdavo telefonu, per garsiakalbį. Mama jų pokalbį girdėjo, sesė buvo kitame kambaryje. Su V. retai kalbėdavosi, tik kai ko nors nesuprasdavo, tada jo paklausdavo. Mama retai kalbėdavo per garsiakalbį su V., tik kai jis (N. G.) norėdavo kažko paklausti – per mėnesį gal du, gal vieną kartą. Mamai jaučia begalinę meilę, jos pasiilgo (1 t., b. l. 138-141).

Mažametė nukentėjusioji V. R., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad su mama sutaria gerai, jos nesipyksta. Jei ji (V. R.) kažko nepadaro, mama pasako, kad padarytų, nemuša. Iš kur pas brolį D. ant nugaros atsirado „mėlynė“, ji nežino. Ji nei karto nematė, kad mama kažką darytų broliams. Būna, kad pastato į kampą. V. – mamos draugas. Ji su V. nebendrauja, nes nenori. V. ją vadina višta, bet jos neskriaudė. Kadangi jai sunku kalbėti, V. R. apklausos metu ant lapo parašė žodžius, kurių nenorėjo sakyti: „tu esi višta, dar tu esi durna ir esi debilų debilė. Dar aš tave užmušiu, višta“. Tęsdama pasakojimą nukentėjusioji nurodė, kad mama per telefoną sakė V., kad jis taip nebesakytų. Tik mama girdėjo, kiti vaikai negirdėjo. V. kitiems vaikams sako, kad jie yra geri. Nežino, kodėl taip sakė jai. Jeigu vaikai išdykauja, mama tiesiog jiems sako neišdykauti, daugiau nieko nedaro. V. ji nėra mačiusi, tik nuotraukoje. V. mamai skambindavo. Kai V. paskambino, mama jai davė telefoną. Nežino, kodėl davė. Telefonu ji kalbėjo daugiau negu du kartus, mažiau nei penkis. Broliai taip pat kalbėdavo su V. telefonu. Kai N. kalbėdavosi telefonu su V., mama liepdavo eiti užsiimti su broliais. Jai yra geriausia mama, jos labiausiai pasiilgo, o blogiausias – V. (2 t., b. l. 115-118).

Mažametis nukentėjusysis D. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad anksčiau jis gyveno su mama J.. Su ja gerai sutaria, bet buvo susipykęs, tada ji jam į užpakaliuką davė diržo. Jam skaudėjo. Tada jam buvo 3 metai. Visi matė, kad jam davė diržo. Ar dar kam davė, nematė. Mama jam davė ne tik su diržu, bet ir su laidu. Laidas juodos spalvos, diržas – baltas. Laidu mama krauna telefoną. Mamą jis labai myli, jos pasiilgo (3 t., b. l. 39-40).

Mažametis nukentėjusysis G. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis gyveno pas mamą, mama jam padarė skaudžiai, padarė žaizdą, o kur ji buvo, nežino. Mama sesei davė diržo ir jam (parodė į lėlės nugarinę kūno dalį). Kai jam mama davė diržo, skaudėjo. Kai mama mušė sesę, sesė verkė. Mama brolius taip pat mušė diržu. Jis nieko nemyli, o mamos pasiilgo (3 t., b. l. 112-113).

Liudytoja J. J., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) mokytoja ir J. G. pažįsta kaip ugdytinio G. G. mamą. G. buvo labai geranoriškas, jam nereikėjo jokios adaptacijos, jis lengvai pritapo prie grupės, prisitaikė prie taisyklių, neturėjo jokių elgesio problemų. Vaiko pasiekimai - aukštesni negu vidutiniai. Per laikotarpį, kurį G. lankė darželį, ant jo kūno jokių sužalojimų, kurie galėtų byloti apie patiriamą smurtą, nepastebėjo. Iš kolegės žino, kad ant jo brolio D. 2023 m. lyg kovo mėnesį ji pastebėjo kraujosruvą, buvo pranešta policijai. Apie tai, kas nutiko broliui, G. nepasakojo, o jos neklausė. J. G. dažnai ateidavo į darželį pasiimti G. su savo vyresniais vaikais. Jie buvo labai ramūs. Pakalbinus, mažai ką atsakydavo, atrodė baikštūs. Jai atrodo, kad G. buvo labiau mylimas, negu vyresni vaikai. Apie tai, kad G. darželio nebelankys, ji sužinojo, kai vaikas jau buvo išbrauktas iš sąrašų (4 t., b. l. 99-102).

Liudytoja G. P., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini). Nuo 2023 m. sausio mėnesio jos grupę pradėjo lankyti D. G.. D. mama J. G. domėjosi vaiku, buvo pareiginga, bet jai buvo išsakyta pastaba dėl vaiko higienos. D. niekada nepasakojo apie savo šeimą, net kai būdavo kalbama šeimos tema. Dieną prieš tai, kai D. vaikų teisių apsaugos specialistų buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini) apžiūrai, jam po pietų atsikėlus iš miego, ant jo skruosto pamatė raudoną dėmę, nors ryte jos nesimatė. Žaidimo forma vaiko pasiteiravus, kas atsitiko, vaikas pasakė - "dėdė T." ir parodė suspaustą kumštį. Apie 16.00 val. atvykus J. G., apie tai jos pasiteiravo. Moteris sakė, kad nieko nežino, svarstė, gal brolis N. „kepštelėjo“. Apie situaciją informavo šeimos socialinę darbuotoją V. M.. Kitos dienos rytą per programėlę Messenger J. G. jos teiravosi, ar kam nors dar ji pranešė. Kadangi J. G. neatrašė, atvedusi D. į darželį, J. G. jos apie tai paklausė. Atsakė, jog pranešė. Nieko nesakiusi, moteris išėjo. D. skruostas buvo pamėlęs. Vaikas, net neklaustas pasakė, jog jį užgavo N.. Tą pačią dieną vaikas buvo pristatytas į vaikų kliniką. Kadangi jis norėjo, į gydymo įstaigą vyko kartu, todėl žino, kad medikai užfiksavo kraujosruvas skruosto ir nugaros srityse (4 t., b. l. 107-110).

Liudytoja V. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini). N. G. 4 metus buvo jos mokinys. Mokykloje mokosi vaikai, visi turintys specialių poreikių. N. buvo gabiausiais vaikas klasėje. Jis buvo labai gabus, žingeidus, malonus, nemeluodavo. Nuo 2023-04-19 N. mokyklos nebelanko, nes išsikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini). Po savaitės ji bandė susisiekti su J. G., pasiteirauti, kaip sekasi N., bet moters telefono numeris buvo pakeistas. Kai N. buvo trečiokas, ji ir auklėtoja pastebėjo, kad vaikas iš namų ir į namus važiuoja taksi automobiliu. Paklausus apie tai N., vaikas paaiškino, kad persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini) gatvę ir nežino, kaip į mokyklą atvažiuoti autobusu. Tuomet po pamokų auklėtoja A. kartu su N. važiavo autobusu, jam parodė, kokiu maršrutu reikia važiuoti ir kur persėsti. J. G. rūpinasi vaikais, tačiau, jos manymu, moteriai trūksta socialinių įgūdžių (4 t., b. l. 113-117).

Liudytoja A. N., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini). J. G. pažįsta kaip N. G. mamą, ją matė maždaug 4 kartus, dažniau bendravo telefonu. Su N. dirbo apie 2 metus. Po pamokų apie 12.30 val. ji perima vaikus iš mokytojos ir su jais dirba iki 17.45 val. Ji neprisimena, ar ant N. kūno matė kokių nors fiziniam smurtui būdingų sužalojimų, apie patiriamą fizinį smurtą vaikas nekalbėjo (4 t., b. l. 122-126).

Liudytoja A. J., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini). J. G. pažįsta kaip mokinės V. R. mamą. V. pas ją mokėsi nuo pirmos klasės iki 2023 m. balandžio 18 d., beveik 2 metus. Mergaitė visada buvo uždara, tyli, rami, jos mokslo gebėjimai silpnoki, bet ji labai stengėsi. Apie namus V. nepasakojo. Ant jos kūno nepastebėjo jokių fiziniam smurtui būdingų sužalojimų (4 t., b. l. 133-136).

Liudytoja V. G., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad namo, kuriame ji gyvena, socialiniame bute Nr. (duomenys neskelbtini) trumpai gyveno moteris, vardu J., su 4 vaikais. Vaikai niekada neišeidavo į koridorių žaisti, žaidė namuose. Koridoriaus gale yra bendras dušas. Ji pastebėjo, kad į dušą praustis vaikai eidavo vieni, po jų likdavo netvarka. Į tai atkreipus J. dėmesį, šeima dušu nebesinaudojo. Tai žino, kadangi kiekvienas kaimynas pažymi sunaudoto vandens kiekį, o J. įrašų po pokalbio daugiau nebuvo. Žiemos metu, jau sutemus, būdama namuose ji girdėjo, kad moteris savo vyriausiam sūnui šaukė "eik, eik…". Vaikas verkė, sakė "neisiu, neisiu...", o ji šaukė "eisi". Veiksmas vyko koridoriuje, į kurį ji išėjusi nebuvo. Sprendžiant pagal garsą, J. išvedė berniuką iš buto, o pati grįžo – trinktelėjo jos buto durys. Daugiau jokių įtartinų garsų ji negirdėjo. J. atrodė uždaro būdo, nenorėjo su niekuo bendrauti. Ją buvo pasikvietę į kaimynės vaikų gimtadienį, ji su vaikais atėjo, bet su niekuo nesikalbėjo (4 t., b. l. 143-146).

Gimimo liudijimo kopija nustatoma, kad N. G. tėvai yra G. G. ir J. A. (1 t. b. l. 137).

Gimimo liudijimo kopija nustatoma, kad V. R. tėvai yra A. R. ir J. A. (2 t. b. l. 114).

Gimimo įrašo kopija nustatoma, kad D. G. tėvai yra M. G. ir J. G. (3 t. b. l. 38).

Gimimo įrašo kopija nustatoma, kad G. G. tėvai yra M. G. ir J. G. (3 t. b. l. 111).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatoma, kad D. G. nustatyti sužalojimai: nykstančios kraujosruvos abiejose rankose ir kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimas dešiniame skruoste. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginių trauminių poveikių pasėkoje kietais bukais daiktais, tiek griuviminių traumų metu kontaktuojant su kietais bukais paviršiais. Užduotyje konkrečios įvykio aplinkybės ir laikas nenurodyti. Remiantis medicininių dokumentų duomenimis, kraujosruvos padarytos prieš 7-14 dienų iki apžiūros VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje 2023 m. gegužės 5 d. Odos nubrozdinimas dešiniame skruoste padarytas 10 dienų laikotarpyje iki apžiūros VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje 2023 m. gegužės 5 d. D. G. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (3 t., b. l. 60).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatoma, kad G. G. nustatyti sužalojimai: nykstančios kraujosruvos kairiame smilkinyje ir nugaros apatinėje dalyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginių trauminių poveikių pasėkoje kietais bukais daiktais, tiek griuviminių traumų metu kontaktuojant su kietais bukais paviršiais. Užduotyje konkrečios įvykio aplinkybės ir laikas nenurodyti. Remiantis medicininių dokumentų duomenimis, sužalojimai padaryti prieš 7-14 dienų iki apžiūros VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje 2023 m. gegužės 5 d. Odos nubrozdinimas dešiniame skruoste padarytas 10 dienų laikotarpyje iki apžiūros VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje 2023 m. gegužės 5 d. G. G. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (3 t., b. l. 123).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu 2023 m. spalio 17 – lapkričio 16 d. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatoma, kad N. G., atsižvelgiant į jam būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jo psichikos būseną, galėjo suprasti konkrečias faktines byloje tiriamų įvykių aplinkybes, jas įsiminti, vėliau atgaminti, tačiau šiuo atveju dėl savo būsenos (išreikštas mamos ilgesys) jis negali duoti parodymų apie bylai reikšmingas aplinkybes (dėl mamos ilgesio selektyviai pasakoja apie teigiamas patirtis).

N. G., atsižvelgiant į jam būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jo protinio išsivystymo lygį bei turimas žinias, jo psichikos būklę, galėjo suprasti jo atžvilgiu atliekamų nusikalstamų veiksmų (sistemingo grasinimo, fizinio smurto) pobūdį ir nepilnai jų reikšmę, tačiau negalėjo aktyviau tiems veiksmams priešintis dėl savo būsenos (fizinio silpnumo, baimės, emocinio priklausomumo nuo įtariamosios).

N. G. nenustatyta tokių individualių psichologinių ypatumų (padidintas polinkis fantazuoti, padidintas polinkis įtaigumui ar kt.), dėl kurių jis negalėtų duoti parodymų.

Atsižvelgiant į jam nustatytą sutrikimą, jo psichoemocinę būseną bei tai, kad pokalbis bylai reikšmingomis temomis jam kelia nemalonius emocinius išgyvenimus, dalyvauti kituose (iki)teisminio tyrimo veiksmuose N. G. nerekomenduojama.

Šiuo metu N. G. psichikos sutrikimas, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su byloje tiriama nusikalstama veika, nekonstatuojamas, sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas.

Dėl atskyrimo nuo motinos N. G. išgyvena stiprų ilgesį, todėl jis visiškai nėra linkęs atgaminti ir pasakoti apie neigiamas su mama susijusias patirtis. Objektyvių duomenų, kad po atskyrimo nuo motinos N. G. psichikos būklė sutriko, negauta. Paėmimo metu jam kilo adekvati emocinė reakcija (buvo liūdnas, graudinosi, pyko), tačiau reikšmingų adaptacijos sunkumų tai nesukėlė – naujoje mokykloje greitai adaptavosi, elgesio problemų nebuvo. Ekspertizės metu taip pat stebima adekvati emocinė reakcija (ilgisi mamos, nuliūsta, susigraudina), simptomų išreikštumo psichikos sutrikimo diagnozei nustatyti nepakanka (2 t., b. l. 76-85).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu 2023 m. spalio 17 – lapkričio 16 d. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatoma, kad V. R., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos psichikos būseną, galėjo suprasti konkrečias faktines byloje tiriamų įvykių aplinkybes, jas įsiminti, vėliau atgaminti, tačiau negalėjo duoti parodymų pilna apimtimi apie jai žinomas reikšmingas bylai aplinkybes dėl savo būsenos (mamos ilgesio, nesaugumo ir nerimo dėl atskyrimo nuo mamos, galimai ir mamos jai daromo poveikio neatvirauti apie santykius šeimoje ir baimės kalbėti atvirai dėl galimų pasekmių, t. y. kad gali patekti į globos namus).

V. R., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos psichikos būseną, galėjo suprasti fizinio smurto pobūdį ir iš dalies jo reikšmę; fizinio smurto veiksmams ji negalėtų aktyviau priešintis dėl savo mažo amžiaus, fizinio silpnumo, baimės jausmo, emocinio priklausomumo nuo jai emociškai reikšmingo asmens (mamos).

Šiuo metu V. R. nenustatytas nei padidintas polinkis fantazuoti, nei padidintas įtaigumas.

Dėl jai nustatyto sutrikimo, jos psichoemicinės būsenos, taip pat, kadangi pokalbis bylai reikšmingomis temomis jai sukelia nemalonius emocinius išgyvenimus, V. R. dalyvauti kituose (iki)teisminio tyrimo veiksmuose nerekomenduojama.

Šiuo metu V. R. konstatuojami (duomenys neskelbtini), šis sutrikimas formavosi palaipsniui ir tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs ne tik su byloje tiriama nusikalstama veika, bet ir su daugybinėmis neigiamomis V. R. patirtimis. Šiuo metu nėra galimybės atskirti, kas nulėmė sveikatos sutrikdymą, nes jos sveikata sutrikdyta visų šių veiksnių, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas (3 t., b. l. 12-21).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu 2023 m. spalio 11 – lapkričio 10 d. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatoma, kad D. G. nenustatyti tokie kalbos ir pažintinių gebėjimų ypatumai, dėl kurių jis negalėtų suprasti bei įsiminti konkrečių faktinių (kas, ką darė) byloje tiriamų aplinkybių bei jų atgaminti praėjus kuriam laikui apklausų metu.

D. G. yra vis dar tokio amžiaus, kuomet jis nėra pajėgus suprasti jo atžvilgiu galimai atliktų įtariamųjų veiksmų esmės. Aktyviai priešintis byloje tiriamiems įtariamųjų veiksmams D. G. negalėjo dėl mažo amžiaus, šių veiksmų esmės nesuvokimo bei priklausomo santykio.

Padidintas polinkis fantazuoti (painioti vaizduotis produkciją su realiais objektais ar įvykiais) D. G. nenustatytas. Duomenų, kad D. G. patirtų kitų asmenų poveikį išsigalvoti apklausos metu nurodytas aplinkybes, negauta.

D. G. daugiau dalyvauti (iki)teisminio tyrimo veiksmuose, teismo posėdžiuose nerekomenduojama ne dėl jo psichikos būsenos, tačiau dėl mažo jo amžiaus.

Šiuo metu D. G. psichikos sutrikimas, kilęs sąsajoje su byloje tiriamomis veikomis, nekonstatuojamas (3 t., b. l. 90-96).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu 2023 m. spalio 11 – lapkričio 10 d. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatoma, kad G. G. nenustatyti tokie kalbos ir pažintinių gebėjimų ypatumai, dėl kurių jis negalėtų suprasti bei įsiminti konkrečių faktinių (kas, ką darė) jam ryškesnes emocines reakcijas sukėlusių arba intensyviu dažnumu įvykių iš asmeninės patirties aplinkybių bei jų atgaminti praėjus kuriam laikui.

G. G. dėl itin mažo amžiaus negalėjo ir vis dar negali suvokti jo atžvilgiu galimai atliktųjų įtariamųjų veiksmų esmės.

Padidintas polinkis fantazuoti G. G. nenustatytas; priešingai – šiuo metu tiriamasis yra tokiame amžiaus tarpsnyje, kuomet jo mąstymas itin konkretus, remiasi realybės principu.

G. G. daugiau dalyvauti (iki)teisminio tyrimo veiksmuose, teismo posėdžiuose nerekomenduojama ne dėl jo psichikos būsenos, tačiau dėl mažo jo amžiaus.

Šiuo metu G. G. psichikos sutrikimas, kilęs sąsajoje su byloje tiriamomis veikomis, nekonstatuojamas (3 t., b. l. 151-155).

Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolu, vykdant J. G. naudoto mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę, jos fiksavimą bei kaupimą, gauta ikiteisminiam tyrimui turinti reikšmės informacija, kad J. G. smurtauja prieš mažamečius vaikus, juos žemina, įžeidinėja necenzūriniais žodžiais, V. S. – juos sistemingai baugina, grasina užmušti, skatina jų motiną prieš juos smurtauti. Sudarytos pokalbių suvestinės (5 t., b. l. 20-32).

Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolu, vykdant J. G. naudoto mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę, jos fiksavimą bei kaupimą, gauta ikiteisminiam tyrimui turinti reikšmės informacija, kad J. G. smurtauja prieš mažamečius vaikus, juos žemina, įžeidinėja necenzūriniais žodžiais, V. S. – juos sistemingai baugina, grasina užmušti, skatina jų motiną prieš juos smurtauti. Sudarytos pokalbių suvestinės (5 t., b. l. 35-51).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus raštu Nr. (duomenys neskelbtini), pateiktomis mažamečių N. G., V. R., D. G. ir G. G. situacijos vertinimo anketomis nustatoma, kad J. G. šeimai nuo 2020 m. sausio 29 d. Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro direktoriaus įsakymu Nr. PŠT-10 „Dėl atvejo vadybininko ir socialinio darbuotojo, dirbančio su šeima, paskyrimo“ taikoma atvejo vadyba ir teikiamos socialinės paslaugos.

Atvejo vadybos procesas šeimai buvo inicijuotas pagal 2020 m. sausio 29 d. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“, kad neužtikrinamas tinkamas vaiko N. G., gim. (duomenys neskelbtini), ugdymas, mamai J. G. ir patėviui M. G. trūksta socialinių įgūdžių tėvystės atsakomybei užtikrinti.

Atvejo vadybos proceso metu J. G. buvo intensyviai teikiamos kompleksinės socialinės paslaugos, moteris buvo informuojama, konsultuojama įvairiais socialiniais ir vaikų auginimo, auklėjimo, tinkamų ugdymo sąlygų vaikams sudarymo ir pan. klausimais. Šeima pagalbą priimdavo vangiai, įsipareigojimus vykdė dalinai, dažnai meluodavo. Bendravimas su moterimi dažnai vyko tik socialinių darbuotojų iniciatyva. J. G. trūko atsakingumo bei brandos bendraujant su vaikais, rūpinantis jų visapusiška gerove.

Apie nepakankamą J. G. vaikų priežiūrą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius informuotas 2020 m. rugpjūčio 3 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo apie J. G. šeimą“ ir 2022 m. balandžio 6 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“.

Teikiant socialines paslaugas J. G., apie 2022 m. rugpjūčio mėnesį, socialiniai darbuotojai pastebėjo pasikeitusį moters elgesį: J. G. vengė bendrauti ir bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais, slėpė informaciją apie iškylančias problemas, turėjo įvairių, nepagrįstų baimių dėl jos nuodijimo, socialinių darbuotojų įtakos buvusio sutuoktinio M. G. išleidimo iš įkalinimo įstaigos, bendradarbiavimo su buvusio sutuoktinio broliu turint tikslą paslėpti jo daromas nusikalstamas veikas ir pan.

2022 m. rugsėjo 2 d. Šiaulių apskrities VPK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl J. G. mažametės dukters V. R. tvirkinimo, tačiau 2022 m. gruodžio 30 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nenustačius įtariamojo kaltės.

2023 m. vasario 18 d. Šiaulių apskrities VPK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal J. G. pareiškimą, kad ją nuodija jos mažamečiai vaikai N. G. ir V. R. neaiškios kilmės nuodingomis medžiagomis, kurių jiems parūpina buvusio sutuoktinio brolis. 2023 m. vasario 28 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas nesant nusikalstamos veikos sudėties.

2023 m. kovo 7 d. J. G. kreipėsi į Skyrių su pranešimu, kad jos mažametį sūnų tvirkina buvusio sutuoktinio brolis, kuris „palaukia N. išeinančio iš mokyklos, nusitempia jį į savo namus ir tempia tokiomis vietomis, kur nėra vaizdo kamerų“.

2023 m. kovo 20 d. J. G. kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vaiko teisių apsaugos skyrių Vilniuje ir į Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro direktorių, informuodama, kad socialinė darbuotoja, dirbanti su šeima, persekioja jos mažamečius vaikus N. ir V., atvykdama į jų ugdymo įstaigas, veždamasi juos tamsiu automobiliu bei liepdama sugadinti mamos telefoną, vandens nuleidimo mechanizmą tualete ir pan., „norėdama jai kenkti ir sugrąžinti J. G. buvusį vyrą į šeimą“. Apie tai, kad nuolatinė J. G. baiminga ir nerimastinga būsena galimai kelia psichologinę įtampą vaikams, neužtikrina saugių vaikų gyvenimo sąlygų, Skyrius informuotas 2023 m. kovo 20 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl J. G.“.

2023 m. kovo 28 d. gavus informaciją iš (duomenys neskelbtini) apie galimą smurtą prieš J. G. sūnų D. G., gim. (duomenys neskelbtini), socialiniai darbuotojai nedelsiant informavo Skubios pagalbos tarnybą ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių 2023 m. kovo 28 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo apie J. G. šeimą“.

2023 m. balandžio 3 d. socialinė darbuotoja V. M., dirbanti su šeima, buvo kviečiama į apklausą Šiaulių apskrities VPK, kur sužinojo, kad pagal J. G. pareikštus kaltinimus pradėtas ikiteisminis tyrimas socialinės darbuotojos atžvilgiu dėl J. G. vaikų tvirkinimo.

Kadangi J. G. elgesys bei psichologinė būsena socialiniams darbuotojams kėlė nerimą dėl vaikų saugumo, Skyrius informuotas 2023 m. balandžio 4 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl J. G. šeimos“ (4 t., b. l. 5-60).

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 19 straipsnyje numatyta, kad, siekiant apginti vaiką nuo įvairiausio pobūdžio fizinio ar psichologinio smurto, įžeidimų ar piktnaudžiavimo, priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo, grubaus elgesio ar išnaudojimo, kuriuos jis gali patirti iš tėvų, teisėtų globėjų ar kurio nors kito jį globojančio asmens, turi būti imtasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas vaiką kankinti, žaloti, žeminti jo garbę ir orumą, žiauriai su juo elgtis. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Įgyvendinant Konstitucijos 39 straipsnio ir kitų įstatymų nuostatas, valstybė įsipareigoja teisinėmis priemonėmis ginti nepilnamečius asmenis, taip pat ir nuo jiems artimiausių žmonių nusikalstamo veikimo ar neveikimo. CK 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo veikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-553-942/2015).

Fizinės bausmės ir kitos žiaurios ar žeminančios baudimo formos yra smurto formos, kurios yra draudžiamos ir negali būti pateisinamos jokiais siekiamais tikslais, o tokio pobūdžio tėvų, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų neteisėti veiksmai, priklausomai nuo jais sukeltų padarinių, užtraukia civilinę, administracinę ar baudžiamąją atsakomybę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-196-303/2022).

Pagal BK 163 straipsnį kaltininkas baudžiamojon atsakomybėn yra traukiamas nustačius, kad jis piktnaudžiavo tėvų, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis. Šios nusikaltimo sudėties apsaugos objektas vaikas ir šeima; veika įvardyta kaip piktnaudžiavimas turimomis teisėmis (pareigomis) fiziškai ar psichiškai gniuždant vaiką, paliekant jį ilgą laiką be priežiūros ar panašiai žiauriai elgiantis su vaiku. Fizinis ar psichinis vaiko gniuždymas suprantamas kaip ilgalaikė fizinė ar psichinė prievarta, naudojama sistemingai, t. y. jai būdingas kartotinumas ir periodiškumas. Kitoks žiaurus elgesys su vaiku gali turėti įvairių formų, tokių kaip tyčiojimasis iš vaiko, įžeidinėjimai, žiaurios, žeminančios ar alinančios bausmės, vertimas dirbti sunkius darbus, nesirūpinimas vaiku ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-553-942/2015, 2K-157-495/2021). Ši nusikaltimo sudėtis yra formalioji; kaltė pasireiškia tik tiesiogine tyčia, kuri suponuoja savo elgesio su vaiku pavojingo pobūdžio suvokimą ir norą taip veikti. Įrodinėjant šioje specialiojoje normoje nurodytus nusikalstamos veikos sudėties požymius, svarbu atsižvelgti ir į socialinę tikrovę, t. y. kad kaltinamieji dažniausiai gyvena kartu su vaikais, juos sieja ypatingas žmogiškasis ryšys, jie atsakingi ne tik už vaikų gerovę, bet ir už poelgius, tam tikrais atvejais privalo imtis aktyvių veiksmų koreguodami vaiko elgesį ir pan. Šių aplinkybių vertinimas padeda atsakyti į klausimą, ar tėvų vaikui taikytos poveikio priemonės pasižymėjo nusikalstamai veikai būdingu pavojingumu. Kita vertus, vaiko mušimas ar kitokie tikslingi veiksmai, sukeliantys jam fizinį skausmą, patys savaime rodo nusikalstamą jų pobūdį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227-788/2017, 2K-7-196-303/2022).

J. G. kaltę dėl jai pareikšto kaltinimo pripažino, nurodydamas, kad aptariamu laikotarpiu nuo 2023 m. kovo – balandžio mėnesiais smurtavo prieš savo keturis mažamečius vaikus. Kad kaltinamoji yra mažamečių nukentėjusiųjų mama įrodyta byloje esančiomis gimimo liudijimų ir gimimo įrašų kopijomis (1 t. b. l. 137, 2 t. b. l. 114, 3 t. b. l. 38,111). Kaltinamoji paaiškino, kad smurtas prieš vaikus buvo fizinis ir psichologinis.

Teismas, įvertinęs nukentėjusiųjų bei liudytojų duotus parodymus, ištyręs byloje surinktus rašytinius įrodymus bei įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimas J. G. pasitvirtino.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti mažamečiai nukentėjusieji, teismas jų parodymus vertina rezervuotai, kadangi juos su kaltinamąja sieja glaudus emocinis ryšys. Esant tokioms aplinkybėms nukentėjusieji būdami įbauginti nesąmoningai bando gelbėti skriaudikę. J. G. parodė, kad naudojo fizinį smurtą prieš vaikus arba grasino tokį smurtą panaudoti, tai patvirtinta Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistų išvadomis (3 t. b. l. 60,123). Kaltinamosios paaiškinimu taip elgėsi norėdama vaikus sudrausminti, sutramdyti, priversti elgtis gerai, priversti, kad jos klausytų. Kaltinamoji pripažįsta ir tai, kad laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 17 d. iki 2023 m. balandžio 21 d. bute (duomenys neskelbtini), ir laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio 21 d. iki 2023 m. gegužės 2 d. bute (duomenys neskelbtini), Jonavoje, sistemingai naudojo psichologinį smurtą, šaukdama, žemindama ir įžeidinėdama necenzūriniais žodžiais mažamečius nukentėjusiuosius, smurtavo prieš N. G., V. R., D. G. ir G. G.. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizių aktai patvirtina, kad prieš mažamečius buvo naudojamas psichologinis smurtas, tačiau nukentėjusieji būdami mažamečiai, emociškai priklausomi nuo J. G., negali duoti objektyvių parodymų.

Nepaisant to, kad teismų praktikoje pasisakyta, jog tam tikrais atvejais tėvai privalo imtis aktyvių veiksmų koreguodami vaiko elgesį, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad kartu teismai ne kartą yra nurodę, jog tėvai privalo susilaikyti nuo kraštutinių, žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi darančių poveikio priemonių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-149-1073/2021, 2K-277-788/2016).

Kaltinamosios teigimas, kad ji stengėsi tinkamai auklėti ir prižiūrėti vaikus, kad neatitinka ištirtų aplinkybių. Ji atsisakė socialinių darbuotojų pagalbos, naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusius (nukentėjusių D. G. ir G. mušimas diržu, grasinimas sumušti N. G.) bei psichologinį smurtą (gąsdinimas išvežti į vaikų namus, įvairių žeminančių žodžių vartojimas), kas neabejotinai gniuždė ir žemino mažamečius, kaip patvirtina teismo ištirti rašytiniai įrodymai. Aptartų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje bei išdėstomomis aplinkybėmis J. G. piktnaudžiavo savo kaip motinos teisėmis, fiziškai ir psichiškai gniuždydamas vaikus. Kaltinamoji neabejotinai suvokė, kad sistemingai naudodama fizinį ir psichinį smurtą savo mažamečių vaikų atžvilgiu, piktnaudžiauja savo teisėmis, o jos veiksmų sistemingumas, pastovumas rodo, kad ji tai darė sąmoningai ir to siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Tokie kaltinamosios veiksmai atitinka BK 163 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtį ir yra kvalifikuoti teisingai.

Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. BK 145 straipsnyje numatytas grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą pasireiškia aktyviais veiksmais pranešant žmogui, kad jis bus nužudytas arba sunkiai sužalotas ar susargdintas. Tai gali būti padaryta žodžiu, raštu, taip pat ir telefonu ar kitokiu būdu pačiam nukentėjusiajam ar kitiems asmenims, iš kurių nukentėjusysis tai sužino. Grasinimas turi būti konkretus ir realus, esant pakankamam pagrindui manyti, kad jis bus realizuotas. Tai gali liudyti grasinimo motyvai, santykiai tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybės, kurioms esant buvo grasinama ir pan. Vertinant grasinimo realumą reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis. Grasinimo atveju neatliekami rengimosi veiksmai, nesikėsinama nužudyti, sunkiai sužaloti ar susargdinti, o tik išreiškiamas ketinimas tai padaryti. Grasindamas kaltininkas suvokia, kad grasina kitam žmogui atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, baugina jį, kad grasinimas bus įvykdytas. Grasinimo nusikalstamos veikos sudėčiai konstatuoti pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, kad grasinimas bus realizuotas (Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-30/2011).

Kaltinamasis V. S. pripažino, kad mažamečių nukentėjusiųjų motinos J. G. paprašytas laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 17 d. iki 2023 m. balandžio 27 d. telefonu bendravo su jos mažamečiais vaikais ir „gerų ketinimų“ vedinas baugino išvežti į Vokietiją ir seksualiai išnaudoti, patalpinti į vaikų namus. Besąlygiškai kaltinamojo kaltę įrodo elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolai, kuriuose nurodyta, kad V. S. –vaikus sistemingai baugina, grasina užmušti, skatina jų motiną prieš juos smurtauti (5 t. b. l. 20-32, 35-51)

Baudžiamajai atsakomybei pagal minimą požymį būtinas bauginančių veiksmų sistemingumas. Objektyviai sistemingumas reikalauja bent trijų bauginančio pobūdžio veiksmų, padarytų per tam tikrą, nelabai ilgą, laiko tarpą ir rodančių kaltininko elgesio kryptingumą. Negali būti vertinami kaip sistemingi keli veiksmai, padaryti per tam tikrą laiko tarpą, kurių nesieja bendras sumanymas. Nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 2 dalyje, požiūriu sistemingumas reikalauja bendro sumanymo įbauginti asmenį. Bauginimo priežastis ir motyvas padarytos veikos vertinimui reikšmės neturi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-121/2015, 2K-327/2016). Nagrinėjamu atveju kaltinamasis neneigia ir įrodyta, kad bauginimo tikslas buvo įskiepyti vaikams baimę, besąlygišką paklusnumą. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka BK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtį ir yra kvalifikuoti teisingai.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

J. G. padarė apysunkę, baigtą, tyčinę nusikalstamą veiką. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, dalinai atlygino žalą. Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, nusikalstama veika padaryta mažamečiams. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąją. J. G. neteistas (7 t. b. l. 26-29), bausta administracine tvarka (7 t. b. l. 73-74), nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje (9 t. b. l. 10), VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centre lankėsi vieną kartą (2023-03-31), konsultuota psichiatro ir psichologo. Dgn.: (duomenys neskelbtini) (7 t., b. l. 39). J. G. nėra VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos pacientų registre (7 t., b. l. 42-43). VšĮ Jonavos PSPC PSC pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ligų nesilankė, nesigydė (7 t., b. l. 46-48). VšĮ Jonavos PSPC PSC pas gydytoją psichiatrą dėl priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė (7 t., b. l. 46-48). Jonavos rajono Socialinių paslaugų centre buvo taikoma atvejo vadyba, baigė „Pozityvus auklėjimas kiekvieną dieną“ grupes (8 t. b. l. 47), buvusio darbdavio charakterizuojama teigiamai (8 t. b. l. 110), dalyvavo tėvystės programoje (8 t. b. l. 111). Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajai J. G. skirtina sankcijoje numatyta bausmė –laisvės apribojimas, skiriant jai įpareigojimus

Bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamajai pripažįstant savo kaltę visiškai, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirtoji bausmė mažintina 1/3 dalimi.

V. S. padarė vieną apysunkę, baigtą, tyčinę nusikalstamą veiką. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, dalinai atlygino padarytą žalą. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, nusikalstama veika padaryta mažamečiams. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. Kaltinamasis neteistas (7 t. b. l. 107-109), administracine tvarka baustas (7 t., b. l. 121-138). VšĮ Trakų PSPC PSC psichikos ligų stebimų pacientų grupei nepriklauso (7 t., b. l. 112), VšĮ Jurbarko rajono PSPC psichikos sveikatos skyriuje nesigydė (7 t., b. l. 116).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamojo gynėjas pateikė prašymą perduoti kaltinamąjį laiduotojo atsakomybėn be užstato.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Prašymą kaltinamąjį V. S. perduoti pagal laidavimą be užstato jo atsakomybėn pareiškė kaltinamojo sesuo D. S.. Vertindamas laiduotojos, D. S., asmenines savybes, galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, teismas atsižvelgia į tai, kad V. S. ir D. S. artimai bendrauja. D. S. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere, vadovų charakterizuojama teigiamai (8 t. b. l. 120-121,123). D. S. praeityje neteista (8 t. b. l. 117). Iš jos parodymų teismui matyti, kad D. S. pasirengusi padėti broliui, gali jam daryti teigiamą įtaką. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad D. S. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, esantis autoritetu kaltinamajam ir turintis galimybę jam daryti teigiamą įtaką.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę, teismas sprendžia, kad kaltinamajam V. S. yra pagrindas taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes yra nustatytos visos tam būtinos sąlygos ir pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl kaltinamasis V. S. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą be užstato laiduotojos D. S. atsakomybėn. Baudžiamoji byla kaltinamojo V. S. atžvilgiu nutrauktina.

Pažymėtina, jog užstatas skiriamas tuo atveju, kai manoma, kad jį taikant bus labiau užtikrintas tinkamas laidavimo vykdymą ir padidės asmens motyvacija tinkamai elgtis. Nagrinėjamu atveju V. S. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, jokių administracinių nusižengimų, susijusių su žala žmogaus sveikatai, nėra padaręs, todėl yra pagrindas manyti, kad vien ikiteisminio tyrimo atlikimas, teisminis procesas bei atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, žinant, kokiais atvejais jis gali būti panaikintas, V. S. turės teigiamos įtakos. Teismo įsitikinimu, V. S. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikant užstatą, neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Baudžiamojoje byloje nukentėjusiojo N. G. atstovas advokatas Petras Lileika pateikė 2000,00 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti , priteisiant solidariai iš J. G. ir V. S. (8 t. b. l. 65-68).

Baudžiamojoje byloje nukentėjusios V. R. atstovas advokatas R. L. pateikė 4000,00 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, priteisiant iš J. G. – 1000,00 Eur, V. S. – 3000,00 Eur. (8 t. b. l. 55-58)

Baudžiamojoje byloje nukentėjusiojo G. G. atstovas advokatas S. P. pateikė 2500,00 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, priteisiant iš J. G. – 1500,00 Eur, V. S. – 1000,00 Eur. (8 t. b. l. 81-83)

Baudžiamojoje byloje nukentėjusiojo D. G. atstovas advokatas S. M. pateikė 500,00 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, priteisiant iš J. G. (8 t. b.l.106-108)

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsniu, 6.251 straipsnio 2 dalimi, kitomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normomis bei atsižvelgdamas į teismų praktiką. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. įpareigoja teismą, nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai. Teisės aktuose sveikata yra siejama ne tik su ligų ar fizinių defektų nebuvimu, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove. Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnio, Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 1 straipsnio nuostatomis ir Pasaulio sveikatos organizacijos pateiktu psichikos sveikatos apibrėžimu bei kitų teisės aktų, kuriuose apibrėžiamos ligos ir kiti sveikatos sutrikimai, nuostatomis, teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo gali būti įgyvendinama siejant neturtinę žalą ne tik su fiziniais defektais, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove.

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. CK nėra nustatytas konkretus atlygintinos neturtinės žalos minimumas ar maksimumas, todėl neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Taigi, teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tad teismas dėl materialinės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio turi spręsti aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes, atsižvelgti ir į individualias nukentėjusiojo savybes. Neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo paties išgyventų emocijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2008). Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką tai turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Asmens sveikata, kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena, suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius išgyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes. Esant sveikatos sutrikdymui, vertinamas jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-139/2016). Kartu pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 3K-3-371/2003, 3K-3-103/2009, 2K-181/2010 ir kt.). Tačiau negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Neturtinės žalos atlyginimo funkcija – ne turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė – tai asmens patirtų fizinių ir dvasinių išgyvenimų „sušvelninimas“, santykinis pažeistos psichinės ir fizinės gerovės atkūrimas, satisfakcijos nuskriaustajam suteikimas.

Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiųjų sveikata po įvykio stipriai nepablogėjo, neliko ilgalaikių liekamųjų reiškinių, nereikėjo sistemingos ir nuolatinės medikų pagalbos. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, o taip pat ir į kaltininkų kaltę, jų turtinę padėtį (darbingi asmenys, V. S. dirbantis ir gaunantis pajamas, J. G. darbinga, bet nedirbanti), į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, bei teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad po 600,00 eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimas kiekvienam nukentėjusiajam yra pakankama satisfakcija už jų patirtus neigiamus išgyvenimus. Baudžiamojoje byloje nukentėjusiojo N. G. atstovas advokatas Petras Lileika pateikė 2000,00 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, priteisiant solidariai iš J. G. ir V. S. (8 t. b. l. 65-68). Teismas mano, kad solidari atsakomybė negalima, todėl N. G. atžvilgiu J. G. ir V. S. atsako subsidiariai. Taip pat byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad V. S. civilinio ieškinio padengimui sumokėjo N. G. – 300,00 eurų, V. R. - 400,00 eurų ir G. G. – 300,00 eurų. J. G. civilinio ieškinio padengimui sumokėjo D. G. – 100,00 eurų, N. G. - 100,00 eurų, G. G. - 100,00 eurų, V. R. - 100,00 eurų. Atsižvelgiant į šią aplinkybę priteistinos sumos mažintinos.

Ikiteisminio tyrimo metu J. G. buvo paskirtos kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos galioti, o pradėjus bausmės vykdymą, panaikintinos.

Ikiteisminio tyrimo metu V. S. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina galioti, o pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį turi teisę nuspręsti iš jo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, spręsdamas išlaidų advokato pagalbai apmokėti klausimą, atsižvelgia į anksčiau aptartą kaltinamojo turtinę padėtį, padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, sunkumą, kaltės pobūdį, nukentėjusioms padarytos žalos pobūdį ir dydį, bylos sudėtingumą, jos trukmę, taip pat į suteiktos teisinės pagalbos kompleksiškumą.

Nukentėjusius mažamečius N. G., V. R., D. G. ir G. G. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu atstovavo advokatai Tomas L. P., R. L., S. M. ir G. P.. Teismui pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodyta, kad patirtos išlaidos atstovaujant nukentėjusius yra 1295,83 Eur (2024-12-12 pažyma), 797,48 Eur (2025-01-28 pažyma), 872,99 Eur (2025-01-31 pažyma). Iš pateiktų duomenų matyti, jog šią prašomą priteisti sumą sudaro procesinių prašymų teismui rengimas, atstovų laiko sąnaudos rengiantis bylos nagrinėjimui teisme, dalyvavimas teismo posėdžiuose ir pasirengimas jiems. Įvertintina tai, kad J. G. šiuo metu nedirba, nekilnojamojo turto neturi, V. S. dirba, bet pajamos nėra didelės, byloje pareikšti civiliniai ieškiniai. Tokios aplinkybės, teismo nuomone, rodo esant sunkią kaltinamųjų turtinę padėtį, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos (2 966,30 Eur), susidariusios dėl nukentėjusiųjų atstovavimo bylos nagrinėjimo metu, iš J. G. ir V. S. nepriteistinos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktiniai įrodymai – 7 vnt. kompaktinių plokštelių – paliktinos saugoti prie baudžiamosios bylos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, 297 straipsniu, 302-308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. G. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 163 straipsnį ir nubausti 1 (vieniems) metams laisvės apribojimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 ¹ straipsnio 1,2 dalimis paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo.

Per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Iki bausmės vykdymo pradžios J. G. palikti galioti kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, o pradėjus bausmės vykdymą, kardomųjų priemonių netaikyti.

V. S., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą be užstato laiduotojos D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn.

Nustatyti laidavimo terminą – 1 (vienerius) metus, skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Baudžiamąją bylą V. S. atžvilgiu nutraukti.

Iki bausmės vykdymo pradžios V. S. palikti galioti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o pradėjus bausmės vykdymą, kardomosios priemonės netaikyti.

G. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), 500,00 Eur (penkis šimtus eurų).

G. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), 300,00 Eur (tris šimtus eurų).

Nepriteisti iš J. G. ir V. S. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų 2 9966,30 Eur išlaidų dėl nukentėjusiems teiktos antrinės teisinės pagalbos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus – 7 vnt. kompaktinių plokštelių – palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus Jonavoje.

Išaiškinti kaltinamiesiems, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.