- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-02-23
- Bylos Nr.
- 1-146-903/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24457-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gintaras Stonkus
- Kaltinamasis
- S. Š.
- Nukentėjusysis
- V. G.
- Nuteistasis
- S. Š.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
S.Š., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, nevedęs, teistas:
1) Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį ir 286 straipsnį subendrinta 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 3 metams;
2) Klaipėdos apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį galutine su 2013 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. kovo 20 d. nutartimi perkvalifikavus 2013 m. rugsėjo 10 d. nuosprendyje nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, į baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, ir paskyrus švelnesnę bausmę, kurią subendrinus su kitomis 2013 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis bei su 2015 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gegužės 29 d. nutartimi patvirtintas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2018 m. balandžio 30 d. nutarimas Nr. 91-133 taikyti nuteistajam S. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 9 mėn. 8 d. (skaičiuojant nuo 2018 m. balandžio 26 d.), įpareigojant per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, neišeiti iš namų nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nesilankyti baruose, kavinėse, restoranuose bei viešojo maitinimo įstaigose, prekiaujančiose alkoholiu. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. sausio 9 d. nutartimi probuojamojo S. Š. vykdoma priežiūra nutraukta prieš terminą, 2019 m. sausio 31 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro,
kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
jis 2020 m. birželio 22 d., apie 04.00 val., picerijoje ,, (duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrai su dviem nenustatytais asmenimis, kumščiu smogė V. G. į veidą, dėl to šis nugriuvo ant grindų, po ko visi trys, veikdami bendrai, spardė bei sudavė nenustatytą smūgių kiekį nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, tuo padarė dešinio paakio žaizdą, galvos skliauto minkštųjų audinių kraujosruvas – dešinio smilkinio, viršugalvio dešinės pusės ir kairio smilkinio – pakaušio srityje, trauminę subarachnoidinę hemoragiją (kraujo išsiliejimą po voratinkliu galvos smegenų dangalu) bei kelių nubrozdinimus, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis S. Š. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino, paaiškino, kad užėjo į barą išgerti alaus, susistūmė staliukus su kitais bare buvusiais asmenimis. Su vienu, kartu buvusiu asmeniu, susipažino grįždami nuo jūros, o su kitais susipažino bare. Kažkuriuo metu prasidėjo konfliktas. Negali pasakyti, kuris sudavė pirmas, bet pripažįsta, kad sudavė kumščiu nukentėjusiajam, ir, kiek pamena, kartu nugriuvo. Po to su kitais asmenimis nukentėjusįjį spardė. Kuris iš jų buvo agresyviausias nukentėjusiojo atžvilgiu, pasakyti negali. Kodėl tie du nenustatyti asmenys prisijungė prie smurtinių veiksmų, pasakyti taip pat negali. Jie tikrai nebuvo susitarę mušti nukentėjusiojo, viskas įvyko staiga. Nukentėjusysis buvo sužalotas, matėsi kraujas, jis buvo sąmoningas, sėdėjo ant kėdės. Buvo atvažiavusi greitoji. Paskui atvažiavo policijos pareigūnai ir jį išsivežė, kadangi jis pasiliko, o kiti du pabėgo. Nori atsiprašyti nukentėjusiojo.
Iš nukentėjusiojo V. G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio tvarka paskelbtų matyti, kad 2020 m. birželio 21 d., apie 23.00 val., būdamas neblaivus atėjo į piceriją ,,(duomenys neskelbtini)”, esančią (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, atsigerti alaus. Būdamas picerijoje ir gerdamas alų, pamatė savo seną pažįstamą O. T., apie 43 metų amžiaus, sėdintį su mergina, kurios duomenų jis nežino. Nuėjo prie O. T. staliuko pasisveikinti su juo ir pasikalbėti. Atsisėdo prie O. T. staliuko ir kartu gėrė alų, kalbėjosi. Šalia jų staliuko sėdėjo trijų vaikinų ir dviejų merginų kompanija. Po kiek laiko minėta kompanija jį, O. T. ir jo draugę pasikvietė prie savo staliuko. Jie visi trys draugiškai prisijungė prie minėtos kompanijos. Iš pradžių visi draugiškai bendravo, vartojo alkoholinius gėrimus. Po kiek laiko O. T. draugė išvažiavo į namus. Su minėta kompanija liko jis kartu su O. T.. Kadangi tą kartą jis išgėrė nemažai alkoholių gėrimų, tai visų tiksliai aplinkybių neprisimena. Kiek prisimena, iš minėtos kompanijos vaikinų pusės prasidėjo agresyvus elgesys. Jei neklysta, kažkuris iš šios kompanijos vaikinų nuspyrė jo pažįstamo O. T. ramentą. Kas vyko toliau, jis nelabai prisimena. Prisimena, kad vienas vaikinas, kuris tada buvo prisistatęs vardu N., ranka sudavė jam pirmą smūgį į veido sritį, po ko jis nugriuvo ant grindų. Jam bandant atsikelti, ne mažiau kaip šešis smūgius pajuto į pakaušio sritį, po ko neteko sąmonės. Jis nematė asmens, kuris jam sudavė į pakaušio sritį. Atsipeikėjo greitosios pagalbos automobilyje. Todėl, kas vyko toliau, neprisimena. Vaikinas, kuris jam sudavė pirmą smūgį, buvo apie 30 metų amžiaus, apie 1.88 cm. ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, trumpai kirptų plaukų be išskirtinių požymių. Antras vaikinas buvo apie 25 metų amžiaus, smulkaus kūno sudėjimo, apie 1.75 cm. ūgio, trumpai kirptų plaukų, daugiau jo bruožų neįsidėmėjo. Trečias vaikinas buvo apie 35 metų amžiaus, apie 1.80 cm. ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, daugiau jo bruožų neįsidėmėjo. Kiek prisimena, jis buvo prisistatęs vardu Giedriumi. Merginos buvo prisistačiusios S. ir V. vardais. Merginų požymių neįsidėmėjo, jų apibūdinti negali. Po muštynių jis jokių savo daiktų nepasigedo. Turtinė žala jam nepadaryta. Muštynių metu jokio rankinio laikrodžio ir žiebtuvėlio neturėjo (1 t., 26-29 b. l.).
Iš liudytojo O. T. BPK 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2020 m. birželio mėnesį, tikslios datos neprisimena, vėlai vakare buvo picerijoje ,,(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Buvo kartu su mergina, kurios duomenų tikslių nežino, nes buvo neseniai su ja susipažinęs. Su mergina sėdėjo picerijos lauko terasoje. Alkoholinių gėrimų jis nevartojo. Po kažkiek laiko prie jų staliuko priėjo senas jo pažįstamas V. G., su juo susipažino studijų laikais ir ilgą laiką buvo nesimatę. V. G. prisėdo prie jų staliuko ir jie pradėjo bendrauti. Jiems trims bendraujant, mergina, su kuria tuo metu buvo, išvažiavo į namus, o jis pasiliko toliau bendrauti su V. G.. Netoli jų prie vieno staliuko sėdėjo viena pora, kuri pasiūlė jų staliuką ir dar vieną staliuką, prie kurio sėdėjo du vaikinai ir viena mergina su vaiku, sustumti į bendrą vieną stalą ir pabendrauti. Niekas neprieštaravo ir tris staliukus sustūmė į vieną bendrą stalą. Kiek prisimena, asmenys vartojo alkoholinius gėrimus, pagrinde visi gėrė alų. Sėdint prie stalo, V. G. pagrinde bendravo su merginomis, o vienas vaikinas iš kompanijos galimai dėl to pradėjo pavydėti ir pradėjo V. G. sakyti, ko jis lenda prie merginų. V. G. ramiai reagavo į šiuos žodžius, paklausė, o kodėl negali bendrauti. Tada šis vaikinas dar labiau susinervino ir atsistojęs nuo stalo priėjo prie V. G., jį pastūmė ir jie pradėjo stumdytis. Besistumdydami jie užkliuvo už jo kėdės, dėl ko jis su kėde nugriuvo ant grindų. Vienas vaikinas iš šios kompanijos padėjo jam atsisėsti, kadangi yra neįgalus ir vaikšto su ramentu, jam buvo sunku atsikelti pačiam. Atsisėdęs ant kėdės, atsisuko į V. G. pusę ir pamatė jį gulintį ant nugaros ir už kaklo apkabinus laikantį minėtą vaikiną, kad jį sutramdytų ir jis nesimuštų, tačiau vaikinas, norėdamas ištrūkti iš V. G. glėbio, kumščiais smūgiavo į jį. Į kurias vietas tiksliai smūgiavo, pasakyti negaliu. Tada prie V. G. priėjo kitas vaikinas nuo jų staliuko ir pradėjo V. G. spardyti. Į kurias vietas spardė, jis tiksliai nematė. Visas veiksmas vyko jam už nugaros, todėl ištisai viso įvykio jis nematė. Kai jis su kėde atsisuko į V. G. pusę, pamatė, kad jis pilvu guli sumuštas prie terasos tvoros ir jam galvą spardo minėti du vaikinai, kiek kartų spyrė tikrai negali pasakyti. Tada prie V. G. priėjo trečiasis vaikinas nuo jų staliuko ir jis kelis kartus spyrė V. G., bet kur tiksliai, pasakyti negali. Trečiasis vaikinas buvo vyriausias iš minėtų vaikinų. Jis supratęs, kad V. G. prarado sąmonę, atitraukė tuos du vaikinus ir pradėjo žadinti V. G.. V. G. sunkiai atsigavo. Kiek prisimena, picerijos padavėja atnešė kėdę ir tas trečiasis vaikinas V. G. pasodino ant kėdės. Netrukus atvažiavo greitoji su policija. Greitoji V. G. išvežė į ligoninę. Kur pasišalino minėti asmenys, kurie sumušė V. G., jis nematė. Bijojo, kad ir jie jo nesumuštų. Stengėsi ramiai sėdėti ir neatkreipti į save dėmesio, kol pasibaigs šis įvykis. Kas iškvietė pagalbą, jis nežino. Kai išvyko policija, į piceriją grįžo du vaikinai, kurie sumušė V. G.. Tai buvo pirmasis vaikinas, kuris pradėjo muštynes ir antrasis vaikinas, kuris antras priėjo prie V. G. ir pradėjo jį spardyti. Jie atsisėdo prie kito staliuko ir toliau gėrė alų. Paskui jis išsikvietė taksi ir išvažiavo į namus. Nei vieno asmens iš minėtų asmenų jis nepažįsta. Jis neprisimena, kaip jie vienas į kitą tą kartą kreipėsi. Prisimena, kad viena mergina, jei neklysta, buvo vardu S. S. buvo apie 35 metų amžiaus, šviesių plaukų (blondinė). Kiek suprato, S. buvo pora su trečiuoju vaikinu. Trečiasis vaikinas buvo apytiksliai apie 40-45 metų amžiaus, apie 1,75 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, be išskirtinių požymių. Kita mergina buvo apie 25 metų amžiaus, šviesių plaukų. Kaip suprato, ji buvo pora su pirmuoju vaikinu, kuris pradėjo muštynes. Suprato, kad ši pora turi vaiką ir gyvena netoli ,, (duomenys neskelbtini)“, nes prieš tai, kol dar nebuvo pakviesti prie bendro staliuko, jie buvo su vaiku ir paskui ši mergina vaiką nuvedė greičiausiai į namus, nes netrukus sugrįžo. Šis pirmasis vaikinas buvo apie 25 metų amžiaus, plikai skustas, apie 1,70-1,75 cm. ūgio, vidutinio kūno sudėjimo. Antrasis vaikinas buvo apie 25 metų amžiaus, tamsių trumpai kirptų plaukų, apie 1,80 cm. ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, be išskirtinių bruožų. Visus asmenis greičiausiai galėtų atpažinti. Jam dėl šio įvykio jokia žala nepadaryta. Jo niekas nemušė ir jokių daiktų iš jo niekas nepaėmė (1 t., 40-43 b. l.).
Iš liudytojos M. G. BPK 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad ji dirba picerijoje ,, (duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pamainos vadybininke. 2020 m. birželio mėnesį, tikslios datos neprisimena, apie 03.00-04.00 val., dirbant minėtoje picerijoje, prisimena, kad lauko terasoje prie trijų skirtingų staliukų sėdėjo trys atskiros kompanijos. Paskui šios kompanijos susistūmė stalus į vieną bendrą stalą ir visi kartu prie jo prisėdo. Ji iš šios kompanijos nepažįsta nei vieno asmens. Iš pradžių matė, kad jie visi draugiškai sėdėjo prie stalo, bendravo ir vartojo alkoholinius gėrimus. Šioje kompanijoje buvo dvi merginos ir penki vyriškiai. Dėl ko tarp vyriškių prasidėjo konfliktas, ji nežino ir šio konflikto ji negirdėjo. Ji tik pamatė, kaip terasoje ant žemės gulėjo vyriškis, apie 40-45 metų amžiaus, stambaus kūno sudėjimo, trumpai kirptų plaukų, pražilęs, kurį spardė trys vaikinai iš tos pačios kompanijos. Nukentėjusį asmenį spardę vaikinai buvo visi jaunesni, apie 30 metų amžiaus. Visi trys vaikinai spardė nukentėjusįjį į įvairias kūno vietas, galvą, konkrečiai negali pasakyti, kuris vaikinas, kur konkrečiai spyrė nukentėjusiajam. Ji pamačius muštynes nubėgo nuspausti mygtuką apsaugai iškviesti. Pamačiusi, kad vyriškis guli be sąmonės, iškvietė greitąją. Netrukus atvyko greitoji su policija. Greitoji nukentėjusįjį išvežė į ligoninę. Du vaikinai, spardę nukentėjusįjį, su viena mergina pasišalino, o vienas vaikinas su mergina pasiliko. Su nukentėjusiuoju prieš tai buvęs vyriškis, kuris buvo su ramentu, jis liko sėdėti prie stalo ir jis išvis nesikišo į muštynes. Atvykusiems pareigūnams papasakojo, ką matė, ir jie užsirašė jos duomenis. Jų apsaugos darbuotojai muštynių nematė, nes jie atvyko po muštynių ir, jei neklysta, jau buvo atvykusi policija su greitąja. Kas pareigūnams perdavė vyrišką laikrodį su žiebtuvėliu, ji neprisimena. Vaikinus, kurie sumušė nukentėjusįjį greičiausiai atpažintų (1 t., 46-49 b. l.).
Iš Policijos įvykio išklotinės ROIK 0120000327995 (BIRT ataskaitų žiūryklė) matyti, kad pranešėja „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja nurodė, jog „(duomenys neskelbtini)“ „Č. P.“ susimušė du asmenys, vienam 35 m., reikalinga GMP. Abu įvykio dalyviai vietoje (1 t., 17-19 b. l.).
Iš 2020 m. birželio 22 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariato vyriausiojo patrulio A. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad užfiksuotos V. G. 2020 m. birželio 22 d. nesunkaus sveikatos sutrikdymo sukėlimo aplinkybės (1 t., 20-21 b. l.).
Iš 2020 m. rugpjūčio 12 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką bei foto lentelių matyti, kad liudytoja M. G. atpažino S. Š. kaip vyriškį spardžiusį nukentėjusįjį (1 t., 50-56 b. l.).
Iš 2020 m. birželio 29 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką bei foto lentelių matyti, kad nukentėjusysis V. G. atpažino S. Š. kaip asmenį, kuris sudavė jam pirmą smūgį į veido sritį (1 t., 63-66 b. l.).
Iš 2020 m. spalio 6 – 2020 m. spalio 7 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti policijos pareigūnų „Body“ kamerų įrašai. Atsidarius įrašą pavadinimu: ,,2020_0622_040435_042“ matoma kaip į įvykio vietą vyksta policijos pareigūnai. Įvykio vietoje yra atvykusi GMP. Pareigūnai nueina į picerijos terasą, kurioje matosi asmenys. Vienas vyriškis sėdi ant kėdės, kurio veidas yra sužalotas, ant jo rūbų matyti raudonos spalvos dėmės. Pareigūnas paklausia kas atsitiko, mergina atsako, jog susimušė, pareigūnas pasiteirauja, kas su kuo, mergina pasakoja, kad dingo aukštas, vienas ir antras, tokie tamsiaplaukiai, pareigūnas pasiteirauja, ar dviese vieną sumušė, paskui pasiteirauja, ar kažkam tie asmenys pažįstami, girdimi kaip vaikinas ir mergina pasako ne. Greitosios medicinos darbuotoja išsiveda nukentėjusį vyriškį. Pareigūnas paprašo nurodyti asmenų konkretesnius požymius. Girdisi kaip mergina nurodo, kad buvo panašaus kaip pareigūno ūgio, rudų plaukų, abu buvo rudų plaukų, tarp 30-40 metų amžiaus, vienas buvo su šviesiaplauke moterimi, panašaus apie 40 metų amžiaus, paskui mergina pasitikslina ir nurodo, kad nebuvo šviesiaplaukės moters, vienas buvo apsirengęs šortus su „maike“, o kitas džinsus su „maike“, abu buvo su tamsiai mėlynos spalvos marškinėliais. Mergina nurodo, kad iš pradžių asmenys buvo atskirai, o paskui į vieną kompaniją suėjo. Pareigūnas išeina iš picerijos terasos. Vaizdo kamera išsijungia/užsidengia. Girdisi kaip pareigūnas kalbasi su vyriškiu (kaip nustatyta, kad S. Š.) ir klausia pastarojo, kas įvyko, vyriškis nurodo, jog buvo konfliktas. Vaizdo kamera atsidengia. Matoma, kaip prie S. Š. prieina mergina, kuri nurodo, kad čia yra jos brolis, jo nebuvo, jis buvo su ja. Pareigūnas pasiteirauja S. Š., kas buvo rankai. Matosi sužalota S. Š. rankos alkūnė. Pareigūnas nurodo S. Š. eiti iki padavėjos ir klausia dėl ko sukonfliktavo. S. Š. nurodo, kad buvo konfliktas, kad jį kaimiečiu visaip išvadino. Pareigūnas atsiveda S. Š. prie padavėjos ir kitų asmenų ir pasiteirauja, ar šis dalyvavo. Girdisi kaip mergina, prisistačiusi S. Š. seserimi, nurodo, kad jo nebuvo. Picerijos darbuotoja nurodo, kad pagrinde buvo kitas asmuo, bet jis išėjo. Pareigūnas pasiteirauja, ar antras buvo, mergina, prisistačiusi S. Š. seserimi, pasakoja, kad jie visi kartu gėrė, S. Š. pasakoja, kad jį kaimiečiu išvadino, toliau neina suprasti ką sako, pareigūnas pasiteirauja, o tai kas sudaužė asmenį, S. Š. nurodo, jog jis biški ,,įkniso“ nemeluos ir paskui išėjo, toliau neina suprasti ką sako, pareigūnas nurodo, kad sužalojimai asmeniui nejuokingi. Pareigūnas prieina arčiau prie vienos merginos ir picerijos darbuotojos, kurių paklausia, ar šis vyriškis dalyvavo, girdima, kaip mergina nurodo, kad pagrinde buvo tas vienas, bet matė kaip šis prašė vandens atnešti nukentėjusiajam. Mergina su picerijos darbuotoja nurodo, kad pačios nieko nematė, o tik pabaigą matė. Atsidarius įrašą pavadinimu: ,,2020_0622_040651_007“ matosi, kad pareigūnai yra picerijos lauko terasoje ir bendrauja su asmenimis. Matosi GMB darbuotoja, stovinti prie vyriškio, sėdinčio ant kėdės, kurio veidas yra sužalotas, ant jo rūbų matyti raudonos spalvos dėmės. Netrukus GMP darbuotoja išsiveda sužalotą vyriškį. Vienas pareigūnas eina kartu su jais. Paskui pareigūnas grįžta atgal į picerijos terasą. Atsidarius įrašą pavadinimu: ,,2020_0622_040935_043“ matosi kaip pareigūnas picerijos terasoje bendrauja su mergina ir picerijos darbuotoja, kuri pasakoja, jog matė, kad čia atsigulė, trenkė. Mergina pasakoja, kad jis dar sėdėjo, dar prašė vandens atnešti ir visą kitą. Pareigūnas pasiteirauja merginų, ar turi savo dokumentus ir nurodo kitam pareigūnui užsirašyti picerijos darbuotojos duomenis. Atsidarius įrašą pavadinimu: ,,2020_0622_0411515_008“ matosi, kaip pareigūnai yra picerijoje. Šalia stovi vyriškis, kuris kaip nustatyta yra S. Š., bei šalia stovinčius kitus asmenis. Atsidarius įrašą pavadinimu: ,,2020_0622_041232_009“ matosi kad pareigūnas yra picerijoje. Jam picerijos darbuotoja pateikia savo dokumentą, kuriuos pareigūnas užsirašo. Paskui matosi, kaip pareigūnas išeina iš picerijos. Atsidarius įrašą pavadinimu: ,,2020_0622_041413_010“ matosi, kaip pareigūnas lauke prie tarnybinio automobilio bendrauja su vyriškiu, kuris kaip nustatyta yra S. Š.. S. Š. įsodinamas į tarnybinį automobilį (1 t., 71-73 b. l.).
Iš 2020 m. spalio 22 d. daiktų apžiūros protokolo bei foto lentelių matyti, kad buvo pažiūrėtas Paketas Nr. 437542, kuriame yra vyriškas rankinis laikrodis ,, (duomenys neskelbtini)." su žalios spalvos žiebtuvėliu. Laikrodžio korpusas yra ovalios formos, kuriame matome užrašą ,,Antoneli". Laikrodis yra mechaninis. Laikrodžio apyrankė yra nutrūkusi. Apyrankė iš vienos pusės yra juodos spalvos, o iš kitos rudos spalvos. Ant apyrankės matome užrašą ,, (duomenys neskelbtini)". Žiebtuvėlis yra plastikinis, žalios spalvos. Ant žiebtuvėlio matosi užrašas ,, (duomenys neskelbtini)“ (1 t., 75-78 b. l.).
Iš 2020 m. liepos 20 d. valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. G. nustatyti sužalojimai: dešinio paakio žaizda, galvos skliauto minkštųjų audinių kraujosruvos-dešinio smilkinio, viršugalvio dešinės pusės ir kairio smilkinio – pakaušio srityje, trauminė subarachnoidinė hemoragija (kraujo išsiliejimas po voratinklinio galvos smegenų dangalu) bei kelių odos nubrozdinimai (1 t., 96-97 b. l.).
Tuo būdu byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais patikimai nustatyta, jog kaltinamasis S. Š. 2020 m. birželio 22 d., apie 04.00 val., picerijoje ,,(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrai su dviem nenustatytais asmenimis, kumščiu smogė V. G. į veidą, dėl to šis nugriuvo ant grindų, po ko visi trys, veikdami bendrai, spardė bei sudavė nenustatytą smūgių kiekį nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, tuo padarė dešinio paakio žaizdą, galvos skliauto minkštųjų audinių kraujosruvas – dešinio smilkinio, viršugalvio dešinės pusės ir kairio smilkinio – pakaušio srityje, trauminę subarachnoidinę hemoragiją (kraujo išsiliejimą po voratinkliu galvos smegenų dangalu) bei kelių nubrozdinimus, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Taigi kaltinamojo S. Š. kaltė dėl nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko
Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis S. Š. bei nukentėjusysis V. G. teismui pateikė prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.
BK 38 straipsnio 1 dalies 1 – 4 punktuose yra numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir, 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad BK 38 straipsnyje numatyta tik galimybė užbaigti baudžiamąjį procesą bylos nutraukimu atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai reiškia, kad, net ir esant BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytoms sąlygoms, teismas gali netenkinti kaltinamojo prašymo nutraukti baudžiamąją bylą ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kiekvienu atveju sprendimas turi būti priimamas įvertinus ne tik BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų buvimą, bet ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Šio klausimo sprendimui turi reikšmę baudžiamosios bylos aplinkybių visumos, susijusios su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, įvertinimas (kasacinė nutartis 2K-565/2012). Motyvuoti asmens atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės teismas turi įvertindamas atsakomybę lengvinančias aplinkybes (atvyko ir prisipažino, nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti nusikaltimą ar kt.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat kaltininko asmenybę, jo elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, veikos padarymo metu (teistumo nebuvimas, teigiamas socialinis elgesys, kritinis požiūris vertinant padarytą nusikalstamą veiką bei pastangos sušvelninti ja sukeltus padarinius ir pan.), taip pat įvertindamas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarinių sunkumą (kasacinė nutartis 2K-77/2012).
Teismo nuomone, šioje baudžiamojoje byloje nėra BK 38 straipsnyje išvardytų sąlygų visumos.
S. Š. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnio 1 dalis), dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino, su nukentėjusiuoju susitaikė. Kaltinamasis teistas 2 kartus, abu kartus už smurtines veikas. Naują nusikalstamą veiką S. Š. padarė po bausmės atlikimo praėjus 1 metams 6 mėnesiams, susiklosčius panašioms aplinkybėms, už kurias S. Š. nuteistas realiomis laisvės atėmimo bausmėmis, pradžioje jas atidedant, o paskutiniu nuosprendžiu jau pasiunčiant realiai atlikti bausmę ir vėlgi apsvaigęs nuo alkoholio, o tai paneigia kaltinamojo S. Š. deklaruojamas aplinkybes, jog būdamas laisvėje jis gali pasitaisyti ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų, be to, kaltinamasis yra ne kartą baustas administracine tvarka už eismo įvykio sukėlimą, alkoholio vartojimą po eismo įvykio bei už neblaivaus pasirodymą viešojoje vietoje, ir nors yra nustatyta S. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, be to, dar susitarė dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo, tačiau yra nustatytos net trys jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, veikdamas bendrai su dviem nenustatytais asmenimis bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9, 13 punktai). Teismo vertinimu, šios aplinkybės rodo didesnį S. Š. ir jo padaryto nusikaltimo pavojingumą visuomenei, duoda pagrindą manyti, kad jo padaryta inkriminuota veika nėra atsitiktinis jo neigiamas poelgis, jog tai dėsningas jo elgesio padarinys dėl susiformavusios neigiamos orientacijos visuomenėje, visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų. S. Š. nekeičia savo elgesio, išvadų iš jam anksčiau paskirtų bausmių nepadarė ir toliau daro naujas iš esmės analogiškas nusikalstamas veikas. Taigi, paminėtų aplinkybių visuma pagrindžia manymą, kad bausmės tikslai, nubaudimo ir prevenciniai, nesant pakankamai nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių duomenų, taikant BK 38 straipsnyje įtvirtintą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą nebus pasiekti. Vien tai, jog nuteistasis ir nukentėjusysis susitaikė, nėra besąlygiškas pagrindas taikyti BK 38 straipsnio nuostatas. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius nėra kaltininko teisė, kuri turi būti įgyvendinta besąlygiškai, neatsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos tikslus, motyvus bei kitas aplinkybes. Šiuo atveju nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje negalima daryti neabejotinos išvados, kad S. Š., šiuo metu gyvendamas su moterimi, kuri laukiasi, dirbdamas ir darbdavio charakterizuojamas teigiamai, vėl susiklosčius panašiai konfliktinei situacijai (kaip jau ne kartą buvo), nepadarys naujos panašaus pobūdžio nusikalstamos veikos, todėl BK 38 straipsnio nuostatos jo atžvilgiu negali būti taikomos.
Taigi nesant būtinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, sąlygų, kaltinamojo S. Š. atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio nuostatas nėra pagrindo, todėl prašymas atleisti S. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, atmestinas.
Dėl bausmės
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.
Kaltinamojo S. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrai su dviem nenustatytais asmenimis, būdamas recidyvistu bei apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9, 13 punktai).
Kaltinamasis S. Š., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bei veikdamas bendrai su dviem nenustatytais asmenimis, padarė vieną nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, iki jo padarymo jau būdamas ne kartą teistas už viešosios tvarkos pažeidimus bei kitas nusikalstamas veikas realiomis laisvės atėmimo bausmėmis, pradžioje jas atidedant, o paskutiniu nuosprendžiu jau pasiunčiant realiai atlikti bausmę, po bausmės atlikimo praėjus 1 metams 6 mėnesiams, kas rodo, kad kaltinamasis iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro ir tokiu savo elgesiu demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų bei stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią, piktybinį polinkį daryti priešingus teisei veiksmus. Kita vertus, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, su nukentėjusiuoju susitaikė, jis jam atleido, dirba, gyvena su sugyventine, kuri laukiasi vaiko. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus griežčiausią BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nustatant artimą sankcijos vidurkiui jo dydį. Laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, kadangi manytina, jog bausmės tikslai S. Š. atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir jį galima taisyti neizoliuojant nuo visuomenės, įpareigojant S. Š. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje, neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tarp jų ir alkoholio, taip pat skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Dėl daiktų
Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo priimtas nutarimas paketą Nr. 437542 su vyrišku rankiniu laikrodžiu „(duomenys neskelbtini)“ bei žalios spalvos žiebtuvėliu perduoti saugoti į Klaipėdos apskrities VPK daiktų saugojimo sandėlį (1 t., 82-84 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad tiek nuketėjusysis V. G., tiek liudytoja M. G. nurodė, jog nežino kieno tai daiktai, be to, 2020 m. spalio 19 d. prokurorė S. L. nutarimu nutarė atskirti ikiteisminį tyrimą dėl dviejų nenustatytos asmenybės įtariamųjų į kitą ikiteisminio tyrimo bylą Nr. 01-1-42155-20, todėl daiktai - vyriškas rankinis laikrodis „(duomenys neskelbtini)“ bei žalios spalvos žiebtuvėlis voke, perduotini saugoti prie išskirtos ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-42155-20, nes minėti daiktai gali būti kitų asmenų, kurių atžvilgiu ikiteisminio tyrimo byla išskirta.
Dėl civilinio ieškinio
Civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinės ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 833,14 Eur turtinės žalos, susijusios su nukentėjusiojo V. G., kurį sužalojo kaltinamasis S. Š., gydymu, atlyginimo (1 t., 107-109 b. l.). Šis civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, kadangi pagrįstas gydymo paslaugų apskaitos išrašais, kurių turiniu nėra pagrindo abejoti, be to, kaltinamasis S. Š. sutiko su ieškinio suma, kuri priteistina iš kaltinamojo S. Š..
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
S. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. Š. paskirti galutinę vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 8 ir 10 punktais, galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant S. Š. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tarp jų ir alkoholio.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, S. Š. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dešimties mėnesių dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.
S. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktus - vyrišką rankinį laikrodį „(duomenys neskelbtini)“ bei žalios spalvos žiebtuvėlį voke, saugomus Klaipėdos apskrities VPK (2020 m. spalio 26 d. kvitai B serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), perduoti saugoti prie išskirtos ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-42155-20.
Civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai. Priteisti civilinei ieškovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai iš nuteistojo S. Š. 833,14 Eur (aštuonis šimtus trisdešimt tris eurus ir 14 euro centus) turtinės žalos atlyginimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.