Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Ginestra“ prašymą dėl kreditorinių reikalavimų tvirtinimo bankrutuojančios UAB „Rotonda“ bankroto byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja UAB „Ginestra“ kreipėsi į bankrutuojančios UAB „Rotonda“ bankroto administratorių UAB „Eurobankrotas“, prašydama įtraukti ją į bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą su 25 495,59 Lt kreditorinių reikalavimų (26–27 b. l.). Teigė, kad UAB „Rotonda“ skola pagal PVM sąskaitas faktūras sudarė 10 509,02 Lt, o delspinigiai – 14 986,57 Lt (28 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Šiaulių apygardos teismas 2012 m. gegužės 14 d. nutartimi iškėlė UAB „Rotonda“ restruktūrizavimo bylą (civilinė byla Nr. B2-332-154/2013).

2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi buvo patvirtinti UAB „Ginestra“ 13062,37 Lt finansiniai reikalavimai.

2013 m. gruodžio 11 d. nutartimi UAB „Rotonda“ restruktūrizavimo byla buvo nutraukta.

Šiaulių apygardos teismas 2014 m. sausio 14 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Rotonda“ (civilinė byla Nr. B2-564-368/2014).

Šiaulių apygardos teisme 2014 m. gegužės 15 d. gautas BUAB „Rotonda“ bankroto administratoriaus prašymas dėl įmonės kreditorinių reikalavimų tvirtinimo (1–7 b. l.).

Šiaulių apygardos teismas 2014 m. gegužės 19 d. nutartimi patvirtino UAB „Ginestra“ 12400,64 Lt kreditorinius reikalavimus, o klausimą dėl ginčijamų UAB „Ginestra“ kreditorinių reikalavimų (13 094,95 Lt) tvirtinimo nusprendė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka (8–13 b. l.).

Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiama teismo nutartis

CPK 176 straipsnio nuostatomis įtvirtinta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 26 straipsnio pirmos dalies nuostatas kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu (nesumokėti mokesčiai, kitos privalomosios įmokos, įsiskolinimas atleistiems darbuotojams), tvirtinami teismo nutartimi.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos konkrečius kreditorių reikalavimus tikrina teismas, kadangi kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet turi įtakos ir patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai ir proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja UAB „Ginestra“ savo reikalavimą grindžia laikotarpio nuo 2012-01-19 iki 2012-03-14 neapmokėtomis PVM sąskaitomis faktūromis, pagal kurias UAB „Rotonda“ skolos suma sudarė 10 509,02 Lt, taip pat 2006 m. vasario 15 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 06/128, sudarytos tarp UAB „Ginestra“ ir UAB „Rotonda“, 8.3 punktu, pagal kurį sutarties šalys susitarė, jog už uždelstus mokėjimus UAB „Rotonda“ mokės 0,2 proc. delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną (26– 64 b. l.). Pagal pareiškėjos UAB „Ginestra“ paskaičiavimą laikotarpio nuo 2012-01-19 iki 2012-03-14 delspinigių suma siekia 14 986,57 Lt (28 b. l.).

Pagal Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau ĮRĮ) 28 straipsnio 4 dalį nuo teismo nutarties nutraukti įmonės restruktūrizavimo bylą šio straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos visi susitarimai dėl kreditorių bendros reikalavimų sumos (jos dalies) atsisakymo, piniginės prievolės pakeitimo kita prievole ir dėl prievolių vykdymo terminų atidėjimo netenka galios, jeigu įmonė ir kreditoriai nesusitarė kitaip. Privalomosios įmokos, palūkanų ir netesybų skaičiavimas bei išieškojimai, išskyrus jau įvykdytus įsipareigojimus, atnaujinami nuo jų skaičiavimo sustabdymo pradžios ir skaičiuojami už restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir už nagrinėjimo teisme laikotarpį, taip pat panaikinami kreditorių reikalavimų atsisakymai. Ši straipsnio dalis taip pat taikoma ir restruktūrizavimo metu susidariusiems einamųjų įmokų įsiskolinimams.

Minėta, kad Šiaulių apygardos teismas 2013 m. gruodžio 11 d. nutartimi nutraukė UAB „Rotonda“ restruktūrizavimo bylą. Iš šios teismo nutarties turinio matyti, kad restruktūrizavimo byla buvo nutraukta kreditorių komiteto susirinkimui 2013 m. spalio 25 d. priėmus nutarimą, kuriuo pripažinta, jog yra netinkamai vykdomas restruktūrizavimo planas, t. y. restruktūrizavimo byla buvo nutraukta pagal ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punktą.

Esant prieš tai minėtam teisiniam reglamentavimui, akivaizdu, kad Šiaulių apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartis UAB „Rotonda“ restruktūrizavimo byloje, kuria buvo patvirtinti UAB „Ginestra“ 13062,37 Lt finansiniai reikalavimai, neturi nei res judicata, nei prejudicinės galios.

Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gegužės 19 d. nutartis UAB „Rotonda“ bankroto byloje, kuria buvo patvirtinti UAB „Ginestra“ 12 400,64 Lt kreditoriniai reikalavimai, kuriuos sudarė 10509,02 Lt skola pagal PVM sąskaitas faktūras ir 1891,62 Lt administratoriaus paskaičiuoti delspinigiai, įsiteisėjo. Taigi nagrinėjamu atveju keliamas klausimas tik dėl 13 094,95 Lt delspinigių dalies pagrįstumo.

Visų pirma, kaip teisingai pažymėjo bankroto administratorius, ieškiniams dėl delspinigių išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.). Pagal CPK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja. Administratoriui ginčijant 13 094,95 Lt delspinigius ir paskaičiavus 6 mėnesių delspinigius, teismas taiko šešių mėnesių senaties terminą reikalavimams dėl delspinigių.

Antra, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutartyje nustatyta sąlyga, jog, pirkėjui laiku neatsiskaičius, pardavėjas turi teisę pareikalauti mokėti delspinigius, lemia tai, kad delspinigiai skaičiuojami ne automatiškai, pirkėjui laiku neapmokėjus sąskaitos, bet pardavėjui pareikalavus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2004).

Pažymėtina, kad Šiaulių apygardos teismas 2014 m. birželio 2 d. įpareigojo pareiškėją UAB „Ginestra“ ir BUAB „Rotonda“ administratorių pateikti teismui duomenis, patvirtinančius aplinkybes, kad pareiškėja reikalavo iš UAB „Rotonda“ sumokėti pirkimo-pardavimo sutarties 8.3 punkte nurodytus 0,2 proc. delspinigius, pastarajai vėluojant atsiskaityti pagal PVM sąskaitas faktūras (14 b. l.).

BUAB „Rotonda“ bankroto administratorius nurodė, kad pagal įmonės apskaitos duomenis pareiškėja iki bankroto bylos UAB „Rotonda“ iškėlimo nereikalavo delspinigių (17 b. l.).

Pareiškėja UAB „Ginestra“ pateikė teismui prašymo kopiją, iš jos matyti, kad UAB „Ginestra“ prašė restruktūrizavimo administratoriaus UAB „Rotonda“ restruktūrizavimo byloje patvirtinti kreditorinį reikalavimą, kurį, be kita ko, sudarė 1018,05 Lt delspinigiai (20–21 b. l.).

Iš laikotarpio nuo 2012-01-19 iki 2012-03-14 PMV sąskaitų faktūrų matyti, kad jose išvardytos perkamos prekės ir jų kainos, nurodyti konkretūs apmokėjimo terminai, tačiau nenurodytos UAB „Rotonda“ mokėtinos delspinigių sumos, kurios atsirado neapmokėjus šių sąskaitų faktūrų iki nurodyto termino. Taigi pareiškėja nepateikė teismui buhalterinės apskaitos dokumentų, pagrindžiančių, kad, gaudama UAB „Rotonda“ įmokas, mažindavo ne tik pagrindinę skolą, bet ir įskaitydavo delspinigius. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių aplinkybes, kad pareiškėja skaičiavo ir reikalavo mokėti delspinigius, rašė raginimus ar tarpusavio suderinimo aktus su pretenzijomis dėl delspinigių ir pan. Todėl pareiškėjos vienašališkai apskaičiuoti delspinigiai nepatvirtina tarp sutarties šalių susiklosčiusios atsiskaitymo praktikos ir aplinkybių, jog pareiškėja taikė sutarties 8.3 punktą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. lapkričio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2010 pabrėžė, kad įmokų perskirstymo teise kreditorius turi pasinaudoti iš karto gavęs skolininko įmokas, nes priešingu atveju, kai įmokos yra skiriamos tik pagrindinei skolai apmokėti, o vėliau iš naujo skirstomos taip, kad pirmiausia būtų apmokėti delspinigiai, kreditorius elgiasi nesąžiningai. Tokios teismų praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (pvz., 2011 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1213/2011, 2011 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-628/2011).

Trečia, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Pažymėtina, kad teismų praktikoje nėra įtvirtinto konkretaus dydžio, kuris reikštų, kad netesybos atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, kiekvienu atveju bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, sprendžia, ar netesybos mažintinos. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutartinės netesybos yra civilinės atsakomybės forma, todėl teismas, vertindamas netesybų dydį ir jo atitiktį CK 6.73 straipsnio 2 daliai ir 6.258 straipsnio 3 daliai, turi atsižvelgti į civilinės atsakomybės kompensacinę prigimtį ir tikslus (visiškai ir teisingai kompensuoti kreditoriaus nuostolius), be to, nesumažinti netesybų tiek, kad būtų paneigtas sutarties laisvės principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant dėl konkrečių netesybų dydžio, atsižvelgtina į tokius kriterijus: sutarties dalyko vertę, sutartinių santykių pobūdį (komercinis ar nekomercinis), neįvykdytos prievolės terminą, priskaičiuotą delspinigių (netesybų) sumą, šalių sąžiningumą ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1190/2003). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad kriterijų sąrašas nėra baigtinis ir negali būti vertinama, kad suformuotoje praktikoje nustatytas konkretus priteisiamų netesybų tarifas. Taigi, kilus sutarties šalių ginčui dėl netesybų dydžio atitikties protingumo reikalavimams, vertintina ne sutarties sudarymo metu, o ginčo metu esanti situacija, teismų praktikoje nėra ir negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2010).

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, įvertinęs UAB „Rotonda“ negrąžintos skolos sumą (10 509,02 Lt) sprendžia, kad pareiškėjos reikalaujami 0,2 proc. delspinigiai (13094,95 Lt) nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, yra pernelyg dideli ir neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Teismas sutinka su administratoriumi, kad 0,1 proc. dydžio delspinigiai, pritaikius 6 mėnesių ieškinio senaties terminą delspinigių skaičiavimui iki kreipimosi į teismą dienos, pakankamai kompensuotų pareiškėjai netinkamą pirkimo-pardavimo sutarties vykdymą. Šiaulių apygardos teismui 2014 m. gegužės 19 d. nutartimi patvirtinus UAB „Ginestra“ 12 400,64 Lt kreditorinius reikalavimus UAB „Rotonda“ bankroto byloje, kuriuos, be kita ko, sudarė 1 891,62 Lt delspinigiai (6 mėnesių 0,1 proc. dydžio delspinigiai), teismas atmeta pareiškėjos prašymą dėl 13 094,95 Lt finansinio reikalavimo, kurį sudaro delspinigiai, tvirtinimo UAB „Rotonda“ bankroto byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 26 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškėjos UAB „Ginestra“ prašymą atmesti.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.