Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), dirbantis pagal individualios veiklos pažymą, (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. birželio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnį, 2300 Eur bauda; 2) Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. rugsėjo 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 2000 Eur bauda, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams ir konfiskuotino turto vertės išieškojimas; 3) Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 243 straipsnį, 281¹ straipsnio 1 dalį, 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. rugsėjo 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta subendrinta 4 mėnesių laisvės atėmimo ir 40 MGL (2000 Eur) dydžio baudos bausmė, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 6 metams ir konfiskuotino turto vertės išieškojimas, laisvės atėmimo bausmė atlikta, bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje, 286 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. G. 2025 m. lapkričio 20 d., apie 21.33 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu, pažymėtu Nr. 33, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį Volvo XC90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių, o būtent mažiausiai 2,27 promilių neblaivumas, ir šiais veiksmais, būdamas nuteistas Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. rugsėjo 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą ir žinodamas, jog šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metų laikotarpiui, taip pat būdamas nuteistas Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu už nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje, 243 straipsnyje, padarymą ir žinodamas, jog šiuo nuosprendžiu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 6 metų laikotarpiui, piktybiškai tyčia vengė atlikti jam teismo paskirtas baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, ir šiais veiksmais padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje bei 243 straipsnyje.

Taip pat L. G. 2025 m. lapkričio 20 d., 21.39 val., būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,27 promilių neblaivumas, (duomenys neskelbtini), ties pastatu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), nevykdė Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Telšių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio K. S. teisėto reikalavimo įkelti kojas į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą ir tyčia ne mažiau kaip tris kartus spirdamas vyriausiajam patruliui K. S. į kairę koją pasipriešino šiam statutiniam valstybės tarnautojui, atliekančiam viešojo administravimo funkcijas, ir šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, jų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis L. G. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir parodė, kad 2025 m. lapkričio 20 d. važiavo su Volvo XC90 automobiliu, kuris priklauso jo draugės broliui. Draugė ir jos brolis nežinojo, kad jis pasiėmė automobilį. Pripažįsta, kad vairavo išgėręs. Prieš policijos pareigūnams sustabdant, gėrė degtinę. Jautėsi normaliai, bet kai policijos pareigūnai sustabdė, po pusvalandžio pradėjo jausti silpnumą, nuo alkoholio jam pasidarė bloga. Teisės vairuoti neturi, nes ji buvo atimta dėl ankstesnio vairavimo neblaiviam. Žinojo, kad neturi teisės vairuoti. Nevykdė policijos pareigūno reikalavimų, prašė, kad būtų nustatytas alkoholio kiekis kraujyje, gavosi konfliktas. Policijos pareigūnas bandė įsodinti jį į automobilį, jis priešinosi, ne viską prisimena, bet neneigia, kad galėjo tris kartus įspirti policijos pareigūnui. Šiai dienai transporto priemonės vertė gali būti 1500-1700 Eur. Savo elgesį vertina apgailėtinai, gėda prieš draugę, prieš tėvus, draugus, prieš visus ir prieš save. Ne pirmą kartą vairavo neblaivus, dėl analogiškos nusikalstamos veikos jau buvo teistas, yra atlikęs laisvės atėmimo bausmę, tačiau kai išgėrė, vėl padarė tą pačią klaidą. Negali teigti, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo, tiesiog nemoka jo vartoti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Be paties kaltinamojo L. G. prisipažinimo jo kaltę įrodo ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis K. S. parodė, kad dirba Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Telšių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu. Nurodė, kad 2025 m. lapkričio 20 d., darbo metu, vakare, kilus įtarimui, kad automobilį gali vairuoti neblaivus asmuo, nusprendė sustabdyti (duomenys neskelbtini) važiuojantį automobilį Volvo, angliškais valstybiniais numeriais. Automobilis sustojo autobusų stotelėje. Jam pravažiuojant matė keleivio vietoje, priekinėje sėdynėje sėdinčią merginą, nematė, kas vairavo automobilį. Sustabdytam automobiliui sustojo iš galo ir išlipdami iš tarnybinio automobilio pro sustabdyto automobilio galinį langą matė, kad asmuo iš vairuotojo vietos lipa į mašinos galą. Priėjus prie automobilio, automobilio priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo mergina, vairuotojo vietoje nesėdėjo niekas, o galinėje sėdynėje sėdėjo du vyriškiai. Nurodžius vairuotojui išlipti iš mašinos niekas iš mašinoje esančių asmenų nereagavo, klausiant, kas vairavo automobilį, nieko neatsakė. Tuomet kolega iš mašinos pirmiausia išlaipino vieną iš asmenų, sėdėjusių automobilio galinėje sėdynėje, kairėje. Šis asmuo nurodė, kad mašinos nevairavo. Tuomet nuėjęs prie automobilio viduje sėdinčios merginos klausė jos, kas vairavo mašiną, bet ji taip pat neatsakė. Asmenims buvo nurodyta, kad jeigu jie atsisakys nurodyti, kas vairavo mašiną, bus laikinai sulaikomi. Tuomet visiems asmenims nurodė išlipti iš mašinos. Iš mašinos išlipęs antrasis vyriškis nuėjo prie kolegos ant šaligatvio, o jis liko kalbėti su automobilio keleive, klausė jos, kas vairavo mašiną. Mergina buvo sutrikusi, verkė ir į klausimą neatsakė. Kalbantis su šia mergina, vienas iš vyriškių, kuris iš mašinos išlipo paskutinis, nereagavo į kolegos nurodymą neiti ant gatvės, stovėti šone ir artėjo. Tuomet jam aiškiai pasakė nurodymą paeiti nuo gatvės šalin, tačiau jis vis tiek artėjo, vėl šiam asmeniui pakartojo nurodymą paeiti nuo gatvės šalin, tačiau jis vis tiek artinosi, dėl ko jį ranka stūmė link šaligatvio, kartodamas reikalavimą eiti nuo gatvės ant šaligatvio. Asmuo buvo akivaizdžiai neblaivus, todėl toks nurodymas jam buvo duotas dėl jo paties saugumo. Vėl nuėjus bendrauti su automobilio keleive ir stovint prie jos, staiga sparčiu žingsniu prie jų priartėjo vėl tas pats vyriškis, kuris moters klausė, ar ji vairavo mašiną. Šiam asmeniui vėl nurodė paeiti nuo gatvės, jį nuo savęs nusistumdamas, bet asmuo buvo agresyviai nusiteikęs, pradėjo mosikuotis rankomis, kažką šaukė, ir dėl to, kad nevykdė jų teisėtų reikalavimų, agresyviai artėjo, buvo parverstas ant žemės. Pargriautas ant žemės rankas laikė po savimi, nurodant ištraukti rankas šių nurodymų nevykdė, dėl ko, panaudojant jėgą, asmens rankos buvo ištrauktos ir uždėti antrankiai už nugaros. Tuomet asmenį nuvedė prie tarnybinio automobilio galo ir kolegai atidarius tarnybinio automobilio gale esančių laikino sulaikymo patalpų duris, nurodė lipti į mašinos galą. Asmuo šio reikalavimo nevykdė, stovėjo, kažką bandė kalbėti, vėl jam pakartojus nurodymą lipti į mašinos galą toliau stovėjo, kažką kalbėjo ir reikalavimo nevykdė, todėl šiek tiek jį stumdamas ranka pasodino į mašinos galą. Asmuo atsisėdo ant grindų į vidų nesukeldamas kojų, dėl ko pakėlė jo vieną iš kojų ir norėjo ją įkelti į mašinos vidų, tačiau tai asmenį labai supykdė ir jis tyčia kojomis du kartus įspyrė jam į kairės kojos šlaunį, kas sukėlė momentinį fizinį skausmą kairės kojos šlaunyje. Reikalavimą kelti kojas į vidų pakartojo ne mažiau kaip du kartus, tačiau asmuo darėsi vis agresyvesnis, pradėjo sakyti, kad jis žino pavardę ir panašiai, ir tuo pat metu dar vieną kartą tyčia koja spyrė jam į kairės kojos kelio sritį, dėl ko juto fizinį skausmą kairio kelio srityje. Vėliau, kuomet asmuo nurimo, po ilgo įtikinėjimo jo kojas sukėlė į mašinos vidų. Nuėjus prie antrojo vyriškio, jis patvirtino, kad mašiną vairavo asmuo, esantis automobilio laikino sulaikymo patalpose, tokią informaciją patvirtino ir mašinoje buvusi mergina. Įvykio metu rimtų sužalojimų nepatyrė, buvo tik sukeltas fizinis skausmas, kas netrukdė tęsti tarnybos. Kairio kelio srityje atsirado kraujosruva (1 t., b. l. 35-39).???

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja K. J. parodė, kad 2025 m. lapkričio 20 d., apie 18.30 val., į namus grįžęs L. G. pasakė, kad jam reikia kažkur važiuoti ir pasiėmęs jos brolio G. J. jai paskolinto automobilio Volvo XC90 raktelius išėjo iš namų. Po kurio laiko į kiemą L. grįžo su kažkokiu jai nepažįstamu vyru, sėdinčiu galinėje sėdynėje, kairėje pusėje, ir jai parašė, kad išeitų į lauką. Išėjus į lauką L. išlipo iš priekinės vairuotojo sėdynės ir jie kalbėjosi. Prašė, kad L. eitų namo, tačiau jis sakė, kad jam reikia parvežti tą savo draugą bei siūlė jai važiuoti kartu. Sutikusi įsėdo į priekinę keleivio sėdynę kairėje pusėje ir automobilį vairuojant L. važiavo miesto link, kai važiuojant (duomenys neskelbtini) pamatė, jog L. vairuojamą automobilį iš galo specialiomis šviesomis stabdo policijos pareigūnų automobilis. L. sustabdė vairuotą automobilį ir staiga atsisegęs saugos diržą ir peršokęs (perlipęs) į galinę automobilio dalį atsisėdo dešinėje pusėje už vairuotojo sėdynės. Prie automobilio iškart priėjo policijos pareigūnai ir pareigūnas jos paklausė, kas vairavo automobilį. Pasimetusi iš karto neatsakė, tačiau po kurio laiko pareigūnams pasakė, kad automobilį vairavo L.. Paskui pareigūnai visiems liepė išlipti iš automobilio. L., bendraudamas su policijos pareigūnais, buvo agresyviai nusiteikęs jų atžvilgiu, vartojo kažkokius keiksmažodžius. Vienu metu, jai bendraujant su policijos pareigūnu, prie jos L. bandė prieiti, tačiau kitas pareigūnams jam neleido ir liepė pasitraukti. Paskui tas pareigūnas, kuris neleido L. prieiti, jį parvertė ant žemės. Suprato, kai jam buvo dedami antrankiai, paskui jis buvo pasodintas į policijos tarnybinio automobilio galinę dalį. Girdėjo pareigūnus sakant, kad L. buvo nustatytas virš dviejų promilių girtumas. Nustebo, kad L. vairavo automobilį su tokiu girtumu, nes nesuprato, jog L. buvo tokio neblaivumo. Jei būtų žinojusi, kad jis yra girtas, tai tikrai jam nebūtų leidusi vairuoti automobilio (1 t., b. l. 47-50).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. K. parodė, kad dirba Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Telšių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu. Nurodė, kad 2025 m. lapkričio 20 d. dirbdamas kartu su Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu K. S., apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini), pastebėjo užvestą automobilį Volvo, angliškais valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo įvažiavime į daugiabučių namų kiemą, o netoli tos mašinos, ant šaligatvio, vaikiną ir merginą. Matė, kad tas vyriškis vos nepargriuvo. Kilus įtarimui, kad jie eina link minėtos mašinos, įsuko į dailės mokyklos aikštelę ir sustojo taip, kad matytų, kur ta mašina važiuos. Maždaug už penkių minučių automobilis V. M. gatve pradėjo važiuoti link Ryškėnų. Pravažiuojant bandė įžiūrėti, kas sėdi už automobilio vairo, bet buvo tamsu, todėl nepamatė, tačiau tiksliai matė, kad priekinėje automobilio keleivio sėdynėje sėdėjo mergina. Tuomet iš karto pradėjo važiuoti automobiliui Volvo iš paskos ir (duomenys neskelbtini), priartėjus prie autobusų stotelės, įjungė garsinį signalą ir švyturėlius, po ko automobilio vairuotojas iš karto sustojo. Nespėjus išlipti iš tarnybinio automobilio matė, kad automobilio viduje vyksta kažkoks judėjimas, juda visas automobilis, ir suprato, kad kažkas persėdo į galą ar kažkas su kažkuo susikeitė. Priėjus prie sustabdyto automobilio, priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo mergina, gale sėdėjo du vyriškiai, prie vairo nieko nebuvo. Tuomet kolega nuėjo į kitą automobilio pusę ir jie abu gale sėdinčius vyriškius išlaipino. K. išlaipino vyriškį, kurį prieš tai matė einantį su mergina, o jis – kitą, kuris, paklausus, kas vairavo automobilį, iš karto nurodė, kad vairavo L.. Po to bendraujant su asmeniu, kurio vardas L., jis pateikė savo asmens duomenis, sakė, kad automobilis yra jo draugės brolio, neprisipažino vairavęs automobilį. Vienu metu L. pradėjo eiti link merginos ir su ja bendraujančio kolegos K.. Tiek jis, tiek K., pasakė jam stovėti ant šaligatvio ir niekur neiti. Tas asmuo grįžo ant šaligatvio, tačiau darėsi vis agresyvesnis ir vėl agresyviai nusiteikęs pradėjo artintis prie jo kolegos ir tos merginos. Dėl to, kad nevykdė nurodymų stovėti ant šaligatvio, L. su K. parvertė ant žemės. Pargriautas ant žemės jis rankas laikė po savimi ir nevykdė reikalavimų jas ištraukti ir uždėti ant nugaros. Tuomet šio asmens rankas ištraukė patys ir uždėjo antrankius bei nuvedė į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpas. Atidarius duris, K. pareikalavo lipti, tačiau asmuo atsisėdo ant grindų nesukeldamas į vidų kojų. K. keletą kartų pareikalavo sukelti kojas į vidų, tačiau jis pradėjo K. spardytis, konkrečiai matė, kad K. į koją pataikė ne mažiau kaip vieną kartą. Negali nei patvirtinti, nei paneigti, ar pataikė smūgių daugiau, kadangi dėmesį koncentravo į tą asmenį, todėl galėjo nematyti, bet tiksliai žino, kad spyrė ne mažiau kaip tris kartus, vadino juos „gandonais“, „velniais“ ir panašiai. Po to visiems asmenims buvo nustatyti girtumai, ant vairuotojo sėdynės buvo rastas bato pėdsakas. Tiek mergina, tiek tas kitas vyriškis nurodė, kad mašiną vairavo būtent L.. Vėliau ir pats L. pripažino vairavęs automobilį. Su K. nekalbėjo, kiek konkrečiai smūgių tas asmuo jam pataikė. Tą asmenį palikus Šiaulių areštinėje, grįžtant į (duomenys neskelbtini), K. sakė, kad jam skauda koją (1 t., b. l. 53-57).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. J. parodė, kad jam nuosavybės teise priklauso automobilis Volvo XC90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis registruotas Anglijoje. Automobilis techniškai tvarkingas, draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Automobilį įsigijo 2023 m. balandžio 2 d. Už automobilį mokėjo 2000 svarų. K. J. yra jo sesuo. Jis yra po kelio traumos, todėl paskutiniu metu nevairavo savo automobilio. K. prieš kurį laiką sugedo automobilis, todėl jai paskolino savo automobilį, t. y. draugiškai kaip sesei leido juo naudotis, kol bus sutvarkytas jos automobilis. 2025 m. lapkričio 20 d., apie 22.00 val., sulaukė K. skambučio, kuri informavo, kad jos draugas L. vairavo jo automobilį būdamas neblaivus. Išgirdęs tokią informaciją patyrė didžiulį šoką. Tuoj pat apsirengė ir išėjo į (duomenys neskelbtini). Kai atėjo į tą vietą, pamatė savo automobilį, policijos pareigūnus, K.. Policijos pareigūnai nurodė, kad jo automobilis bus priverstinai nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę. K. pasakė, kad L. būdamas neblaivus vairavo jo automobilį ir kad juos sustabdė policijos pareigūnai. D. K. sakė, kad L. yra uždarytas policijos automobilyje ir kad bus išvežtas į areštinę. K. buvo kaip ne sava, buvo kaip iš tikta šoko, todėl daug man nieko ir nepasakojo. Perduodamas sesei savo automobilį, ja pasitikėjo, nustebo, kad sesė perdavė jo automobilį vairuoti neblaiviam L.. P. L. nelabai pažįsta, nes jį yra matęs tik kelis kartus (1 t., b. l. 60-63).

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Telšių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio K. S. 2025 m. lapkričio 21 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2025 m. lapkričio 20 d. (duomenys neskelbtini), buvo pastebėtas Volvo XC90 automobilis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris sukėlė įtarimų, dėl ko minėtą automobilį buvo nuspręsta sustabdyti. Apie 21.20 val. automobilis buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini). Dar neišlipę iš tarnybinio automobilio pro Volvo automobilio galinį stiklą pastebėjo Volvo vairuotoją iš vairuotojo vietos lipantį į galą. Nubėgus prie minėtos transporto priemonės vairuotojo vietoje jau nebebuvo automobilį vairavusio asmens. Automobilyje važiavo trys asmenys ir jų visų buvo pareikalauta išlipti iš transporto priemonės. Asmenims išlipus kolega M. K. su dviem vyrais nuėjo už automobilio Volvo galo, o jis bendravo su priekyje keleivio vietoje sėdėjusia blaivia K. J., kuri buvo labai susijaudinusi, verkė. Paklausus moters kelis kartus, kuris iš dviejų vyriškių vairavo Volvo automobilį, ji nurodė, jog automobilį vairavo L. G.. Jam bendraujant su K. J., prie jų agresyviai nusiteikęs artėjo L. G., kurio buvo pareikalauta atsitraukti ir eiti prie kolegos, tačiau jis šaukė, jog nori pasikalbėti su K. J., bet galiausiai nuėjo atgal už automobilio Volvo. Toliau bendraujant su minėta moterimi L. G. vėl artėjo link jų, pareikalavus atsitraukti, į reikalavimą nereagavo, toliau ėjo link jo, pradėjo kelti rankas į viršų, gniaužė kumščius, dėl ko buvo pargriautas ant žemės. Bandant L. G. uždėti antrankius, jis priešinosi aktyviais veiksmais stangrindamas rankas, nereagavo į reikalavimus nesipriešinti. Panaudojus fizinę jėgą jam buvo uždėti antrankiai, vedamas į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą L. G. nebesipriešino, tačiau į vidų nelipo, tad buvo pasodintas ant automobilio grindų ir bandant įkelti jo kojas į vidų, ne mažiau kaip tris kartus jam spyrė į koją įžeidinėdamas įvairiais necenzūriniais žodžiais, tokiais kaip „Gaidys“, „Gandonas“, grasindamas, kad mieste sutikęs užmuš. L. G. 21.49 val. buvo nustatytas 2,45 promilių, 22.09 val. – 2,27 promilių neblaivumas. Paklausus L. G., ar pageidauja vykti į gydymo įstaigą atlikti tyrimą iš savo lėšų dėl alkoholio kiekio kraujyje nustatymo, šis darėsi agresyvus, pradėjo spardyti tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpos sienas bei grotas, taip pat bandė apspjauti. Jis pripažino vairavęs transporto priemonę. Neblaivus automobilio keleivis G. T., kuris sėdėjo automobilio gale kairėje pusėje, taip pat nurodė, jog automobilį vairavo L. G.. (1 t., b. l. 68-70).

2025 m. lapkričio 20 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), apžiūrint mėlynos spalvos automobilį Volvo XC90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairas dešinėje pusėje, ant vairuotojo odinės tamsios sėdynės matomas bato pėdsakas, už vairuotojo ant grindų mėtosi plastikinė tara bei tuščios skardinės nuo alaus ir energetinio gėrimų, bagažo skyriuje yra dalinai pripildytas stiklinis 0,5 l talpos degtinės butelis. Protokole užfiksuoti ir alkotesterio rodmenys (1 t., b. l. 18-32). Įvykio vietoje policijos pareigūnų „Kūno kameromis“ daryti vaizdo ir garso įrašai (1 t., b. l. 116-120, 135-136; laikmena voke prie baudžiamosios bylos viršelio).

2025 m. lapkričio 20 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad L. G. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. 21.49 val. alkoholio kiekio matuokliu L. G. nustatytas 2,45 promilių neblaivumas, 22.09 val. – 2,27 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 73).

2025 m. lapkričio 20 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) aktu automobilis Volvo XC90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežtas į saugomą automobilių aikštelę, esančią Telšių r., Gaudikaičių k., Šiaulių pl. 23 (1 t., b. l. 71).

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. rugsėjo 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu L. G. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir su paskirta bausme jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. rugsėjo 4 d. (1 t., b. l. 80, 82-85).

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu L. G. pripažintas kaltu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 243 straipsnį, 281¹ straipsnio 1 dalį, ir su paskirta bausme jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 6 metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, t. y. 2025 m. spalio 23 d. (1 t., b. l. 172-179).

Iš 2025 m. lapkričio 24 d. Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus rašto ir pateikto baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plano matyti, kad L. G. į Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus registrą įtrauktas 2024 m. spalio 15 d., gavus vykdyti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. rugsėjo 25 d. teismo baudžiamąjį įsakymą, kuriuo jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus, ir 2024 m. spalio 29 d. pasirašytinai supažindintas su šia priemone bei jos nevykdymo teisinėmis pasekmėmis. 2025 m. spalio 31 d. probacijos tarnyboje buvo gautas vykdymui Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. gegužės 20 d. nuosprendis, kuriuo L. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 6 metus, dėl ko 2025 m. lapkričio 3 d. L. G. išsiųstas informacinis pranešimas dėl baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo (1 t., b. l. 78-92).

2025 m. lapkričio 26 d. asmens apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrint K. S. jo kairės kojos kelio srityje matoma gelsvos spalvos kraujosruva (1 t., b. l. 110-115).

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Telšių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio pareigybės aprašyme nurodyta, kad Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Telšių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis yra statutinis valstybės tarnautojas, kuris vykdo funkcijas specialiojoje veiklos srityje – viešojo saugumo užtikrinimas (1 t., b. l. 121-123).

Šioje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis L. G. 2025 m. lapkričio 20 d., apie 21.33 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Volvo XC90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,27 promilių neblaivumas bei tuo pačiu, būdamas nuteistas Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. rugsėjo 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą ir žinodamas, jog šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metų laikotarpiui, taip pat būdamas nuteistas Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu už nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje, 243 straipsnyje, padarymą ir žinodamas, jog šiuo nuosprendžiu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 6 metų laikotarpiui, piktybiškai tyčia vengė atlikti jam teismo paskirtas baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės ir kaltinamojo kaltė įrodyta aukščiau išdėstytais bei teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais – kaltinamojo parodymais, nukentėjusiojo K. S. ir liudytojų M. K. bei K. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, tarnybiniu pranešimu, neblaivumo nustatymu aktu, įvykio vietos apžiūros protokolu bei kita rašytine bylos medžiaga. Visi šie duomenys tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, todėl laikytini kaltinamojo kaltės įrodymais. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teismas daro neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis L. G. vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, bei tuo pačiu vengė atlikti teismo paskirtas baudžiamojo poveikio priemones. Tuo L. G. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje.

Taip pat teismas teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis L. G. 2025 m. lapkričio 20 d., 21.39 val., būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,27 promilių neblaivumas, (duomenys neskelbtini), ties pastatu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), nevykdė Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Telšių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio K. S. teisėto reikalavimo ir tyčia ne mažiau kaip tris kartus įspyrė vyriausiajam patruliui K. S. į kairę koją ir tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino statutiniam valstybės tarnautojui, atliekančiam viešojo administravimo funkcijas. Tuo L. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajame akte nurodoma, kad kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,45 promilių neblaivumas, o iš 2025 m. lapkričio 20 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 21.49 val. L. G. nustatytas 2,45 promilių neblaivumas, 22.09 val. – 2,27 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 73), teismas daro išvadą, kad kaltinamajam buvo nustatytas 2,27 promilių neblaivumas, todėl kaltinimas šioje vietoje tikslintinas, nekeičiant kaltinimo esmės (BPK 256 straipsnis).

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 2 dalis). Teismas, parinkdamas bausmės rūšį, įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti ne tik nusikalstamos veikos padarymo būdas, bet ir asmenį charakterizuojanti medžiaga.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). L. G. pripažintinas recidyvistu, nes būdamas teistas Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. rugsėjo 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą būnant pilnamečiu, ir esant neišnykusiam teistumui, vėl padarė tyčines nusikaltimas veikas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Ši aplinkybė pripažintina sunkinančia jo atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų (BK 281¹ straipsnio 1 dalis ir 286 straipsnis) ir baudžiamųjų nusižengimų (BK 243 straispnis) kategorijoms, kaltinamasis per vienerių metų laikotarpį už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, teisiamas trečią kartą, už nusikalstamą veiką, numatytą 243 straipsnyje, – antrą kartą, nusikalstamas veikas padarė praėjus daugiau nei tik trims mėnesiams po paskutiniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, nusikalto teistumui neišnykus, dirba pagal individualios veiklos pažymą, ne kartą baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka, turi galiojančių nuobaudų (1 t., b. l. 149-150, 151-156, 157-167). Be to, skiriant bausmę atsižvelgtina į nusikalstamų veikų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, sukeltus padarinius, į tai, jog nusikalstama veika žala nepadaryta, nukentėjusysis nereiškia civilinio ieškinio (BK 54 straipsnio 2 dalis). Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, jog už nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 286 straipsnyje, kaltinamajam skirtinos laisvės atėmimo bausmės (BK 50 straipsnis), už BK 243 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką kaltinamajam skirtina arešto bausmė (BK 49 straipsnis). Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, todėl už šias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę. Subendrinta apėmimo būdu laisvės atėmimo bausmė su už BK 286 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką paskirta laisvės atėmimo bausme subendrintina dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal BK 286 straipsnį, pridedant dalį švelnesnės laisvės atėmimo bausmės (3 mėnesius), paskirtos apėmimo būdu subendrinus bausmes pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį, švelnesnės bausmės dalis pridedama atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis), ir kaltinamajam skirtina galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė (BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalys, 5 dalies 1 punktas). Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

K. L. G. nusikalstamą veiką padarė neatlikęs Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu paskirtos baudos bausmės, todėl šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su minėtu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta baudos bausme visiško sudėjimo būdu (BK 64 straipsnio 1, 2 dalys).

BK 75 straipsnio 2 dalis numato, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pažymėtina, jog bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio 2 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nurodoma, kad baudžiamajame įstatyme nepateikiamas aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ar atlikus dalį paskirtos bausmės, sąrašas, taigi, spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-217-976/2018). Svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ar atlikus dalį jam paskirtos bausmės, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį ir pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-179-693/2017, 2K-45-654/2023, 2K-203-976/2023 ir kt.) Taip pat pažymėtina ir tai, kad, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar bausmės vykdymo atidėjimo jam taikymas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti prielaidų nebaudžiamumui, formuoti nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018, 2K-203-976/2023).

Kaip jau minėta, kaltinamasis L. G. teisiamas ne pirmą kartą, neišnykus teistumui už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas, jis toliau daro naujas nusikalstamas veikas, išvadų nedaro, matyti, kad prieš tai paskirtos bausmės teigiamo poveikio kaltinamajam neturėjo, kaltinamasis savo polinkio nusikalsti nepakeitė. Įvertinus byloje esančius kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, teismas spendžia, kad kaltinamajam L. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Dėl šių priežasačių, darytina išvada, kad L. G. bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl jam laisvės atėmimo bausmės vykdymas neatidėtinas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų uždraudimas naudotis specialia teise ir turto konfiskavimas.

Pagal BK 68 straipsnio nuostatas teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. K. L. G. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Jis vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, galiojant uždraudimui naudotis teise vairuoti transporto priemones, būdamas neblaivus, vakare važiavo miesto teritorijoje. Pažymėtina, kad vairavimo neturint teisės vairuoti faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimo dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Nagrinėjamojoje situacijoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju pažeidėjui siekiant įgyti teisę vairuoti automobilius, jis tai galės padaryti tik pasibaigus šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminui. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas asmenims nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp jų ir už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, terminas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei tai, kad už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą kaltinamasis per trumpą laiką teisiamas jau trečią kartą, L. G. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones septynerių metų laikotarpiui (BK 68 straipsnio 2 dalis).

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Bylos duomenimis nustatyta, jog L. G. vairavo jo draugės K. J. broliui G. J. priklausantį automobilį būdamas neblaivus. Iš liudytojų K. J., G. J. ir kaltinamojo parodymų, kitų byloje esančių duomenų matyti, jog automobilio savininkas neperdavė jo vairuoti neblaiviam kaltinamajam. Šiuo atveju konfiskuotinas turtas priklauso trečiajam asmeniui, šį turtą konfiskuoti netikslinga, todėl spręstina dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo (BK 72 straipsnio 5 dalis). Pagal viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Emprekis duomenis automobilio vertė yra 5490 Eur su PVM (1 t., b. l. 72). Jokių papildomų duomenų, paneigiančių VšĮ Emprekis pažymoje nurodytą automobilio rinkos kainą, teismui nepateikta. Įvertinus šias aplinkybes, iš L. G. išieškotini 5490 Eur, kaip konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 72 straipsnio 5 dalis).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. gruodžio 4 d. nutartimi kaltinamajam L. G. paskirtas gynėjas ir išaiškinta nurodyta BPK 106 straipsnio 2 dalis. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kurioje nurodyta, kad už L. G. suteiktą antrinę teisinę pagalbą paskaičiuota advokatui mokėtina suma – 160,42 Eur (2 t., b. l. 53-56). Gynėjas kaltinamajam L. G. buvo paskirtas, kaip to reikalauja BPK normos, nes byla teisme buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad L. G. teisinė pagalba buvo teikiama ne pagal jo pageidavimą, o esant būtinumui, šiuo nuosprendžiu jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, taip pat nuspręsta iš jo išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų suma, kas lemia kaltinamojo turtinės padėties pablogėjimą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, iš kaltinamojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neišieškotinos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios L. G. paliktina galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilis Volvo XC90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tenkinus G. J. prašymą, grąžintas savininkui, todėl jis paliktinas savininko nuosavybėje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas); laikmenos su vaizdo ir garso įrašais (2 vnt.) (vokai prie baudžiamosios bylos viršelio), paliktinos prie baudžiamosios bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

L. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje, 286 straipsnyje, ir paskirti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams,

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį – areštą 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms,

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, subendrintą bausmę paskirti – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimt) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta baudos bausme visiško sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – laisvės atėmimą 10 (dešimt) mėnesių ir 40 MGL (2000 Eur) (du tūkstančius Eur) baudą.

Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2025 m. lapkričio 20 d. 21.35 val. iki 2025 m. lapkričio 21 d. 11.10 val. (viena diena) vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, L. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 7 (septynerius) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, iš L. G. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 5490 Eur (penkis tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt Eur) į valstybės pajamas (sumokėti į bet kurią valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6610).

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti galioti L. G. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, pripažinti, kad L. G. yra recidyvistas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilį Volvo XC90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), palikti savininko G. J., gim. 1987 m., nuosavybėje; laikmenas su vaizdo ir garso įrašais palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

K. L. G. išaiškinti, jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.