- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-18
- Bylos Nr.
- e2YT-1527-1194/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvija Bunkuvienė
- Pareiškėjas
- O. I.
- Suinteresuotas asmuo
- V. R., N. F., Valstybės įmonė „Turto bankas“
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Silvija Bunkuvienė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. I. pareiškimą dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – V. R., N. F., Valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja O. I. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo mamos J. R., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jos palikimą pagal įstatymą faktiniu valdymu.
2. Pareiškime nurodė, kad iki mamos mirties gyveno adresu (duomenys neskelbtini), mamai nuosavybės teise priklausančiame bute. Motina buvo išsituokusi, jos santuoka su A. R. buvo nutraukta (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Vieno kambario butą adresu (duomenys neskelbtini), J. R. privatizavo 1994 m. birželio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2-1278. (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjos motinai nei pati pareiškėja, nei jos brolis V. R., nei sesuo N. F. per nustatytą 3 mėnesių terminą dėl motinos palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo pradėta. J. R. testamento nepaliko. O. I. (ikisantuokinė pavardė R.) (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su J. I., kuris gyveno adresu (duomenys neskelbtini), butą paveldėjęs po savo mamos mirties. Jo butas buvo priešais J. R. butą. Praktiškai O. I. gyveno ir savo mamos, ir sutuoktinio bute, o kai mamos sveikata pablogėjo ir ją reikėjo slaugyti, mamą apgyvendino sutuoktinio bute, kuris turėjo du kambarius. Nors po J. R. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta, tačiau mamos palikimą, kurį sudaro aukščiau nurodytas nekilnojamasis turtas – vieno kambario butas adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėja priėmė faktiniu valdymu. Pareiškėja O. I. nuolat mokėjo mokesčius už elektrą, šildymą, šaltą ir karštą vandenį, dujas bei kitus mokesčius, šį faktą patvirtina pateikiami kvitai už komunalines paslaugas. Visi pareiškėjos veiksmai priimant J. R. palikimą buvo atliekami per tris mėnesius po jos mirties. O. I. motinos butu rūpinasi, jį prižiūri, moka komunalinius mokesčius iki šiol. Po J. R. mirties pareiškėja mamos butu rūpinosi kaip savo turtu, mokėjo mokesčius už elektros energiją, komunalines paslaugas. Pareiškėjos aktyvūs veiksmai rodo, kad po mamos mirties jos palikimą faktiniu valdymu priėmė O. I., pirmos eilės įstatyminė įpėdinė.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo N. F. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti. Nurodė, kad O. I. gyveno mamos bute, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius.
4. Suinteresuotas asmuo V. R. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai – per šeimos narį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 123 straipsnio 3 dalis).
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos J. R. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
6. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
7. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).
8. Pagal kasacinio teismo praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir panašiai, t. y. aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
9. Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 18 punktas).
10. Pareiškėjos rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 24 punktas). Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas visapusiškai vertinant pareiškėjos paaiškinimus dėl palikimo priėmimo reikia vadovautis tuo, kad pareiškėja turi suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau vien ši aplinkybė nenulemia, kad jos paaiškinimus reikia vertinti kaip nepatikimus. Kartu įvertinama, kad asmuo kreipiasi su pareiškimu dėl šio juridinio fakto nustatymo, nes tokia yra įstatymu nustatyta paveldėjimo įforminimo tvarka ir kitokia tvarka ji negali gauti reikiamo dokumento. Pareiškėja nėra pažeidusi įstatymo reikalavimų, kadangi priimti palikimą faktiniais veiksmais yra teisėta, tik reikalaujama patikimai įrodyti faktą, kad atitinkami veiksmai buvo atlikti. Sprendžiant dėl suinteresuotumo reikia įvertinti, ar dėl šio fakto yra daugiau suinteresuotų asmenų, ar pareiškėjos prašymui yra prieštaraujama, ar dėl faktinių aplinkybių kyla ginčas, ar teikiami įrodymai, kurie ginčytų pareiškėjo nurodomus faktus. Jeigu pareiškėjos pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjos parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 26 punktas).
11. Byloje pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėjos motina J. R. mirė (duomenys neskelbtini). Lentvario m. notaro biuro notarės Nijolės Pruskienės duomenimis, paveldėjimo byla po J. R. mirties, užvesta nebuvo. Testamentų registro duomenys patvirtina, kad po J. R. mirties niekas nesikreipė į notarą dėl jo palikimo priėmimo – Testamentų registre nėra įregistruotų J. R. testamentų, palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų. Tačiau bylos faktiniai duomenys yra pakankami konstatuoti, kad pareiškėja po savo motinos mirties palikimą priėmė, faktiškai pradėjusi valdyti palikimo objektą sudarantį turtą. Pareiškėja po motinos J. R. mirties, rūpinosi minėtu turtu kaip savo – bute deklaravusi savo gyvenamąją vietą, juo rūpinasi, prižiūri, moka komunalinius mokesčius iki šiol. Minėti pareiškėjos paaiškinimai – nuoseklūs ir logiški, įrodymų vertinimo prasme nėra pagrindo jų vertinti kaip nepatikimų, jais abejoti ir nesivadovauti. Suinteresuoti asmenys byloje pareiškėjos nurodomų faktinių aplinkybių neginčija, jas (minėtas aplinkybes) paneigiantys (priešingi) įrodymai į bylą nebuvo pateikti.
12. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas pareiškėjos pareiškimą tenkina, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja priėmė palikimą, atsiradusį mirus jos motinai, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
13. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai yra reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo motinos J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė visą jos palikimą, pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.