Kauno apylinkės teismo nuosprendis, 1-1887-923/2021

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2021-11-23
Bylos Nr.: 1-1887-923/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-03-6-00004-2020-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Lina Lesinskienė
Kaltinamasis: G. D.
Advokatai: Teisutis Milickis

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1-1887-923/2021Teisminio proceso Nr. 1-03-6-00004-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.18.10; 1.2.18.11; 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 2.3.6.4.5; 2.4.1.3 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 23 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Lina Lesinskienė,sekretoriaujant Ievai Čiulčinskaitei,dalyvaujant prokurorei Svetlanai Zabielinienei,kaltinamajam G. D., jo gynėjui advokatui Teisučiui Milickiui,

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento III juridinių asmenų patikrinimo skyriaus vyriausioji specialistei J. K.,

vertėjui D. B.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. D. laikotarpiu nuo 2015-03-19 iki 2018-04-30 būdamas UAB „D.“ (toliau – ir Bendrovė), JAR kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), vienasmeniu valdymo organu – vadovu, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už Bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio nuostatas, kur numatyta, kad „ūkio subjektai buhalterinę apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kur numatyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kur numatyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 12 straipsnio 4 dalies nuostatas, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“, nes Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusioms buhalterėms laikotarpiu nuo 2015-03-27 iki 2015-12-31 UAB „S.“ atstovei R. J. ir laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-0430 UAB „V.“ atstovei J. Č., nežinojusioms apie daromą nusikalstamą veiką, tyčia nepateikė 1 214 383,01 Eur sumokėjimą Lenkijos Respublikos bendrovei (duomenys neskelbtini) patvirtinančių dokumentų:

2015 metais pateikė mokėjimų dokumentus 12 720 Eur sumai, nors buvo apmokėta 211 310, 58 Eur, tai yra, nepateikė 198 590,58 Eur mokėjimus patvirtinančių dokumentų;

2016 metais pateikė mokėjimų dokumentus 288 448 Eur sumai, nors buvo apmokėta 561 386,51 Eur, tai yra, nepateikė 272 938,51 Eur mokėjimus patvirtinančių dokumentų;

2017 metais pateikė mokėjimų dokumentus 800 250 Eur sumai, nors buvo apmokėta 1 163 966,24 Eur, tai yra, nepateikė 363 716,24 Eur mokėjimus patvirtinančių dokumentų;

2018 m. sausio–balandžio mėnesiais pateikė mokėjimų dokumentus 44 850 Eur sumai, nors buvo apmokėta 423 987,68 Eur, tai yra, nepateikė 379 137,68 Eur mokėjimus patvirtinančių dokumentų,

dėl ko bendrovės buhalterės 2015, 2016, 2017, 2018 metų sąskaitų Nr. 443 „Skolos tiekėjams“ detalizacijose nurodė tikrovės neatitinkančius bendrus įsiskolinimus tiekėjams. Taip apgaulingai tvarkė UAB „D.“ buhalterinę apskaitą, dėl ko laikotarpiu nuo 2015-03-19 iki 2018-04-30 iš dalies negalima nustatyti UAB „D.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Be to, G. D. laikotarpiu nuo 2015-03-19 iki 2018-04-30 būdamas UAB „D.“, JAR kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), vienasmeniu valdymo organu – vadovu, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už Bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 (su vėlesnėmis redakcijomis) patvirtintų Inventorizacijos taisyklių 64 punktą būdamas atsakingas už inventorizacijos organizavimą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį, kad „ūkio subjektai buhalterinę apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 6 straipsnio 2 dalį, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 straipsnio 1 dalį, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 12 straipsnio 4 dalį, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“, nes Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusioms buhalterėms: laikotarpiu nuo 2015-03-27 iki 2015-12-31 UAB „S.“ atstovei R. J. ir laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-04-30 UAB „V.“ atstovei J. Č. laiku nepateikė Lenkijos Respublikos bendrovės (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitų faktūrų 2015-0424 Nr. FHUE/15/04/00026, 2015-05-07 Nr. FHUE/15/05/00001, 2015-07-07 Nr.FHUE/15/07/00014, 2015-11-27 Nr.FHUE/15/11/00040, 2015-12-21 Nr. FHUE/15/12/00043, 2016-02-15 Nr.FHUE/16/02/00026, 2016-09-23 Nr. FHUE/16/09/00027, 2016-10-04 Nr.FHUE/16/10/00006, 2017-04-07 Nr. FHUE/17/04/00008, 2017-04-07 Nr. FHUE/17/04/00009, 2017-06-29 Nr. FHUE/17/06/00030, 2017-07-03 Nr. FHUE/17/07/00001, 2017-11-10 Nr.FHUE/17/11/00015, iš viso už 283 683,09 Eur sumą, dėl ko jos į Bendrovės buhalterinę apskaitą įtrauktos nesavalaikiai – tik 2018 metais;

- 1999-06-03 Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 719 patvirtintų Inventorizacijos taisyklių 3 punktą (pagal vėlesnes redakcijas 7 punktą), jog ,,subjektai, išskyrus viešojo sektoriaus subjektus, privalo inventorizuoti visą turtą ir įsipareigojimus ne rečiau kaip kartą per metus prieš sudarant metines finansines ataskaitas pagal ne vėlesnius kaip ataskaitinių finansinių metų paskutinės dienos duomenis”, 30 punktą, kad „atliekant inventorizaciją esantis turtas suskaičiuojamas, pasveriamas, išmatuojamas arba naudojami kiti jo kiekio nustatymo būdai, atsižvelgiant į kiekvienos rūšies turto matavimo vienetą, laikymo vietą ir būdą“, nes 2015, 2016, 2017 metais faktiškai neatliko inventorizacijų, nes sandėlyje esančių prekių kiekio faktiškai nenustatė, o materialinių vertybių inventorizacijos aprašuose 2015-12-31, 2016-12-31, 2017-12-31 datoms įrašė buhalterinės apskaitos duomenų kiekius ir sumas. Taip aplaidžiai tvarkė UAB „D.“ buhalterinę apskaitą, dėl ko už laikotarpį nuo 2015-03-19 iki 2018-04-30 negalima iš dalies nustatyti UAB „D.” komercinės, ūkinės, finansinės veiklos rezultatų, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Kaltinamasis G. D. kaltu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį prisipažino, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – neprisipažino ir paaiškino, kad tiriamuoju laikotarpiu (2015-03-19 – 2018-04-30) dirbo UAB „D.“ direktoriumi. Šias pareigas užima iki šiol. Šios bendrovės akcininkai yra ukrainiečiai V. B. ir A. I.. Kol nebuvo vykdomas UAB ,,D.“ mokestinis patikrinimas, nežinojo, jog yra neatitikimų buhalterinėje apskaitoje dėl apmokėjimų lenkijos įmonei ir yra neįtrauktų Lenkijos įmonės išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų. Kiek prisimena, mokestinis patikrinimas prasidėjo 2017 metais, pradžioje Valstybinė mokesčių inspekcija informavo apie neįtrauktas PVM sąskaitas-faktūras, vėliau Lenkijos įmonė „(duomenys neskelbtini)“ atsiuntė dokumentus (sandorių suvestines), ant kurių pasirašė neįsigilinęs į situaciją. Gautas PVM sąskaitas-faktūras, kurias lenkai atsiuntė dalimis, palaipsniui įtraukė į UAB ,,D.“ buhalterinę apskaitą. Jos buvo įtrauktos į UAB ,,D.“ buhalterinę apskaitą pavėluotai. Šiuo metu visos 13 PVM sąskaitų-faktūrų yra apskaitytos UAB ,,D.“ buhalterinėje apskaitoje. Tiriamuoju laikotarpiu visi atsiskaitymai su tiekėjais ir pirkėjais buvo atliekami tik bankiniu pavedimu, kitų atsiskaitymo būdų – grynaisiais pinigais ar per trečiuosius asmenis nėra naudojęs, jam nėra žinoma, kad UAB „D.“ su Lenkijos įmone „(duomenys neskelbtini)“ būtų atsiskaičiusi grynaisiais pinigais. 2015-03 – 2018-04 įsiskolinimų Lenkijos įmonei „(duomenys neskelbtini)“ UAB „D.“ turėjo, bet įsiskolinimai būdavo apmokami bankiniu pavedimu, o ne grynaisiais. Lenkijos įmonė PVM sąskaitas-faktūras atsiusdavo dviem būdais: elektroniniu paštu arba perduodavo jas per vairuotojus. Vairuotojui iš Lenkijos atvykus su kroviniu į UAB „D.“ sandėlį, šis pateikdavo PVM sąskaitą-faktūra, CMR, dezinfekcijos sertifikatą ir visus reikalingus dokumentus. Vairuotojas dokumentus paduodavo sandėlio vadovui, kuris paduodavo administracijai. Sandėlio vadovas turėdavo priimti prekes, jas suskaičiuoti, kad atitiktų CMR nurodytą kiekį. Visu laikotarpiu sandėlio darbuotojai keitėsi, buvo 2-3 žmonės. Didžiausią dėmesį kreipė į CMR dokumentą, kadangi nebūdavo PVM sąskaitų-faktūrų prekėms, atvežtoms iš Lenkijos į Lietuvą. Jeigu Lenkijos įmonė gaudavo patvirtinimą ir CMR yra užantspauduotas, o UAB „D.“ prisiėmė prekes, tada jie PVM nemokėdavo.

Pradėjus mokestinį patikrinimą, jis kreipėsi į Lenkijos įmonę „(duomenys neskelbtini)“ su prašymu pateikti visus jų teigimu UAB ,,D.“ darytus mokėjimus, tačiau tokių duomenų jie jam nepateikė. Šių duomenų Lenkijos įmonė „(duomenys neskelbtini)“ ir negalėtų pateikti, nes UAB ,,D.“ jokių grynųjų pinigų Lenkijos įmonei už prekes nevežė, o Lenkijos įmonė „(duomenys neskelbtini)“ neturi surašiusi pinigų paėmimą patvirtinančių dokumentų, kuriuose būtų pinigus pristačiusio asmens parašai. Tačiau nei lenkai, nei VMI negalėjo pateikti jam dokumentų apie mokėjimą. Pripažįsta, kad pasirašė ant 4 Lenkijos įmonės atsiųstų suvestinių (suderinimo aktų), patvirtindamas, jog UAB ,,D.“ atsiskaitė su Lenkijos bendrove ,,(duomenys neskelbtini)“ už 2015 m. – 2018 m. pirmą pusmetį. Šias suvestines (suderinimo aktus) pasirašė neįsigilinęs. 2017 m. liepos 26 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai mokestinio patikrinimo metu pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad nuo 2015 metų perka prekes (dėvėtus rūbus) iš Lenkijos, už kurias yra pilnai atsiskaitę, tačiau šiuo metu nepamena, kad galėjo taip teigti, kadangi UAB ,,D.“ nedarė tokių apmokėjimų. Valstybinei mokesčių inspekcijai paaiškino, kad visi mokėjimai buvo vykdomi tik per banką.

Kaltinamasis G. D. savo kaltę dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo (pagal BK 223 straipsnio 1 dalį) pripažino ir paaiškino nepateikęs buhalterinei apskaitai 13 PVM sąskaitų-faktūrų, išvardintų kaltinime, tačiau tai nebuvo padaryta tyčia, tai atsitiko dėl žmogiškos klaidos. PVM moka tik pardavus prekes, pagal čekius, eksporto dokumentus, todėl neturėjo tikslo meluoti. Į apskaitą gautos prekės (dėvėti rūbai) iš Lenkijos įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo įtraukiamos remiantis PVM sąskaita-faktūra, tačiau jeigu jos nėra, tai yra aplaidumas. Buhalterės jo neinformavo apie trūkstamas PVM sąskaitas-faktūras.Tiriamuoju laikotarpiu buhalterinę apskaitą 2015 metais trumpą laikotarpį vykdė „S.“, vėliau „V.“. Kuomet buhalterinę apskaitą tvarką UAB ,,S.“, buhalterinius dokumentus apskaitai nuveždavo jis pats. Kai buhalterinę apskaitą vykdė UAB ,,V.“ buvo situacijų kai pats nuveždavo dokumentus iki sutartos dienos arba atvažiuodavo juos pasiimti darbuotoja iš „V.“. Kito atsakingo asmens už dokumentų pateikimą buhalterei UAB ,,D.“ paskyrusi nebuvo. Galėjo būti atvejų kai buhalterės, kurios tvarkė UAB ,,D.“ buhalterinę apskaitą, skambindavo ir prašydavo trūkstamų buhalterinių dokumentų. Dėl žmogiškos klaidos buhalteriniai dokumentai galėjo ir pasimesti. Už 2015 m., 2016 m., 2017 m. UAB ,,D.“ turto inventorizacija realiai nebuvo atliekama. Inventorizacijos komisija 2015–2017 metais UAB ,,D.“ nebuvo sudaryta, inventorizacijos aktus parašydavo pagal buhalterės dokumentus – apskaitytus prekių likučius. Tam, kad atlikti inventorizaciją reikia atlikti daug darbo, kadangi prekių sandėlys yra 2000 kv. metrų ploto, perrūšiuojamos visos jame esančios prekės, keičiasi svoriai. Šiuo metu yra įvesta tvarka, inventorizacijos yra atliekamos, kadangi supranta, jog anksčiau gana aplaidžiai į tai žiūrėjo.

Liudytoja V. Š. parodė, kad G. D. yra įmonės UAB „D.“ direktorius, kurioje ji dirba pardavimų vadybininke. Įmonėje dirba nuo 2015 m. birželio mėnesio. Pagrindinės darbo funkcijos yra klientų paieška, bendravimais su jais, su vadybininkais suskirsto kokias prekes ir kiek parduoti klientams. Ji dirba su pardavimais, o su pirkimais – akcininkas V. (pavardės nežino). UAB „D.“ vykdo didmeninę prekybą dėvėtais ir visos kategorijos drabužiais. Darbo vieta yra (duomenys neskelbtini). Įmonė bendradarbiauja su užsienio valstybėmis, eksportuoja produkciją į Baltarusiją, Estiją, Latviją, Slovakiją. Importą gauną iš Lenkijos, Vokietijos, Anglijos, Kanados, Amerikos. Prekės yra sandėliuojamos, sandėliai yra (duomenys neskelbtini). Ji, būdama pardavimų vadybininke, sąskaitų neišrašinėja, jas išrašo administratorė, kaip ir eksporto dokumentus. Už importą ir eksportą bendrovėje atsiskaitoma dažniausiai bankiniu pavedimu. Yra buvę atvejų kai Lenkijos įmonė „(duomenys neskelbtini)“ su savo transportu atvežė. 2015-2018 m. direktorius važiuodavo į komandiruotes Baltarusijoje, tačiau ar važiuodavo į Lenkiją nežino. Pagal CMR dokumentą yra tikrinamas atgabentų prekių kiekis sandėlyje, kuriuos sutikrindavo sandėlininkas, priimant prekes sutikrindavo ar pagal CMR sutampa kilogramų ir maišų skaičius. Dažniausiai prekės būdavo pasveriamos, tačiau dažnai būna jau su kodais ir nurodytais tiksliais kilogramais ant kiekvieno maišo, todėl jų nesverdavo. Atgabenus prekes pagrindinis dokumentas yra CMR, taip pat yra svarbus dokumentas „invoicas“, kurį dažniausiai gaudavo iš tiekėjo el. paštu. Už prekių priėmimą 2015 metais buvo atsakingas direktorius, vėliau J. R.. J. R. pavaduodavo V. M.. CMR pateiktas būdavo sandėlininkams, kurie jį atiduodavo D. K.. Apie tai, kad grynaisiais pinigais būtų atsiskaitoma vairuotojams, jai nėra žinoma. Su tiekėjais atsiskaitydavo direktorius, o bendraudavo akcininkas V., kuris yra iš Ukrainos ir atvažiuodavo į metus kartą. Kiek liudytojai žinoma, su tiekėjais direktorius atsiskaitydavo bankiniais pavedimais. Su tiekėjais grynais pinigais neatsiskaitydavo. Mano, kad nėra realu, jog UAB „D.“ galėjo sumokėti kaltinime nurodytą sumą. Jeigu po darbo valandų atvykdavo pirkėjai, juos pasitikdavo direktorius. Tokiu atveju pardavimo dokumentus išsirašydavo direktorius. Eksporto uždarymas vyksta tik su trečiosiomis šalimis, su Europos šalimis užtenka CMR gauti. Pardavimo dokumentus, sąskaitą išrašydavo administracija – D. K.. 2015–217 metais vykdavo UAB ,,D.“ sandėlio inventorizacijos, kuriose ir pati dalyvavo bei pasirašė. Galėjo būti, kad vadovo nurodymu 2015-12-31, 2016-12-31 ir 2017-12-31 pasirašė inventorizacijos aktuose. Inventorizacijos metu direktorius su sandėlininkais kilnojo maišus, o jos pagrindinė užduotis būdavo išsiaiškinti kokiam kodui priklauso konkreti prekė, konkretus maišas. Darant inventorizaciją turėdavo sutapti kilogramai pagal buhalterijos pateiktus likučius. Minėtų trijų inventorizacijų metu kai kurios buvo sveriamos prekės, kai kurios ne, kadangi ant maišų jau buvo tiksliai nurodyti kilogramai. Liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad inventorizacijos aktus pasirašydavo vadovo nurodymu, tačiau prekės esančios sandėlyje nebuvo svertos, ar kaip nors kitaip suskaičiuotos, o tik remiantis buhalterės pateiktu dokumentu buvo užpildyti dokumentai, nurodant, kad prekių sandėlyje kiekis sutampa su fiksuotu buhalterijoje, realiai įmonėje inventorizacijos nebuvo atliktos. Sandėlis yra pakankamai didelis, 2000 kvadratinių metrų, pakankamai aukštas, su keltuvu tenka kelti prekes. Prekes gauna supakuotas, o jas parduodant jei gauna didelę pakuotę rūšiuoja į mažesnes pakuotes. Būna prekių, kurias reikia nurašyti, nes jos netinkamos.

Liudytojas V. K. M. parodė, kad apie 4 metus dirba UAB „D.“ krovėju sandėlyje. Darbo funkcijos: iškrauti, pakrauti prekes ir vairuoti autokrautuvą. Prekės yra dėvėti rūbai, kurie būna dideliuose maišuose, ant kurių pažymėtas pavadinimas ir uždėtas kodas, nurodytas pakuotės svoris, kuris yra matuojamas kilogramais. Per savo darbo patirtį yra tekę pavaduoti sandėlio vedėją kelis kartus, galėjo būti ir 2015-2018 metų laikotarpiu. Pavaduojant J. R. teko dirbti priimant prekes. Atvažiavus prekėms, iš vairuotojo paimamas CMR dokumentas, kur yra įrašytas kiekis ir svoris. Kraudami sutikrindavo ar atitinka kiekis, jeigu būdavo neaišku – pasverdavo. Jeigu CMR duomenys atitikdavo, dokumentus paduodavo administracijai. Kiek teko tikrinti, visada atitikdavo. Jei ant maišų nebūdavo lipduko su svoriu, tada patikrindavo pasveriant ant svarstyklių. Būdavo, kad kartais ir vairuotojai nunešdavo administracijai CMR. Bendrovėje darydavo inventorizaciją, prieš porą metų dalyvavo, tačiau komisijos narys nebuvo. Inventorizacijos atlikimo metu jeigu reikėdavo, persverdavo maišus su autokrautuvu. J. R. inventorizacijos metu dirbdavo su kompiuteriu, yra matęs ir direktorių dalyvaujantį. Minėta inventorizacija užtruko kelias dienas, joje dalyvavo antstolis. Kai būdavo parduodamos prekės tai tekdavo ir jas pakrauti, direktorius nurodydavo kiek prekių pakrauti, nurodydavo kodus. Kai maišai suplyšdavo, nuveždavo į cechą ir juos sutvarkydavo, supakuodavo į maišus, kodas likdavo tas pats. Pakrovus prekes pirkėjui, dokumentais rūpindavosi buhalterija. Yra tekę prekes pakrauti ir po darbo valandų, tuo metu dalyvaudavo G., kuris tikriausiai išrašydavo pardavimo dokumentus. Būdavo, kai maišus perrūšiuodavo. Sandėlis yra didelis, apie 2000 kvadratų.

Liudytojas J. R. parodė, kad nuo 2016-01-16 iki 2020 m. rugsėjo mėnesio dirbo UAB „D.“. Iš pradžių dirbo vadybininku, vėliau tapo sandėlio vadovu. Kaip sandėlio vadovas prižiūrėjo, kad kroviniai būtų pakrauti, prekių svoris, skaičius atitiktų. Sandėlyje priimdavo ir iškraudavo prekes – dėvėtus rūbus. Kai priimdavo prekes į sandėlį, vairuotojas paduodavo dokumentus, kuriuos pats liudytojos arba kolega V. M. nunešdavo D. K.. Jis sandėlyje dirbdavo pagal tai kas nurodyta CMR, sutikrindavo ar atitinka svoris, jei neatitikdavo pranešdavo administracijai. Yra tekę paimti iš vairuotojų visą dokumentų segtuvą ir nunešti administratorei D. K.. Inventorizacija buvo atliekama, tačiau tai sudėtingas procesas, kadangi sandėlis yra labai didelis. Yra daręs apie 2-3 inventorizacijas. Inventorizacijos metu jis į kompiuterį suvesdavo pagal kodus prekių kiekius ir svorį. Teismui pagarsinus liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu apie tai, kad inventorizacija buvo atliekama vieną kartą prieš 2-3 metus, liudytojas paaiškino, kad galbūt turėjo omenyje auditinę inventorizaciją. Tačiau yra darę daug nedidelių inventorizacijų. Inventorizacijos komisijos narys nebuvo, ją atliko V. Š., G. D., darbuotojai, kurie krovė maišus. Kartu su šiais žmonėmis atlikinėdavo inventorizaciją. Auditinėje inventorizacijoje nedalyvavo. Nepamena, kad būtų pasirašęs inventorizacijos dokumentą. Jo darbo valandos yra iki 17.00 val., tačiau būdavo, kad ir po darbo valandų kraudavo prekes, tokiu atveju dokumentus perduodavo G. D., sąskaitas-faktūras išrašydavo G. D., D. K..

Žemesnės instancijos teismas

Liudytoja D. K. parodė, kad 6 metus dirba UAB „D.“ administratore. Jos darbo funkcijos surinkti dokumentus, pildyti kasos knygą, yra atsakinga už įmonės dokumentų surinkimą ir atidavimą buhalterijai. Įmonėje yra kasa, būna, kad grynais pinigais atliekami pardavimai. Pati įmonė prekių grynaisiais pinigais neperka, ar direktorius perka nežino, jokių dokumentų dėl pirkimo grynaisiais pinigais nėra pildžiusi. Apie tai, jog su Lenkijos įmone „(duomenys neskelbtini)“ už prekes būtų atsiskaitoma grynais pinigais, jai nežinoma. Parduodant dėvėtus rūbus, klientui išrašoma sąskaitą faktūrą, į kasą įmušami pinigai, o sąskaitą faktūrą perduoda į buhalteriją. Dokumentus perduoda mėnesio bėgyje ir būdavo paduodami visi mėnesio dokumentai. Apskaitą vykdo „(duomenys neskelbtini)“. Atvažiuodavo šios įmonės įgaliota darbuotoja ir jai paduodavo visus dokumentus. Kai atvažiuoja prekės į UAB ,,D.“, vairuotojas atveža CMR, sąskaitą faktūrą. Gavus prekes, dokumentus jai pateikia vairuotojas, kartais direktorius. Nuo 2015 m. iki 2018 m. ne visais atvejais su CMR būdavo pristatomos ir sąskaitos faktūros, tokiu atveju pranešdavo direktoriui, tačiau ne visais atvejais gaudavo sąskaitas faktūras iš vadovo. Vadovas sąskaitas faktūras pateikdavo per 1-2 savaites, kartais jas pateikdavo pats buhalterijai. CMR prisiima sandėlio vadovas, kuris atnešdavo dokumentą, ant CMR būdavo sandėlio vadovo parašas, kuris galbūt tuo metu buvo J. R.. Sandėlio vadovas pasirašydamas ant CMR patvirtindavo, kad kiekis atitinka, kuris yra parašytas ant CMR, tačiau kaip tai tikrindavo nežino. Būdavo, kad direktorius sąskaitas faktūras ir pats išrašo ranka.

Liudytoja J. Č. parodė, kad dirba buhaltere ir jos įmonė nuo 2016 m. ar 2017 m. tvarko UAB „D.“ įmonės buhalterinę apskaitą. Sutartį pasirašė kaip įmonės „V.“ atstovė, o G. D. pasirašė kaip UAB „D.“ atstovas. Sutartyje numatyta, kad klientas iki sekančio mėnesio 10 dienos pristato visus dokumentus: pirkimo-pardavimo sąskaitas faktūras, banko išrašus, apmokėjimo grynais, kasos pajamų orderius, kasos aparato duomenis ir teikia duomenis apie savo darbuotojų atostogas, pravaikštas. UAB „D.“ dokumentus atveždavo G. D., o jeigu pati nuvažiuodavo į įmonę, tai įmonėje paduodavo darbuotojos. Didžiąją dokumentų dalį pati nuvažiuoja pasiimti. Trečiojo asmens, kuris galėjo pasiimti ar pateikti dokumentus negalėjo būti. Kas turėjo teisę pasirašyti bankinius pavedimus UAB „D.“ nežino. UAB „D.“ inventorizacijose nėra dalyvavusi. Suformavusi inventorizacijos aktą, ją pateikia įmonei UAB „D.“, vadovo prašymu, kadangi metų gale visi įmonėms vadovai prašydavo.Vėliau įmonė atlikusi inventorizaciją, užpildydavo ir ją atveždavo su komisijos narių parašais, ir paskutinį parašą padėdavo liudytoja. Iš viso yra pasirašiusi 5 inventorizacijos aktus. Atliekant inventorizaciją, tai ką skaičiavo, prekės dar galėjo būti neatvažiavusios į sandėlį. Liudytoja paaiškino, kad tai ne vienintelė įmonė, kurioje trūktų dokumentų, dažnai pasitaiko. Iš bendro UAB „D.“ elektroninio pašto buvo atsiųstos sąskaitos faktūros, kurie buvo įtraukti į apskaitą. Sąskaitos buvo gautos atskirai, ne visos kartu. Laiškas buvo persiųstas, tačiau šiuo metu neatsimena koks tiekėjas buvo. Sąskaitas faktūras apskaitė ir deklaravo. Visas kurias gavo sąskaitas-faktūras perdeklaravo, tačiau tai buvo ne vienu metu, kadangi buvo skirtingais metais. Mokesčių inspekcija patikrinusi pastebėjo, kad trūksta dokumentų, kadangi liudytoja negali žinoti kai trūksta užsienietiškos faktūros, gali žinoti, kai trūksta lietuviškos. Gaudama buhalterinės apskaitos dokumentus taip pat gaudavo ir CMR, kurie niekada nebūdavo tušti, įprastai prie jų būdavo prisegta daug dokumentų. Tačiau liudytoja negalėjo nurodyti ar prie kiekvieno CMR būdavo sąskaita faktūra, kadangi sandėlį vesdavo D. Š.. Liudytoja paaiškino, kad jai nėra žinoma, kad nebuvo apskaityta virš 1 mln. eurų. UAB „D.“ banko išrašus matydavo. Dažniausiai kiek matė mokėdavo apvaliomis sumomis – 10 000 eurų, ir jeigu neparašyta už kokią sąskaitą konkrečiai mokama, tai dengiasi anksčiausiai pirktos sąskaitos. Užsienio įmonės dažnai moka viena už kitą. Išankstinių mokėjimo visada būna, kadangi mokami avansai, tačiau ne 1 mln. eurų suma. Dažniausiai UAB „D.“ mokėjimai būdavo atliekami bankiniu pavedimu, tačiau yra buvę ir grynais pinigais. Tai ką surenka iš pirkėjų, įneša į banką, anksčiau per kasą mokėdavo darbo užmokesčius. Per metus kasos apyvarta gali būti apie 200 000 eurų. Su UAB „D.“ akcininku yra tekę bendrauti, atvažiuodavo pas liudytoją į ofisą. Siunčiant sandėlio likučius FNTT specialistei, sistemoje jau buvo viskas suvesta, tačiau prekės dar nebuvo atvažiavusios, dėl ko gavosi nesusipratimas. Kol nėra išmuitinama tai, į buhalteriją sąskaitos nepatenka. Jeigu vyksta prekių išvežimas, tai pagal dokumentus pavyzdžiui išvežimas yra spalio mėnesį, tačiau prekių sandėlyje jau nebus rugsėjo mėnesį. Liudytoja paaiškino, kad yra gavusi ranka rašytų sąskaitų-faktūrų, būna pavėluotų sąskaitų. Nepastebėjo, kad būtų neapskaitytų pinigų ar prekių.

Liudytojas P. M. parodė, kad nuo 2017-01-01 iki 2020-12-30 dirbo direktoriumi Lenkijos įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Prieš tai įmonėje nebuvo prekybos direktoriaus, buvo vadybininkai skirtingiems rajonams. Kelis kartus važiavo į Lietuvą, bendradarbiavo su įmone UAB „D.“. G. D. pažįsta, vizitų Lietuvoje metu sutiko vieną ar du kartus. Jo užduotis buvo patikrinti ar partneriai vis dar veikia, todėl teko lankytis sandėlyje, sutiko vadybininką, tačiau nepamena ar buvo sutikęs UAB „D.“ akcininkus. Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog įmonių bendradarbiavimas prasidėjo 2015 m. balandžio mėnesį, kai buvo sudarytas pirmas sandoris. Liudytojo atstovaujama bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ prekiauja dėvėtais drabužiais eksportuojamais iš vakarų Europos, juos rūšiuoja. UAB „D.“ pirko skirtingų kategorijų išrūšiuotus dėvėtus drabužius, batus, taip pat buities priemones. Klientai užsakymus pateikia įvairiais būdais: telefonu, skambina į klientų aptarnavimo skyrių, arba el. paštu, arba siunčia informaciją ko jiems reikia, dažniausiai tai vyksta telefonu arba el. paštu. Užsakymus priiminėdavo ne pats, tuo užsiimdavo klientų aptarnavimo skyrius. UAB „D.“ užsakymus atlikdavo ne savininkas, o didmenos skyriaus viršininkas, tačiau pavardės nepamena. UAB „D.“ 2017-2020 m. atsiskaitydavo daugiausia bankiniais pavedimais, su grynųjų pinigų operacijomis nesusidūrė. Kokiu būdu UAB „D.“ atsiskaitydavo iki 2017 m. šiuo metu neatsimena. Liudytojas patvirtino savo duotus parodymus pagal Europos tyrimo orderį, jog UAB „D.“ iš pradžių mokėdavo grynaisiais į kasą Kielce mieste. Liudytojas negalėjo patvirtinti tos aplinkybės, jog UAB „D.“ būtų mokėjusi už visus sandorius per metus laiko vienu mokėjimu ir paaiškino, kad kiekvienas partneris moka paprastai už konkretų pristatymą, konkretų užsakymą, gali būti kartą į savaitę, kartą į mėnesį, bet ne vieną kartą į metus. UAB „D.“ neturėjo įsiskolinimų, gali būti, jog vėlavo dieną ar dvi, tačiau ilgesnių uždelsimų nebuvo. Būdavo atvejų kai „(duomenys neskelbtini)“ savo transportu pristatydavo prekes į Lietuvą, tačiau dažniausiai pasiimdavo išorės transporto įmonė. Liudytojas paaiškino, kad pateikė apyvartos ir sandorių dokumentus, tačiau nepamena ar teikė papildomus dokumentus. Liudytojas negalėjo nurodyti kas dirbo su UAB „D.“, bet greičiausiai buvo atstovas Baltijos šalims arba rytų Europai. 2015-2016 m. nedirbo įmonėje, tačiau mano, kad įmonės kasa buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje, t. y. firmos būstinėje, Kelcai mieste, kur buvo fiziškai pinigus priimanti kasa, kuri buvo fiziškai susieta su sandėliu. Iš praktikos gali pasakyti, kad būdavo Baltijos šalių, kai užsakovas nurodydavo kitą mokėtoją, kuris apmokėdavo užsakymą. Kartu su CMR būdavo išrašomos ir sąskaitos-faktūros visada. Viskas buvo daroma pagal Europos Sąjungos dokumentacijos reikalavimus, išduodant prekes yra visas sąrašas dokumentų, kuriuos reikia pateikti, tarp jų buvo ir CMR ir sąskaita-faktūra. Nepamena kokius atsiskaitymo dokumentus pateikė teisėsaugai, kadangi tai buvo prieš 1-2 metus, tačiau viską ką pateikė buvo oficialūs dokumentai iš buhalterijos. Ar buvo teikiami pirminiai dokumentai liudytojas neprisimena. Mano, kad iš dokumentų būtų galima atskirti kiek mokėjimų buvo atlikta bankiniu pavedimu, o kiek grynais. Liudytojas negalėjo nurodyti ar iš pateiktų dokumentų teisėsaugai galima identifikuoti atsiskaičiusį asmenį, neatskleidžiant komercijos paslapčių. Bankiniuose pavedimuose mokėtojų duomenis galima gauti visada, o dėl mokėjimo grynaisiais, tai įmonė šiuos duomenis turi, tačiau ar jie buvo pateikti teisėsaugos institucijoms nežino. Liudytojas nepamena iki kada tarp UAB „D.“ ir „(duomenys neskelbtini)“ buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais, tačiau tai galėjo būti susiję su Europos Sąjungoje bankiniu reglamentavimu dėl mokėjimų grynais, kadangi 2015-2016 m. vyko permainos, dėl ko nebuvo prasmės priimti atsiskaitymus grynaisiais pinigais. Kas iš „(duomenys neskelbtini)“ priimdavo grynus pinigus iš UAB „D.“ tiksliai nurodyti negali, kadangi įmonė turėjo du kasininkus. Bendra praktika buvo, jog kasos orderiai buvo išduodami asmeniui įmokėjus pinigus. Ar pagal grynų pinigų įmokėjimo orderį galima identifikuoti asmenį sumokėjusį už prekes nežino, tačiau buvo įrašoma firma už kurią mokama, galbūt būdavo parašas žmogaus, kuris sumokėdavo. Liudytojas neturi tokios informacijos, jog už užsakovą atsiskaitytų kiti subjektai. 300 000 eurų suma yra apie 10 užsakymų. Yra galimybė, jog galėjo būti užskaita už kitą įmonę, kadangi praktikoje yra pasitaikę. Iš UAB „D.“ neapmokėjimų nebuvo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamajame posėdyje pagarsinti liudytojos R. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui apie tai, kad ji dirba UAB „S.“ vyr. buhalterės pareigose nuo 2014 metų. Viena iš įmonės veiklų yra buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugų teikimas pagal sutartis įvairiems ūkio subjektams. 2015-03-27 buvo pasirašyta buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartis Nr. 40 su UAB „D.“, kurią atstovavo direktorius G. D., įmonės veikla buvo prekyba dėvėtais rūbais. Šios bendrovės apskaitą tvarkė iki 2015-12-31. Pagal sutartį UAB „S.“ įsipareigojo tvarkyti minėtos įmonės buhalterinę apskaitą pagal pateiktus pirminius apskaitos dokumentus, taip pat teikti ataskaitas, deklaracijas VMI, SODRA ir kitoms institucijoms. Vadovas G. D. įgaliojo ją atstovauti VMI, VĮ Registrų centras, o V. J. teikti ataskaitas VSDFV, nes ji skaičiavo darbo užmokestį. Pagal sutartį G. D. pirminius dokumentus jai pristatydavo vieną kartą per mėnesį už praeitą laikotarpį, tada pirminiai dokumentai būdavo suvedami į registrus, suskaičiuojamas PVM, darbo užmokestis, suvedama kasa, suskaičiuojami mokėtini mokesčiai ir G. D. pateikiama informacija. Ji neturėjo prieigos prie įmonės banko sąskaitos, neturėjo teisės atlikti banko pavedimus, banko išrašus jai pateikdavo G. D.. Pardavimo sąskaitas faktūras, pinigų priėmimo kvitus rašydavo pati įmonė ir jai pateikdavo įtraukimui į buhalterinę apskaitą. Ar tuo laikotarpiu įmonė turėjo kasos aparatą ji neprisimena, negali pasakyti. Pirminius dokumentus į jų įmonės patalpas atveždavo G. D., kelis kartus buvo atvykęs UAB „D.“ akcininkas, V., jo pavardės neprisimena, jis kalbėjo rusų kalba, jis ne lietuvis, gal baltarusis, buvo atvykęs su įmonės vadovu. Jis jai nurodė kokias ataskaitas jam pateikti, tačiau tokių ataskaitų pagal LR įstatymus jos neprivalėjo rengti, dėl to kilo jo nepasitenkinimas, jis norėjo gauti duomenis, kokių reikalauja Baltarusijos įstatymai ir dar rusų kalba, o ji už sutartą užmokestį nesutiko tokių ataskaitų rengti. Dėl to abipusiu susitarimu paslaugų teikimo sutartį nutraukė. 2016 metų kovo 1 d. UAB „S.“ atidavė įmonei visus turėtus pirminius dokumentus ir registrus, buvo pasirašytas dokumentų priėmimo perdavimo aktas. Dėl VMI nustatytų UAB „D.“ apskaitos pažeidimų neįtraukiant pirkimo PVM sąskaitų faktūrų, pagal kurias įmonė įgijo prekes iš Lenkijos Respublikos ūkio subjekto „(duomenys neskelbtini)“ gali pasakyti, kad visi G. D. pateikti pirminiai dokumentai būdavo įtraukiami į UAB „D.“ apskaitą, jei sąskaitos nebuvo apskaitytos, vadinasi, tos sąskaitos nebuvo pateiktos (3 t., b. l. 49–50).

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento III juridinių asmenų patikrinimo skyriaus vyriausioji specialistė J. K. teisiamajame posėdyje patvirtino UAB „D.“ atliktą veiklos tyrimo 2019-08-09 aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir paaiškino, kad patikrinimo metu, paskaičiavus mokesčius pagal PVM sąskaitas faktūras nustatė, jog buvo atlikti mokėjimai Lenkijos bendrovei. Pateikė užklausą Lenkijos įmonei, kurie atsiuntė dokumentus. Nuo gautų sumų buvo taikomas netiesioginis mokesčių apmokestinimo būdas ir nuo to buvo apskaičiuoti mokesčiai. Apmokėjimo duomenys buvo kaip aplinkybė, jog galėtų apskaičiuoti mokesčius nuo neapskaitytų sandorių, o apmokėjimo nenagrinėjo. Išvados akte nurodė, kad UAB „D.“ mokėjimų grynaisiais pinigais savo buhalterinėje apskaitoje nebuvo apskaičiuosi, o sąskaitoje rastas pinigų likutis nebūtų pakankamas atsiskaityti su Lenkijos įmone. Tokia išvada buvo padaryta gavus iš Lenkijos mokesčių administratoriaus lenteles, ataskaitas, kur nebuvo atskirai pateiktas dokumentas, kuriuose apmokėjimo sandoriai pagal PVM sąskaitas faktūras ir apmokėjimų, kurių pagal ataskaitas nebuvo apskaityta. Tos sąskaitos, kurios buvo apskaitytos įmonėje, apmokėjimai buvo pagal sąskaitas, neapskaitytos sąskaitos įmonėje figūravo kaip neapmokėtos. UAB „D.“ turėjo nedidelį įsiskolinimą, o kai atbuline eiga apskaitė šias sąskaitas tyrimo metu, tada automatiškai išaugo įsiskolinimas. Ne patikrinimo metu, vykstant mokestiniams ginčams, buvo pasakyta, jog realiai atsiskaitė Ukrainos įmonė, tačiau ta skola nebuvo apskaityta apskaitoje. Tyrimo metu nebuvo duomenų, jog UAB „D.“ būtų skolinga Ukrainos įmonei, nors UAB „D.“ teigimu, ukrainiečiai sumokėjo lenkams. PVM sąskaitos faktūros pateiktos prieš mokestinį patikrinimą, kurį perėmė iš buvusios kolegės, kuri atlikinėjo mokestinį tyrimą. Jo metu paaiškėjo, kad yra ne tokie deklaravimai kaip lenkai rodo. Pradėjus mokestinį patikrinimą, dalis PVM sąskaitų faktūrų atsirado, bet jos buvo apskaitytos atgaline data. Dėl nelaiku apskaitytų PVM sąskaitų faktūrų buvo neapskaičiuoti mokesčiai. Kadangi neapskaityti įsigijimai automatiškai neapskaičiuotos ir nedeklaruotos pajamos, pardavimų PVM. Kadangi nebuvo apskaičiuoti mokesčiai, negalima nustatyti visų gautų pajamų, įsiskolinimai buvo neteisingai apskaityti ir visos pajamų, turto struktūros nebuvo apskaitytos. Nebuvo pateikti dokumentai apie apmokėjimus Lenkijos Respublikos bendrovei dėl apmokėjimo virš 1 milijono eurų. Apie tai, kad toks mokėjimas yra įvykęs, nustatė iš to, jog buvo lyginami apmokėjimai per banką ir duomenys, kuriuos pateikė Lenkijos mokesčių administratorius – lentelės, ataskaitos. Prie šių lentelių, Lenkijos administratorius neteikė jokių pirminių dokumentų. Iš pateiktų dokumentų buvo nustatyta, kad mokėjimai buvo atliekami bankiniu pavedimu ir grynaisiais arba užskaitos, ar čekiai. Specialistė nurodė, jog kadangi tai nebuvo esminis dalykas, todėl negalėjo paaiškinti, ar UAB „D.“ direktorius pateikė paaiškinimą kokiu būdu buvo atlikti mokėjimai. Ataskaitos, kurios buvo atsiųstos Lenkijos mokesčių administratoriaus, buvo patvirtintos direktoriaus parašu. Dėl šio pažeidimo buvo pažeisti teisės aktai – buhalterinės apskaitos reikalavimų 4 straipsnis – neapskaitytos ne visos pajamos ir paslaugos, buhalterinės apskaitos žiniaraščių duomenys neatitiko kitų vedamų apyvartos kiekinės apskaitos. Pažeistos 6 straipsnio 2 dalies nuostatos, 12 straipsnis – visos ūkinės operacijos turi būti įtrauktos. Padaryta išvada, kad mokėtojo pateiktose suvestinėse buhalterinių sąskaitų apyvartos žiniaraščiuose, finansinėse ataskaitose nurodyti prekių likučiai yra klaidingi. Ne visos ūkinės operacijos atvaizduotos buhalterinėje apskaitoje, mokestinio patikrinimo metu vis buvo atnaujinamas ataskaitos, keičiami likučiai. Iš dalies nėra galimybės nustatyti koks yra mokėtojų kreditorinių įsipareigojimų, atsargų likutis einamuoju laikotarpiu. Pagal pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus už laikotarpį nuo 2015-03-19 iki 2018-04-30 negalima iš dalies nustatyti UAB „D.“ komercinės ūkines, finansinės veiklos rezultatų, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Mokesčiai apskaičiuoti netiesioginiu būdu, tai yra vedant vidurkius, vidutines kainas, o ne tikslias kainas. Mokestinio tyrimo metu, kurį atliko kita specialistė, buvo paprašyta pateikti inventorizacijos aprašus. Specialistės mokestinio patikrinimo metu jau buvo pateikti inventorizacijos aprašai, pagal kuriuos lygino su kiekine vedama apskaita. Kai buhalterijoje buvo keičiami likučiai, neatitiko inventorizacijų aprašuose nurodyti likučiai. Iš to darytina išvada, kad apskaita buvo neteisingai tvarkoma, inventorizacijos buvo atliekamos formaliai. Likučiai realiai neatitiko, nors visada būna trūkumai, perteklius, o šiuo atveju koks buvo apskaitos registre likutis, toks ir parodytas. Buhalterei pradėjus keisti apyvartos žiniaraščius, prasidėjo neatitikimai – inventorizacijos neatitiko. Aplinkybė, jog aprašuose buvo tie patys likučiai kaip ir apskaitoje, daroma išvada, kad prekės neapskaitytos, jos neįtrauktos į apskaitą. Inventorizacija turi būti atlikta faktiškai suskaičiuojant prekes. Šiuo atveju, kadangi tai buvo sveriamos prekės, todėl atliekant inventorizaciją turėjo būti sveriami daiktai ir įrašyti faktiniai svoriai. Įmonėje apskaitos dėl nurašymo nebuvo. Kadangi nebuvo atliktos inventorizacijos nebuvo galima nustatyti atsargų likučių. Specialistė paaiškino, kad mokestinio patikrinimo metu taikė netiesioginius metodus. Imant įmonės duomenis, tai kas apskaityta, išvestas kainų vidurkis. Mokesčių inspekcija neįtrauktų sąskaitų faktūrų nustatė – 2015 metais 5 sąskaitos, 2016 metais 3 sąskaitos, 2017 metais 5 sąskaitos, iš viso 13 sąskaitų. Įmonė įtraukė šias sąskaitas dalimis, mokesčiai paskaičiuoti – 71668,00 eurai pridėtinės vertės mokesčio, 17785,91 PVM delspinigių ir pelno mokestis 16148,00 eurų. Mokesčių bazės apskaičiuotos nuo 341 276,94 eurų, lentelėje neapskaitytų prekių pardavimo pajamos 341 276,94 eurai. Atsiskaitymo dokumentus tarp UAB „D.“ ir Lenkijos įmonės mokesčių inspekcija gavo – banko dokumentai buvo pateikti. Tiek kiek buvo įtraukta į apskaitą, tiek atsiskaitymų yra, o 13 sąskaitų faktūrų, kurios nebuvo įtrauktos į apskaitą, tai tų atsiskaitymų ir nėra. VMI iš Lenkijos mokesčių administratoriaus duomenis pagal kuriuos apskaityti būtų galima, tai yra pirminių dokumentų negavo, tik tai kas nurodyta lentelėse, sandorių suvestinėse. Galima apskaitas padaryti ir pagal pažymas, jeigu yra prarasti tam tikri dokumentai, šiuo atveju užskaitant įsiskolinimą ne lenkams, o ukrainiečiams. Atsiskaitymas dokumentais gali būti ir užskaitom, skolos gali būti nemokėjimas, jei direktorius teigia, kad atsiskaitė trečias asmuo, jis gali apskaityti užnešdamas įsiskolinimą kitai įmonei, o kai atsiskaitys su ukrainiečiais, tada ir turės mokėjimo dokumentą, kurį apskaitoje apskaitys. Skola turi būti apskaityta. Specialistė paaiškino, kad patikrinimo metu neskaičiavo iš kokių lėšų UAB „D.“ galėjo sumokėti Lenkijos įmonei. Kasoje apskaitytų pinigų likučių nebūtų užtekę atsiskaityti su Lenkijos įmone, todėl daro išvada, kad atsiskaityta iš piniginių lėšų pardavus neapskaitytas prekes.

Liudytojas P. M. apklausos ikiteisminio tyrimo metu pagal Eurpos tyrimo orderį pateikė dokumentus:

UAB „D.“ pareiškimą lenkų kalba su vertimu apie tai, kad atsiųsti sandorių suvestinės duomenys už 2015 metus, tai yra UAB „D.“ atlikti atsiskaitymai pagal pirkimo sąskaitas faktūras iš (duomenys neskelbtini) atitinka turimus apskaitos duomenis. Yra parašas (4 t., b. l. 136–137);

UAB „D.“ pareiškimą lenkų kalba su vertimu apie tai, kad atsiųsti sandorių suvestinės duomenys už 2016 metus, tai yra UAB „D.“ atlikti atsiskaitymai pagal pirkimo sąskaitas faktūras iš (duomenys neskelbtini) atitinka turimus apskaitos duomenis. Yra parašas (4 t., b. l. 138–139);

UAB „D.“ pareiškimas lenkų kalba su vertimu apie tai, kad atsiųsti sandorių suvestinės duomenys už 2017 metus, tai yra UAB „D.“ atlikti atsiskaitymai pagal pirkimo sąskaitas faktūras iš (duomenys neskelbtini) Atitinka turimus apskaitos duomenis. Yra parašas (4 t., b. l. 140–141);

UAB „D.“ pareiškimas lenkų kalba su vertimu apie tai, kad atsiųsti sandorių suvestinės duomenys už 2018 metus, tai yra UAB „D.“ atlikti atsiskaitymai pagal pirkimo sąskaitas faktūras iš (duomenys neskelbtini) Atitinka turimus apskaitos duomenis. Yra parašas (4 t., b. l. 142–143).

UAB „D.“ G. D. atsiskaitymai už 2015-2018 m. 1-2 ketvirtį su vertimu, kuriuose yra užpildytos grafos apie įrašo datą, dokumento datą, numerį, pirkėjo numerį, aprašymą, valiutą, debeto/kredito sumą ir bendrą sumą (4 t., b. l. 149–170).

2019-08-09 mokestinio patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „D.“ vykdytos veiklos, nustatyta, kad mokestinis patikrinimas atliktas už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2018-04-20 po 2018-07-20 atlikto mokestinio tyrimo pagal mokėtojo pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus, įvertinus gautą informaciją iš Lenkijos mokesčių administratoriaus apie UAB „D.“ sandorius su Lenkijos mokėtoju (duomenys neskelbtini). Lenkijos bendrovė, laikotarpiu nuo 2015-03-19 iki 2018-04-30, UAB „D.“ patiekė prekių (dėvėtų rūbų) ir suteikė paslaugų už 242 6163,66 Eur. Lenkijos įmonė pateikė duomenis, kad UAB „D.“ direktorius G. D. yra pasirašytinai patvirtinęs atsiskaitymus su Lenkijos įmone už 2015-2018 m. I pusmečio laikotarpį. Ant visų skolų suderinimo dokumentų uždėtas spaudas, pažymintis 2018-11-20 datą. Mokestinio patikrinimo metu, palyginus pateiktų Lenkijos bendrovės dokumentų duomenis su UAB „D.“ buhalterinėje apskaitoje apskaitytais duomenimis, nustatyta, kad ji apskaitė ir deklaravo ne visus prekių įsigijimus iš Lenkijos mokėtojo. Neapskaitytų prekių vertė – 283 683,05 Eur. UAB „D.“ mokestinio patikrinimo metu, dėl išaiškėjusių neapskaitytų įsigijimų, buhalterinės apskaitos registrų duomenis keitė, papildomai įtraukdama ūkines operacijas su minėtu Lenkijos mokėtoju. Pirmi pakeitimai atlikti 2018-10-08, vėlesni 2019-07 mėn. 18-19 d. Lenkijos mokėtojas prie išrašytų PVM sąskaitų faktūrų pateikė CMR, kuriuose prekių gavimas patvirtintas gavėjo parašu, spaudu. Lenkijos mokėtojas nurodė ir pateikė duomenis, kad visos sąskaitos buvo apmokėtos, mokėta grynais pinigais per VIVE kasos aparatą arba bankiniais pavedimais. Mokėjimus atliko asmenys, kurie veikė UAB „D.“ vardu. Prekių, paslaugų įsigijimams ir mokėjimams pagrįsti pateikė UAB „D.“ direktoriaus G. D. pasirašytas ir bendrovės spaudu patvirtintas suvestines (tarpusavio suderinimo aktus), kuriuose nurodyti dokumentai, įforminantys tiekimą, sandorių vertės, apmokėjimai ir suminiai duomenys bei įsiskolinimas metų pabaigoje. Šiuos duomenis G. D. patvirtino rašytiniais pareiškimais, kad nurodytos sumos atitinka jų bankinius mokėjimus ir buhalterinę dokumentaciją. Pažymėtina, kad UAB „D.“ mokėjimų grynais pinigais savo buhalterinėje apskaitoje nėra apskaičiusi. Kasoje apskaitytų pinigų likučių nebūtų užtekę atsiskaitymams su Lenkijos įmone, todėl daroma išvada, kad atsiskaityta iš piniginių lėšų, gautų pardavus neapskaitytas prekes. Inventorizacijos, įformintos pateiktuose inventorizacijų aprašomos, laikomos formaliomis, formaliai sudarytomis pagal kiekinę prekių apskaitą, nes vertinant nustatytus neatitikimus apskaitant ir nurašant prekes, nepagrįstai apskaitytą ir bendrovės vardu įformintą pardavimą į Ukrainą, faktinės inventorizacijos duomenys negalėjo ir neturėjo atitikti buhalterinėje apskaitoje apskaitomų likučių. Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad buhalterinė apskaita tikrinamuoju laikotarpiu buvo tvarkoma pažeidžiant Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) reikalavimus: 4 straipsnio nuostatas Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams” – buhalterinėje apskaitoje apskaitytos ne visos prekės ir paslaugos, gautos iš Lenkijos PVM mokėtojo (duomenys neskelbtini), todėl neapskaitytos pajamos jas realizavus, nurašytų prekių savikaina skiriasi apskaitytos kiekinėje prekių apskaitoje, o deklaruoti duomenys finansinėse ataskaitose neatitinka faktinių duomenų. Mokestinio patikrinimo metu patikrinimo pradžiai pateiktų UAB „D.“ balanso sąskaitų apyvartos suvestinių įrašai skiriasi nuo įrašų 2019-07-19 el. paštu atsiųstose balanso sąskaitų apyvartos suvestinėse, bei nei vienos balanso sąskaitų apyvartos suvestinės duomenys neatitinka įrašų Valstybės įmonei Registrų centras pateiktuose balansuose už 2016 ir 2017 metus; 6 straipsnio 2 dalies nuostatas – į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansinių sumų, įsipareigojimų dydžių ar struktūros pasikeitimu”. Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad ne visi įsigijimai iš Lenkijos PVM mokėtojo užregistruoti buhalterinės apskaitos registruose, todėl neapskaitytos pajamos, jas realizavus. Buhalterinės apskaitos registrai, kuriuose apskaitomos atsargos, įsiskolinimai tiekėjams, neatitinka faktinių ūkinių operacijų duomenų, duomenys į juos nesuvesti arba suvesti ženkliai vėliau; 12 straipsnis „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas”, 1 dalies nuostatas, pagal kurias visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, 4 dalies nuostatas, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius įsigijimai 148 638,84 Eur sumoje iš Lenkijos PVM mokėtojo (duomenys neskelbtini) neužregistruoti apskaitos registruose, o įsigijimai 135 044,25 Eur sumoje – nesavalaikiai. Taip pat pajamos, gautos realizavus šias prekes, neįformintos dokumentais bei neužregistruotos apskaitos registruose; 11 straipsnis „Atsakomybė už buhalterinių įrašų teisingumą“ numatyta, kad už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą. Apskaitos paslaugas teikiančios įmonės arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančio asmens, arba centralizuotai tvarkančios apskaitą biudžetinės įstaigos atsakomybė nustatoma rašytinėje sutartyje, sudaromoje su užsakovu. Tikrinamuoju laikotarpiu UAB „D.“ apskaitą tvarkė UAB „S.“ įgaliotas asmuo R. J., „V.“ įgaliotas asmuo J. Č.. Paminėtina, kad vesti atsargų apskaitą yra įsipareigojusi UAB „D.“; Pagal 21 straipsnį „Atsakomybė už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir jų duomenų teikimą“ 1 dalies nuostatas, už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, t. y. UAB „D.“ vadovas G. D.. Mokestinio patikrinimo metu daroma išvada, kad Mokėtojo pateiktose suvestinėse, buhalterinių sąskaitų apyvartų žiniaraščiuose, taip pat VĮ Registrų centrui pateiktose finansinėse ataskaitose nurodyti likučiai yra klaidingi. Tikrinamuoju laikotarpiu nebuvo apskaityta dalis prekių ir paslaugų įsigijimo, atsiskaitymo su (duomenys neskelbtini), neįforminta dokumentais prekių pardavimas, ne visos ūkinės operacijos atvaizduotos buhalterinėje apskaitoje ir finansinėje atskaitomybėje, keičiami įrašai buhalterinės apskaitos registruose. Todėl iš dalies nėra galimybės nustatyti, koks yra Mokėtojo kreditorinių įsipareigojimų, atsargų likutis tikrinamųjų laikotarpių pradžioms ir pabaigoms. Pagal pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus už laikotarpį nuo 2015-03-19 iki 2018-04-30 negalima iš dalies nustatyti UAB „D.“ komercinės, ūkinės, finansinės veiklos rezultatų, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. (1 t., b. l. 44–64).

2019-08-09 patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „D.“ vykdytos veiklos prieduose pateikti 2015, 2016, 2017 metų materialinių vertybių inventorizacijos aprašai, kuriuose užfiksuoti prekių likučiai, neatitinkantys įmonės buhalterinės apskaitos duomenų (2 t., b. l. 165–174).

2019-08-09 patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „D.“ vykdytos veiklos prieduose pateiktos ir tirtos Lenkijos įmonės PVM sąskaitos faktūros, CMR, suvestinės (tarpusavio suderinimo aktai), UAB „D.“ pareiškimai, kad atsiųsti sandorių suvestinės duomenys už 2016-2018 metus, tai yra UAB „D.“ atlikti atsiskaitymai pagal pirkimo sąskaitas faktūras iš (duomenys neskelbtini) atitinka jų turimus apskaitos duomenis (1 t., b. l. 84–134).

Žemesnės instancijos teismas

2019-10-21 Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintas 2019-08-09 patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 65–83).

2020-02-14 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sprendimu Nr. 69-13, patvirtintas 2019-10-21 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 148–157).

Žemesnės instancijos teismas

2020-05-25 Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „D.“ skundas atmestas. Patvirtintas 2020-02-14 sprendimas Nr. 69-13. Jame nustatyta, kad Pareiškėja 2018-07-10 mokestiniam tyrimui pateiktuose pirminiuose apyvartos žiniaraščiuose iš Lenkijos mokėtojo (duomenys neskelbtini) nebuvo apskaičiusi prekių pagal 13 sąskaitų faktūrų už 283 683,05 Eur sumą, tačiau dalį prekių pagal 6 sąskaitas faktūras už 135 044,25 Eur apskaitė 2018-10-08, likusi dalis prekių apskaityta 2019-07 mėn. 18-19 d. Minėti pavėluotai apskaityti įsigijimai iš Lenkijos įmonės Pareiškėjos pateiktose PVM deklaracijose nėra deklaruoti. Pareiškėjo direktoriaus G. D. pasirašyti ir spaudu patvirtinti tarpusavio suderinimo aktai, kuriuose nurodyti dokumentai, įforminantys tiekimą, sandorių vertės, apmokėjimai ir suminiai duomenys bei įsiskolinimas metų pabaigoje net jei ir būtų tik PVM sąskaitų faktūrų kiekio ir sumos suderinimas, kaip teigia Pareiškėjas, vadinasi, vadovui buvo žinoma, kokiais kiekiais ir už kokias sumas įsigyjamos prekės, todėl neapskaitant net 13 PVM sąskaitų faktūrų iš 28 turėjo kilti pagrįstų įtarimų dėl buhalterinės apskaitos vedimo teisingumo. BAĮ, MAĮ aiškiai apibrėžia, kad informacijos tikslinimas turi būti savalaikis, ūkinių įvykių duomenys apskaitos registruose turi būti užregistruoti ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėn. Pareiškėjo duomenų tikslinimas neatitinka teisės aktuose įtvirtintų taisyklių ir negali būti vertinamas kaip sąžiningas ir nepiktnaudžiaujantis teise, nes Pareiškėja neapskaitė tęstiniu dviejų su pusę metų laikotarpiu beveik pusės Lenkijos įmonės išrašytų PVM sąskaitų faktūrų. Tai atliko tik pradėjus mokestini tyrimą, o vėliau patikrinimą. Pareiškėjo teiginys, kad šių sąskaitų faktūrų nepateikė prekes atvežę Lenkijos įmonės vairuotojai kartu su CMR, prieštarauja Lenkijos įmonės pateiktiems CMR, kurių antrų egzempliorių 24 langelyje Pareiškėjo antspaudu ir atstovo, kai kuriais atvejais G. D., parašais yra patvirtintas su šiais CMR gabentų prekių Pareiškėjo įmonėje gavimas. Todėl neįtikinama, kad prekes gabenę vairuotojai, pateikę Pareiškėjo atstovui CMR patvirtinti prekių gavimo faktą, kartu su prekėmis atgabentas PVM sąskaitas faktūras užmiršdavo atiduoti Pareiškėjo atstovui. Be to, CMR nurodyti prekių kiekiai visais atvejais sutampa su nurodytais PVM sąskaitose faktūrose, taigi, pasirašiusiems atstovams buvo žinomas realus atgabentų prekių kiekis juolab, kad gauti duomenys, jog gavus prekes jos iškart buvo sveriamos. Atmeta Pareiškėjo prielaidą, kad Lenkijos įmonė apmokėjimą užskaitė iš depozito, nes nepateikta jokia sutartis, Pareiškėjos buhalterinėje apskaitoje nefiksuojamas įsiskolinimas užsienio juridiniam subjektui už garanto suteikimą ar atsiskaitymą, Pareiškėja šio juridinio vieneto neįvardija, tokių duomenų nenurodė ir Lenkijos įmonė. Priešingai, Lenkijos įmonė deklaravo visus tiekimus Pareiškėjai ir neturi jokio suinteresuotumo teikti klaidingą informaciją dėl Pareiškėjos įsiskolinimo jos atžvilgiu. Atkreipia dėmesį į Pareiškėjo pateiktus Materialinių vertybių inventorizacijos aprašus, kurie neatitinka Inventorizacijos taisyklių nes į šiuos aprašus perkėlė buhalterinėje apskaitoje esančius duomenis, kurie faktiškai neatitiko remiantis pirminiais prekių įsigijimo ir pardavimo dokumentais nustatytų duomenų. Net ir darant prielaidą, kad įsigytų prekių neapskaitymas įvyko dėl žmogiškos klaidos, tai faktiškai didesnis prekių kiekis turėjo būti nustatytas inventorizacijų metu, o tokie neatitikimai nenustatyti. Atkreipia dėmesį, kad Pareiškėjos direktorius dar 2017-07-26 paaiškinime Kauno Valstybinei mokesčių inspekcijai yra nurodęs, kad Pareiškėja nuo 2015 m. iki šiol perka iš Lenkijos įmonės prekes ir už gautas prekes yra pilnai atsiskaičiusi. Taip pat yra pateiktos G. D. pasirašytos ir antspaudu patvirtintos suvestinės – tarpusavio suderinimo aktai, kuriuose nurodyti dokumentai, įforminantys tiekimus, sandorių vertės, apmokėjimai, įsiskolinimai kiekvienų metų pabaigoje. Pagal šias suvestines 2017 m. pabaigoje fiksuotas Pareiškėjo įsiskolinimas Lenkijos įmonei 27 009,08 Eur, ši aplinkybė neprieštarauja G. D. 2017-07-26 paaiškinimui, jog dar liepos mėnesį Pareiškėja buvo atsiskaičiusi pilnai. Tuo tarpu Pareiškėjos apskaitoje apskaitytas įsiskolinimas Lenkijos įmonei 2017-12-31 dienai sudaro net 872 369,85 Eur. Taip pat Pareiškėjo direktorius atskirų ataskaitinių metų duomenis ir tarpusavio atsiskaitymus yra patvirtinęs pareiškimais, kad suvestinėse esantys duomenys atitinka jo buhalterinę dokumentaciją. Konstatavo, kad Pareiškėja realizavo įsigytas ir nesavalaikiai apskaitytas prekes neišrašiusi jų pardavimo dokumentų, iš kurių ir vykdė atsiskaitymus už įsigytas, tačiau neapskaitytas prekes (3 t., b. l. 1–22).

2020-04-16 Kauno apskrities VMI raštu pateikti dokumentai, gauti iš Lenkijos Respublikos mokesčių administratoriaus pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administratoriaus užklausimą, kuriais remiantis nustatyti neatitikimai dėl įsiskolinimo Lenkijos įmonei ,,(duomenys neskelbtini)“ bei neapskaityti sandoriai (3 t., b. l. 67–93).

2020-09-24 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu UAB „D.“ skundas dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos ir mokestinių ginčų komisijos sprendimų panaikinimo atmestas. Teismas konstatavo, kad bylos dokumentai aiškiai patvirtina, kad tikrinamuoju laikotarpiu Pareiškėja savo buhalterinėje apskaitoje neapskaitė prekių pagal 13 sąskaitų faktūrų už 283 683,05 Eur sumą. Dalį prekių pagal 6 sąskaitas faktūras už 135 044,25 Eur apskaitė 2018-10-08, likusi dalis prekių apskaityta 2019-07 mėn. 18-19 d. Minėti pavėluotai apskaityti įsigijimai iš Lenkijos įmonės Pareiškėjos pateiktose PVM deklaracijose nėra deklaruoti. Teismas pažymėjo, kad Pareiškėjo neva padarytos klaidos, kurios buvo daromos tęstiniu dviejų su pusę metų laikotarpiu, tuo tarpu klaidų taisymas prasidėjo mokesčių administratoriui pradėjus Pareiškėjo kontrolės procedūras, negali būti pagrindu pripažinti tinkamu buhalterinės apskaitos vedimu. Atmetė pareiškėjo teiginius, kad ši nėra pardavusi pagal ginče aptariamas Lenkijos įmonės išrašytas PVM sąskaitas faktūras gautų prekių, jos sandėliuojamos ir jos skola Lenkijos įmonei siekia apie 240 000 Eur, nes jie prieštarauja surinktų faktinių duomenų visumai ir vykdomo verslo ekonominei logikai, kadangi Pareiškėjo tikslas yra gauti pajamų iš savo vykdomos veiklos, tuo tarpu prekių laikymas sandėlyje nesuderinamas su vykdomos veiklos tikslais. Teismas konstatavo, kad Pareiškėja realizavo įsigytas ir nesavalaikiai apskaitytas prekes neišrašiusi jų pardavimo dokumentų, iš kurių ir vykdė atsiskaitymus už įsigytas, tačiau neapskaitytas prekes (3 t., b. l. 171–183).

VĮ „Registrų centras“ duomenimis nustatyta, kad UAB „D.“ akcininkai nuo 2015-03-19 yra V. B. ir A. I.. Nurodyta jų gyvenamoji vieta Ukrainoje (5 t., b. l. 23–24).

UAB „D.“ raštu, informuota, kad laikotarpiu nuo 2015-03-01 iki 2019-12-31 realios inventorizacijos nebuvo atliekamos. Raštas pasirašytas vadovo G. D. vardu (6 t., b. l. 60).

2020-09-14 UAB „D.“ papildomai pateiktų dokumentų apžiūros protokole užfiksuota specialistei pateiktų dokumentų apžiūra: UAB „D.“ registrai – įmonės UAB „D.“ padalinio administracija prekių apyvarta nuo 18 01 01 iki 19 09 06 ir „UAB „D.“ padalinio administracija prekių likučiai 2019 09 06 bei 2019-09-05 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 99. Susipažinusi pateikė išvadą pagal užduotus klausimus. Apžiūrai pateiktas 2019-09-05 antstolio S. U. pasirašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 99, kuriame konstatuota, kad atlikus UAB „D.“ drabužių, esančių sandėliavimo patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), svėrimą, rasta 11 059 vnt. maišų, kurių bendras svoris 301 837,20 kg. Apžiūrai pateikti du UAB „D.“ apskaitos registrai, kuriuose apskaityti dėvėtų drabužių likučiai 2019 m. rugsėjo 6 d., tačiau juose duomenys nesutampa: 1. UAB „D.“ apskaitos registre įmonės UAB „D.“ padalinio administracija prekių apyvarta nuo 18 01 01 iki 19 09 06“, kuris pateiktas FNTT prie Lietuvos Respublikos VRM Kauno apygardos valdybai 2020-05-25 raštu, nurodyti dėvėtų drabužių likučiai kiekine ir sumine išraiška 2018-01-01, pirktas, parduotas didmeninėje prekyboje, parduotas mažmeninėje prekyboje, nurašytas, grąžintas tiekėjams kiekis ir vertė bei likučiai kiekine ir sumine išraiška 2019-09-06. Šiame registre dėvėtų drabužių kiekio likutis 2019-09-06 „iš viso“ užfiksuotas 305 630,123 kg (vertė 736 146,82 Eur) bei 1070 vnt. (vertė 7492,40 Eur). Bendra drabužių vertė nurodyta 743 639,22 Eur. Tačiau šiame registre neteisingai įrašytas dėvėtų drabužių kiekis ir vertė (suma) „iš viso“, nes tai neatitinka kiekio ir vertės, kurie susidaro, susumavus kiekį ir vertę pagal padarytus atskirus įrašus, nes pagal juos kiekis „iš viso“ turi būti 781 669,507 kg (t. y. 476 039,384 kg didesnis nei įrašytas „iš viso“), o suma turi būti 1 913 005,36 Eur ( t. y. 1 176 858,54 Eur didesnė nei įrašyta „iš viso“). Šiame registre dėvėtų drabužių kiekio ir vertės skirtumai susidarė neteisingai susumavus įrašytus registre kiekius ir vertes. 2. UAB „D.“ apskaitos registre „UAB „D.“ padalinio administracija prekių likučiai 2019 09 06“, kuris pateiktas FNTT prie Lietuvos Respublikos VRM Kauno apygardos valdybai 2020-07-30 raštu, padaryti įrašai, nurodant gavimo datą, kainą, kiekį ir sumą. Šiame registre dėvėtų drabužių kiekio likutis 2019-09-06 „iš viso“ užfiksuotas 511 430,131 kg (vertė 1 251 821,08 Eur) bei 1070 vnt. (vertė 7492,40 Eur). Bendra drabužių vertė nurodyta 1 259 313,48 Eur. Tačiau šiame registre neteisingai įrašytas dėvėtų drabužių kiekis ir vertė (suma) „iš viso“, nes tai neatitinka kiekio ir vertės, kurie susidaro susumavus kiekį ir vertę pagal padarytus atskirus įrašus, nes pagal juos kiekis „iš viso“ turi būti 510 536,823 kg (t. y. 893,308 kg mažesnis nei įrašyta „iš viso“), o suma turi būti 1 249 865,92 Eur (t. y. 1955,16 Eur mažesnė nei įrašyta „iš viso“). Šiame registre dėvėtų drabužių kiekio ir vertės skirtumai susidarė neteisingai susumavus įrašytus registre kiekius ir vertes. 3. UAB „D.“ apskaitos registruose tai pačiai datai – 2019-09-06, apskaityti skirtingi prekių kiekiai ir vertės. Apskaityti kiekiai pagal įrašus „iš viso“ nesutampa 205 800,008 kg (511 430,131 kg –305 630,123 kg), o vertės 515 674,26 Eur (1 251 821,08 Eur – 736 146,82 Eur). Tuo tarpu kiekiai, kurie susidaro, susumavus kiekius pagal padarytus įrašus nesutampa 271 132,684 kg (781 669,507 kg – 510 536,823 kg), o vertės (sumos), kurios susidaro, susumavus vertes pagal padarytus įrašus, nesutampa 663 139,44 Eur (1 913 005,36 Eur – 1 249 865,92 Eur). Dėl kokių priežasčių nesutampa abiejuose registruose nurodyti dėvėtų drabužių kiekiai ir vertės, iš apžiūrėtų dokumentų negalima nustatyti. Pagal aukščiau išdėstytus duomenis nei viename apžiūrai pateiktame UAB „D.“ apskaitos registre apskaityti dėvėtų drabužių likučiai 2019-09-06 įrašyti „iš viso“ bei nustatyti, susumavus likučius pagal padarytus įrašus, nesutampa su faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 99 užfiksuotu dėvėtų drabužių kiekiu. Faktiškai rastas kiekis (301 837,20 kg) visais atvejais mažesnis nei užfiksuotas (įrašytas) apskaitos registruose: 1) palyginus su apskaitos registre „įmonės UAB „D.“ padalinio administracija prekių apyvarta nuo 18 01 01 iki 19 09 06“ nurodytu kiekiu „iš viso“ (305 630,123 kg), faktiškai nustatytas kiekis 3792,923 kg mažesnis, o palyginus su kiekiu pagal padarytus įrašus (781 669,507 kg) – faktiškai nustatytas kiekis 479 832,307 kg mažesnis; 2) palyginus su apskaitos registre „UAB „D.“ padalinio administracija prekių likučiai 2019 09 06“ nurodytu kiekiu „iš viso“ (511 430,131 kg), faktiškai nustatytas kiekis 209 592,931 kg mažesnis, o palyginus su kiekiu pagal padarytus įrašus (510 536,823 kg ) – faktiškai nustatytas kiekis 208 699,623 kg mažesnis. Dėl kokių priežasčių susidaro dėvėtų drabužių kiekio skirtumai tarp buhalterinės apskaitos registruose nurodyto kiekio ir nustatyto faktiškai kiekio, iš apžiūrėtų dokumentų negalima nustatyti. (5 t., b. l. 13–15).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). BK 222 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai sukelia šiame BK straipsnyje nustatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233/2014).

Žemesnės instancijos teismas

Pažymėtina, kad nors pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis, tai yra, asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai), tačiau, pagal teismų formuojamą praktiką, esant tam tikroms sąlygoms, atsako ir įmonės vadovas, nes buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam. Todėl, jei įmonės vadovas pateikia buhalteriui ar specializuotajai įmonei melagingus duomenis arba sąmoningai nepateikia duomenų, tada jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-569/2012, 2K-430/2013, 2K-202-303/2020).

Kaltinamasis G. D. savo kaltės dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo pagal BK 222 traipsnio 1 dalį nepripažino, tačiau byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai pagrindžia jo kaltę ir leidžia patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB ,,D.“ buhalterinę apskaitą tiriamuoju laikotarpiu (2015-03-19–2018-04-30) tvarkė kitos bendrovės sutarčių pagrindu: nuo 2015-03-27 iki 2015-12-31 UAB ,,S.“, atstovaujama R. J., o nuo 2016-01-01 iki 2018-04-30 UAB ,,V.“, atstovaujama J. Č.. Tačiau, kaip jau minėta, pagal teismų formuojamą praktiką, buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam. Iš liudytojos R. J. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir pagarsintų teisiamajame posėdyje nustatyta, kad pagal sutartį UAB ,,D.“ direktorius G. D. pirminius buhalterinius dokumentus pristatydavo į jos bendrovės patalpas vieną kartą per mėnesį už praėjusį laikotarpį. G. D. pateiktus dokumentus suvesdavo į registrus, suskaičiuojamas PVM, darbo užmokestis, suvedama kasa, suskaičiuojami mokėtini mokesčiai. Pardavimo sąskaitas faktūras, pinigų priėmimo kvitus išrašydavo pati UAB ,,D.“ ir pateikdavo jai įtraukti į buhalterinę apskaitą. Iš liudytojos J. Č. parodymų nustatyta, kad pagal sutartį UAB ,,D.“ direktorius G. D. pirminius dokumentus pristato jai kiekvieną mėnesį iki 10 dienos už praėjusį laikotarpį. Kartais dokumentus pravažiuodama pasiima ji iš UAB ,,D.“ kontoros, esančios (duomenys nesklebtini). G. D. pateiktus dokumentus suveda į registrus, suskaičiuoja PVM, darbo užmokestis, suvedama kasa, suskaičiuojami mokėtini mokesčiai. Pardavimo sąskaitas faktūras, pinigų priėmimo kvitus išrašo pati UAB ,,D.“ ir pateikia jai įtraukti į buhalterinę apskaitą. Abi liudytojos patvirtino, jog UAB ,,D.“ buhalterinę apskaitą tiriamuoju laikotarpiu tvarkė pagal tokius pirminius dokumentus, kokius joms pristatydavo UAB ,,D.“ vadovas G. D.. Kaltinamasis G. D. patvirtino, kad ir UAB ,,S.“ ir UAB ,,V.“ pirminius dokumentus pristatydavo jis pats, kito įgalioto asmens, galinčio pateikti pirminius dokumentus buhalterinei apskaitai tvarkyti, UAB ,,D.“ nebuvo.

Iš Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atlikto 2019-08-09 patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015-03-19 iki 2018-04-30 UAB ,,D.“ pirko iš Lenkijos įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“ prekių (dėvėtų rūbų) ir transportavimo paslaugų už 2 426 163,66 Eur. Atlikus mokestinį patikrinimą nustatyta, kad UAB ,,D.“ buhalterinei apskaitai nepateikė 1 214 383 Eur sumokėjimą Lenkijos įmonei ,,(duomenys neskelbtini)“ patvirtinančių buhalterinių dokumentų: 2015 metais pateikė mokėjimų dokumentus 12 720 Eur sumai, nors buvo apmokėta 211 310, 58 Eur, tai yra, nepateikė 198 590,58 Eur mokėjimus patvirtinančių dokumentų; 2016 metais pateikė mokėjimų dokumentus 288 448 Eur sumai, nors buvo apmokėta 561 386,51 Eur, tai yra, nepateikė 272 938,51 Eur mokėjimus patvirtinančių dokumentų; 2017 metais pateikė mokėjimų dokumentus 800 250 Eur sumai, nors buvo apmokėta 1 163 966,24 Eur, tai yra, nepateikė 363 716,24 Eur mokėjimus patvirtinančių dokumentų; 2018 m. sausio–balandžio mėnesiais pateikė mokėjimų dokumentus 44 850 Eur sumai, nors buvo apmokėta 423 987,68 Eur, tai yra, nepateikė 379 137,68 Eur mokėjimus patvirtinančių dokumentų. Iš liudytojų R. J. ir J. Č. parodymų nustatyta, kad Lenkijos įmonei ,,(duomenys neskelbtini)“ atliktų mokėjimų už prekes ir paslaugas dokumentai nebuvo įtraukti į UAB ,,D.“ apskaitą, kadangi UAB ,,D.“ vadovas G. D. joms tokių dokumentų nepateikė. Tokią aplinkybę pripažino ir kaltinamasis G. D.. Taigi, šiuo atveju atsakomybė už pirminių dokumentų nepateikimą buhalterinei apskaitai kyla ne UAB ,,D.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusioms UAB ,,S.“ ir UAB ,,V.“ buhalterėms, o UAB ,,D.“ vadovui – jos direktoriui G. D..

Kaltinamasis G. D. paaiškino teismui, kad dokumentų apie mokėjimus Lenkijos įmonei ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinei apskaitai nepateikė dėl to, kad jis tokių dokumentų negavo, ir jeigu būtų gavęs, juos būtų pateikęs buhalterinę apskaitą tvarkiusioms buhalterėms, be to, jam nežinoma, kas UAB ,,D.“ vardu atsiskaitė su Lenkijos įmone ,,(duomenys neskelbtini)“, pažymėjo, kad UAB ,,D.“ niekada neatsiskaitinėjo su Lenkijos įmone grynaisiais pinigais. Tačiau į bylą yra pateiktos Lenkijos įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“ atsiųstos sandorių suvestinės (tarpusavio suderinimo aktai), kuriuose yra nurodyti dokumentai, įforminantys prekių tiekimą, sudarytų sandorių vertė, apmokėjimai bei įsiskolinimai metų pabaigoje už 2015–2018 I ketvirčio laikotarpį. Lenkijos įmonei ,,(duomenys neskelbtini)“ minėtu laikotarpiu atstovavęs P. M., byloje apklaustas liudytoju, patvirtino, kad UAB ,,D.“ pirkimo sąskaitas apmokėjo grynaisiais pinigais per ,,(duomenys neskelbtini)“ kasą arba bankiniais pavedimais, liudytojas pagal Lietuvos Respublikos išduotą Europos tyrimo orderį ikiteisminio tyrimo metu į bylą pateikė duomenis, kad UAB ,,D.“ vadovas G. D. teikė pareiškimus, jog sandorių suvestinėse nurodytos sumos atitinka jų buhalterinės apskaitos duomenis (4 t., 136–143), o sandorių suvestines patvirtino 2018-11-20 spaudu. Vadinasi, UAB ,,D.“ vadovui buvo žinoma, koks prekių kiekis ir už kokią sumą tiriamuoju laikotarpiu buvo įsigytas iš Lenkijos įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“, ir kokiu būdu apmokėta. Be to, byloje yra paties kaltinamojo 2017-07-26 teiktas paaiškinimas Valstybinei mokesčių inspekcijai, kad UAB ,,D.“ nuo 2015 metų perka iš Lenkijos įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“ prekes ir už gautas prekes UAB ,,D.“ Lenkijos įmonei yra pilnai atsiskaičiusi. Kaltinamojo G. D. pasirašytose ir 2018-11-20 spaudu patvirtintose suvestinėse (tarpusavio suderinimo aktuose), 2017 m. pabaigoje fiksuotas UAB ,,D.“ įsiskolinimas Lenkijos įmonei – 27 009,08 Eur. Ir ši aplinkybė neprieštarauja kaltinamojo G. D. 2017-07-26 paaiškinimui, jog dar liepos mėnesį UAB ,,D.“ buvo atsiskaičiusi pilnai. Tuo tarpu, kaip nustatė Valstybinė mokesčių inspekcija, UAB ,,D.“ buhalterinėje apskaitoje apskaitytas įsiskolinimas Lenkijos įmonei ,,(duomenys neskelbtini)“ 2017-12-31 dienai buvo 872 369,85 Eur. Valstybinei mokesčių inspekcijai atlikus UAB ,,D.“ vykdytos veiklos tyrimą (2019-08-09 patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir palyginus Lenkijos įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“ pateiktus duomenis su UAB ,,D.“ buhalterinėje apskaitoje apskaitytais duomenimis, nustatyta, kad UAB ,,D.“ mokėjimų grynaisiais pinigais savo buhalterinėje apskaitoje nėra apskaičiusi. Kasoje apskaitytų pinigų likučių nebūtų užtekę atsiskaitymams su Lenkijos įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“ už prekes, kas leidžia daryti išvadą, jog su Lenkijos įmone buvo atsiskaityta iš piniginių lėšų, gautų pardavus neapskaitytas prekes. Tokią išvadą įsiteisėjusiu 2020-09-24 sprendimu patvirtino ir Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs UAB ,,D.“ skundą dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-05-25 sprendimo atmesti UAB ,,D.“ skundą dėl 2020-02-14 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sprendimo patvirtinti 2019-08-09 patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini).

Kaltinamasis G. D. teismui paaiškino, kad Lenkijos įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“ atsiųstas sandorių suvestines (tarpusavio suderinimo aktus) patvirtino į juos neįsigilinęs, tačiau tai nepašalina jo atsakomybės, nes jis, būdamas UAB ,,D.“ vadovas privalėjo tinkamai organizuoti jo vadovaujamos bendrovės buhalterinę apskaitą, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymas. Taip pat niekuo nepagrįstas ir kaltinamojo paaiškinimas, kad Lenkijos įmonei ,,(duomenys neskelbtini)“ už prekes, jam nežinant, galėjo apmokėti ir UAB ,,D.“ akcininkai iš depozito, tačiau nagrinėjamu atveju sandorių suvestines (tarpusavio suderinimo aktus) su Lenkijos įmone patvirtino būtent kaltinamasis G. D.. Taip pat byloje nenustatyta, kad tiekėjas Lenkijos įmonė ,,(duomenys neskelbtini)“ turėjo suinteresuotumą teikti tyrimui klaidingą informaciją apie UAB ,,D.“ įsiskolinimus jai, juo labiau teikti sau ekonomiškai nenaudingą informaciją – patvirtinti, kad pirkėjas su ja yra atsiskaitęs, kai tuo tarpu pirkėjas tvirtina, kad nėra pilnai atsiskaitęs su tiekėju. Iš aptartų aplinkybių daroma išvada, kad UAB ,,D.“ atsiskaitė su Lenkijos įmone ,,(duomenys neskelbtini)“ už prekes ir paslaugas, tačiau kaltinamasis G. D., būdamas UAB ,,D.“ vadovas ir atsakingas už tinkamą bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų bei apskaitos registrų išsaugojimą, buhalterinę apskaitą tvarkiusioms buhalterėms nepateikė 1 214 383 Eur sumokėjimą patvirtinančių buhalterinių dokumentų, ir tokiu būdu buhalterinėje apskaitoje buvo apskaitytas ženkliai didesnis įsiskolinimas tiekėjui, negu buvo realiai. Aptartais veiksmais UAB ,,D.“ vadovas G. D. pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio nuostatas, kur numatyta, kad „ūkio subjektai buhalterinę apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kur numatyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kur numatyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“,12 straipsnio 4 dalies nuostatas, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“ ir tokie Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų pažeidimai lėmė tai, kad buhalterinėje apskaitoje apgaulingai nurodžius didesnį įsiskolinimą tiekėjui, negu jis buvo realiai, laikotarpiu nuo 2015-03-19 iki 2018-04-30 iš dalies negalima nustatyti UAB ,,D.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tokie G. D. veiksmai kvalifikuojami kaip baigtas nusikaltimas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

Pagal BK 223 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. BK 223 straipsnyje numatytas aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas yra Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas (kai nesurašomi visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai surašomi nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo ar kitų norminių aktų reikalavimų ir pan.). Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą ir kitus teisės aktus visos ūkinės operacijos turi būti pagrįstos apskaitos dokumentais.

Kaltinamasis G. D. savo kaltę dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį pripažino ir paaiškino, kad laiku nepateikė buhalterinei apskaitai Lenkijos įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“ 13 PVM sąskaitų-faktūrų, išvardintų kaltinime, tačiau tai atsitiko dėl žmogiškos klaidos, taip pat pripažįsta 2015–2017 metais neatlikęs UAB ,,D.“ turto inventorizacijos, o 2015-12-31, 2016-12-31 ir 2017-12-31 inventorizacijos aktuose įrašė sandėlyje esančių prekių kiekį ir sumą pagal buhalterinės apskaitos duomenis.

Iš 2019-08-09 mokestinio patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015-03-19 iki 2018-04-30 UAB „D.“ savo buhalterinėje apskaitoje apskaitė ir deklaravo ne visus prekių įsigijimus iš Lenkijos įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“, neapskaitytų prekių vertė – 283 683,05 Eur. Nustatyta, kad į UAB ,,D.“ buhalterinę apskaitą nebuvo įtraukta Lenkijos įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“ 13 PVM sąskaitų-faktūrų: 2015-04-24 Nr. FHUE/15/04/00026, 2015-05-07 Nr. FHUE/15/05/00001, 2015-07-07 Nr. FHUE/15/07/00014, 2015-11-27 Nr. FHUE/15/11/00040, 2015-12-21 Nr. FHUE/15/12/00043, 2016-02-15 Nr. FHUE/16/02/00026, 2016-09-23 Nr. FHUE/16/09/00027, 2016-10-04 Nr. FHUE/16/10/00006, 2017-04-07 Nr. FHUE/17/04/00008, 2017-04-07 Nr. FHUE/17/04/00009, 2017-06-29 Nr. FHUE/17/06/00030, 2017-07-03 Nr. FHUE/17/07/00001, 2017-11-10 Nr. FHUE/17/11/00015. UAB „D.“ mokestinio patikrinimo metu, dėl išaiškėjusių neapskaitytų įsigijimų, buhalterinės apskaitos registrų duomenis keitė, papildomai įtraukdama ūkines operacijas su minėta Lenkijos įmone, pirmi pakeitimai atlikti 2018-10-08, vėlesni 2019-07 mėn. 18-19 d.

Liudytoja J. Č. patvirtino, kad tiriamuoju laikotarpiu tvarkydama į UAB ,,D.“ buhalterinę apskaitą laiku neįtraukė 13 Lenkijos įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“ išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų, kadangi jų nepateikė UAB ,,D.“ vadovas G. D.. Kai Valstybinė mokesčių inspekcija pradėjo mokestinį patikrinimą, G. D. trūkstamas PVM sąskaitas-faktūras pateikė, ji jas įtraukė į buhalterinę apskaitą. Ir šiuo atveju teismas sprendžia, jog už 13 pirkimo PVM sąskaitų-faktūrų neįtraukimą į UAB ,,D.“ buhalterinę apskaitą atsakomybėn traukiama ne buhalterė, kadangi ji UAB ,,D.“ buhalterinę apskaitą tiriamuoju laikotarpiu tvarkė pagal tokius pirminius dokumentus, kokius jai pristatydavo UAB ,,D.“ vadovas G. D.. Kaltinamasis G. D. patvirtino, kad UAB ,,V.“ pirminius dokumentus pristatydavo jis pats arba atvykdavo paimti buhalterė, kito įgalioto asmens, galinčio pateikti pirminius dokumentus buhalterinei apskaitai tvarkyti, UAB ,,D.“ nebuvo.

Liudytoja J. Č. paliudijo ir tai, kad UAB ,,D.“ vadovui G. D. paprašius ji pateikdavo buhalterinius duomenis apie prekių likučius. Tada UAB ,,D.“ vadovas jai pristatydavo pasirašyti materialinių vertybių inventorizacijos aprašus su atstovų parašais, kurie sutapdavo su jos siųstais likučiais. Ji juose pasirašydavo, nors realiai inventorizacijose nedalyvaudavo. Liudytojai V. K. M. ir J. R. parodė, kad dirbo bendrovės sandėlyje. Atvykus kroviniui, jiems svarbiausias dokumentas buvo CMR, pagal kurį sutikrindavo atvežtas prekes ir dokumentus atiduodavo D. K.. Kitų dokumentų netikrindavo. Jie inventorizacijose nedalyvavo, inventorizacijas atlikdavo direktorius G. D. ir V. Š.. Liudytoja V. Š. parodė, kad ji buvo inventorizacijos komisijos narė, o pirmininkas – direktorius G. D.. Inventorizacijose dalyvaudavo ir sandėlininkai, kurie kilnodavo maišus, žiūrėdavo kodus, kažkuriuos (ne visus) maišus pasverdavo. Realios inventorizacijos bendrovėje nebuvo atliekamos, tik 2019 metais prekės sandėlyje buvo susvertos ir atlikta inventorizacija. Liudytoja D. K. parodė, kad apie inventorizacijas bendrovėje nieko nežino. Jai sandėlio darbuotojai, bendrovės vadovas arba vairuotojai atnešdavo krovinių dokumentus – CMR ir sąskaitas-faktūras, kuriuos sutikrinus atiduodavo į buhalteriją. Liudytojas P. M. parodė, kad jų įmonė ,,(duomenys neskelbtini)“ su kroviniu visada pateikdavo CMR ir sąskaitą-faktūrą. Jų įmonė labai didelė, nuolat tikrinama, todėl negalėjo sau leisti nepateikti tokių dokumentų. 2019-08-09 mokestinio patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad inventorizacijos, įformintos 2015-12-31, 2016-12-31, 2017-12-31 inventorizacijos aktuose, laikomos formaliomis, nes faktinės inventorizacijos duomenys negalėjo ir neturėjo atitikti buhalterinėje apskaitoje apskaitomų prekių likučių. Tokia pati išvada padaryta ir 2020-05-25 Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendime – materialinių vertybių inventorizacijos aprašai neatitiko Inventorizacijos taisyklių, kadangi UAB ,,D.“ į inventorizacijos aprašus perkėlė buhalterinėje apskaitoje esančius duomenis, kurie faktiškai neatitiko pirminių prekių įsigijimo ir pardavimo dokumentų. Be to, atlikus mokestinį patikrinimą ir iš jį atlikusios specialistės J. K. paaiškinimų nustatyta, kad UAB ,,D.“ tik pradėjus mokestinį patikrinimą per kelis kartus (2018-10-08, 2019-07-18/19) apskaitė savo buhalterinėje apskaitoje pirkimus iš Lenkijos įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“, įtraukdama į apskaitą 13 PVM sąskaitų-faktūrų ir toks įtraukimas į buhalterinę apskaitą buvo atliktas nesavalaikiai.

Laiku nepateikdamas UAB ,,D.“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei Lenkijos įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“ išrašytų 13 PVM sąskaitų-faktūrų, pagrindžiančių prekių įsigijimą už 283 683,09 Eur, UAB ,,D.“ vadovas G. D. pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus, jog „ūkio subjektai buhalterinę apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, jog „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, jog „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 12 straipsnio 4 dalies reikalavimus, jog „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“. O 2015, 2016, 2017 metais realiai neatlikdamas turto inventorizacijos, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-03 nutarimu Nr. 719 patvirtintos Inventorizacijos taisyklės, UAB ,,D.“ vadovas G. D. pažeidė minėtu Vyriausybės nutarimu patvirtintų Inventorizacijos taisyklių 3 punktą (pagal vėlesnes redakcijas 7 punktą), numatantį, jog subjektai, išskyrus viešojo sektoriaus subjektus, privalo inventorizuoti visą turtą ir įsipareigojimus ne rečiau kaip kartą per metus prieš sudarant metines finansines ataskaitas pagal ne vėlesnius kaip ataskaitinių finansinių metų paskutinės dienos duomenis. Kaltinamasis G. D., būdamas UAB ,,D.“ vadovas privalėjo organizuoti bendrovės buhalterinę apskaitą taip, kaip reikalaujama minėtuose teisės aktuose, bet taip neorganizavo ir tokie Buhalterinės apskaitos įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-03 nutarimu Nr. 719 patvirtintų Inventorizacijos taisyklių pažeidimai lėmė tai, kad pagal pateiktus buhalterinius dokumentus laikotarpiu nuo 2015-03-19 iki 2018-04-30 negalima iš dalies nustatyti UAB „D.” komercinės, ūkinės, finansinės veiklos rezultatų, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kaltinamojo G. D. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 223 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos baudos, arešto ir laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmės.

BK 223 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo ir laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamojo G. D. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę G. D., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė du nusikaltimus, vienas iš jų priskiriamas neatsargiems (BK 223 str. 1 d.), kitas tyčiniams apysunkiams (BK 222 str. 1 d.) nusikaltimams, vieną nusikaltimą padarė dėl nusikalstamo pasitikėjimo (BK 223 str. 1 d.), kitą veikdamas tiesiogine tyčia (BK 222 str. 1 d.), į tai, kad nusikaltimai baigti. Vertinant G. D. asmenybę, pažymėtina, kad jis teisiamas pirmą kartą, per paskutinius trejus metus administracine tvarka baustas tris kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, administracinės nuobaudos nebegalioja, kaltinamasis vedęs, augina ir išlaiko mažametį vaiką, gimusį 2021-05-23, dirba UAB ,,D.“ direktoriumi.

BK 55 straipsnyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Atsižvelgdamas į šią įstatymo nuostatą ir aptartus bausmės skyrimo pagrindus, teismas sprendžia, kad G. D., kuris teisiamas pirmą kartą ir yra dirbantis asmuo, skirtina su areštu ir laisvės atėmimu nesusijusi BK 222 straipsnio 1 dalies ir 223 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta bausmė – bauda, nustatant artimą minimaliam bausmės dydį. Kadangi kaltinamasis turi išlaikytinį mažametį vaiką, nustatomas ilgesnis nei įprastai savanoriško baudos sumokėjimo terminas – 12 mėnesių.

Ikiteisminio tyrimo metu G. D. kardomoji priemonė nebuvo paskirta. Šioje proceso stadijoje kardomoji priemonė taip pat neskirtina įvertinus tai, kad kaltinamasis, kuriam kardomoji priemonė nepaskirta, nesutrukdė bylos nagrinėjimo teisme, ir nėra duomenų, kad jis galėtų sutrukdyti nuosprendžio įvykdymą.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamojo G. D. sutuoktinė K. D. pateikė teismui prašymą perduoti sutuoktinį jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės (7 t., b. l. 1–2).

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visumai ir kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo diskrecija (teisė spręsti klausimą savo nuožiūra), o ne pareiga.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis G. D. atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 4 punktuose numatytas sąlygas – jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; turtinės žalos padarymas šioje byloje nekonstatuotas; yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, tačiau kaltinamasis neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos sąlygos. Įstatymų leidėjas BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtino, jog nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti atleidžiamas tas, kas visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis G. D. kaltu prisipažino tik dėl nusikaltimo, numatyto BK 223 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Dėl nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, jis kaltu neprisipažino nei ikiteisminio, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu. Kaip jau minėta, asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visoms BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytoms sąlygoms. Šiuo atveju kaltinamajam nepripažinus savo kaltės dėl nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymo, jis negali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

G. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 222 straipsnio 1 dalyje, BK 223 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmes:

pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 120 MGL (6000 eurų) dydžio baudą,

pagal BK 223 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (2500 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, skirti galutinę subendrintą bausmę – 120 MGL (6000 eurų) dydžio baudą.

Kardomosios priemonės G. D. iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti.

Nustatyti 12 (dvylikos) mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo terminą ir išaiškinti G. D., kad baudą (6000 eurų) privaloma sumokėti per 12 (dvylika) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, bei pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120 arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt) tarnautojui tai patvirtinantį banko kvitą. Nesumokėjus per nustatytą terminą bauda išieškoma priverstinai.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Lina Lesinskienė