Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Paštuolio, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio, kuriuo:

G. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 120 MGL (6000 eurų) dydžio bauda, pagal BK 223 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 50 MGL (2500 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 120 MGL (6000 eurų) dydžio bauda.

Nustatytas 12 (dvylikos) mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo terminas ir išaiškinta G. D., kad baudą (6000 eurų) privaloma sumokėti per 12 (dvylika) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, bei pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės tarnautojui tai patvirtinantį banko kvitą. Nesumokėjus per nustatytą terminą bauda išieškoma priverstinai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. G. D. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 19 d. iki 2018 m. balandžio 30 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė), JAR kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), vienasmeniu valdymo organu – vadovu, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už Bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio nuostatas, kur numatyta, kad „ūkio subjektai buhalterinę apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kur numatyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kur numatyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 12 straipsnio 4 dalies nuostatas, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“, nes Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusioms buhalterėms laikotarpiu nuo 2015-03-27 iki 2015-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei R. J. ir laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-04­30 UAB „VIP apskaitos grupė“ atstovei J. Č., nežinojusioms apie daromą nusikalstamą veiką, tyčia nepateikė 1 214 383,01 Eur sumokėjimą Lenkijos Respublikos bendrovei (duomenys neskelbtini)patvirtinančių dokumentų:

2015 metais pateikė mokėjimų dokumentus 12 720 Eur sumai, nors buvo apmokėta 211 310, 58 Eur, tai yra, nepateikė 198 590,58 Eur mokėjimus patvirtinančių dokumentų;

2016 metais pateikė mokėjimų dokumentus 288 448 Eur sumai, nors buvo apmokėta 561 386,51 Eur, tai yra, nepateikė 272 938,51 Eur mokėjimus patvirtinančių dokumentų;

2017 metais pateikė mokėjimų dokumentus 800 250 Eur sumai, nors buvo apmokėta 1 163 966,24 Eur, tai yra, nepateikė 363 716,24 Eur mokėjimus patvirtinančių dokumentų;

2018 m. sausio–balandžio mėnesiais pateikė mokėjimų dokumentus 44 850 Eur sumai, nors buvo apmokėta 423 987,68 Eur, tai yra, nepateikė 379 137,68 Eur mokėjimus patvirtinančių dokumentų, dėl ko bendrovės buhalterės 2015, 2016, 2017, 2018 metų sąskaitų Nr. 443 „Skolos tiekėjams“ detalizacijose nurodė tikrovės neatitinkančius bendrus įsiskolinimus tiekėjams. Taip apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko laikotarpiu nuo 2015-03-19 iki 2018-04-30 iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

2. Be to, G. D. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 19 d. iki 2018 m. balandžio 30 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, vienasmeniu valdymo organu – vadovu, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už Bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 (su vėlesnėmis redakcijomis) patvirtintų Inventorizacijos taisyklių 64 punktą būdamas atsakingas už inventorizacijos organizavimą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį, kad „ūkio subjektai buhalterinę apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 6 straipsnio 2 dalį, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 straipsnio 1 dalį, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 12 straipsnio 4 dalį, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“, nes Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusioms buhalterėms: laikotarpiu nuo 2015-03-27 iki 2015-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei R. J. ir laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-04-30 UAB „VIP apskaitos grupė“ atstovei J. Č. laiku nepateikė Lenkijos Respublikos bendrovės (duomenys neskelbtini)PVM sąskaitų faktūrų (duomenys neskelbtini), iš viso už 283 683,09 Eur sumą, dėl ko jos į Bendrovės buhalterinę apskaitą įtrauktos nesavalaikiai – tik 2018 metais;

- 1999-06-03 Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 719 patvirtintų Inventorizacijos taisyklių 3 punktą (pagal vėlesnes redakcijas 7 punktą), jog ,,subjektai, išskyrus viešojo sektoriaus subjektus, privalo inventorizuoti visą turtą ir įsipareigojimus ne rečiau kaip kartą per metus prieš sudarant metines finansines ataskaitas pagal ne vėlesnius kaip ataskaitinių finansinių metų paskutinės dienos duomenis”, 30 punktą, kad „atliekant inventorizaciją esantis turtas suskaičiuojamas, pasveriamas, išmatuojamas arba naudojami kiti jo kiekio nustatymo būdai, atsižvelgiant į kiekvienos rūšies turto matavimo vienetą, laikymo vietą ir būdą“, nes 2015, 2016, 2017 metais faktiškai neatliko inventorizacijų, nes sandėlyje esančių prekių kiekio faktiškai nenustatė, o materialinių vertybių inventorizacijos aprašuose 2015-12-31, 2016-12-31, 2017-12-31 datoms įrašė buhalterinės apskaitos duomenų kiekius ir sumas. Taip aplaidžiai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko už laikotarpį nuo 2015-03-19 iki 2018-04-30 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)” komercinės, ūkinės, finansinės veiklos rezultatų, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

3. Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nuosprendyje konstatuota, kad G. D. veiksmai kvalifikuoti tinkamai, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodytos byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

4. Nuteistasis G. D. skundžia Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą, dėl veikos, numatytos BK 222 str. 1 d., G. D. išteisinti, jo veiksmuose nesant šio nusikaltimo požymių, pripažinti G. D., kaltu padarius BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką ir BK 40 str. tvarka atleisti jį nuo atsakomybės už šios veikos padarymą.

4.1.Apeliaciniame skunde G. D. nesutinka su nuosprendyje padaryta išvada, jog jis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tyčia neįtraukė atsiskaitymo dokumentų pagal šias sąskaitas faktūras, nes šių dokumentų jis neturi ir niekada neturėjo, kadangi aktualių atsiskaitymų Lenkijos įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu neatliko. Ikiteisminio tyrimo metu teisėsaugos institucijos tokių dokumentų taip pat nėra gavusios ir jų turinio bei realaus egzistavimo neanalizavo, todėl kaltinimo reikalavimas įtraukti į buhalterinę apskaitą atsiskaitymo dokumentus, nenurodant, kokie tai turėtų būti dokumentai, yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nuo pat sužinojimo apie netikslumus Bendrovės apskaitoje, jis norėjo ir siekė pateikti aktualius dokumentus buhalterinę apskaitą tvarkantiems asmenims, tačiau to padaryti negalėjo, nes atsiskaitymo su Lenkijos įmone dokumentų neturėjo ir negavo nei iš Lenkijos įmonės, nei iš mokesčių administratoriaus, nei iš teisėsaugos institucijų. Ši aplinkybė itin reikšminga kvalifikuojant jo veiksmus pagal BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamos veikos sudėtį.

4.2. Apeliantas skunde nurodo, kad Bendrovė 2018 m. dar jos atžvilgiu atliekamo mokestinio patikrinimo metu gavo 13 aktualių Lenkijos įmonės PVM sąskaitas faktūrų ir jas, nors ir pavėluotai, įtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Šių Lenkijos įmonės PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo faktą patvirtinančių dokumentų neturėjo ir apmokėjimo fakto buhalterinėje apskaitoje negalėjo užfiksuoti vadovaudamiesi BAĮ 12 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, jog visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Bendrovei minėtų PVM sąskaitų faktūrų pagrindu Kauno AVMI atlikto mokestinio patikrinimo metu yra apskaičiuotas pridėtinės vertės mokestis ir pelno mokestis. Taigi, apmokėjimo fakto fiksavimas buhalterinėje apskaitoje neturėtų įtakos Bendrovės mokestinėms prievolėms. Tai reiškia, kad suinteresuotumo sumažinti/panaikinti mokestines prievoles ar gauti kitokios finansinės naudos nei jis, nei Bendrovė neturi.

4.3. Apeliantas nesutinka su nuosprendyje padaryta išvada, kad Bendrovė už prekes atsiskaitė ir apeliantas nepasirūpino, jog šie atsiskaitymai būtų atspindėti Bendrovės apskaitoje, vadovaujamasi išimtinai Lenkijos įmonės pateiktomis atsiskaitymų suvestinėmis. G. D. teigimu, šios suvestinės nelaikytinos tinkamais buhalterinės apskaitos dokumentais pagal BAĮ 12 straipsnio 1 dalį, nes neturi rekvizitų, reikalingų ūkinių įvykių tapatumui nustatyti, t. y. šios suvestinės yra pirminių dokumentų apibendrinimas, kuriame turėtų atsispindėti pirminiais dokumentais užfiksuoti faktai, o apibendrinimas turėtų būti objektyviai palyginamas su pirminiais dokumentais, kurių pagrindu yra parengtas. Pirminiais dokumentais apmokėjimo faktui fiksuoti galėtų būti pripažįstami, pvz., kasos pajamų orderiai, kuriuose nurodoma pinigų įnešimo data, apmokėjimo pagrindas (konkreti pardavėjo sąskaita). Tai, kad jau 2018-2019 m., Bendrovės mokestinio patikrinimo metu, Lenkijos įmonė mokesčių administratoriui negalėjo pateikti pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų už 2015-2018 metus, pirmiausia turėjo sukelti klausimų dėl šių ūkinių faktų realumo ir pagrįstumo.

4.4. Skunde G. D. teigia, kad išvadą dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, galima padaryti, kai nustatyta daug Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų. Jei į buhalterinę apskaitą neįtraukta viena buhalterinė operacija ir tiksliai žinoma jos piniginė išraiška, vargu ar pateisinama būtų išvada dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-498/2011, 2K-355-696/2017). Apeliantas nurodo, kad aptariamos Lenkijos įmonės PVM sąskaitos faktūros į buhalterinę apskaitą yra įtrauktos, todėl akivaizdu, kad sandorio piniginė išraiška yra žinoma, kas konstatuojama ir nuosprendyje, todėl teiginys, kad iš Bendrovės buhalterinės apskaitos yra neįmanoma nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros tampa neaktualus, nes dėl daromo dvejybinio įrašo Lenkijos įmonės išrašytų PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo klausimas yra atspindėtas buhalterinėje sąskaitoje „įsipareigojimai tiekėjams“ (kadangi nesama duomenų, kas ir kada su Lenkijos įmone bendrovės vardu atsiskaitė). Byloje yra visi Bendrovės finansiniai dokumentai, pagal juos yra apskaičiuotos mokestinės prievolės, todėl nesuprantama, ko konkrečiai specialistas ar teismas negalėjo nustatyti - veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

4.5. Skunde apeliantas teigia, kad mokestinio patikrinimo metu supratęs, jog galimai dėl jo aplaidumo ir ydingos tvarkos, kada Lenkijos įmonės dokumentai buvo pristatomi per prekes atgabenančius vairuotojus, neturėdamas jokių duomenų apie aktualius sandorius ir norėdamas kaip įmanoma operatyviau tinkamai apskaityti sandorius su (duomenys neskelbtini)z. o. o., pats kreipėsi į Lenkijos įmonę, iš kur gavo aktualias PVM sąskaitas faktūras ir pasirūpino jų įtraukimu į Bendrovės buhalterinę apskaitą. Tariamo atsiskaitymo su Lenkijos įmone Bendrovės vardu jis nevykdė, todėl jam ir nebuvo prieinama nei tokia informacija, nei fiksuojant tokią ūkinę operaciją Lenkijos įmonės surašyti dokumentai. Lenkijos įmonė atsisakė jam pateikti atsiskaitymo dokumentus. Be to, į atsiskaitymus su Lenkijos įmone jau buvo atsižvelgta, kai mokesčių administratorius Bendrovei papildomai apskaičiavo mokėtiną pelno mokestį, kurį Bendrovė yra įsipareigojusi sumokėti, todėl papildomas atsiskaitymo fakto įtraukimas į buhalterinę apskaitą įtakos Bendrovės mokestinėms prievolėms nebeturi. Taigi, apeliantas neturi nei finansinio, nei jokio kitokio suinteresuotumo Bendrovės buhalterinėje apskaitoje neatspindėti atsiskaitymo su Lenkijos įmone.

4.6. G. D. skunde teigia, kad Lenkijos mokesčių administratorius Lietuvos mokesčių administratoriui informaciją apie neatitikimus Lenkijos įmonės registruose pateikė tik 2018-10-18, todėl natūralu, kad teikdamas informaciją Kauno AVMI 2017 m. apie jokius neatitikimus 2018 m. dokumentuose G. D. negalėjo žinoti. Jis, neapdairiai pasirašydamas Lenkijos įmonės skolų suderinimo raštus, juose esančios informacijos nepatikrinęs su buhalterinės apskaitos duomenimis, gali būti pripažįstamas buvęs nepakankamai atidus ir apdairus, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad šiais savo veiksmais jis siekė, kad ne visi sandoriai su Lenkijos įmone būtų apskaityti, nes pasirašymo metu nei aktualių PVM sąskaitų faktūrų, nei atsiskaitymo pagal jas dokumentų neturėjo.

4.6. G. D. vertinimu, pirmosios instancijos teismas nenustatė jo tyčios egzistavimo fakto, formos, kryptingumo, nenurodė konkrečių finansų tvarkai žalingų padarinių, motyvo ir priežastinio ryšio. Jis ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ negavo pirminių apmokėjimą už prekes patvirtinančių buhalterinės apskaitos dokumentų, kuriuos BAĮ laiko tinkamais šaltiniais duomenims į buhalterinę apskaitą įtraukti. Tokie dokumentai baudžiamojoje byloje neįvardinti, nepridėti, ir todėl nepatikrintas jų egzistavimas. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismo padarytos išvados dėl šios nusikalstamos veikos dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimo nėra paremtos išsamiu visų bylos įrodymų vertinimu, atliktas vertinimas yra paviršutiniškas, nenagrinėtas nusikalstamos veikos kvalifikavimą lemiantis kaltės formos klausimas, dėl ko skundžiamas nuosprendis negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

4.7. Skunde apeliantas nurodo, kad jo veiksmų kvalifikavimas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį taip pat sudaro galimybę atleisti apeliantą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes tam yra visos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos: kaltu prisipažįsta, žala ikiteisminiame tyrime nenustatyta, dėl mokestiniame tyrime nustatytų nepriemokų susitarta su VMI (sudaryta mokestinė paskola), yra teisiamas pirmą kartą. Teismas nepagrįstai nuteisdamas jį pagal BK 222 straipsnio 1 dalies neteisėtai apribojo apelianto procesines galimybes nutraukti procesą pagal laidavimą. Taigi išteisinus G. D. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, yra visos sąlygos atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pirmos instancijos teisme apklausta laiduotoja, teismo sprendime pripažinta tinkama. Apelianto teigimu, kaltininko asmenybės įvertinimas yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Prašo įvertinti, kad anksčiau neteistas, turėtos administracinės nuobaudos už kelių eismo pažeidimus nebegalioja, pripažino kaltę dėl BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje, nuteistasis G. D. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

6. Nuteistojo G. D. apeliacinis skundas atmestinas.

7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Aukštesnysis teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekiant užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas kruopščiai patikrina apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų, nuosprendis pagrįstas - kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymai. Apeliaciniame skunde G. D. nesutinka su jo pripažinimu kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

8. Nuteistasis G. D. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis motyvuodamas tuo, kad jos nėra paremtos išsamiu visų bylos įrodymų vertinimu, įrodymų vertinimas atliktas paviršutiniškas. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais sutikti negalima. Apeliacinį skundą G. D. iš esmės grindžia savo paties pateikta versija ir remiasi ne byloje surinktų įrodymų visuma, o atskirais įrodymais. Kaip matyti iš apelianto pozicijos, viso bylos proceso metu bei apeliacinio skundo turinio, G. D. pripažįsta tik akivaizdžius, byloje surinktais neginčijamai įrodymais pagrįstus faktus – kad atliekamo mokestinio patikrinimo metu gavo 13 aktualių Lenkijos įmonės PVM sąskaitas faktūrų ir jas, nors ir pavėluotai, įtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, tačiau neigia tyčia nepateikęs kitų sumokėjimą Lenkijos Respublikos bendrovei patvirtinančių dokumentų. Apelianto įsitikinimu, kurio nuosekliai laikėsi ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, jo kaltė be pagrindo buvo grindžiama išimtinai Lenkijos įmonės pateiktomis atsiskaitymų suvestinėmis, nors jos pagal BAĮ 12 straipsnio 1 dalį nelaikytinos tinkamais buhalterinės apskaitos dokumentais, nes neturi rekvizitų, reikalingų ūkinių įvykių tapatumui nustatyti, t. y. šios suvestinės yra tik pirminių dokumentų apibendrinimas, o pirminiai apmokėjimą už prekes patvirtinantys buhalterinės apskaitos dokumentų, kuriuos BAĮ laiko tinkamais šaltiniais duomenims į buhalterinę apskaitą įtraukti, baudžiamojoje byloje net nebuvo įvardinti, nėra pridėti, ir todėl nepatikrintas jų egzistavimas.

9. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje ne kartą nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus T. T. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A261-3555/2011, Nr. N662-1252/2012 ir kt.). Tokios pozicijos iš esmės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas neprivalo atsakyti į kiekvieną skunde dėstomą samprotavimą, o pasisako dėl esminių skundo klausimų, kurie gali turėti įtakos galutiniam teismo sprendimo priėmimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-548/2013, Nr. 2K-296-788/2017). Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad apeliacinis skundas yra grindžiamas iš esmės tais pačiais teiginiais, kurie buvo išdėstyti kaip gynybos versija pirmosios instancijos teisme. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas dėl visų gynybos argumentų iš esmės pasisakė ir juos argumentuotai atmetė, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako ne dėl kiekvieno skunde dėstomo samprotavimo, o tik dėl esminių skundo klausimų.

10. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

11. Įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes dėl nuteistajam G. D. BK 222 straipsnio 1 dalyje inkriminuotos nusikalstamos veikos, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Iš skundo turimo matyti, kad apeliantas detaliai analizuoja inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, atskirus bylos įrodymus, teigiant, kad vienas ar kitas įrodymas nepatvirtina byloje nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau BPK įrodymų vertinimo taisyklės reikalauja įvertinti ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą, juos lyginant ir siejant į nuoseklią ir vientisą grandinę, kas, aukštesniojo teismo vertinimu, šioje byloje ir buvo padaryta. Faktinės bylos aplinkybės nustatytos išsamiai, nuosekliai ir nešališkai išanalizavus visų byloje surinktų įrodymų visumą, palyginus ir sugretinus visus teisėtais būdais gautus duomenis, patikrinus juos BPK nustatyta tvarka. Nuosprendyje ne tik išsamiai išdėstytas teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų turinys, bet ir įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, nurodyti aiškūs motyvai dėl įrodytomis pripažintų faktinių aplinkybių nustatymo. Teismas pažymi, kad gynybai kitaip interpretuojant byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertinant, teismui negali būti pagrindu netikėti surinktų ir ištirtų įrodymų visetu, kurie patvirtina apelianto kaltę.

12. Dėl to, kad už UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bendrovės buhalterinių dokumentų tinkamą tvarkymą buvo atsakingas jos vadovas G. D., abejonių nekyla. Liudytojomis apklaustos šios bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusioms UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,, (duomenys neskelbtini) “ buhalterės R. J. ir J. Č. paaiškino, kad Lenkijos įmonei ,, (duomenys neskelbtini)“ atliktų mokėjimų už prekes ir paslaugas dokumentai nebuvo įtraukti į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, kadangi UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovas G. D. joms tokių dokumentų nepateikė. Tokią aplinkybę pripažino ir kaltinamasis G. D., kas patvirtina, jog atsakomybė už pirminių dokumentų nepateikimą buhalterinei apskaitai kyla ne UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusioms bendrovių ,,(duomenys neskelbtini)“ ir ,,VIP apskaitos grupė“ buhalterėms, o UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovui – jos direktoriui G. D..

13. Tiriant bylą, ikiteisminio tyrimo metu Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcija atliko UAB „ (duomenys neskelbtini)“ finansinės veikos patikrinimą ir 2019-08-09 surašė patikrinimo aktą Nr. (7.45)FR0680-295. Šiame akte nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015-03-19 iki 2018-04-30 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pirko iš Lenkijos įmonės ,,(duomenys neskelbtini).“ prekių (dėvėtų rūbų) ir transportavimo paslaugų už 2 426 163,66 Eur. Atlikus mokestinį patikrinimą nustatyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinei apskaitai nepateikė 1 214 383 Eur sumokėjimą Lenkijos įmonei ,,(duomenys neskelbtini).“ patvirtinančių buhalterinių dokumentų: 2015 metais pateikė mokėjimų dokumentus 12 720 Eur sumai, nors buvo apmokėta 211 310, 58 Eur, tai yra, nepateikė 198 590,58 Eur mokėjimus patvirtinančių dokumentų; 2016 metais pateikė mokėjimų dokumentus 288 448 Eur sumai, nors buvo apmokėta 561 386,51 Eur, tai yra, nepateikė 272 938,51 Eur mokėjimus patvirtinančių dokumentų; 2017 metais pateikė mokėjimų dokumentus 800 250 Eur sumai, nors buvo apmokėta 1 163 966,24 Eur, tai yra, nepateikė 363 716,24 Eur mokėjimus patvirtinančių dokumentų; 2018 m. sausio–balandžio mėnesiais pateikė mokėjimų dokumentus 44 850 Eur sumai, nors buvo apmokėta 423 987,68 Eur, tai yra, nepateikė 379 137,68 Eur mokėjimus patvirtinančių dokumentų.

14. 2019-08-09 patikrinimo akte Nr. (7.45) FR0680-295 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdytos veiklos prieduose pateiktos ir tirtos Lenkijos įmonės PVM sąskaitos faktūros, CMR, suvestinės (tarpusavio suderinimo aktai), UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimai, kad atsiųsti sandorių suvestinės duomenys už 2016-2018 metus, tai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikti atsiskaitymai pagal pirkimo sąskaitas faktūras iš (duomenys neskelbtini)Sp. z o o. atitinka jų turimus apskaitos duomenis (1 t., b. l. 84–134). 2019-10-21 Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimu Nr. (7.45-4.6) (duomenys neskelbtini)239, patvirtintas 2019-08-09 patikrinimo aktas Nr. (7.45) FR0680-295 (1 t., b. l. 65–83). 2020-02-14 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sprendimu Nr. 69-13, patvirtintas 2019-10-21 sprendimas Nr. (7.45-4.6) (duomenys neskelbtini)239. (3 t., b. l. 148–157). Taigi, Valstybinei mokesčių inspekcijai atlikus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vykdytos veiklos tyrimą ir palyginus Lenkijos įmonės ,,(duomenys neskelbtini).“ pateiktus duomenis su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje apskaitytais duomenimis, nustatyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ mokėjimų grynaisiais pinigais savo buhalterinėje apskaitoje nėra apskaičiusi. Kasoje apskaitytų pinigų likučių nebūtų užtekę atsiskaitymams su Lenkijos įmonės ,, (duomenys neskelbtini).“ už prekes, kas leidžia daryti išvadą, jog su Lenkijos įmone buvo atsiskaityta iš piniginių lėšų, gautų pardavus neapskaitytas prekes.

15. 2020-05-25 Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu Nr. S-(7-64/2020), UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundas atmestas ir patvirtintas 2020-02-14 sprendimas Nr. 69-13. Jame nustatyta, kad Pareiškėjo (UAB „(duomenys neskelbtini)“) direktoriaus G. D. pasirašyti ir spaudu patvirtinti tarpusavio suderinimo aktai, kuriuose nurodyti dokumentai, įforminantys tiekimą, sandorių vertės, apmokėjimai ir suminiai duomenys bei įsiskolinimas metų pabaigoje net jei ir būtų tik PVM sąskaitų faktūrų kiekio ir sumos suderinimas, kaip teigia Pareiškėjas, vadinasi, vadovui buvo žinoma, kokiais kiekiais ir už kokias sumas įsigyjamos prekės. Atmesta Pareiškėjo prielaida, kad Lenkijos įmonė apmokėjimą užskaitė iš depozito, nes nepateikta jokia sutartis, Pareiškėjos buhalterinėje apskaitoje nefiksuojamas įsiskolinimas užsienio juridiniam subjektui už garanto suteikimą ar atsiskaitymą, Pareiškėja šio juridinio vieneto neįvardija, tokių duomenų nenurodė ir Lenkijos įmonė. Priešingai, Lenkijos įmonė deklaravo visus tiekimus Pareiškėjai ir neturi jokio suinteresuotumo teikti klaidingą informaciją dėl Pareiškėjos įsiskolinimo jos atžvilgiu. Atkreipia dėmesį, kad Pareiškėjos direktorius dar 2017-07-26 paaiškinime Kauno Valstybinei mokesčių inspekcijai yra nurodęs, kad Pareiškėja nuo 2015 m. iki šiol perka iš Lenkijos įmonės prekes ir už gautas prekes yra pilnai atsiskaičiusi. Taip pat yra pateiktos G. D. pasirašytos ir antspaudu patvirtintos suvestinės – tarpusavio suderinimo aktai, kuriuose nurodyti dokumentai, įforminantys tiekimus, sandorių vertės, apmokėjimai, įsiskolinimai kiekvienų metų pabaigoje. Pagal šias suvestines 2017 m. pabaigoje fiksuotas Pareiškėjo įsiskolinimas Lenkijos įmonei 27 009,08 Eur, ši aplinkybė neprieštarauja G. D. 2017-07-26 paaiškinimui, jog dar liepos mėnesį Pareiškėja buvo atsiskaičiusi pilnai. Tuo tarpu Pareiškėjos apskaitoje apskaitytas įsiskolinimas Lenkijos įmonei 2017-12-31 dienai sudaro net 872 369,85 Eur. Mokestinių ginčų komisija konstatavo, kad Pareiškėja realizavo įsigytas ir nesavalaikiai apskaitytas prekes neišrašiusi jų pardavimo dokumentų, iš kurių ir vykdė atsiskaitymus už įsigytas, tačiau neapskaitytas prekes (3 t., b. l. 1–22).

16. Šią išvadą įsiteisėjusiu 2020-09-24 sprendimu patvirtino ir Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ skundą dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-05-25 sprendimo atmesti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ skundą dėl 2020-02-14 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sprendimo patvirtinti 2019-08-09 patikrinimo aktą Nr. (7.45)FR0680-295. (3 t., b. l. 171–183). Teisėjų kolegija laiko, kad šiuos objektyvius ir įsiteisėjusius institucijų sprendimus pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip patikimus ir faktinius duomenis atitinkančius įrodymus ir jais grindė G. D. kaltę.

17. Apelianto teiginius, jog jo kaltė dėl tyčia nepateiktų Lenkijos įmonei ,, (duomenys neskelbtini)“ atliktų mokėjimų už prekes ir paslaugas patvirtinančių dokumentų nepateikimo buvo grindžiama Lenkijos įmonės pateiktomis atsiskaitymų suvestinėmis, kurios nelaikytinos tinkamais buhalterinės apskaitos dokumentais, paneigia ne tik paminėti rašytiniai duomenys, bet ir Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento III juridinių asmenų patikrinimo skyriaus vyriausiosios specialistės J. K. pirmosios instancijos teisme duoti paaiškinimai. Specialistė patvirtino UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktą veiklos tyrimo 2019-08-09 aktą Nr. (7.45)FR0680-295 ir paaiškino, kad patikrinimo metu, paskaičiavus mokesčius pagal PVM sąskaitas faktūras nustatė, jog buvo atlikti mokėjimai Lenkijos bendrovei. Išvados akte ji nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimų grynaisiais pinigais savo buhalterinėje apskaitoje nebuvo apskaičiusi, o sąskaitoje rastas pinigų likutis nebūtų pakankamas atsiskaityti su Lenkijos įmone. Tokia išvada buvo padaryta gavus iš Lenkijos mokesčių administratoriaus lenteles, ataskaitas, kur nebuvo atskirai pateiktas dokumentas, kuriuose apmokėjimo sandoriai pagal PVM sąskaitas faktūras ir apmokėjimų, kurių pagal ataskaitas nebuvo apskaityta. Tos sąskaitos, kurios buvo apskaitytos įmonėje, apmokėjimai buvo pagal sąskaitas, neapskaitytos sąskaitos įmonėje figūravo kaip neapmokėtos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinio patikrinimo metu dalis PVM sąskaitų faktūrų atsirado, bet jos buvo apskaitytos atgaline data. Dėl nelaiku apskaitytų PVM sąskaitų faktūrų buvo neapskaičiuoti mokesčiai. Nebuvo pateikti dokumentai apie apmokėjimus Lenkijos Respublikos bendrovei dėl apmokėjimo virš 1 milijono eurų. Apie tai, kad toks mokėjimas yra įvykęs, nustatė iš to, jog buvo lyginami apmokėjimai per banką ir duomenys, kuriuos pateikė Lenkijos mokesčių administratorius – lentelės, ataskaitos. Prie šių lentelių, Lenkijos administratorius neteikė jokių pirminių dokumentų. Iš pateiktų dokumentų buvo nustatyta, kad mokėjimai buvo atliekami bankiniu pavedimu ir grynaisiais arba užskaitos, ar čekiai. Padaryta išvada, kad mokėtojo pateiktose suvestinėse buhalterinių sąskaitų apyvartos žiniaraščiuose, finansinėse ataskaitose nurodyti prekių likučiai yra klaidingi. Ne visos ūkinės operacijos atvaizduotos buhalterinėje apskaitoje, mokestinio patikrinimo metu vis buvo atnaujinamos ataskaitos, keičiami likučiai. Iš dalies nėra galimybės nustatyti koks yra mokėtojų kreditorinių įsipareigojimų, atsargų likutis einamuoju laikotarpiu. Pagal pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus už laikotarpį nuo 2015-03-19 iki 2018-04-30 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercinės ūkines, finansinės veiklos rezultatų, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Mokesčiai apskaičiuoti netiesioginiu būdu, tai yra vedant vidurkius, vidutines kainas, o ne tikslias kainas. VMI iš Lenkijos mokesčių administratoriaus pirminių dokumentų, pagal kuriuos būtų galima apskaityti, negavo, tik tai kas nurodyta lentelėse, sandorių suvestinėse. Specialistė pažymėjo, kad apskaitas galima padaryti ir pagal pažymas, jeigu yra prarasti tam tikri dokumentai.

18. G. D. kaltę visų kitų įrodymų visumos kontekste patvritina ir liudytojo P. M. nurodytos aplinkybės. Jis parodė, kad nuo 2017-01-01 iki 2020-12-30 dirbo direktoriumi Lenkijos įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Kelis kartus važiavo į Lietuvą, bendradarbiavo su įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“, G. D. pažįsta. Kokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitydavo iki 2017 m. šiuo metu neatsimena. Liudytojas patvirtino savo duotus parodymus pagal Europos tyrimo orderį, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš pradžių mokėdavo grynaisiais į kasą Kielce mieste. Liudytojas nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo įsiskolinimų, gali būti, jog vėlavo dieną ar dvi, tačiau ilgesnių uždelsimų nebuvo. Būdavo atvejų kai „(duomenys neskelbtini)“ savo transportu pristatydavo prekes į Lietuvą, tačiau dažniausiai pasiimdavo išorės transporto įmonė. Liudytojas paaiškino, kad pateikė apyvartos ir sandorių dokumentus, tačiau nepamena ar teikė papildomus dokumentus. Jis 2015-2016 m. nedirbo įmonėje, tačiau mano, kad įmonės kasa buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje, t. y. firmos būstinėje, Kelcai mieste, kur buvo fiziškai pinigus priimanti kasa, kuri buvo fiziškai susieta su sandėliu. Liudytojas nepamena iki kada tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais, tačiau tai galėjo būti susiję su Europos Sąjungoje bankiniu reglamentavimu dėl mokėjimų grynais, kadangi 2015-2016 m. vyko permainos, dėl ko nebuvo prasmės priimti atsiskaitymus grynaisiais pinigais. Kas iš „(duomenys neskelbtini)“ priimdavo grynus pinigus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiksliai nurodyti negali, kadangi įmonė turėjo du kasininkus. Bendra praktika buvo, jog kasos orderiai buvo išduodami asmeniui įmokėjus pinigus. Ar pagal grynų pinigų įmokėjimo orderį galima identifikuoti asmenį sumokėjusį už prekes nežino, tačiau buvo įrašoma firma už kurią mokama, galbūt būdavo parašas žmogaus, kuris sumokėdavo. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ neapmokėjimų nebuvo.

19. Liudytojas P. M. pagal Lietuvos Respublikos išduotą Europos tyrimo orderį ikiteisminio tyrimo metu į bylą pateikė dokumentus, t. y. keturis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimus apie tai, kad atsiųsti sandorių suvestinės duomenys už 2015 metus, 2016 metus, 2017 metus bei 2018 metus, kurie patvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikti atsiskaitymai pagal pirkimo sąskaitas faktūras iš (duomenys neskelbtini)Sp. z o o. atitinka turimus apskaitos duomenis. Juose yra nurodyti dokumentai, įforminantys prekių tiekimą, sudarytų sandorių vertė, apmokėjimai bei įsiskolinimai metų pabaigoje už 2015–2018 I ketvirčio laikotarpį. Šie pareiškimai pasirašyti G. D. ir patvirtinti bendrovės spaudu. (4 t., b. l. 136–137). G. D., negalėdamas paneigti akivaizdaus šių suvestinių pasirašymo fakto, tačiau siekdamas išvengti atsakomybės, nurodė, kad šias Lenkijos įmonės ,,(duomenys neskelbtini).“ atsiųstas sandorių suvestines patvirtino į juos neįsigilinęs, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios isntancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, tai jo atsakomybės nepašalina. Kaip minėta, G. D., būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovas privalėjo tinkamai organizuoti jo vadovaujamos bendrovės buhalterinę apskaitą, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymas. Tai, kad visos sandorių suvestinės (tarpusavio suderinimo aktus) yra pasirašytos paties įmonės vadovo G. D., paneigia bet kokią abejonę, kad už prekes Lenkijos įmonei ,,(duomenys neskelbtini).“ galėjo apmokėti kiti su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ susiję asmenys be įmonės vadovo G. D. žinios. Baudžiamojoje byloje yra paties G. D. Valstybinei mokesčių inspekcijai 2017-07-26 teiktas paaiškinimas, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nuo 2015 metų perka iš Lenkijos įmonės ,, (duomenys neskelbtini)R.“ prekes ir už gautas prekes UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ Lenkijos įmonei yra pilnai atsiskaičiusi. Taigi, aptarti duomenys rodo, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovas G. D. teikė pareiškimus, jog sandorių suvestinėse nurodytos sumos atitinka jų buhalterinės apskaitos duomenis, ir tai neginčijmai patvirtina, kad jam buvo žinoma, koks prekių kiekis ir už kokią sumą tiriamuoju laikotarpiu buvo įsigytas iš Lenkijos įmonės ,,(duomenys neskelbtini).“, ir kokiu būdu apmokėta.

20. Visiškai nepagrįstas skundo teiginys, jog Lenkijos mokesčių administratorius informaciją apie neatitikimus Lenkijos įmonės registruose pateikė tik 2018-10-18, todėl natūralu, kad teikdamas informaciją Kauno AVMI 2017 m. apie jokius neatitikimus 2018 m. dokumentuose G. D. negalėjo žinoti. Aukščiau aptartais įrodymai patvirtinta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikti atsiskaitymai pagal pirkimo sąskaitas faktūras iš (duomenys neskelbtini)Sp. z o o. už 2015 metus, 2016 metus, 2017 metus bei 2018 metus. Pateiktos sandorių suvestinės, kitaip įvardijami tarpusavio suderinimo aktai, buvo pasirašyti būtent tarp tarpininkaujančių įmonių – dėvėtus drabužius parduodančios Lenkijos įmonės ,,(duomenys neskelbtini).“ ir juos perkančios Lietuvos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, kuriais vadovavo G. D.. Kaip paaiškino specialistė J. K., išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimų grynaisiais pinigais savo buhalterinėje apskaitoje nebuvo apskaičiuosi, o sąskaitoje rastas pinigų likutis nebūtų pakankamas atsiskaityti su Lenkijos įmone, buvo padaryta gavus iš Lenkijos mokesčių administratoriaus lenteles, ataskaitas, kur nebuvo atskirai pateiktas dokumentas, kuriuose apmokėjimo sandoriai pagal PVM sąskaitas faktūras ir apmokėjimų, kurių pagal ataskaitas nebuvo apskaityta. Nebuvo pateikti dokumentai apie apmokėjimus Lenkijos Respublikos bendrovei dėl apmokėjimo virš 1 milijono eurų, tačiau kad toks mokėjimas yra įvykęs, nustatė iš to, jog buvo lyginami apmokėjimai per banką ir duomenys, kuriuos pateikė Lenkijos mokesčių administratorius – lentelės, ataskaitos. Iš Lenkijos administratorius pateiktų dokumentų buvo nustatyta, kad mokėjimai buvo atliekami bankiniu pavedimu ir grynaisiais arba užskaitos, ar čekiai. Ataskaitos, kurios buvo atsiųstos Lenkijos mokesčių administratoriaus, buvo patvirtintos direktoriaus G. D. parašu. Taigi, G. D., būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovu, turėjo ir privalėjo žinoti visą informaciją, kuri nusikalstamų veikų ikiteisminio tyrimo metu Lenkijos mokesčių administratoriaus buvo pateikta 2018 metais.

21.Skunde G. D. teigia, kad aptariamos Lenkijos įmonės PVM sąskaitos faktūros į buhalterinę apskaitą yra įtrauktos, todėl akivaizdu, kad sandorio piniginė išraiška yra žinoma, todėl teiginys, kad iš Bendrovės buhalterinės apskaitos yra neįmanoma nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros tampa neaktualus, be to, nurodo, kad byloje yra visi Bendrovės finansiniai dokumentai, pagal juos yra apskaičiuotos mokestinės prievolės, todėl nesuprantama, ko konkrečiai specialistas ar teismas negalėjo nustatyti - veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Teisėjų kolegija pažymi, kad G. D. savo kaltę dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo pripažino, apeliaciniame skunde jis taip pat neginčija nuosprendžio dalies dėl jo nuteisimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, tačiau iš tokio skundo argumento darytina išvada, kad jis grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis su būtent šia nusikalstama veika, t. y., jog G. D. laikotarpiu nuo 2015-03-19 iki 2018-04-30 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusioms buhalterėms laiku nepateikė Lenkijos Respublikos bendrovės (duomenys neskelbtini)PVM sąskaitų faktūrų, dėl ko jos į Bendrovės buhalterinę apskaitą įtrauktos nesavalaikiai, tik 2018 metais, todėl tokie apeliacinio skundo argumentai atmetami.

22.G. D. apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad nenustatyta jo tyčia padaryti šią nusikalstamą veiką. Pagal teismų praktiką subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais: kaltės turinys atskleidžiamas ne vien kaltininko prisipažinimu ir paaiškinimu, kaip jis suvokė bei vertino savo daromą veiką, ko ja siekė, bet ir objektyviais duomenimis apie veikos padarymo būdą, veikimo intensyvumą, situaciją, kuriai esant veika padaryta, kaltininko elgesį veikos darymo metu, prieš jos padarymą ir po jo, veikos nutrūkimo priežastis ir pan. (LAT 2K-7-304-976/2016, 2K-280-689/2020). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors G. D. savo kaltę dėl tyčinių veiksmų nepateikus buhalterinė apskaitą tvarkančioms buhalterėms sumokėjimą už prekes patvirtinančių dokumentų ir neigia, tačiau aukščiau aptartų įrodymų visetas patvirtina, kad būtent jis, kaip UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovas, privalėjo tinkamai organizuoti jo vadovaujamos bendrovės buhalterinę apskaitą, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymas. Visos byloje pateiktos sandorių suvestinės (tarpusavio suderinimo aktus) yra pasirašytos G. D., jis yra pateikęs Valstybinei mokesčių inspekcijai paaiškinimą apie prekybos santykius su Lenkijos įmone ,, (duomenys neskelbtini)“ ir nurodė, kad už gautas prekes UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ Lenkijos įmonei yra pilnai atsiskaičiusi. G. D. teikė pareiškimus, jog sandorių suvestinėse nurodytos sumos atitinka jų buhalterinės apskaitos duomenis. Visi šie duomenys leidžia teigti, jog buvo žinoma, koks prekių kiekis ir už kokią sumą tiriamuoju laikotarpiu buvo įsigytas iš Lenkijos įmonės ,,(duomenys neskelbtini).“, ir kokiu būdu apmokėta. G. D., būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, aktyviai dalyvavo įmonės veikloje, pasirašinėjo dokumentus ir teikė informaciją apie vykdomus sandorius bei atsiskaitymus, taigi, žinojo apie vykdomus ir įvykdytus atsiskaitymus su prekybos partnere Lenkijos įmone ,,(duomenys neskelbtini).“, todėl nepateikdamas šiuos atsiskaitymus patvirtinančių dokumentų buhalterinę apskaitą tvarkančioms įmonėms, suvokė, jog jo vadovaujamos įmonės buhalterinėje apskaitoje bus užfiksuotos ne visos faktiškai atliktos mokestinės operacijos, ir dėl šios priežasties iš dalies nebus galima nustatyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2015-03-19 iki 2018-04-30. Nustatant G. D. kaltę dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, svarbu ir tai, kad ši veika buvo ne atsitiktinė, o dėsninga ir logiška, nes netikslūs duomenys teikiami ketverių metų laikotarpiu.

23.Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovas G. D. pažeidė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus, reglamentuojančius ūkio subjektų buhalterinės apskaitos tvarką ir reikalavimus ir tokie šio įstatymo reikalavimų pažeidimai lėmė tai, kad buhalterinėje apskaitoje apgaulingai nurodžius didesnį įsiskolinimą tiekėjui, negu jis buvo realiai, laikotarpiu nuo 2015-03-19 iki 2018-04-30 iš dalies negalima nustatyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros ir tai yra apgaulingai tvarkomos apskaitos pasekmė. Įvertinus tai daroma išvada, kad skundžiamu nuosprendžiu jis pagrįstai nuteistas už nusikaltimo, numatyto pagal BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

24. Skunde G. D. nurodo, kad išteisinus jį pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, yra visos sąlygos atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, nes tam yra visos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos: kaltu prisipažįsta, žala ikiteisminiame tyrime nenustatyta, dėl mokestiniame tyrime nustatytų nepriemokų susitarta su VMI (sudaryta mokestinė paskola), yra teisiamas pirmą kartą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nustačius, jog G. D. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, nėra teisinio pagrindo spręsti dėl galimybės taikyti jo atžvilgiu BK 40 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje padarymą.

25. Remiantis aptartu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo G. D. apeliacinis skundas nepagrįstas, visos skunde minimos aplinkybės buvo teisingai įvertintos pirmosios instancijos teismo priimant apkaltinamąjį nuosprendį, nuteistojo veika pagal BK 22 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai. Tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo G. D. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.