Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-02-14 · Civilinė byla Nr. e2-2940-925/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-02-14
Bylos Nr.
e2-2940-925/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-35283-2019-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jorūnė Pukinskienė
Ieškovas
UAB „Gelvora“
Atsakovas
A. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-2940-925/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35283-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.1; 2.6.1.3.6; 2.6.29.3; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 14 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Gelvora“ (toliau ir ieškovas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo (toliau ir atsakovas) 2059,73 Eur skolos, 609,45 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 6 procentų dydžio sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (2059,73 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, pakartotinai išsiuntus deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Kadangi atsakovas nepateikė tinkamai įforminto atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2006-10-19 pradinis kreditorius AB SEB bankas ir atsakovas A. B. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 1450618054115-97, kurios pagrindu atsakovui buvo suteikta iš viso 4923,54 Eur (17000,00 Lt) vartojimo kredito suma, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą, mokėti palūkanas ir kitas sutartyje numatytas sumas sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 11 09-20-83 pagrindu pradinis kreditorius reikalavimo teisę į atsakovo skolą perleido ieškovui UAB „Gelvora“. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas prašomą priteisti kredito ar/ir kredito kainos (palūkanų) sumą būtų grąžinęs pradiniam kreditoriui ar ieškovui sutartyje nustatyta tvarka (CPK 176 straipsnis, 185 straipsnis).

CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Atsakovas apie reikalavimo perleidimą buvo informuotas jos gyvenamosios vietos adresu siųstu pranešimu. Be to, kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Vadinasi, atsakovui A. B. nevykdant sutartinės prievolės pradiniam kreditoriui, atsakovo civilinė (sutartinė) atsakomybė kyla prieš naująjį kreditorių, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atsakovui buvo įteiktas CPK numatyta tvarka.

Pagal CK 6.886 straipsnio 1 dalį vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų ginčijęs sutarties sąlygas ar būtų atsiskaitęs su ieškovu dėl prašomos priteisti sumos (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nevykdė kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 2059,73 Eur negrąžintos kredito sumos ir 609,45 Eur palūkanų yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą (2669,18 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019-11-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CK 6.872 straipsnio 1 dalis nustato, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Iš Sutarties specialiosios dalies matyti, jog šalys buvo susitarę dėl 6 procentų palūkanų. Ieškovas prašo priteisti 6 procentų dydžio sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (2059,73 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia kad ieškovo reikalavimas yra pagrįstas ir ieškovui iš atsakovo priteistini 6 procentai sutartinių palūkanų nuo pagrindinės skolos sumos (2059,73 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019-11-25) iki visiško prievolės įvykdymo.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 60,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Šios bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir iš atsakovo priteistinos ieškovui (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ieškovui grąžintina 8,00 Eur už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio permoka,

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, kadangi neviršija 5 Eur dydžio (Teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui UAB „Gelvora“, juridinio asmens kodas 125164834, iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2059,73 Eur (du tūkstančius penkiasdešimt devynis eurus 73 ct) skolos, 609,45 Eur (šešis šimtus devynis eurus 45 ct) palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2669,18 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019-11-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 6 procentų dydžio sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (2059,73 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019-11-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 60,00 Eur (šešiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti ieškovui UAB „Gelvora“, juridinio asmens kodas 125164834, 8,00 (aštuonis eurus 00 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2019 m. spalio 11 d. mokėjimo nurodymu Nr. AA-116 per AS „Swedbank“ banką, išaiškinant ieškovui, kad žyminį mokestį šio įsiteisėjusio sprendimo už akių pagrindu grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jorūnė Pukinskienė