Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Prano Kuconio ir Vytauto Piesliako (pranešėjas),

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro Sergejaus Bekišo kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 25 d. nuosprendžio.

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 31 d. nuosprendžiu R. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalį 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda, 24 straipsnio 6 dalį, 199² straipsnio 1 dalį 280 MGL (10 545 Eur) dydžio bauda, 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 1 dalį 300 MGL (11 298 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinus, paskirta galutinė bausmė 300 MGL (11 298 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 68² straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje trejus metus.

P. K. išteisintas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 199² straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 1 dalį kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 20 d. nutartimi Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro ir nuteistojo R. K. apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 31 d. nuosprendis panaikintas, ir byla perduota iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 23 d. nuosprendžiu R. K. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį 200 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 68² straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje trejus metus.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į R. K. paskirtą bausmę įskaitytas sulaikymo nuo 2014 m. liepos 10 d. iki 2014 m. liepos 12 d. laikas.

R. K. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 199² straipsnio 1 dalį ir P. K. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 199² straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 1 dalį išteisinti, neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 25 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas atmestas, o nuteistojo R. K. apeliacinis skundas tenkintas, ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 23 d. nuosprendis pakeistas:

panaikinta nuosprendžio dalis dėl R. K. nuteisimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir jis išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, bei panaikinta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas trejus metus;

pakeista nuosprendžio dalis, kuria P. K. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 199² straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, o R. K. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 199² straipsnio 1 dalį išteisinti, neįrodžius jų dalyvavimo padarant nusikalstamas veikas, ir nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad P. K. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 199² straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 1 dalį ir R. K. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 199² straipsnio 1 dalį išteisinami, nepadarę veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, išteisintųjų P. K. ir R. K. gynėjų, prašiusių prokuroro kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

P. K. buvo kaltinamas, o R. K. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nuteistas, o apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu išteisintas dėl to, kad P. K., būdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojas – Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – VSAT) (duomenys neskelbtini) rinktinės Sargybų skyriaus jaunesnysis specialistas, o R. K. – (duomenys neskelbtini) rinktinės Sargybų skyriaus vyresnysis pasienietis, turėdami pareigą užtikrinti priskirto valstybės sienos ruožo apsaugą, sulaikyti valstybės sienos režimą pažeidusius asmenis ir saugoti tarnybines paslaptis, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi tokiomis aplinkybėmis: P. K. 2014 m. liepos 10 d., apie 9.30 val., (duomenys neskelbtini), būdamas pasienio sargybos vyresnysis, pasiūlė kartu tarnybą vykdžiusiam ir jam pavaldžiam R. K. padaryti nusikalstamą veiką, o šiam sutikus, nuo 2014 m. liepos 10 d. 11.15 val. iki 2014 m. liepos 10 d. 16.15 val. vadovavo nusikalstamos veikos bendrininkams koordinuodamas jų veiksmus, duodamas nurodymus R. K. iš mobiliojo ryšio telefono, abonento Nr. (duomenys neskelbtini), į nusikaltimą kartu su juo organizavusio ir vadovavusio nenustatyto asmens mobiliojo ryšio telefoną, abonento Nr. (duomenys neskelbtini), išsiųsti SMS žinutes, o R. K. siuntinėjo SMS žinutes, kuriomis davė patarimus, informavo apie nusikalstamai veikai daryti tinkamą laiką, įspėjo bendrininkus apie savo paties ir kitų VSAT transporto priemonių artėjimą prie nusikalstamos veikos darymo vietos, o šią informaciją nusikalstamos veikos bendrininkai (tyrimo metu nenustatyti asmenys) panaudojo kontrabanda iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką įgabendami akcizais apmokestinamas prekes, t. y. 25 000 pakelių cigarečių „Fest“, ir neteisėtai gabendami jas Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taip jie pažeidė: 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 patvirtinto Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 9 dalies 2 punktą (sužinojęs apie rengiamą ar daromą teisės pažeidimą, taip pat pats būdamas pareigūnas, imtis neatidėliotinų priemonių, kad užkirstų kelią rengiamam arba daromam teisės pažeidimui), 3 straipsnio 9 dalies 3 punktą (gavęs žinių apie padarytą teisės pažeidimą, nedelsdamas pranešti apie tai policijai arba kitai kompetentingai institucijai ar įstaigai, imtis neatidėliotinų priemonių įvykio vietai apsaugoti, liudytojams nustatyti), 3 straipsnio 9 dalies 5 punktą (saugoti jam patikėtas ar sužinotas, einant tarnybines pareigas, valstybės tarnybos paslaptis); 2000 m. spalio 10 d. Nr. VIII-1996 Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punktą (gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudininkas, imtis neatidėliotinų priemonių, kad užkirstų kelią daromam nusikaltimui ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į Tarnybos ar policijos įstaigą asmenį, padariusį nusikalstamą veiką arba administracinį teisės pažeidimą, ir pranešti apie tai Tarnybos ar policijos įstaigai), 25 straipsnio 1 dalies 5 papunktį (laikyti paslaptyje konfidencialią informaciją, jeigu ko kito nereikalauja tarnybinės pareigos ar teisės); 2012 m. sausio 31 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado įsakymu Nr. 4-116 patvirtintų Valstybės sienos kontrolės nuostatų 59.1 papunktį (vertinti padėtį tarnybos vietoje, ieškoti neteisėto valstybės sienos kirtimo požymių sausumoje, vidaus vandenyse, teritorinėje jūroje, būti pasirengę stebėti, fiksuoti, persekioti ir sulaikyti įtariamus tai padariusius asmenis), 62.12 papunktį (draudžiantį turėti su savimi ir naudotis tarnybos metu ryšio bei kitomis techninėmis priemonėmis, neįrašytomis tarnybiniame žiniaraštyje (grafoje „Skiriamos tarnybinės priemonės“), 62.14 papunktį (atskleisti bet kokią tarnybinę informaciją, susijusią su sienos stebėjimu ir patikrinimais kertant sieną, tretiesiems asmenims); 2013 m. gruodžio 31 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) rinktinės vado įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto (duomenys neskelbtini) rinktinės Sargybų skyriaus vyresniojo pasieniečio pareigybės aprašymo 5 punktą (vykdyti valstybės sienos ir pasienio teisinio režimo kontrolę, užkirsti kelią valstybės sienos ir pasienio teisinio režimo pažeidimams, aptikti ir sulaikyti valstybės sienos ir pasienio teisinio režimo pažeidėjus, išsiaiškinti kitus pažeidimus bei nusikaltimus), 8.2.2 papunktį (gavęs piliečio ar pareigūno pranešimą apie daromą nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą arba pats tapęs liudytoju, imasi neatidėliotinų priemonių, kad užkirstų kelią daromam nusikaltimui ar kitam teisės pažeidimui), 8.2.4 papunktį (užtikrina priskirto valstybės sienos ruožo apsaugą), 8.2.9 papunktį (saugo valstybės ir tarnybos paslaptis, su jomis susijusius dokumentus ir daiktus, laiko paslaptyje konfidencialaus pobūdžio informaciją, išskyrus atvejus, kai informacija reikalinga tarnybinėms pareigoms vykdyti), 8.4 papunktį (būdamas pasienio sargybos sudėtyje, vykdo funkcijas, numatytas šiai sargybai); 2006 m. sausio 27 d. „Pareigūno priesaiką“ (būti ištikimas Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, negailėti jėgų gindamas žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, sąžiningai atlikti patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą“). Taip jis (R. K.) paniekino Lietuvos įsipareigojimus Europos Sąjungai kovoti su kontrabanda, diskreditavo pasieniečio vardą, sumenkino Valstybės sienos apsaugos tarnybos autoritetą šalies viduje ir padarė didelę žalą valstybės interesams. Taip pat P. K. ir R. K. buvo kaltinami tuo, kad, veikiant bendrininkų grupe su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, P. K., iš anksto parengęs nusikalstamą veiką, 2014 m. liepos 10 d., apie 9.30 val., (duomenys neskelbtini), pasiūlė R. K. padaryti nusikalstamą veiką, o šiam sutikus, nuo 2014 m. liepos 10 d. 11.15 val. iki 2014 m. liepos 10 d. 16.15 val. koordinavo bendrininkų veiksmus, duodamas nurodymus R. K. iš mobiliojo ryšio telefono, abonento Nr. (duomenys neskelbtini), į nusikaltimo padarymui vadovavusio nenustatyto asmens mobiliojo ryšio telefoną, abonento Nr. (duomenys neskelbtini), nusiųsti SMS žinutes, o R. K. išsiuntė SMS žinutes, kuriomis davė patarimus, informavo apie nusikalstamai veikai daryti tinkamą laiką, įspėjo bendrininkus apie savo paties ir kitų VSAT transporto priemonių artėjimą prie nusikalstamos veikos padarymo vietos. Taip P. K. nuo 2014 m. liepos 10 d. 11.15 val. iki 2014 m. liepos 10 d. 16.15 val., padedamas R. K. su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, (duomenys neskelbtini), 40 m atstumu nuo valstybės sienos ženklo Nr. (duomenys neskelbtini) link valstybės sienos ženklo Nr. (duomenys neskelbtini), ne sienos perėjimo punkte organizavo, o R. K. sudarė sąlygas ir padėjo tyrimo metu nenustatytiems asmenims ne sienos perėjimo punkte, pernešant per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją, gabenti privalomus pateikti muitinei 25 000 pakelių cigarečių „Fest“, nepaženklintų nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, sudaro 54 593,08 Eur (188 499 Lt), t. y. viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikiant jų muitinės kontrolei ir taip šios kontrolės išvengiant. P. K. ir R. K. taip pat buvo kaltinami tuo, kad, veikiant bendrininkų grupe su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, P. K., iš anksto parengus nusikalstamą veiką, 2014 m. liepos 10 d., apie 9.30 val., (duomenys neskelbtini), pasiūlė R. K. padaryti nusikalstamą veiką, o šiam sutikus, nuo 2014 m. liepos 10 d. 11.15 val. iki 2014 m. liepos 10 d. 16.15 val. vadovavo bendrininkams koordinuodamas jų veiksmus, duodamas nurodymus R. K. mobiliojo ryšio telefonu, abonento Nr. (duomenys neskelbtini), į nusikaltimo padarymui taip pat vadovavusio nenustatyto asmens mobiliojo ryšio telefoną, abonento Nr. (duomenys neskelbtini), nusiųsti SMS žinutes, kuriomis davė patarimus, informavo apie nusikalstamai veikai daryti tinkamą laiką, įspėjo bendrininkus apie savo paties ir kitų VSAT transporto priemonių artėjimą prie nusikalstamos veikos darymo vietos, o R. K. P. K. nurodymu išsiuntė SMS žinutes, duodamas patarimus bei teikdamas informaciją, tokiu būdu sudarydamas sąlygas, pašalindamas kliūtis ir koordinuodamas bendrininkų veiksmus su tyrimo metu nenustatytais asmenimis neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis – laikė ir gabeno iš Baltarusijos Respublikos teritorijos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lietuvos Respubliką įgabentas akcizais apmokestinamas prekes – 25 000 pakelių cigarečių „Fest“, nepaženklintų nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršija 250 MGL sumą ir sudaro 54 593,08 Eur (188 499 Lt), o tyrimo metu nenustatytiems asmenimis nešant į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą ne mažiau kaip 150 m (duomenys neskelbtini), nuo valstybės sienos ženklo Nr. (duomenys neskelbtini) – pažeidžiant nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius, ir 2010 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 4-443 patvirtintų „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ pakeitimo 3 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares, į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

Apeliacinės instancijos teismas 2017 m. spalio 25 d. nuosprendyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, kruopščiai išnagrinėjęs, įvertinęs ir sugretinęs visus faktinius duomenis, pagrįstai nenustatė R. K. ir P. K. veiksmuose jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų požymių ir juos išteisino. Teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų BPK 20 straipsnyje, nepažeidė ir nagrinėjamoje byloje esančių duomenų nepakanka P. K. ir R. K. kaltei padarius kaltinime nurodytas nusikalstamas veikas pagrįsti, o prokuroro apeliacinio skundo argumentai šiuo atveju yra prielaidos, kuriomis grįsti kaltės negalima. Be to, nagrinėjamoje byloje nesurinkus pakankamai objektyvių ir įtikinamų P. K. kaltę patvirtinančių įrodymų, reikšmingų nusikalstamoms veikoms pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 199² straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 199 straipsnio 1 dalį inkriminuoti, nėra jokio pagrindo P. K. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 228 straipsnio 1 dalį. Tai, kad pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes R. K. netinkamai vykdė savo pareigas, nereiškia, jog kiekvienu atveju, kai netinkamai vykdomos pareigos, turi būti taikoma BK 228 straipsnyje įtvirtina norma. Byloje nustatyta aplinkybė, kad R. K. tarnybos metu turėjo ir naudojosi telefonu, kuris nebuvo įrašytas į tarnybos žiniaraštį, nenustatytiems asmenims rašė trumpuosius SMS pranešimus, akivaizdžiai padarė drausminį nusižengimą, o ne nusikaltimą. Be to, nėra pagrindo konstatuoti, kad R. K. šiais veiksmais padarė didelę žalą valstybės interesams, kartu tai reiškia, kad jo (R. K.) veikoje nėra požymių nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnyje. Dėl to apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamo nuosprendžio dalis, kurioje R. K. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, naikinama, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

III. Kasacinio skundo argumentai

Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras S. Bekišas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 25 d. nuosprendį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Šis teismas nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma prokuroro apeliaciniame skunde, byloje esančius įrodymus vertino selektyviai, atsietai vieną nuo kito ir ne kaip visumą. Kasatorius skunde nurodo:Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė prokuroro apeliacinį skundą ir patenkino R. K. apeliacinį skundą bei pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl P. K. ir R. K. išteisinimo pagrindo. Prokuroras pažymi, kad teismas, nepanaikindamas sprendimo juos išteisinti ir panaikindamas nuosprendžio dalį dėl R. K. nuteisimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį bei nuspręsdamas jį išteisinti, padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies pažeidimus, kurie sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą. Be to, šis teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 199 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 1 dalį.Skunde aptariama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija (2006 m. sausio 16 d., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimai), apeliacinės instancijos teismo paskirtis, BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimai ir pažymima, kad išteisintojo (nuteistojo, kaltinamojo) parodymai taip pat vertinami kaip savarankiškas įrodymų šaltinis. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad R. K. parodymai proceso metu nebuvo nuoseklūs, todėl sprendė, kad remtis vien tik jais negalima sprendžiant apie P. K. ir R. K. tyčios kryptingumą. Prokuroras teigia, kad teismas nepagrįstai neatkreipė dėmesio į tai, jog R. K. parodymai dėl esminių detalių, ir kiek tai susiję su P. K. veiksmais, nebuvo prieštaringi viso ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu. Skunde pažymima, kad ir ankstesnėse bylos tyrimo ir nagrinėjimo procesinėse stadijose bei nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme R. K. nuosekliai parodė, kad tai, kokio turinio SMS žinutes rašyti, jam nurodinėjo P. K., jis suprato, kad P. K. jam atsilygins, ir todėl rašė žinutes. Teismai nenustatė, kad R. K. galėjo apkalbėti P. K., o liudytojai pareigūnai V. V., I. Ž. ir S. A. patvirtino, kad R. K. ikiteisminio tyrimo metu poveikis nebuvo daromas. Be to, skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas nurodė, kad R. K. savo kaltę pripažino iš dalies, ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad sutiko padėti P. K., suprato, jog per valstybės sieną bus gabenamos cigaretės, SMS pranešimų turinį jam nurodydavo P. K.. Apeliacinės instancijos teisme jis (R. K.) patvirtino, kad gynėjas apklausos metu dalyvavo, tyrėjas jį klausdavo, jis atsakydavo, protokolas užrašytas teisingai. Nors pirmosios instancijos teisme R. K. parodė, kad P. K. prašymu rašydamas SMS žinutes galvojo, kad rašo jas asmenims, kurie neteisėtai žvejojo ir norėjo statyti tinklus, o apeliacinės instancijos teisme jis parodė, jog nesuprato ir nežinojo, su kuo susirašinėjo. Tačiau prokuroras pažymi, kad nors R. K. parodymai, susiję su jo veiksmais ir jo suvokimu dėl dalyvavimo konkrečioje nusikalstamoje veikoje, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme keitėsi jam palankia linkme, tačiau akivaizdu, kad tai logiškai paaiškinama noru kuo labiau sušvelninti savo vaidmenį veikose, dėl kurių padarymo jis ir buvo išteisintas. Dėl to prokuroras teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo R. K. parodymais. Kasatorius pažymi ir tai, kad, skirtingai, nei nurodoma apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, R. K. parodymai nėra vienintelis įrodymų šaltinis nagrinėjamoje byloje, o išteisintiesiems inkriminuojamas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, t. y. trumposios SMS žinutės ir jų turinys. Nors apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad šiuose SMS pranešimuose užfiksuoti žodžiai, jų turinys (nei užslėpta forma, nei netiesiogiai parašyti) akivaizdžiai nepatvirtina įvykio aplinkybių ir kad P. K. ir R. K. neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis bei vykdė jų kontrabandą, tačiau teismas pripažino R. K. neteisėtą susirašinėjimą tarnybos metu su nenustatytais asmenimis, kurių metu teikiami patarimai, kaip išlikti budriems, kur pasislėpti patiems bei paslėpti mobiliojo ryšio telefoną, informuojama apie pareigūnų buvimo vietas ir pan. Be to, apeliacinės instancijos teismas visiškai neanalizavo ir nepasisakė dėl prokuroro apeliacinio skundo argumentų apie tai, kad trumpųjų SMS žinučių turinys patvirtina, jog į nenustatytus asmenis R. K. kreipėsi daugiskaita (vartojo įvardį „mes“), o nenustatyti asmenys į R. K. taip pat kreipėsi daugiskaita, ir, prokuroro nuomone, tai patvirtina, jog šie asmenys žinojo, kad su jais susirašinėja ne vienas asmuo. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu P. K. patvirtino, kad jis buvo pamainos vyresnysis ir sprendė, kur važiuoti. Todėl, nors teisme P. K. nurodė, kad R. K. galėjo per radijo ryšį girdėti, kur važiuos, todėl ir nurodydavo apie tai SMS žinutėse, anot prokuroro, yra akivaizdu, kad to nepakanka R. K., norint savarankiškai tarnybos metu ir visą tarnybos laiką būnant viename automobilyje su P. K., judėti be pastarojo žinios tarnybiniu automobiliu norima kryptimi ar atvykti į trumposiose SMS žinutėse nurodytą vietą. Apeliacinės instancijos teismas neanalizavo ir nepasisakė dėl apeliacinio skundo argumentų apie trumpųjų SMS žinučių turinį, kuris patvirtina, kad P. K. važiavo konkrečia kryptimi, t. y. kartu su R. K. žinojo, kur turi važiuoti, patikrinti ar atlikti kitus būtinus veiksmus. Kartu tai reiškia, kad teismas nepatikrino bylos ir neišnagrinėjo prokuroro apeliacinio skundo tiek, kiek jame buvo prašoma.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tai, jog pats P. K. informavo pamainos budintįjį apie pasienio ruože neveikiančius signalizacijos daviklius, nėra pakankamas pagrindas tvirtinti, kad tai kokiu nors būdu būtų galėję vienareikšmiškai trukdyti nusikalstamų veikų darymui, nes P. K. ir R. K., net ir nebūdami šalia nusikaltimų padarymo vietos, galėjo stebėti ir kontroliuoti visus privažiavimus prie nurodyto pasienio ruožo, tarp jų ir tikrintojus ar specialistus, atvykstančius keisti daviklių, iš karto apie vykstantį judėjimą informuodami nenustatytus asmenis, kad pastarieji spėtų pasislėpti, – šias aplinkybes patvirtina ir R. K. telefone buvusių trumpųjų SMS žinučių turinys. Apeliacinės instancijos teismas tokių duomenų visiškai nevertino kaip visumos kartu su kitais byloje surinktais duomenimis ir nepagrįstai nepasisakė dėl tokio prokuroro apeliacinio skundo argumento.Be to, apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad P. K. ir R. K. nepadarė didelės žalos valstybei, nes niekaip neprisidėjo, nebendrininkavo ir yra nekalti dėl kontrabandos bei neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis. Tokia išvada nepatvirtina, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 228 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nesilaikė teismų praktikos nuostatų, kad tokių aplinkybių, kaip asmens teisių bei laisvių pažeidimų nenustatymas ar nukentėjusiųjų nebuvimas, niekaip nelemia išvados, jog didelė žala valstybei nebuvo padalyta. Didelė žala valstybei gali būti padaroma ir veiksmais, kurie trunka labai trumpai, kuriais nepažeidžiamos fizinių asmenų teisės ir laisvės, kurie nėra plačiai nušviečiami žiniasklaidos priemonėse, tačiau kurie lemia valdžios įstaigoms priskirtų funkcijų neatlikimą, kenkiantį valstybės valdymo tvarkai, jos ekonomikai ir finansų sistemai. Didelės žalos požymis paprastai turi būti konstatuojamas tais atvejais, kai piktnaudžiaujant tarnyba kitiems asmenims yra sudaromos sąlygos daryti teisės pažeidimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-640-507/2015). Nors skundžiamame nuosprendyje yra konstatuota, kad R. K. tarnybos metu iš savo mobiliojo ryšio telefono, kurio nebuvo įrašęs į tarnybos žiniaraštį, nenustatytiems asmenims siuntinėjo trumpąsias SMS žinutes, kuriomis davė patarimus, informavo apie tinkamą laiką neteisėtai veikai daryti, įspėjo apie savo paties ir kitų VSAT transporto priemonių artėjimą prie neteisėtų veiksmų darymo vietos, t. y. veikė neteisėtai. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nerevizavo pirmosios instancijos teismo išvados, kad R. K. bendrininkavo su nenustatytais asmenimis darant ne nusikaltimą, bet administracinį pažeidimą. Nagrinėjamoje byloje yra surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad susirašinėjimas trumpaisiais SMS pranešimais su nenustatytais asmenimis vyko būtent P. K. nurodymu. Todėl net ir nusprendus, kad abu išteisintieji, vykdydami savo pareigas, bendrininkavo padarant ne nusikaltimą, o kitos rūšies teisės pažeidimą, būdami valstybės tarnautojai, sudarė sąlygas kitiems nenustatytiems asmenims įgabenti cigaretes į Lietuvos teritoriją ir sudarė sąlygas neteisėtiems veiksmams, todėl tokie veiksmai vertintini kaip veika, kuria padaryta didelė žala valstybei BK 228 straipsnio prasme.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro S. Bekišo kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Dėl R. K. ir P. K. išteisinimo dėl kaltinimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį

Ir pirmosios, ir apeliacinės instancijos teismai konstatavo, kad R. K., būdamas valstybės tarnautojas, tarnyboje piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, t. y. 2014 m. liepos 10 d., vykdydamas tarnybą valstybės sienos apsaugos ruože, iš savo nustatyta tvarka neregistruoto telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 11.15 val. sistemingai siuntinėjo SMS žinutes ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytam asmeniui, kurio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), įspėdamas jį apie savo paties ir kitų VSAT prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų transporto priemonių artėjimą prie pažeidimo darymo vietos, teikė patarimus, kaip apsisaugoti nuo sulaikymo. Neteisėtą veikimą, priešingai tarnybos interesams, įrodo žinučių turinys, jų siuntimo vieta (pasienio zona), rastas R. K. priklausantis neregistruotas tarnyboje telefonas. Be to, ir pats R. K. pripažino, kad būtent jis siuntinėjo minėtas žinutes nenustatytam asmeniui iš jam priklausančio, užkardoje neregistruoto telefono, suprasdamas, jog jis padeda nenustatytam asmeniui neteisėtai veikti. R. K. pripažino, kad jis šiuo telefonu naudojosi, o atvykus kriminalinės žvalgybos pareigūnams, telefoną išmetė, siekdamas jį paslėpti. Įvykio vietos apžiūros metu R. K. priklausantis telefonas buvo rastas netoli tos vietos, kur stovėjo automobilis, kuriame sėdėjo šis kaltinamasis. Teismų sprendimai dėl R. K. skyrėsi dėl BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyto didelės žalos padarymo požymio, įrodinėtino šioje byloje, buvimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo didelės žalos požymį ir jį motyvavo tai: didelė žala valstybei gali būti padaroma veiksmais, kurie trunka ir trumpą laiką, kuriais nepažeidžiamos fizinių asmenų teisės ir laisvės, kurie nėra plačiai nušviečiami žiniasklaidos priemonėse, nesuteikia rezonanso visuomenėje, tačiau kurie lemia valdžios įstaigoms priskirtų funkcijų neatlikimą, keliantį grėsmę valstybės valdymo tvarkai, jos ekonomikai ir finansų sistemai, kurie pažeidžia verslo tvarką, viešuosius interesus ir pan. Didelės žalos požymis paprastai turi būti konstatuojamas tais atvejais, kai piktnaudžiaujant tarnyba kitiems asmenims yra sudaromos sąlygos daryti teisės pažeidimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-640-507/2015). Šioje byloje kaltinamasis R. K. savo neteisėtais veiksmais, teikdamas neleistiną informaciją ir taip koordinuodamas teisės pažeidimus darančių asmenų veiksmus, prisidėjo prie nenustatyto skaičiaus asmenų teisės pažeidimų padarymo – iš Baltarusijos į Lietuvą cigarečių neteisėto gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną bei šių akcizais apmokestinamų prekių su baltarusiškomis banderolėmis neteisėto gabenimo Lietuvos teritorijoje. Taigi dėl jo veiksmų buvo sudarytos sąlygos pasikėsinti į valstybės ekonominius interesus, verslo tvarką. Taip jis paniekino Lietuvos įsipareigojimus Europos Sąjungai kovoti su kontrabanda, diskreditavo pasieniečio vardą, sumenkino Valstybės sienos apsaugos tarnybos autoritetą šalies viduje ir taip padarė didelę žalą valstybės interesams. R. K. suprato, kad taip veikdamas gali sukelti nustatytas pasekmes, ir savo aktyviais veiksmais jų siekė. Taigi šį nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Kaltinamasis R. K., pagal pareigas privalėdamas užtikrinti, kad kiti asmenys nepažeidinėtų valstybės sienos ir ekonomikos apsaugą reglamentuojančių įstatymų, pats, veikdamas priešingai įstatymų reikalavimams ir tarnybos tikslams, kitiems asmenims sudarė sąlygas neteisėtai veikti.Apeliacinės instancijos teismas sutiko su žemesnės instancijos teismo išvada, kad iš pirmiau nustatytų ir įvertintų bylos duomenų matyti, jog R. K. veiksmai, t. y. kad 2014 m. liepos 14 d., vykdydamas tarnybą, iš savo mobiliojo ryšio telefono (Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio nebuvo įrašęs į tarnybos žiniaraštį, į mobiliojo ryšio telefoną (abonento Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris priklausė nenustatytam asmeniui, siuntinėjo SMS žinutes, kuriomis davė patarimus, informavo apie nusikalstamai veikai daryti tinkamą laiką, įspėjo apie savo paties ir kitų VSAT transporto priemonių artėjimą prie neteisėtų veiksmų darymo vietos, atitinka piktnaudžiavimo požymius, numatytus BK 228 straipsnio 1 dalyje. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo daryti išvados, kad šią R. K. SMS pranešimais teikiamą neteisėtą informaciją nenustatyti asmenys panaudojo kontrabanda iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką neteisėtai įgabendami nenustatytą kiekį akcizais apmokestinamų prekių ir jas neteisėtai gabendami Lietuvos teritorijoje, dėl ko valstybei buvo padaryta didelė žala. Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyti pažeidimai, susiję su neteisėtu gabenimu per valstybės sieną; šie R. K. neteisėti veiksmai nesukėlė rezonanso visuomenėje; nėra nukentėjusiųjų; šia veika ypatingai nebuvo pakenkta valstybės tarnybos autoritetui; negali būti konstatuota, kad veiksmai truko ilgą laiko tarpą, buvo sistemingi, be to, dėl šių veikų nekilo ir kiti žalingi padariniai. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad dėl nagrinėjamo įvykio buvo padarytas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl didelės žalos požymio nebuvimo R. K. padarytoje veikoje. Net ir nepasitvirtinus kaltinimui dėl bendrininkavimo su kitais asmenimis kontrabandoje ir gabenant akcizines prekes, R. K. padarytos veikos laikytinos pakankamai pavojingomis. Pasienio tarnybos pareigūnas, kurio pagrindinis tarnybos tikslas užkirsti kelią valstybės sienos pažeidimams, sulaikyti visus valstybės sieną pažeidusius asmenis, priešingai tarnybos interesams, būdamas tarnyboje, užuot tinkamai atlikęs pareigas – saugojęs valstybės sieną nuo pažeidimų, pats sąmoningai padeda asmenims, ketinantiems neteisėtai kirsti valstybės sieną, gabenti per ją kontrabanda prekes, pažeisti valstybės sienos režimą. Tai labai šiurkštus tarnybos pareigų atlikimo pažeidimas, visiškai nesiderinantis su Valstybės tarnybos įstatymo, Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo nuostatomis, pasienio pareigūno pareiginėmis instrukcijomis, kitais teisės aktais. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kaltinamasis R. K., pagal pareigas privalėdamas užtikrinti, kad kiti asmenys nepažeidinėtų valstybės sienos ir ekonomikos apsaugą reglamentuojančių įstatymų, pats, veikdamas priešingai įstatymų reikalavimams ir tarnybos tikslams, kitiems asmenims sudarė sąlygas neteisėtai veikti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad R. K. padaryta veika – tai atlikimas aiškiai neteisėtų veiksmų, kurie daro didelę žalą valstybės interesams, pasienio tarnybos autoritetui. Tai, kad šioje byloje nebuvo nustatyti pažeidimai, susiję su neteisėtu gabenimu per valstybės sieną akcizinių prekių, nereiškia, kad realiai toks nusikaltimas nebuvo padarytas ar kėsintasi jį padaryti. Juk cigaretės buvo rastos, įtariamieji sulaikyti nusikaltimo vietoje. Tai, kad nepavyko įrodyti sulaikytųjų asmenų kaltės, neturi įtakos R. K. padarytų veiksmų baudžiamajam teisniam vertinimui. Teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl R. K. veikos neabejotinai buvo padaryta didelė žala valstybės interesams, pasienio tarnybos prestižui. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl didelės žalos požymio buvimo R. K. veikoje ir jo motyvavimo. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo motyvai, jog neteisėti veiksmai nesukėlė rezonanso visuomenėje ir nėra nukentėjusiųjų, veiksmai truko neilgą laiko tarpą, nebuvo sistemingi, nėra esminiai požymiai, kurie šioje byloje lemia padarytos žalos kaip didelės vertinimą. Jau pats faktas, kad pasienio tarnybos pareigūnas, kurio tiesioginė paskirtis saugoti valstybės sieną nuo pažeidėjų, atlikdamas pareigas, slapta bendrauja su asmenimis, siekiančiais pažeisti valstybės sieną nusikalstamais tikslais, nurodinėja jiems, kaip palengvinti nusikaltimo padarymą, suponuoja didelės žalos padarymą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl R. K. išteisinimo dėl kaltinimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.Kasatorius prašo bylą dėl šio kaltinimo perduoti naujam apeliaciniam nagrinėjimui. Kartu iš skundo turinio aišku, jog prokuroras siekia, kad R. K. būtų priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl šio kaltinimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje R. K. jau buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 23 d. nuosprendžiu jis jau buvo nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, todėl nėra prasmės bylą grąžinti naujam teisminiam nagrinėjimui. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, esant tokiai situacijai, nebus laikoma išėjimu iš kasacinio skundo ribų, jei teisėjų kolegija nuspręs Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą dėl šios dalies naikinti, paliekant galioti Vilniaus apygardos teismo nuosprendį. Kaltinamasis P. K. šioje byloje buvo kaltinamas piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, kuris pasireiškė tuo, kad jis pasiūlė kartu tarnybą vykdžiusiam ir jam pavaldžiam R. K. padaryti nusikalstamą veiką, o šiam sutikus, vadovavo nusikalstamos veikos bendrininkams, koordinuodamas jų veiksmus, duodamas nurodymus R. K. iš pastarojo mobiliojo ryšio telefono, abonento Nr. (duomenys neskelbtini), į nusikaltimą kartu su juo organizavusio ir vadovavusio nenustatyto asmens mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) išsiųsti SMS žinutes, kuriomis davė patarimus, informavo apie nusikalstamai veikai daryti tinkamą laiką, įspėjo bendrininkus apie savo paties ir kitų asmenų VSAT prie Lietuvos Respublikos VRM transporto priemonių artėjimą prie nusikalstamos veikos darymo vietos, ir šią informaciją nusikalstamos veikos bendrininkai panaudojo kontrabandai daryti ir Lietuvos teritorijoje neteisėtai gabendami akcizais apmokestinamas prekes. Ir pirmosios, ir apeliacinės instancijos teismai išteisino P. K., tačiau skirtingai motyvavo išteisinimo pagrindą. Pirmosios instancijos teismas išteisinimą motyvavo tuo, kad neįrodytas dalyvavimas padarant nusikaltimą, o apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad P. K. nepadarė veikos, turinčios BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaltinimas P. K. dėl piktnaudžiavimo tarnyba buvo paremtas tik kito kaltinamojo R. K. parodymais. Vienas pamatinių baudžiamojo proceso principų yra nekaltumo prezumpcijos principas. BPK 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas šio kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 40 patvirtintoje „Teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą, apžvalgoje“ ir 2003 m. birželio 20 d. senato nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punkte teismams išaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Teismai praktikoje vadovaujasi šiomis pamatinėmis nuostatomis. Remdamiesi šiomis nuostatomis, teismai P. K. išteisino dėl kaltinimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį. Prokuroras nesutinka su teismų sprendimais, tačiau nepateikia įtikinamų motyvų, kurie leistų teisėjų kolegijai kitaip vertinti teismų sprendimus ar jais abejoti. Teisėjų kolegija sutinka su žemesnių teismų sprendimais dėl P. K.. Teismai pakankamai argumentavo savo sprendimą šiuo klausimu. Vertindami įrodymus, teismai nepadarė BPK 20 straipsnio pažeidimų, todėl prokuroro kasacinis skundas dėl bylos perdavimo naujam apeliaciniam nagrinėjimui dėl šio kaltinimo netenkintinas.

Dėl P. K. išteisinimo dėl kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 199² straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 1 dalį ir R. K. išteisinimo dėl kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 199² straipsnio 1 dalį

BK 199 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas per Lietuvos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė. Pagal BK 199² straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, pažeisdamas nustatytą tvarką, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą.

Šioje byloje vienareikšmiai nustatyta, kad R. K. SMS žinutėmis bendravo su asmenimis, kurie rengėsi kirsti LR valstybės sieną. Žinučių turinys leidžia daryti išvadą, kad jis žinojo šių asmenų kėslus ir savo veiksmais galimai prisidėjo prie kitų asmenų rengiamo nusikaltimo, susijusio su prekių kontrabanda ir neteisėtu akcizinių prekių gabenimu. Tačiau, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, šioje baudžiamojoje byloje nepasitvirtino, kad kaltinamasis R. K. savo veiksmais sudarė sąlygas neteisėtai iš Baltarusijos į Lietuvą per valstybės sieną ir Lietuvos teritorijoje gabenti būtent 25 000 pakelių cigarečių, t. y. prekių, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Todėl R. K. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį išteisino, nes nepakako duomenų pagrįsti, kad jis dalyvavo padarant šiuos nusikaltimus (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Nors bylos duomenys rodo, kad jis bendrininkavo neteisėtai gabenant nenustatyto kiekio cigaretes, tačiau šių prekių kiekiai ir jų vertė nenustatyta, pačios prekės nesurastos, todėl nėra pagrindo išvadai, kad gabentų prekių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudaro BK 24 straipsnio 6 dalies ir 199 straipsnio 1 dalies, 24 straipsnio 6 dalies ir 199² straipsnio 1 dalies dalyką, nes mažesnės vertės akcizais apmokestinamų prekių neteisėtas gabenimas per Lietuvos valstybės sieną ir jos teritorijoje užtraukia ne baudžiamąją, o administracinę atsakomybę.Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad SMS pranešimų turinys patvirtina R. K. neteisėtą susirašinėjimą tarnybos metu su nenustatytais asmenimis, kurių metu teikė patarimus, kaip išlikti budriems, kur pasislėpti patiems bei paslėpti mobiliojo ryšio telefoną, informavo apie pareigūnų buvimo vietas ir pan. Tačiau šiuose SMS pranešimuose užfiksuoti žodžiai, jų turinys (nei užslėpta forma, nei netiesiogiai parašyti) akivaizdžiai nepatvirtina įvykio aplinkybių, kurių metu buvo rasta 50 dėžių su cigaretėmis. Todėl vien tai, kad 2014 m. liepos 10 d. (duomenys neskelbtini), prie valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), buvo rasta 50 dėžių su 25 000 pakelių cigarečių „Fest“, kurios pažymėtos Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, bei tai, jog R. K. tarnybos metu neteisėtai mobiliojo ryšio telefonu SMS pranešimais susirašinėjo su nenustatytais asmenimis, akivaizdžiai nelaikytina R. K. kaltės įrodymais, t. y. R. K. neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis ir vykdė jų kontrabandą. Pažymėtina, kad bendrininkavimas padarant nusikaltimą yra dviejų ir daugiau asmenų bendras tyčinis dalyvavimas padarant nusikaltimą. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, kurių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija pakeisti negali, laikoma neįrodyta, kad E. B. ir D. P. (D. P.), kurie buvo sulaikyti prie rastų 50 dėžių su cigaretėmis „Fest“, dalyvavo neteisėtai gabenant rastas cigaretes. Teismams nenustačius priežastinio ryšio tarp R. K. veiksmų, surastų dėžių su minėtomis cigaretėmis „Fest“ ir E. B. ir D. P. buvimo pasienio zonoje ir nesurinkus kitų įrodymų, nurodančių į kitus asmenis, su kuriais R. K. bendravo, siusdamas SMS žinutes, teismai pagrįstai konstatavo, kad nepakanka duomenų pripažinti R. K. kaltu dėl pareikštų kaltinimų. Dėl to nėra pagrindo bylą dėl šių kaltinimų grąžinti naujam apeliaciniam nagrinėjimui. Tuo labiau nėra pagrindo kalbėti apie P. K. bendrininkavimą su byloje nenustatytais asmenimis.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 25 d. nuosprendį.

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 25 d. nuosprendžio dalį dėl R. K. išteisinimo dėl kaltinimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir palikti šioje dalyje Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 23 d. nuosprendį.

Kitas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 25 d. nuosprendžio dalis palikti galioti.