Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1A-455-453/2016

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-06-20
Bylos Nr.: 1A-455-453/2016
Teisminio proceso Nr.: 1-05-1-04049-2014-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Laima Garnelienė, Linas Šiukšta, Aloyzas Kruopys (pran.)
Nuteistasis: R. K., Vilniaus apygardos prokuratūros
Kaltinamasis: P. K.
Advokatai: Juzefas Stankevičius

Kategorijos

1.1.4.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Baudžiamoji byla Nr. 1A-455-453/2016Teisminio proceso Nr. 1-05-1-04049-2014-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.3.; 1.1.4.4.5.; 1.2.17.1.; 1.2.17.3.; 1.2.19.4.; 2.4.6. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 20 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Aloyzo Kruopio,

teisėjų Laimos Garnelienės ir Lino Šiukštos,sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Dainiui Vilimui,nuteistajam R. K., išteisintajam P. K.,gynėjams advokatams Juzefui Stankevičiui, Jonui Butkui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. ir Vilniaus apygardos prokuratūros trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Dainiaus Vilimo apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 31 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 228 straipsnio 1 dalį – 100 MGL (3766 eurų) dydžio bauda;Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį – 280 MGL (10545 eurų) dydžio bauda; Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį – 300 MGL (11298 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos ir R. K. paskirta galutinė bausmė - 300 MGL (11 298 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 68² straipsniu R. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė ir trejiems metams atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje.

P. K. išteisintas dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Žemesnės instancijos teismas

Konfiskuoti mobiliojo ryšio telefonai: „Samsung GT-E1200M”, (duomenys neskelbtini), su SIM kortele „Labas“ Nr. (duomenys neskelbtini); „Samsung GT-E1081T“, (duomenys neskelbtini), be SIM kortelės; „Samsung SII”, (duomenys neskelbtini), su nusitrynusia SIM kortele, „Sony Xperia LT26i“, (duomenys neskelbtini), su apkarpyta „TELE2” SIM kortele be numerio, SIM kortelės dėklas Nr. (duomenys neskelbtini), SIM kortelės „Velkcom” dėklas Nr. (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

R. K. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 31 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad jis būdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnautoju – Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) rinktinės Sargybų skyriaus vyresniuoju pasieniečiu, turėdamas pareigą užtikrinti priskirto valstybės sienos ruožo apsaugą, sulaikyti valstybės sienos rėžimą pažeidusius asmenis ir saugoti tarnybines paslaptis, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi: laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 10 d. 11.15 val. iki 2014 m. liepos 10 d. 16.15 val. iš savo mobiliojo ryšio telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) į nusikaltimo padarymą organizavusio ir vadovavusio nenustatyto asmens mobiliojo ryšio telefoną, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), išsiuntė SMS žinutes, kuriomis davė patarimus, informavo apie nusikalstamai veikai daryti tinkamą laiką, įspėjo apie savo paties ir kitų Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos transporto priemonių artėjimą prie nusikalstamos veikos darymo vietos ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo panaudojo kontrabanda iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką įgabenant akcizais apmokestinamas prekes - 25000 pakelius cigarečių „Fest“ ir neteisėtai gabenant jas Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Tokiais veiksmais R. K. pažeidė 2003-04-29 įstatymu Nr. IX-1538 patvirtinto Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 9 dalies 2 punktą - sužinojęs apie rengiamą ar daromą teisės pažeidimą, taip pat pats būdamas pareigūnu, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią rengiamam arba daromam teisės pažeidimui; 3 straipsnio 9 dalies 3 punktą - gavęs žinių apie padarytą teisės pažeidimą, nedelsiant pranešti apie tai policijai arba kitai kompetentingai institucijai ar įstaigai, imtis neatidėliotinų priemonių įvykio vietai apsaugoti, liudytojams nustatyti, suteikti nukentėjusiesiems neatidėliotiną medicinos ar kitą būtiną pagalbą; 3 straipsnio 9 dalies 5 punktą – saugoti jam patikėtas ar sužinotas einant tarnybines pareigas valstybės, tarnybos bei komercines paslaptis; 2000-10-10 Nr. VIII-1996 Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punktą - gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromam nusikaltimui ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Tarnyba) ar policijos įstaigą asmenį, padariusį nusikalstamą veiką arba administracinį teisės pažeidimą, ir pranešti apie tai Tarnybos ar policijos įstaigai; 25 straipsnio 1 dalies 5 papunktį – laikyti paslaptyje konfidencialią informaciją, jeigu ko kito nereikalauja tarnybinės pareigos ar teisės; 2012-01-31 Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado įsakymu Nr.4-116 patvirtintų Valstybės sienos kontrolės nuostatų 59.1 papunktį – vertinti padėtį tarnybos vietoje, ieškoti neteisėto valstybės sienos kirtimo požymių sausumoje, vidaus vandenyse, teritorinėje jūroje, būti pasirengusiam stebėti, fiksuoti, persekioti ir sulaikyti įtariamus tai padariusius asmenis, 62.12 papunktį – draudžiantį turėti su savimi ir naudotis tarnybos metu ryšio bei kitomis techninėmis priemonėmis, neįrašytomis tarnybiniame žiniaraštyje (grafoje „Skiriamos tarnybinės priemonės“), 62.14 papunktį – atskleisti bet kokią tarnybinę informaciją, susijusią su sienos stebėjimu ir patikrinimais kertant sieną, tretiesiems asmenims; 2013-12-31 Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) rinktinės vado įsakymu (duomenys neskelbtini) patvirtinto (duomenys neskelbtini) rinktinės Sargybų skyriaus vyresniojo pasieniečio pareigybės aprašymo 5 punktą – vykdyti valstybės sienos ir pasienio teisinio rėžimo kontrolę, užkirsti kelią valstybės sienos ir pasienio teisinio rėžimo pažeidimams, pasienio kontrolės punktuose vykdyti asmenų ir transporto priemonių praleidimą per valstybės sieną, aptikti ir sulaikyti valstybės sienos ir pasienio teisinio rėžimo pažeidėjus, išsiaiškinti kitus pažeidimus bei nusikaltimus; 8.2.2 papunktį – gavęs piliečio ar pareigūno pranešimą apie daromą nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą arba pačiam tapus liudytoju, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromam nusikaltimu ar kitam teisės pažeidimu; 8.2.4 papunktį - užtikrinti priskirto valstybės sienos ruožo apsaugą; 8.2.9 papunktį – saugoti valstybės ir tarnybos paslaptis, su jomis susijusius dokumentus ir daiktus, laikyti paslaptyje konfidencialaus pobūdžio informaciją, išskyrus atvejus, kai informacija reikalinga tarnybinių pareigų vykdymui; 8.4 papunktį – būnant pasienio sargybos sudėtyje, vykdyti funkcijas, numatytas šiai sargybai; 2006-01-27 Pareigūno priesaiką - „Aš, R. K., prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, negailėti jėgų gindamas žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, sąžiningai atlikti man patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą“, diskreditavo pasieniečio vardą, sumenkino Valstybės sienos apsaugos tarnybos autoritetą šalies viduje, paniekino Lietuvos įsipareigojimus prieš Europos Sąjungą kovoti su kontrabanda, tuo padarydamas didelę žalą valstybės interesams.

Taip pat R. K. nuteistas už tai, kad jis su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 10 d. 11.15 val. iki 2014 m. liepos 10 d. 16.15 val. iš savo mobiliojo ryšio telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) į nusikaltimo padarymui vadovavusio nenustatyto asmens mobiliojo ryšio telefoną, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), išsiuntė SMS žinutes, kuriomis davė patarimus, informavo apie nusikalstamai veikai daryti tinkamą laiką, įspėjo bendrininkus apie savo paties ir kitų Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos transporto priemonių artėjimą prie nusikalstamos veikos darymo vietos, sudarė sąlygas ir padėjo laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 10 d. 11.15 val. iki 2014 m. liepos 10 d. 16.15 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims Šalčininkų rajono, Tausiūnų kaimo teritorijoje 40 m atstumu nuo valstybės sienos ženklo Nr. 0491 link valstybės sienos ženklo Nr. 0490, ne sienos perėjimo punkte, pernešant per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją įgabenti privalomus pateikti muitinei 25 000 pakelius cigarečių „Fest“, nepaženklintus nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, sudaro 188 499 Lt (54 593,08 eurų), tokiu būdu padėjo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną įgabenti muitinei privalomus pateikti daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikiant jų muitinės kontrolei ir taip šios kontrolės išvengiant.

Taip pat R. K. nuteistas už tai, kad jis veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, duodamas patarimus bei teikdamas informaciją – laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 10 d. 11.15 val. iki 2014 m. liepos 10 d. 16.15 val. iš savo mobiliojo ryšio telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) į nusikaltimo padarymui vadovavusio nenustatyto asmens mobiliojo ryšio telefoną, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), išsiuntė SMS žinutes, informuojančias apie nusikalstamai veikai daryti tinkamą laiką, įspėjo bendrininkus apie savo paties ir kitų Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos transporto priemonių artėjimą prie nusikalstamos veikos darymo vietos, sudarė sąlygas, pašalino kliūtis bei padėjo kitiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims neteisėtai disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis – laikyti ir gabenti iš Baltarusijos Respublikos teritorijos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lietuvos Respubliką įgabentas akcizais apmokestinamas prekes 25 000 pakelius cigarečių „Fest“, nepaženklintus nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius viršija 250 MGL sumą ir sudaro 188 499 Lt (54 593,08 eurų), laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 10 d. 11.15 val. iki 2014 m. liepos 10 d. 16.15 val. Šalčininkų rajono, Tausiūnų kaimo teritorijoje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims nunešant į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą ne mažiau kaip 150 metrų nuo valstybės sienos ženklo Nr. 0491, tuo pažeidžiant nustatytą tvarką - Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais - banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius ir 2010 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 4-443 patvirtintų Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pakeitimo 3 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais - banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares, į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių.

P. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis, būdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnautoju – Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) rinktinės Sargybų skyriaus jaunesniuoju specialistu, turėdamas pareigą užtikrinti priskirto valstybės sienos ruožo apsaugą, sulaikyti valstybės sienos rėžimą pažeidusius asmenis ir saugoti tarnybines paslaptis, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi: 2014 m. liepos 10 d. apie 9.30 val. Šalčininkų rajono, Tausiūnų kaimo teritorijoje būdamas pasienio sargybos vyresniuoju, pasiūlė kartu tarnybą vykdžiusiam ir jam pavaldžiam R. K. padaryti nusikalstamą veiką, o šiam sutikus, laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 10 d. 11.15 val. iki 2014 m. liepos 10 d. 16.15 val. vadovavo nusikalstamos veikos bendrininkams koordinuodamas jų veiksmus, duodamas nurodymus R. K. iš jo mobiliojo ryšio telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) į nusikaltimą kartu su juo organizavusio ir vadovavusio nenustatyto asmens mobiliojo ryšio telefoną, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), išsiųsti SMS žinutes, kuriomis davė patarimus, informavo apie nusikalstamai veikai daryti tinkamą laiką, įspėjo bendrininkus apie savo paties ir kitų Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos transporto priemonių artėjimą prie nusikalstamos veikos darymo vietos - šią informaciją nusikalstamos veikos bendrininkai (ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys) panaudojo kontrabanda iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką įgabenant akcizais apmokestinamas prekes - 25000 pakelius cigarečių „Fest“ ir neteisėtai gabenant jas Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Buvo teigiama, kad P. K. tokiais veiksmais pažeidė 2003-04-29 įstatymu Nr. IX-1538 patvirtinto Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą - sužinojęs apie rengiamą ar daromą teisės pažeidimą, taip pat pats būdamas liudytoju, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią rengiamam arba daromam teisės pažeidimui; 3 punktą - gavęs žinių apie padarytą teisės pažeidimą, nedelsdamas pranešti apie tai policijai arba kitai kompetentingai institucijai ar įstaigai, imtis neatidėliotinų priemonių įvykio vietai apsaugoti, liudytojams nustatyti, suteikti nukentėjusiesiems neatidėliotiną medicinos ar kitą būtiną pagalbą; 5 punktą – saugoti jam patikėtas ar sužinotas einant tarnybines pareigas valstybės, tarnybos bei komercines paslaptis; 2000-10-10 Nr. VIII-1996 Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 punkto 1 papunktį - gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromam nusikaltimui ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į Tarnybos ar policijos įstaigą asmenį, padariusį nusikalstamą veiką arba administracinį teisės pažeidimą, ir pranešti apie tai Tarnybos ar policijos įstaigai; 5 papunktį – laikyti paslaptyje konfidencialią informaciją, jeigu ko kito nereikalauja tarnybinės pareigos ar teisės; 2012-01-31 Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado įsakymu Nr.4-116 patvirtintų Valstybės sienos kontrolės nuostatų 59.1 papunktį – vertinti padėtį tarnybos vietoje, ieškoti neteisėto valstybės sienos kirtimo požymių sausumoje, vidaus vandenyse, teritorinėje jūroje, būti pasirengę stebėti, fiksuoti, persekioti ir sulaikyti įtariamus tai padariusius asmenis; 62.12 papunktį – turėti su savimi ir naudotis tarnybos metu ryšio bei kitomis techninėmis priemonėmis, neįrašytomis tarnybiniame žiniaraštyje (grafoje „Skiriamos tarnybinės priemonės“); 62.14 papunktį – atskleisti bet kokią tarnybinę informaciją, susijusią su sienos stebėjimu ir patikrinimais kertant sieną, tretiesiems asmenims; 66 punktą – Pasienio sargybos vyresnysis atsako už tikslų tarnybinės užduoties vykdymą, tarnybos metu jam pavaldžių pareigūnų kontrolę, gautų tarnybinių užduočių vykdyti tarnybinių priemonių ir kitų materialinių vertybių priežiūrą, apsaugą ir tinkamą panaudojimą; 71 punktą – pasienio sargybos vyresnysis nedelsdamas imasi priemonių neteisėtiems veiksmams nutraukti, pažeidėjams sulaikyti ir praneša užkardos pamainos vyresniajam arba užkardos budėtojui; 2013-12-31 Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) rinktinės vado įsakymu Nr. 4-477 patvirtinto (duomenys neskelbtini) rinktinės Sargybų skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo 5 punktą – vykdyti valstybės sienos ir pasienio teisinio rėžimo kontrolę, užkirsti kelią valstybės sienos ir pasienio teisinio rėžimo pažeidimams, aptikti ir sulaikyti valstybės sienos ir pasienio teisinio rėžimo pažeidėjus, išsiaiškinti kitus pažeidimus bei nusikaltimus panaudojant tarnybinį šunį; 8.2.2 papunktį – gavęs piliečio ar pareigūno pranešimą apie daromą nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą arba pačiam tapus liudytoju, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromam nusikaltimu ar kitam teisės pažeidimui; 8.2.4 papunktį - užtikrinti priskirto valstybės sienos ruožo apsaugą; 8.2.8 papunktį – vykdant sargybos vyresniojo pareigas, užtikrinti tinkamą gautos užduoties vykdymą bei pavaldžių pareigūnų tarnybos vykdymo kontrolę; 8.2.9 papunktį – saugoti valstybės ir tarnybos paslaptis, su jomis susijusius dokumentus ir daiktus, laikyti paslaptyje konfidencialaus pobūdžio informaciją, išskyrus atvejus, kai informacija reikalinga tarnybinių pareigų vykdymui; 8.4 papunktį – būnant pasienio sargybos sudėtyje, vykdyti funkcijas, numatytas šiai sargybai; 2007-04-18 Pareigūno priesaiką - „Aš, P. K., prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, negailėti jėgų gindamas žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, sąžiningai atlikti man patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą“, diskreditavo pasieniečio vardą, sumenkino Valstybės sienos apsaugos tarnybos autoritetą šalies viduje, paniekino Lietuvos įsipareigojimus prieš Europos Sąjungą kovoti su kontrabanda, tuo padarydamas didelę žalą valstybės interesams.

Taip pat P. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis veikdamas bendrininkų grupe su Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) rinktinės Sargybų skyriaus vyresniuoju pasieniečiu R. K. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, su pastaruoju būdamas iš anksto parengęs nusikalstamą veiką, 2014 m. liepos 10 d. apie 9.30 val. Šalčininkų rajono, Tausiūnų kaimo teritorijoje pasiūlė R. K. padaryti nusikalstamą veiką, o šiam sutikus, laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 10 d. 11.15 val. iki 2014 m. liepos 10 d. 16.15 val. koordinavo bendrininkų veiksmus, duodamas nurodymus R. K. mobiliojo ryšio telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) į nusikaltimo padarymui vadovavusio nenustatyto asmens mobiliojo ryšio telefoną, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), nusiųsti SMS žinutes, kuriomis davė patarimus, informavo apie nusikalstamai veikai daryti tinkamą laiką, įspėjo bendrininkus apie savo paties ir kitų Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos transporto priemonių artėjimą prie nusikalstamos veikos padarymo vietos, tokiu būdu laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 10 d. 11.15 val. iki 2014 m. liepos 10 d. 16.15 val., padedant R. K. su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis Šalčininkų rajono, Tausiūnų kaimo teritorijoje 40 m atstumu nuo valstybės sienos ženklo Nr. 0491 link valstybės sienos ženklo Nr. 0490, ne sienos perėjimo punkte, pernešant per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją įgabeno privalomus pateikti muitinei 25 000 pakelius cigarečių „Fest“, nepaženklintus nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, sudaro 188 499 Lt (54 593,08 eurų), tokiu būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną įgabeno muitinei privalomus pateikti daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikiant jų muitinės kontrolei ir taip šios kontrolės išvengiant.

Taip pat P. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis veikdamas bendrininkų grupe su Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Sargybų skyriaus vyresniuoju pasieniečiu R. K. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kartu su pastaruoju iš anksto parengęs nusikalstamą veiką, 2014 m. liepos 10 d. apie 09.30 val. Šalčininkų rajono, Tausiūnų kaimo teritorijoje pasiūlė R. K. padaryti nusikalstamą veiką, o šiam sutikus, laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 10 d. 11.15 val. iki 2014 m. liepos 10 d. 16.15 val. vadovavo bendrininkams koordinuodamas jų veiksmus, duodamas nurodymus R. K. mobiliojo ryšio telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) į nusikaltimo padarymui taip pat vadovavusio nenustatyto asmens mobiliojo ryšio telefoną, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) nusiųsti SMS žinutes, kuriomis davė patarimus, informavo apie nusikalstamai veikai daryti tinkamą laiką, įspėjo bendrininkus apie savo paties ir kitų Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos transporto priemonių artėjimą prie nusikalstamos veikos darymo vietos, tokiu būdu sudarydamas sąlygas, pašalindamas kliūtis ir koordinuodamas bendrininkų veiksmus su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis – laikė ir gabeno iš Baltarusijos Respublikos teritorijos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lietuvos Respubliką įgabentas akcizais apmokestinamas prekes - 25 000 pakelius cigarečių „Fest“, nepaženklintus nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius viršija 250 MGL sumą ir sudaro 188 499 Lt (54 593,08 eurų), laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 10 d. 11.15 val. iki 2014 m. liepos 10 d. 16.15 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenimis nešant į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą ne mažiau kaip 150 metrų Šalčininkų rajono, Tausiūnų kaimo teritorije nuo valstybės sienos ženklo Nr. 0491 - pažeidžiant nustatytą tvarką - Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais - banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius ir 2010 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 4-443 patvirtintų Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pakeitimo 3 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais - banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares, į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių.

Šalies argumentai

Nuteistasis R. K. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 31 d. nuosprendį ir jį išteisinti dėl nusikalstamų veikų numatytų Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 1 dalyje bei 199² straipsnio 1 dalyje padarymo; sumažinti paskirtos baudos dydį pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalį; atlikti dalinį įrodymų tyrimą ir įpareigoti prokurorą pateikti duomenis: apie valstybės sienos ženklo Nr. 0488 esančio stebėjimo bokšto apžvalgos kryptis ir stebėjimo teritoriją; apie šalia valstybės sienos ženklo Nr. 0496 esantį Baltarusijos stebėjimo bokštą; apie mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) jungimąsi prie UAB „Bitė“ bazinės stoties Nr. 0472 ir UAB „Tele 2“ bazinių stočių 076B, 076C, 076D.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį vadovavosi visais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais, tačiau jame nebuvo aptarti prieštaravimai tarp ikiteisminio tyrimo metu gautų įrodymų ir teismo posėdžio metu gautų įrodymų, nors tai buvo susiję su tuo pačiu įrodymų šaltiniu. Taip pat priimdamas skundžiamą nuosprendį pirmosios instancijos teismas nesprendė klausimo ar visi baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai atitinka įrodymų leistinumo ir patikimumo principus.

Nuteistasis aptardamas 2014 m. liepos 10 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotus duomenis, 2014 m. rugsėjo 4 d. apžiūros protokole užfiksuotus duomenis nurodo, jog baudžiamojoje byloje pateikti minėti įrodymai yra objektyvūs ir leistini. Taip pat pasak nuteistojo objektyvūs ir leistini įrodymai baudžiamojoje byloje yra – 2014 m. liepos 22 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro išvada (duomenys neskelbtini); 2014 m. rugsėjo 4 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro išvada (duomenys neskelbtini); 2014 m. liepos 31 d. apžiūros protokolas; 2014 m. liepos 10 d. kratos protokolas. Tačiau nuteistojo teigimu dėl dalies įrodymų baudžiamojoje byloje kyla abejonių, tai yra dėl 2014 m. liepos 14 d. apžiūros protokolo; 2014 m. liepos 31 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus tarnybinio pranešimo (duomenys neskelbtini); 2015 m. vasario 13 d. apžiūros protokolo; 2014 m. liepos 15 d. Vilniaus teritorinės muitinės rašto (duomenys neskelbtini); 2014 m. rugpjūčio 22 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus tarnybinio pranešimo (duomenys neskelbtini).

Nuteistasis aptardamas baudžiamojoje byloje pateiktus 2014 m. liepos 10 d. Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnų tarnybinius pranešimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) teigia, jog pirmosios instancijos teismas šiais įrodymais įrodinėjo jo kaltę, tačiau baudžiamojoje byloje pateikti įrodymai nepatvirtina minėtuose tarnybiniuose pranešimuose nurodytų aplinkybių. Č. J. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu bei teisme neparodė, kad matė nuo surastų cigarečių bėgančius asmenis. Jis tik teigė, kad girdėjo žmonių balsus miške, esančiame netoli valstybės sienos ženklo Nr. 0491. Be to, ikiteisminio tyrimo metu neįrodyta, kad E. B. ir D. P. gabeno kontrabandines prekes. Taigi, minėtos aplinkybės patvirtina, kad R. K. nurodytiems asmenims neleido gabenti kontrabandos ir su jais nebendravo mobiliojo ryšio priemonėmis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes baudžiamojoje byloje pateikti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus tarnybiniai pranešimai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) turi būti pripažinti kaip nepatikimi.

Nuteistasis pažymi, jog 2014 m. rugsėjo 4 d. apžiūros protokole buvo aprašyti ir nufotografuoti daiktai - cigaretės, paimti 2014 m. liepos 10 d. įvykio vietos apžiūros metu. Taip pat 2014 m. liepos 11 d. ikiteisminį tyrimą atlikusi institucija kreipėsi į Vilniaus teritorinę muitinę dėl cigarečių, kurios turi pavadinimą „Fest“, muitinės vertės ir importo mokesčių nustatymo, tačiau pačios cigaretės muitinės specialistams pateiktos nebuvo bei vertinimo, kad paimti daiktai tikrai yra cigaretės neatlikta. 2015 m. kovo 26 d. įvykio vietos apžiūros metu paimti daiktai sunaikinti, todėl nėra galimybės pašalinti abejones bei nustatyti kokios iš tiesų cigaretės buvo paimtos ir ar tai iš tikro buvo cigaretės. Nuteistojo teigimu, dėl nurodytų priežasčių muitinės pareigūnų raštas dėl cigarečių kainų ir taikytinų mokesčių negali būti laikomas patikimu įrodymu.

Nuteistasis taip pat pažymi, jog 2014 m. liepos 10 d. kratos metu iš R. K. buvo paimtas telefonas „Samsung“ IMEI (duomenys neskelbtini). Kaip matyti, SMS žinutės iš minėto mobiliojo ryšio telefono buvo siųstos į mobiliojo ryšio telefoną, kurio Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymi, jog SMS žinutės buvo be siuntimo datos. Nuteistojo teigimu mobiliojo ryšio telefone surastos SMS žinutės nėra susijusios su jam pateiktu kaltinimu, todėl yra neleistina jomis grįsti apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, baudžiamojoje byloje nėra pateikta įrodymų, jog mobiliojo ryšio telefone surastas SMS žinutes siuntė būtent R. K. Be to, byloje pateiktas SMS žinutes vertinant ne atskirai, bet visas kartu, jos nepatvirtina, kad jose buvo kalbama apie tą vietą, kurioje buvo surastos kontrabandinės cigaretės. SMS žinutės patvirtina, kad tokio kiekio cigarečių, kuris buvo surastas, pernešti per valstybės sieną nebuvo galimybės. Segtuve Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota SMS žinutė „Kai išveši, tai pranešk ir dar du 5 padaryt“. Segtuve Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota SMS žinutė „Na išvežėme“. Tuo tarpu bylos medžiaga ir liudytojų parodymais įrodyta, kad iš tos vietos, kur surastos cigaretės, dėl kurių kaltinamas R. K., išvažiuoti ar kažką išvežti nėra galimybės. Tai patvirtina, kad susirašinėjimas SMS žinutėmis buvo skirtas kitai vietai (kuri tyrimo metu nenustatyta) ir kitiems asmenims. Nėra jokio pagrindo teigti, kad susirašinėjimas susijęs su surastomis 50 dėžių cigarečių.

Nuteistasis taip pat pažymi, jog 2014 m. liepos 31 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (duomenys neskelbtini) rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog yra pateikiami išslaptinti kriminalinės žvalgybos dokumentai, tačiau pirmosios instancijos teismas įvertindamas minėtą dokumentą, neatsižvelgė į tai, jog nei gynyba, nei pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės įsitikinti, kad buvo pateikta visa informacija apie 2014 m. liepos 10 d. įvykius. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, jog R. K. ikiteisminio tyrimo pradžioje parodė, kad pagal P. K. nurodymą išsiuntė SMS žinutę nežinomam asmeniui. Segtuve Nr. (duomenys neskelbtini) yra užfiksuota SMS žinutė, adresuota R. K., todėl nėra paneigta, kad R. K. pirminės apklausos metu sakė tiesą, o tai reikštų, kad Kriminalinės žvalgybos pareigūnai pateikė tikrovės neatitinkančią medžiagą. Mano, jog iki bylos išnagrinėjimo teisme nebuvo jokio pagrindo sunaikinti kriminalinės žvalgybos bylos duomenis. Toks skubotas duomenų sunaikinimas patvirtina, kad kriminalinės žvalgybos pareigūnai siekė atimti galimybę išsiaiškinti ar R. K. duodamas parodymus sakė tiesą. Taip pat toks elgesys kelia pagrįstą abejonę, kad R. K. atžvilgiu galėjo būti atlikti provokaciniai veiksmai.

Nuteistasis aptardamas prie apeliacinio skundo pateiktą Lietuvos Respublikos pasienio ruožo schemą, teigia jog iš šalia stebėjimo bokšto esančio galimai nusikaltimo vietos, nėra kliūčių stebėti valstybės sienos ruožą, šalia esančią Baltarusijos teritoriją ir vietovę tarp cigarečių suradimo vietos ir Tausiūnų kaimo. Baudžiamojoje byloje nebuvo pateikti duomenys apie stebėjimo bokšto apžvalgos kryptis ir stebimas teritorijas. Nuteistojo manymu, taip buvo elgiamasi dėl to, kad tokiu atveju būtų buvusi paneigta versija, jog kaltinime nurodytoje vietoje ir nurodytu laiku buvo gabenama kontrabanda per valstybės sieną.

Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, jog ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. Č. parodė (taip pat teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus), kad nuo 12.00 val. iki 15.00 val. tarnybą vykdė stebėjimo bokšte. Iš stebėjimo bokšto trumpam buvo išėjęs tik apie 14.00 val. O pagal Kriminalinės žvalgybos skyriaus pateiktą informaciją (segtuvuose nuo Nr. (duomenys neskelbtini) iki Nr. (duomenys neskelbtini) yra matyti, jog aktyvūs valstybės sienos pažeidimo veiksmai buvo apliekami laikotarpiu nuo 12.14 val. iki 14.52 val., todėl minėtų veiksmų, stebėjimo bokšte buvęs T. Č. negalėjo nepastebėti. Jis tai pat negalėjo nepastebėti prie cigarečių radimo vietos artėjančios transporto priemonės apie kurią duomenys yra segtuve Nr. (duomenys neskelbtini) „po 10 min. privažiuosiu”. Taigi įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys apie cigarečių radimo vietą, T. Č. parodymai ir tai, kad sienos kontrolę vykdžiusi sraigtasparnio komanda nepastebėjo kontrabandą gabenusių asmenų paneigia kaltinimuose nurodytas aplinkybes, kad R. K. rašė SMS žinutes asmenims, kirtusiems valstybės sieną tarp valstybės sienos ženklo Nr. 0491 ir Nr. 0492 bei palikusiems Lietuvos Respublikos teritorijoje 50 dėžių cigarečių. Nurodytas aplinkybes taip pat paneigia ir liudytojo N. L. parodymai, kuriuose jis teigė, kad tam, jog pernešti per valstybės sieną 50 dėžių cigarečių toje vietoje, kur jos buvo surastos du asmenys be pertraukų turėtų dirbti pusę dienos arba bent jau penkias valandas. Jų judėjimo būtų neįmanoma nepastebėti. Be to, arčiausia kiek galima privažiuoti iki cigarečių radimo vietos yra du šimtai metrų. Jei taip būtų nutikę, tai buvo T. Č. stebėjimo zonoje. O T. Č. parodė, kad nei transporto priemonės, nei sieną pažeidžiančių asmenų jis nematė. Taip pat nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, jog ties valstybės sienos ženklu Nr. 0496 yra Baltarusijos stebėjimo bokštas. Jei nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje, kur buvo surastos cigaretės, būtų vykęs realus akcizais apmokestinamų prekių gabenimas per valstybės sieną kontrabandos būdu, šį gabenimą būtų fiksavę ir Baltarusijos pareigūnai.

Nuteistojo teigimu, nagrinėjamoje byloje pirmiausia reikia nustatyti, kas buvo iniciatorius iš R. K. mobiliojo ryšio telefono siųstų SMS žinučių – R. K. ar P. K. Jei R. K. pradiniai parodymai yra teisingi ir SMS žinučių iniciatorius buvo P. K., tai R. K. nežinojo ir negalėjo žinoti kas būtent ir kurioje vietoje daro valstybės sienos pažeidimą bei kokius veiksmus atlieka. Jis galėjo tik įtarti, kad per valstybės sieną gabenama kontrabanda. Tačiau objektyviai galėjo būti ir taip, kad SMS žinutėse įrašyti veiksmai realiai nebuvo atliekami. Be to, jei žinučių autorius yra R. K., tai tokiu atveju būtų galima teigti, kad jis buvo susitaręs su P. K. ir T. Č. dėl nusikalstamos veikos darymo, o taip pat ignoravo faktą, kad jo saugomą valstybės sienos ruožą bet kuriuo metu gali patikrinti užkardos vadovybė.

Nuteistasis pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nevertino bei neatsižvelgė į tai, kad R. K. nuolatinė tarnybinė vieta buvo ne toje vietovėje esančios valstybės sienos apsauga, o darbas praleidimo punkte. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad R. K. negalėjo turėti pakankamai įgūdžių organizuoti kontrabandos gabenimą per valstybės sieną. Nuteistojo teigimu, neaišku kokiu pagrindu 2014 m. rugpjūčio 22 d. Kriminalinės žvalgybos skyriaus tarnybiniame pranešime nurodyta, kad R. K. ir P. K. teikė informaciją nenustatytam nusikalstamos veikos organizatoriui ir bendrininkų grupėje atliko padėjėjų vaidmenį, tai yra neaišku kokiu pagrindu buvo nustatytas toks vaidmenų pasiskirstymas.

Nuteistasis aptardamas Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2015 m. vasario 26 d. tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus duomenis dėl R. K. mobiliojo ryšio telefono jungimosi prie UAB „Bitė” ir UAB „Tele2” bazinių stočių teigia, kad nors ir nurodyta, jog nusikalstamos veikos padarymo vieta yra nurodytų stočių veikimo zonoje, tačiau byloje nėra duomenų, kokia būtent nurodytų stočių veikimo zona. Esant abejonei dėl galimos nusikalstamos veikos padarymo vietos, duomenys apie bazinių stočių veikimo zonas yra būtini, nes jų pagalba būtų galima atsekti kurioje vietoje buvo abonentas, kurio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), susirašinėjimo su R. K. metu.

Nuteistasis pažymi, jog pirmosios instancijos teismas R. K. kaltę grindė liudytojo N. L. parodymais, tačiau šių parodymų, toje dalyje, kuri nesutampa su kaltinimo pozicija, nepripažino nepatikimais. Nuteistasis aptardamas liudytojo N. L. parodymus nurodo, jog minėto liudytojo parodymai yra svarbūs iš esmės dėl to, kad baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie kitus asmenis, išskyrus D. P. ir E. B., buvusius pasienio ruože. Baltarusijos pusėje buvo užfiksuotas tik vienas asmuo. Liudytojas V. S. parodė, jog jis miške girdėjo žmonių balsus, taip pat matė iš miško išbėgančius du asmenis, kurie buvo sulaikyti. Tačiau kaip sulaikyti asmenys susiję su surastomis kontrabandinėmis cigaretėmis, jie nieko nepaaiškino. Nuteistojo teigimu liudytojo N. U. parodymai šioje baudžiamojoje byloje turi būti pripažinti nepatikimais, nes jis pirmosios instancijos teismui nepaaiškino kokia buvo priežastis sunaikinti beveik visą kriminalinės žvalgybos bylos medžiagą, rinktą prieš R. K. ir palikti tik tą dalį, kuri susijusi galimai tik su dalimi 2014 m. liepos 10 d. Liudytojai D. P. ir E. B. parodė, kad R. K. nepažįsta ir 2014 m. liepos 10 d. kontrabandos per valstybės sieną negabeno. Minėtiems asmenims ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nors šie asmenys Kriminalinės žvalgybos skyriaus buvo įvardijami kaip R. K. bendrininkai. Byloje nėra duomenų apie kitus asmenis su kuriais tą dieną galėjo bendrininkauti R. K. Be to, liudytojai D. G., V. V., I. Ž., S. A. nedavė jokių parodymų susijusių su nuteistajam R. K. pareikštais kaltinimais, todėl jų parodymai kaltinimuose nurodytų aplinkybių nepagrindžia. Nusikalstamos veikos padarymas turi būti grindžiamas ne prielaidomis, o įrodymais. Aptarti įrodymai leidžia pagrįstai abejoti dėl to, kad R. K. bendrininkavo kontrabandos būdu atgabenant 50 dėžių akcizais apmokestinamų prekių - cigarečių. Surastos cigaretės objektyviai negali būti susietos su R. K. rašytomis SMS žinutėmis. Pagal SMS žinučių turinį nėra galima apibrėžti akcizais apmokestinamų prekių rūšies, kiekių, gabenimo per valstybės sieną vietos ir būdo. Esant tokioms aplinkybėms nepaneigta tikimybė, kad galėjo būti padarytas administracinis teisės pažeidimas, o ne nusikaltimas. Taip pat negalima atmesti versijos, kad dėl R. K. bendravimo su imuniteto tarnyba jo atžvilgiu buvo padaryti provokaciniai veiksmai.

Nuteistasis nurodo, jog 2014 m. liepos 11 d. R. K. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 199 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje. Tą pačią dieną R. K. pirmą kartą buvo apklaustas kaip įtariamasis. Pranešime apie įtarimą buvo teigiama, kad R. K. veikė bendrininkų grupe su D. P. ir E. B. 2015 m. vasario 25 d. pranešimas apie įtarimą buvo patikslintas ir nurodyta, kad R. K. minėtas nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe su Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnu P. K. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu. Nuteistasis aptardamas Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio nuostatas teigia, jog byloje nėra duomenų, kad jis buvo susitaręs su kokiais nors asmenimis daryti nusikalstamą veiką, byloje yra tik jo rašytos bei gautos SMS žinutės iš kurių galima spręsti apie galimą kontrabandos gabenimą, tačiau nėra galimybės nustatyti kontrabandos masto. Nuteistasis pažymi, kad jis buvo įsitikinęs, jog jis padeda P. K., o ne ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui. R. K. ikiteisminio tyrimo pradžioje duoti parodymai nėra paneigti. Pirmosios instancijos teismas šiais įrodymais vadovavosi, tačiau visiškai neargumentuodamas atmetė jo parodymus apie tai, kad su nusikalstamos veikos vykdytojais jis nebuvo susitaręs. Tokie R. K. veiksmai gali būti vertinamai kaip piktnaudžiavimas tarnyba, bet negali būti vertinami kaip kontrabanda ir neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis. Baudžiamojoje byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog R. K. nežinojo ir negalėjo žinoti kas būtent bus gabenama per valstybės sieną bei kokiu mastu. Todėl nagrinėjamoje byloje nebuvo pagrindo pripažinti, kad R. K. buvo nenustatyto asmens bendrininku. Nuteistasis atkreipia dėmesį ir į tai, jog Kriminalinės žvalgybos skyriaus segtuvuose pateikiama informacija apie neaiškius daiktus ir kiekius. Jei šiuo atveju vertinant, kad pateikta informacija yra apie cigarečių dėžes, tai aiškiai yra pasakyta tik apie 10 dėžių. Taigi SMS žinučių turinys patvirtina, kad nusikalstami veiksmai galėjo būti daromi visai kitoje vietoje ir asmenų su kuriais R. K. neturėjo jokio sąryšio. Nuteistojo nuomone, išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos BK 24 ir 25 straipsnius.

Nuteistasis nurodo, jog baudžiamojoje byloje esančių SMS žinučių turinys patvirtina R. K. veiksmus ir tokie jo veiksmai yra nesuderinami su tarnyba. Tačiau surastų cigarečių nėra galima susieti su R. K. ar asmenimis, su kuriais R. K. bendravo SMS žinutėmis.

Nuteistasis sutinka su teismo išvada, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalyje. Taip pat neginčija pirmosios instancijos nuosprendžio dalies dėl bausmės paskirtos pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalį, tačiau prašo sumažinti jam paskirtos baudos dydį. R. K. augina du nepilnamečius vaikus, todėl paskirtoji bauda darytų neigiamą poveikį vaikų interesams. Taip pat prašo atsižvelgti ir į tai, jog nusikalstama veika buvo užkardyta ir materialinė žala valstybei nebuvo padaryta.

Vilniaus apygardos prokuratūros trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Dainius Vilimas prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 31 d. nuosprendį, tai yra panaikinti nuosprendžio dalį dėl P. K. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį ir priimti šioje dalyje naują apkaltinamąjį nuosprendį. Pripažinti P. K. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 100 MGL (3766 eurų) dydžio baudą; pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje ir paskirti 280 MGL (10544,8 eurų) dydžio baudą; pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 199 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 300 MGL (11298 eurų) dydžio baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti ir paskirti 300 MGL (11298 eurų) dydžio baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 straipsniu ir 66 straipsniu įskaityti į P. K. skiriamą bausmę jam taikytą laikiną sulaikymą ir suėmimą nuo 2014 m. liepos 11 d. iki 2014 m. rugsėjo 8 d. (60 dienų) ir paskirti galutinę bausmę 180 MGL (6778,8 eurų) dydžio baudą. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Apeliaciniame skunde išdėstomos byloje nustatytos faktinės įvykio aplinkybės, pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje išdėstytas įrodymų vertinimas bei teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, numatančių, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, todėl pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad nėra įrodymų, neginčijamai patvirtinančių P. K. kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 199 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir BK 199² straipsnio 1 dalyje.

Prokuroras apeliaciniame skunde pažymi, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį vertino tik tas faktines aplinkybes, kurios buvo iki minėtų nusikaltimų padarymo bei veiksmus sulaikant įtariamus asmenis. Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog P. K. dalyvavimą, o konkrečiai nusikalstamų veikų organizavimą bei vadovavimą joms įrodo tik R. K. parodymai. Teismui kilo abejonės dėl P. K. iš anksto parengtos nusikalstamos veikos, kadangi R. K. tik iki 17.00 val. sužinojo, kad jam ryte reikės atvykti į darbą, o kaltinamasis P. K. tik instruktažo metu sužinojo, kad dirbs su R. K.. Nusikalstamos veikos organizavimas objektyviai gali pasireikšti įstatyme numatytais alternatyviais veiksmais. Taip pat organizavimas gali pasireikšti ir kitokiais vadovavimo veiksmais. Esminis tokio bendrininko požymis yra tai, kad jis suvienija ir nukreipia kitų bendrininkų pastangas, sukuria sistemą, organizuotumą bendrai nusikalstamai veikai - ar išankstinėse jos stadijose, ar jau nusikalstamos veikos darymo metu. Tam, kad vieno iš bendrininkų veiksmai būtų pripažinti organizatoriaus veiksmais pakanka bent vieno iš įstatyme nurodyto veiksmo. Taigi nors teismas abejoja dėl to, kad P. K. būtų galėjęs organizuoti kontrabandą bei neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis bei piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, nes tik nusikalstamų veikų padarymo dieną, tai yra 2014 m. liepos 10 d., ryte vykusio instruktažo metu, sužinojo, kad dirbs kartu su R. K. Tačiau ta aplinkybė, jog P. K. nežinojo iki instruktažo, kad dirbs su R. K. nereiškia, jog P. K. negalėjo rengtis nusikalstamai veikai ir ją organizuoti pats ar su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu. Pažymi, jog bendrininkavimas yra galimas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, kas reiškia, kad nėra būtina, jog visi iš bendrininkų dalyvautų nusikalstamos veikos rengimo veiksmuose. Bet kuris iš bendrininkų pagal organizatoriaus ar kito iš bendrininkų nurodymą gali pradėti savo dalyvavimą bendro, tyčinio, nusikalstamo ketinimo įgyvendinime bet kurioje nusikalstamos veikos padarymo stadijoje. Prokuroro teigimu akivaizdu, kad šios nusikalstamos veikos buvo padarytos, ir kaip tik R. K., tik iš vakaro sužinojęs apie tai, kad jam reikės atvykti į darbą, iš anksto nežinodamas, kas bus sargybos vyresnysis, negalėjo pats vienas organizuoti ar pažadėti padėti bendrininkams padaryti nurodytas nusikalstamas veikas, kadangi jis negalėjo žinoti, kada ir kurioje konkrečiai vietoje, kokį pasienio ruožą jam bus pavesta saugoti ir pan. Prokuroro manymu minimus nusikaltimus kaip tik organizavo P. K., kuris būdamas paskirtas pamainos vyresniuoju, galėjo informuoti kitus bendrininkus apie tai, kada ir kokioje vietoje pasienio ruožas nebus stebimas.

Prokuroras taip pat pažymi, kad R. K. dėl pirmos SMS žinutės parodė, kad nieko konkrečiai negali paaiškinti, galėjo jis pirmas ją išsiųsti, tačiau kategoriškai to nepatvirtino. Nepaneigta, kad P. K. su kitais bendrininkais galėjo iš anksto arba nusikaltimo padarymo dieną naudojant tyrimo metu nenustatytas ryšio priemones susitarti, kaip jie tarpusavyje susižinos ir kas, kam bei kokiu telefono numeriu pirmas atsiųs SMS žinutę. O kadangi R. K. atliko aktyvius veiksmus, kurių be P. K. žinios negalėjo padaryti, SMS žinutėmis koordinavo nusikalstamų veikų vykdytojų veiksmus, pats būdamas saugiu atstumu nuo nusikaltimų padarymo vietos akivaizdu, kad R. K. veikė bendrininkų grupe su P. K., šiam organizavus nusikalstamų veikų darymą, apie ką ikiteisminio tyrimo metu ir parodė nuteistasis R. K., šiuos jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.

Apeliaciniame skunde prokuroras aptardamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado įsakymu Nr. 4-116 patvirtintų Valstybės sienos kontrolės nuostatų 66 punktą teigia, jog atsižvelgiant į teisinį reguliavimą R. K. tarnybos metu negalėjo veikti visiškai savarankiškai, kadangi pasienio sargybos vyresniuoju buvo priskirtas P. K., kuriam, kaip pamainos vyresniajam teko pareiga koordinuoti kitų jam priskirtų pareigūnų veiksmus, skirstyti užduotis ir nurodyti, koks pareigūnas ir kokį pasienio ruožą turi stebėti. Ši aplinkybė reiškia, kad be P. K. veiksmų ir nurodymų R. K. niekaip negalėjo koordinuoti savo judėjimo krypties ar tolimesnių veiksmų, būtinų nusikalstamai veikai tinkamai pabaigti. Prokuroras remdamasis N. L. parodymais teigia, kad yra akivaizdu, jog P. K. koordinavo jam priskirtų sargybos pareigūnų veiksmus. Būtent P. K. nurodė T. Č. atlikti patikrinimą nuo valstybės sienos ženklo Nr. 084 atžymos iki maždaug valstybės sienos ženklo Nr. 088, o pats kartu su R. K. tarnybiniu automobiliu vyko į kitą pusę. Prokuroras aptardamas iš R. K. mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išsiųstų SMS žinučių turinį bei į jo mobiliojo ryšio telefoną gautų SMS žinučių turinį nurodo, jog iš SMS žinučių turinio matyti, kad R. K. rašo nenustatytam asmeniui ne vien savo vardu, bet ir P. K. vardu. Be to, nenustatytas asmuo suvokė, jog jis veikia dar su keliais asmenimis, tai yra su P. K. ir R. K. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, jog R. K. siųsdamas SMS pranešimus ikiteisminio tyrimo nenustatytiems asmenims naudoja įvardį „mes“, taip pat jis SMS žinutėse neinformuoja ir neįspėja bendrininkų apie tai, kad šie saugotųsi P. K., nors jis kartu su juo važinėja tarnybiniu automobiliu. Nurodytos aplinkybės taip pat patvirtina, kad jie visi veikė bendrai. Be to, iš susirašinėjimo taip pat matyti, jog P. K. važiavo konkrečia kryptimi, tai yra kartu su R. K. žinojo, kur turi važiuoti, patikrinti ar atlikti kitus nusikalstamos veikos padarymui būtinus veiksmus, kadangi jiems vadovavo. Prokuroras taip pat pažymi, jog P. K. puikiai žinojo šį kontroliuojamą ruožą bei jo pažeidžiamumą.

Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, jog tarp valstybės sienos ženklo Nr. 0492 (kur buvo padaryta nusikalstama veika) ir valstybės sienos ženklo Nr. 0496 (kur nusikalstamos veikos padarymo metu buvo P. K. su R. K.) yra apie pusantro kilometro atstumas, nusikaltimo padarymo vieta nesimato. P. K., kaip sargybos vyresnysis, žinodamas, kad prie valstybės sienos ženklo Nr. 0492 yra ypatingai pažeidžiamas ruožas, neveikia signalizacijos daviklis ir iš jo buvimo vietos ši vieta nesimato, privalėjo paskirti prie valstybės sienos ženklo Nr. 0492 sargybą vykdyti R. K. arba sargybą vykdyti pats, tačiau sąmoningai to nepadarė tam, kad su R. K. užsitikrintų alibi. Prokuroro teigimu nurodytos aplinkybės patvirtina išankstinį P. K. ir R. K. susitarimą, nes be tokio susitarimo R. K. iš esmės visą tarnybos laiką būdamas viename automobilyje su P. K., niekaip negalėjo suorganizuoti ir koordinuoti nusikaltimo ir bendrininkų veiksmų. P. K. versija, kad jis nematė, kaip R. K. rašė SMS žinutes yra vertintina kaip nepatikima, nes tiek daug SMS žinučių, kiek parašė ir gavo į savo mobiliojo ryšio telefoną R. K., būnant su juo viename automobilyje nepastebėti tiesiog neįmanoma.

Prokuroras atkreipia dėmesį taip pat ir į tai, jog liudytojas N. U. parodė, kad kriminalinės žvalgybos byloje apie P. K. nusikalstamus veiksmus jokios informacijos nebuvo ir pagal turimą informaciją šioje nusikalstamoje veikoje dalyvavo tik R. K., taigi akivaizdu, kad nebuvo jokio pagrindo imuniteto tarnybos pareigūnams ar kitiems pareigūnams R. K. daryti kokį nors spaudimą, lenkiant jį duoti parodymus prieš P. K., tai yra R. K. nebuvo jokio pagrindo apkalbėti P. K. apie kurio nusikalstamus veiksmus pareigūnai neturėjo jokios informacijos. Prokuroro manymu, nelogiška būtų R. K. save apkaltinti padarius tris nusikalstamas veikas, dvi iš kurių įstatymas priskiria sunkių nusikaltimų kategorijai, jei tų nusikalstamų veikų jis būtų nepadaręs. Tuo pačiu nebuvo jokio pagrindo analogiškų nusikalstamų veikų padarymu apkaltinti dar ir kitą dėl tų veikų nekaltą asmenį, nesant tam jokio pagrindo. Juo labiau pripažįstant nusikalstamas veikas padarius veikiant bendrininkų grupe.

Prokuroras pažymi, jog ta aplinkybė, kad P. K. padėjo sulaikyti asmenis, įtariamus cigarečių kontrabanda ir neteisėtu jų disponavimu, nepatvirtina, kad jis nepadarė jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Akivaizdu, kad šioje situacijoje kitų pareigūnų akivaizdoje jis negalėjo pasielgti kitaip, nenorėdamas užsitraukti įtarimo. Be to, P. K. ne savo iniciatyva pradėjo persekioti vėliau sulaikytus asmenis, o asmenims pasislėpus nuo (duomenys neskelbtini) rinktinės Specialios paskirties užkardos pareigūno V. S., jis buvo iškviestas kaip kinologas, todėl iš esmės jis būdamas kinologas, privalėjo panaudoti ir panaudojo šunį, kuris ir surado konkrečią asmenų slėpimosi vietą. Taip pat aplinkybė, kad instruktažo metu ryte galimai buvo nurodyta, kad gali atvykti rinktinės vadovybė patikrinti pasienio ruožą bei ta aplinkybė, kad pats P. K. informavo pamainos budintįjį apie tai, kad pasienio ruože neveikia signalizacijos davikliai, nėra pakankamas pagrindas tvirtinti, kad tai kokiu nors būdu būtų galėję vienareikšmiškai trukdyti nusikalstamų veikų darymui, kadangi P. K. ir R. K. net ir nebūdami šalia nusikaltimų padarymo vietos galėjo stebėti ir kontroliuoti visus privažiavimus prie nurodyto pasienio ruožo, tame tarpe ir tikrintojus arba specialistus atvykstančius keisti daviklių, iš karto apie vykstantį judėjimą informuodami savo bendrininkus (ką patvirtina ir R. K. telefone buvusių SMS žinučių turinys). Prokuroras pažymi, jog baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo ištirtus įrodymus būtina vertinti kaip visumą, o ne atskirai vienus nuo kitų.

Prokuroro nuomone, išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad P. K. ne tik organizavo kartu su kitais bendrininkais cigarečių gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, bet ir tuo pačiu organizavo neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis, tai yra duodamas nurodymus R. K. jis vadovavo kitiems bendrininkams, nurodydamas, kurioje vietoje ir kokiu būdu turi būti laikomos, gabenamos akcizais apmokestinamos cigaretės. Be to, P. K. tokiais savo veiksmais taip pat padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalyje, todėl teismo išvada, kad P. K. nepadarė jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, yra nepagrįsta ir neteisinga.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė jo apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistojo R. K. apeliacinį skundą atmesti; nuteistasis R. K. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, išteisintasis P. K. ir jo gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Apeliaciniame skunde prokuroras teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, numatančių, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Prokuroro manymu, dėl šios priežasties teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad nėra įrodymų, neginčijamai patvirtinančių P. K. kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Skundžiamas nuosprendis naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apygardos teismui.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismo nešališkumo principas turi du aspektus – subjektyvųjį, kuris reiškia, kad nė vienas bylą nagrinėjantis teisėjas negali būti asmeniškai suinteresuotas, negali turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas; ir objektyvųjį, kuris reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, jog proceso metu negalėtų susidaryti įspūdis, kad proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202/2005, 2K-243/2009).

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog priimant nuosprendį buvo pažeistas bylos nagrinėjimo nešališkumo principas objektyviuoju aspektu.

Baudžiamąją bylą nagrinėjęs teisėjas, skundžiamame nuosprendyje vertindamas ir išdėstydamas įrodymus dėl P. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų, pasisakydamas nuosprendį priimančio teismo vardu, pavartojo teiginį „mano ginamojo prašymu“, kuris, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, buvo perkeltas į nuosprendžio tekstą pažodžiui iš gynėjo baigiamosios kalbos kartu su kitais išteisintojo P. K. gynėjo baigiamosios kalbos teiginiais (t. 5, b. l. 171). Minėta aplinkybė rodo, jog nuosprendį priėmęs apygardos teismo teisėjas, nuosprendyje vadindamas kaltinamąjį „mano (t. y. teisėjo) ginamuoju“ ir pažodžiui perkeldamas gynėjo baigiamosios kalbos argumentus, nesigilino į kitų proceso dalyvių argumentus, įrodymus vertino tik kaltinamajam palankia prasme, vienpusiškai, jų tarpusavyje nederindamas ir iš anksto priėmė sprendimą, kad pastarąjį išteisins. Darytina išvada, jog teisėjas nesielgė su visais proceso dalyviais vienodai, parodė palankumą kaltinamajam, o tuo pačiu ir suinteresuotumą priimti pastarajam palankų sprendimą. Dėl šios priežasties taip pat sutiktina su prokuroro apeliacinio skundo argumentu, kad apygardos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, dėl ko galimai buvo priimtas byloje surinktų įrodymų visumos neatitinkantis sprendimas.

Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme proceso dalyviai bylą nagrinėjusiam teisėjui negalėjo pareikšti nušalinimo, nes jo šališkumas objektyviuoju aspektu atsispindi būtent tik teismo baigiamajame akte – nuosprendyje, todėl atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas Vilniaus apygardos teismo nuosprendis negali būti paliktas galioti ir turi būti panaikintas.

Savo forma ir turiniu nuosprendis turi atitikti Lietuvos Respublikos BPK 302-307 straipsniuose numatytus, o taip pat oficialiems dokumentams keliamus reikalavimus, jis turi būti logiškas, aiškus, pakankamai glaustas, bet išsamus. Nuosprendis turi būti surašomas taisyklinga lietuvių kalba, tiksliai vartojant teisės terminus. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad jis surašytas nesilaikant minėtų reikalavimų. Nuosprendyje gausu gramatinių, loginių klaidų, nuosprendžio aprašomojoje dalyje tarp dėstomų argumentų trūksta nuoseklumo. Pavyzdžiui, dėstant nuteistojo R. K. ir išteisintojo P. K. parodymus nuosprendyje nurodoma (toliau pateikiamos ir kitų į šią nutartį iš skundžiamo nuosprendžio perkeltų citatų kalba netaisyta): „Jokios kalbos apie cigarečių kontrabandą nebuvo. Manė apie brokonierius, kurie buvo galimai P. K. pažįstami. Neprisimena kurią valandą paskambino spec. paskirties ar užkardos budėtojas privažiuoti prie tiltelio.“ (t. 6, b. l. 17);“; „Pranese, kad greičiausiai atvažiuos vyr. specialistas, pakeis elementus arba pamainos vyresnysis. Tada vėl atvažiavo prie atžymos 96. Stebejo iki 16.00-15.30 val.. 15.30 val . Pastebėjo tarnybinį automobilį .Ryte buvo pasakyta, kad turės svečių iš rinktinės, važinės rinktinės vadas, gali patikrinti. Kai pastebėjau tarnybinį džipą, pagalvojo, kad rinktinės vadas tikrina.“ (t. 6, b. l. 18). Iš nuosprendžio citatų matyti, kad tekstas nenuoseklus, daug gramatinių („Brokonierius“, „Stebejo“, „Pranese“), kalbos vartojimo klaidų. Iš skundžiamo nuosprendžio 22-24 lapuose išdėstytų nuteistojo R. K. kaltę pagrindžiančių argumentų matyti, kad jie išdėstyti nenuosekliai ir nesuprantamai. Pavyzdžiui, nesuprantamai išdėstyta trečioji skundžiamo nuosprendžio 23 lapo pastraipa, prasidedanti „Be to iš bylos duomenų ir iš kaltinamojo parodymų <...>“ (t. 6, b. l. 34). Teismas šioje pastraipoje dėsto argumentus nesusiedamas jų su nusikalstamų veikų padarymo aplinkybėmis, sakiniai prieštaringi – „Liudytojas N. L. pastebėjo, kad du asmenys gali per trumpą laiko tarpą pergabenti toje vietovėje tokį kiekį cigarečių, tačiau, kaip patvirtino liudytojas N. L., du asmenys negali, turėtų būti daugiau asmenų.“ (t. 6, b. l. 34).

Vietoje glausto proceso dalyvių parodymų ar pozicijos išdėstymo, teismas į nuosprendį perkėlė teismo posėdžių protokolų ištraukas, nuosprendį surašė vartodamas tai trečiąjį, tai pirmąjį asmenį, taip akivaizdžiai parodydamas, kad nuosprendžio tekstas buvo parengtas perkopijuojant bylos dokumentų turinį ir nepaisant dėstomų argumentų loginės sekos, nesiekiant, kad nuosprendis būtų surašytas aiškiai ir glaustai, apibendrinant proceso dalyvių poziciją. Paminėti skundžiamo nuosprendžio trūkumai atsispindi aukščiau cituotose nuosprendžio pastraipose, taip pat pastebėtini nuosprendyje dėstant liudytojų parodymus (t. 6, b. l. 28-33). Iš nuosprendžio teksto matyti, kad liudytojų parodymai yra neapibendrinti, parodymų aprašyme gausu nereikšmingos informacijos, aprašymas smulkmeniškas, sakiniai nenuoseklūs, sunku suprasti dėstomų parodymų esmę ir reikšmę įrodinėjant kaltinamųjų kaltę. Pavyzdžiui, liudytojo D. P. parodymai aprašomi taip: „Su draugu E. B. sportavo, bėgiojo, ruošėsi varžyboms. Pasieniečiai sustabdė, paprašė dokumentų. Neturėjo asmens dokumentų.Pasakė, kad netrukus privažiuos kitas automobilis,juos apiformins. Pabijojo, kad duos baudą, todėl pabėgo. Juos šliaužė juos surado šuo. Po kurio laiko ir pasienietis atbėgo.“ (t. 6, b. l. 31). Kaip matyti iš citatos, tekstas nerišlus, nelogiškas, yra skyrybos klaidų (tarp žodžių nepaliekami tarpai), duodamų parodymų esmė neaiški. Liudytojo V. V. parodymų aprašyme dėstoma: „Liudytojas V. V. teismui parodė,kad pažįsta kaltinamuosius kaip tos pačios įstaigos darbuotojus. Santykiai – darbiniai, ir tik tiek, kiek buvo susiję su ikiteisminiu tyrimu. Jis tuo metu dirbo ir esuyra Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininkas.“ (t. 6, b. l. 32). Aprašant išteisintojo P. K. parodymus dėstoma: „Jis atvyko į darbą, pasiėmė šunį ir pradėjo tikrinti nuo 504 stulpo. Ėjau link 88, tai yra maždaug 4-5 km atkarpa. Priėjo iki valstybinės žymės 98“; „Buvo pasitarimas. Jiems išaiškino užduotį. Su R. K., susitarė, kaip dirbs. Sakė, kad vienas prižūrės ruožą nuo posto 084 atžymos maždaug 88, kitas važiuos į tą pusę, bus daugiau su manim, kadangi su transporto priemone. Jie tarpusavyje pašnekėjo, sutarė, kad Č. važiuos į vieną pusę, o R. važiuos su juo.“ (t. 6, b. l. 18). Aprašant liudytojo T. Č. parodymus dėstoma: „Jo išėjimas iš darbo visiškai nesusijęs su šiuo įvykiu, išėjau savo noru.“ (t. 6, b. l. 30). Iš citatų matyti, kad aprašant parodymus nepakeista asmens forma – „esuyra“, „ėjau link“, „su manim“, „išėjau savo noru“, o tai dar kartą patvirtina, kad parodymai iš teismo posėdžių protokolų į nuosprendžio tekstą perkelti pažodžiui, į juos neįsigilinus, neperskaičius, paliekant gramatines („prižūrės“), skyrybos (sakiniai išskiriami į kelis trumpus ir nerišlius sakinius, tarp žodžių ir kitų simbolių nepaliekami arba neteisingai paliekami tarpai), kalbos vartojimo klaidas („Pabijojo, kad duos baudą, todėl pabėgo. Juos šliaužė juos surado šuo“ ir kt.) (t. 5, b. l. 78-79, 95, 128-129, 165-166).

Teisėjų kolegijos vertinimu, teisiškai netiksliai ir neteisingai nuosprendyje surašyti ir P. K. teisinantys argumentai, nurodyti skundžiamo nuosprendžio 24 - 25 puslapiuose. Kai kurie teismo argumentai nelogiški, pavyzdžiui teiginys - „Teismui kyla abejonės dėl P. K. iš anksto parengtos nusikalstamos veikos, kadangi R. K. iki 17 val. sužinojo, kad jam ryte reikės atvykti į darbą. Kaltinamasis P. K. tik instruktažo metu sužinojo, kad dirbs su R. K. Dėl to kyla abejonės dėl P. K. galėjimo suorganizuoti kaltinime mnurodyta nusikaltimą, t.y BK 24 str. 4 d.“ (t. 6, b. l. 36). Šis teismo argumentas neišsamus, nurodyto teiginio teisinė kalba netiksli, neišvengta ir gramatikos klaidų („mnurodyta“). Neaišku ar šiuo argumentu teismas paneigia P. K. organizatoriaus vaidmenį darant nusikalstamą (-as) veiką (-as) pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį ar jo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų apskritai, ar jam kyla abejonės dėl to, kad nusikalstamoms veikoms buvo ruošiamasi iš anksto. Dėstydamas P. K. išteisinimo argumentus teismas vartojo padrikus, su sekančiais teismo argumentais nesusijusius, ištrauktus iš konteksto teiginius, kurie be papildomo nuoseklaus susiejimo su faktinėmis bylos aplinkybėmis ir bylos duomenimis nieko savaime nepatvirtina, pavyzdžiui, skundžiamo nuosprendžio 25 lape nurodytas teiginys - „Atkreiptinas dėmesys, kad buvo nustatyta, kad per instruktažą ryte buvo nurodyta, kad gali atvykti rinktinės vadovybė patikrinti.“ (t. 6, b. l. 36). Šis teiginys logiškai nesusijęs su kitais pastraipos teiginiais ir visiškai neaišku kas šiuo teiginiu yra pagrindžiama. Taip pat pastebėtina, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas nurodo du P. K. išteisinimo pagrindus – kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), bei, kad neįrodyta, jog P. K. dalyvavo darant nusikalstamą veiką (skundžiamame nuosprendyje teismas konstatuoja, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir betarpiškai teisme ištirti įrodymai neatskleidė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių bei bylai reikšmingų faktų, pagrindžiančių P. K. kaltę; Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas), tačiau rezoliucinėje skundžiamo nuosprendžio dalyje P. K. išteisinamas Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu – nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Iš Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų išteisinimo pagrindų matyti, kad remtis abiem išteisinimo pagrindais galimybės nėra, t. y. arba išnagrinėjus baudžiamąją bylą daroma išvada, kad nusikalstama veika buvo padaryta, tačiau kaltinamasis nedalyvavo ją padarant, arba, veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių apskritai nebuvo padaryta. Taigi, iš skundžiamo nuosprendžio neaišku kokiu pagrindu P. K. yra išteisinamas, o dėl šios priežasties teismas pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 305 ir 307 straipsniuose numatytas aprašomosios ir rezoliucinės nuosprendžio dalių surašymo nuostatas. Be to, teisėjo rezoliucinėje dalyje nurodomas P. K. išteisinimo pagrindas yra suformuluotas ydingai dar ir dėl to, kad iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas konstatuoja, jog Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje, 199² straipsnio 1 dalyje numatyti nusikaltimai buvo padaryti, dėl jų padarymo kaltu pripažino R. K. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas laiko, kad nusikaltimai buvo padaryti, tačiau neįrodyta, kad P. K. dalyvavo juos darant, tuo tarpu rezoliucinėje dalyje vis tiek nurodo, kad veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nebuvo padaryta. Minėtos loginės klaidos teisiniuose argumentuose bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme turėtų būti pašalintos.

Visi paminėti nuosprendžio trūkumai pastebėti ne tik pacituotose pastraipose, bet visame nuosprendžio tekste, Lietuvos Respublikos BPK 302-307 straipsnių pažeidimas taipogi patvirtina anksčiau šioje nutartyje teisėjų kolegijos padarytą išvadą dėl apygardos teisėjo šališkumo, dėl galimo netinkamo ir neišsamaus byloje surinktų įrodymų vertinimo.

Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, dėl apskųsto nuosprendžio apeliacinės instancijos teismas priima nutartį panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui, jeigu bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas. Nustatęs pirmosios instancijos teismo šališkumą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiamas nuosprendis vien dėl šio pažeidimo yra neteisėtas ir neanalizuoja su kaltinamųjų kalte dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų susijusių apeliacinių skundų argumentų.

Vis dėlto pastebėtina, kad iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme būtina atidžiai ištirti ir vertinti reikšmingas apeliaciniuose skunduose nurodomas aplinkybes, susijusias su kaltinimų pagrįstumu, t.y. SMS žinučių, kurias siuntė ir gavo R. K. siuntimo aplinkybes, siuntimo ir gavimo dažnumą, kiekį, laiką ir tai, kaip tokį kartu dirbusio kolegos elgesį (SMS žinučių siuntinėjimą) suvokė ir vertino P. K. Teismas turėtų įvertinti ar P. K. galėjo nematyti, kad beveik visą laiką šalia buvęs R. K. siuntė ir gavo SMS žinutes, o jeigu matė, ar suvokė nusikalstamą R. K. veikos pobūdį, ar siekė daryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, sukelti nusikalstamus padarinius. Daugiau dėmesio turėtų būti skiriama ir aplinkybėms, susijusioms su cigarečių atsiradimo Lietuvos Respublikos teritorijoje laiku, su nuteistojo R. K. suvokimu ir galimu prisidėjimu prie to. Paminėtos aplinkybės turėtų būti ištirtos, įvertintos ir dėl jų pasisakyta baigiamajame teismo akte.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 31 d. nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Kolegijos pirmininkas Aloyzas KruopysTeisėjai Laima GarnelienėLinas Šiukšta