- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-25
- Bylos Nr.
- 1A-226-383/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47502-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Valdas Vitunskas, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- R. M.
- Advokatai
- Darius Karabinas
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė - 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo sulaikymo dienos.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti - panaikinti.
Iš R. M. UAB „N. M.“ priteista 153,97 Eur civilinio ieškinio tenkinimui.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. R. M. nuteistas už tai, kad 2019 m. lapkričio 6 d. apie 20.15 val., būdamas UAB „N. M.“ priklausančioje maisto prekių parduotuvėje „N.“, esančioje (duomenys neskelbtini), atvirai pagrobė svetimą UAB „N. M.“ priklausantį turtą – 2 vnt. elektrinius siaurapjūklius „IS80028 800 w“ bendros 93,98 Eur vertės, 1 vnt. diskinį pjūklą „CS18528“ 59,99 Eur vertės, tuo padarydamas UAB „N. M.“ 153,97 Eur turtinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad ištirtų įrodymų visuma patvirtina R. M. kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo. Skiriant bausmę, teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. M. prašo perkvalifikuoti straipsnio dalį ir sušvelninti bausmę iki parų. Nurodo atsižvelgti į nusikalstamos veikos pavojingumą ir, kad nėra susikirtimų ar žodinių įspėjimų sustoti.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo R. M. gynėjas palaikė apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti, o prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo R. M. apeliacinis skundas atmetamas.
6. Nuteistasis R. M. apeliaciniu skundu savo kaltės neginčija, tačiau nesutinka su jo atliktų veiksmų kvalifikacija pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, iš esmės prašydamas veiką kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma sušvelninti paskirtą bausmę ir už nusikalstamos veikos padarymą skirti areštą. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
7. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje esančius įrodymus nustatė, kad R. M. kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis atvirai pagrobė svetimą turtą, kurio bendra vertė – 153,97 Eur. Nuteistojo atliktus veiksmus apylinkės teismas kvalifikavo kaip nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje. Apeliaciniame skunde iš esmės prašoma nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 178 straipsnio 2 dalies į 178 straipsnio 1 dalį. Šis apelianto prašymas atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi, kolegijos vertinimu, nuteistojo R. M. nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai. Pagrindžiant šią išvadą, pažymėtina, jog BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto vagystę. Baudžiamoji atsakomybė pagal minėtą straipsnį kyla asmeniui, pagrobusiam turto už daugiau nei 3 MGL (150 Eur). Tuo tarpu BK 178 straipsnio 2 dalis numato kvalifikuojančią nusikalstamos veikos sudėtį - atviras svetimo turto pagrobimas arba svetimo turto pagrobimas, įsibrovus į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją <...>. Turto grobimas - tai tyčinis neteisėtas neatlygintinis svetimo turto užvaldymas su tikslu pasisavinti ir juo naudotis kaip savu. Grobdamas svetimą turtą kaltininkas gauna turtinę naudą, padaro žalą turto savininkui ir tai darydamas suvokia, kad veikia be turto savininko sutikimo, numato nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad tie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, bet ignoruoja šią aplinkybę. Toks kaltininko veikimas rodo didesnį jo įžūlumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-415/2008, 2K-189/2009).
8. Byloje nustatyta, kad R. M. atėjus į parduotuvę „N.“, joje be pardavėjos V. F., buvo ir kiti asmenys – pirkėjai, apsaugos darbuotojas. Liudytoja V. F. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji ėjo užrakinti įėjimo į prekybos centrą duris, esančias prie picerijos, o eidama atgal išgirdo, kad suveikė įėjimo vartelių signalizacija. Peržiūrėjusi vaizdo kamerų įrašus, pamatė, kad R. M. iš salės pavogė įrankius ir išbėgo pro vartelius (t. 1 b. l. 22-24, 25-27). 2019 m. lapkričio 14 d. kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad nusikalstamos veikos padarymo metu parduotuvėje buvo žmonės. Protokole užfiksuota, kad pro moterį su vyru, praėjusius pro apsaugos vartelius, prabėga vyriškis tamsiais rūbais su gaubtuvu ant galvos, nešdamas rankose dėžes ir jis išbėga pro apsaugos vartelius (t. 1 b. l. 43-52). Be to, pats nuteistasis R. M. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltę pilnai pripažino ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad žinojo, jog parduotuvė yra stebima vaizdo kameromis ir jas stebi apsaugos darbuotoja (t. 1 b. l. 56-58, 60-62). Apklausiamas pirmosios instancijos teisme nuteistasis parodė, jog pamatęs, jog apsauginis nuėjo savo reikalais, paėmė nuo lentynos elektrinį pjūklą ir du siaurapjūklius. Išeinant jo niekas nebandė sustabdyti. Iš šių aplinkybių matyti, kad nuteistasis suprato ir matė, kad be jo parduotuvėje dar yra pirkėjai, apsaugos darbuotojas, pardavėjos, žinojo, kad yra filmuojamas vaizdo stebėjimo kamerų, tačiau tai ignoravo. R. M. suprato, kad veiką jis daro matant kitiems asmenims (apsaugos darbuotojai, pirkėjams, fiksuojant vaizdo stebėjimo kamerai) ir tą suvokdamas, toliau tęsė savo neteisėtus veiksmus, nepaisydamas jį stebinčių asmenų. Visos šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis R. M. atvirai pagrobė svetimą turtą, tai yra užvaldė svetimą turtą ignoruodamas turto savininko ir kitų pašalinių asmenų buvimą ir dėl to gresiantį pavojų būti atpažintam, išaiškintam ir sulaikytam nusikaltimo vietoje su įkalčiais. Tai objektyviai didina pagrobimo pavojingumą bei liudija apie subjekto asmenybės socialinį pavojingumą. Esant tokioms aplinkybėms konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai apelianto veiką kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Tenkinti nuteistojo R. M. prašymą ir perkvalifikuoti jo nusikalstamus veiksmus į BK 178 straipsnio 1 dalį nėra jokio teisinio pagrindo.
Dėl bausmės
9. Kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė šioje byloje nustatytų aplinkybių, susijusių su padaryta nusikalstama veika ir nuteistojo asmenybe, kontekste nelaikytina aiškiai per griežta ar neatitinkanti proporcingumo principo reikalavimų. Vien tai, kad nuteistojo subjektyviu vertinimu, jam turėjo būti skirta švelnesnė – arešto bausmė, neduoda jokio pagrindo švelninti jam pirmosios instancijos teismo skirtos bausmės. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių argumentų, kodėl paskirtoji bausmė yra per griežta ir turėtų būti švelninama.
10. Pažymėtina, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).
11. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę R. M., nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė vieną tyčinę apysunkę nusikalstamą veiką, praeityje teistas 4 kartus (turtinio pobūdžio nusikalstamos veikos), administracine tvarka baustas, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad byloje yra nustatyta viena baudžiamąją atsakomybę lengvinanti atsakomybė (prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailėjosi) bei viena baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybės (veika padaryta būnant recidyvistu).
12. Apeliaciniame skunde prašoma už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsni padarymą, skirti arešto bausmę. Kolegija, atmesdama šį prašymą, pažymi, jog už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą įstatymų leidėjas yra numatęs alternatyvias bausmės rūšis - baudą arba areštą, arba laisvės apribojimą, arba laisvės atėmimą iki šešerių metų. Skundžiamu nuosprendžiu už šios nusikalstamos veikos padarymą R. M. buvo skirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, t. y. ženkliai mažesnė bausmė, nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, artima minimaliai bausmei. Be to, teismas atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis pilnai pripažino kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl, esant įstatyme numatytiems pagrindams, bylą išnagrinėjo sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, o tai leido nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir bausmės dydį dar sumažinti 1/3.
13. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog R. M. praeityje yra 4 kartus teistas, tame tarpe ir už analogiškas nusikalstamas veikas (visi teistumai už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas). Ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam buvo skiriamos arešto bausmės, kurios, akivaizdu, jog nepasiekė bausmės tikslų. Darytina išvada, kad teistumai bei teisių suvaržymas ankstesnių nuosprendžių vykdymo metu nuteistajam teigiamos įtakos neturėjo, kad jis ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas. Atsižvelgęs į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nuteistajam pagrįstai skyrė griežčiausią straipsnio dispozicijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kadangi anksčiau skirtos švelnesnės bausmės rūšys savo tikslų nepasiekė.
14. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005m. lapkričio 10 d. nutarimas). Šių iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę tai-kančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą.
15. Dėl aukščiau išdėstytų argumentų teisėjų kolegija daro pagrįstą išvadą, kad pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės rūšis – laisvės atėmimas, proporcingumo ir teisingumo principų nepažeidė, kad bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms bei nėra nepagrįstai apsunkinanti nuteistojo teisinę padėtį. Be to, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nebuvo nustatytos jokios išskirtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą švelninti paskirtą bausmę. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių argumentų, kurie paneigtų teismo išvadą dėl bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir nuteistajam švelninti bausmę.
16. Apygardos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes nustatė ir R. M. veiksmus pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kvalifikavo teisingai. Be to, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam R. M. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ji yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, todėl nėra jokio pagrindo tenkinti jo skundą ir keisti skundžiamą nuosprendį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo R. M. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.