- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-08-28
- Bylos Nr.
- 1-746-893/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24870-2017-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dainius Grizickas
- Kaltinamasis
- V. M.
- Nukentėjusysis
- S. V.
- Advokatai
- Vytautas Griežė, Igoris Manzurovas
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 5 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. M. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, o būtent jis 2017-05-22, apie 00.56 val., vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį motociklą Suzuki GSX-R 1000, valstybinis Nr., (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, 129 punkto reikalavimus, numatančius, kad gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/val. greičiu, ir 128 punkto reikalavimus, numatančius, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, t. y. jis važiavo Vilniuje, Kalvarijų gatve, kryptimi nuo Žalgirio gatvės pusės link Konstitucijos prospekto, antra eismo juosta ne mažesniu kaip 74 km/val. greičiu (nustatyta Lietuvos teismo ekspertizės centro išvadoje Nr. 11-1455(17)), buvo neatidus ir neatsargus, ties Kalvarijų g. 50D pastatu jo važiavimo juostoje atsiradus kliūčiai – važiuojamąją dalį jo atžvilgiu iš kairės į dešinę kertančiai pėsčiajai L. V., gimusiai 1967 m., ir iškilus grėsmei eismo saugumui, nesulėtino greičio ir nesustabdė vairuojamo motociklo, neapvažiavo pėsčiosios L. V., nesukeldamas jai pavojaus, važiuodamas tiesiai pėsčiąją partrenkė ir mirtinai sužalojo. L. V. dėl patirtų sužalojimų mirė įvykio vietoje.
Šiais veiksmais V. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje.
Apklaustas teisme kaltinamasis V. M. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo neprisipažino. Jis nurodė tokias aplinkybes. Įvykio metu jis važiavo vienas nuo Žalgirio gatvės Kalvarijų gatve savo motociklu Suzuki Nr. (duomenys neskelbtini) link Žaliojo tilto. Privažiavęs Kalvarijų gatvės antra eismo juosta prie reguliuojamos pėsčiųjų perėjos, ties Kalvarijų g. turgumi, sustojo prie perėjos, nes jam degė raudonas šviesoforo signalas. Užsidegus žaliam signalui, pajudėjo iš vietos. Matė, kad priekyje jo kelio važiuojamojoje dalyje nieko nėra, t. y. nebuvo nei kito transporto, nei pėsčiųjų. Jam judant kryptimi link Žaliojo tilto, staiga pastebėjo kelio viduryje, jam atrodo, ant skiriamosios juostos, pėsčiąją. Pėsčioji judėjo jo atžvilgiu iš kairės į dešinę. Jam pasirodė, kad pėsčioji bėgo arba labai greitai ėjo. Kai ją tik pastebėjo, atstumas tarp jų buvo minimalus, todėl, jis nespėjo imtis kokių nors veiksmų, t. y. stabdyti ar kitaip bandyti išvengti pėsčiosios partrenkimo, nes viskas įvyko labai greitai. Po partrenkimo jis nukrito, atvažiavę medikai išvežė jį į ligoninę. Iš šių išgirdo, kad pėsčioji žuvo. Jam įteikto įtarimo pagal BK 281 straipsnio 5 dalį esmę suprato, kaltės nepripažįsta dėl to, kad mano, jog eismo įvykis įvyko dėl pačios pėsčiosios veiksmų, dėl to, kad ji “iššoko” prieš pat jo vairuojamą motociklą ir jis neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo su ja, o leistino greičio jis neviršijo.
Apklausta teisme nukentėjusioji S. V. parodė, jog prieš įvykį jos mama L. V. buvo atėjusi pas ją į namus, jos išgėrė šampano, po to ji lydėjo mamą namo. Jokio keistumo mamos elgesyje nukentėjusioji nepastebėjo. Su mama išsiskyrė, todėl paties įvykio nematė, jokio garso negirdėjo, į įvykio vietą pateko jau po įvykio. Po šio įvykio jos ir sesers gyvenimas kardinaliai pasikeitė, jos gulėjo ligoninėse dėl stiprių išgyvenimų, mamos laidotuvėmis rūpinosi pati, prašo civilinį ieškinį tenkinti.
Apklaustas teisme liudytojas E. P. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad įvykio metu jis matė, kaip žuvusioji prieš partenkimą įžengė į įvykio vietoje esančią gatvę apsidairiusi ir ėjo ramiu žingsniu, o motociklo jis tuo metu nematė. Tuo metu gatvė buvo apšviesta, matomumas buvo geras, kelio danga buvo sausa. Po to jis išgirdo stiprų trenksmą ir sugrįžo į įvykio vietą, kur pamatė gatvėję gulinčią minėtą moterį ir nukritusį motociklą. Apie įvykį informavo netoli buvusį pareigūną.
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 4973/2017(01) matyti, kad 2017-05-22, 01.45 val., V. M. kraujyje etilo alkoholio nerasta (t. 1, b. l. 67).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. M 636/2017 (01) matyti, kad L. V. mirė nuo kūno sumušimo, pasireiškusio poodinėmis kraujosruvomis dešiniajame žande, dešiniajame dilbyje, kairėje alkūnėje, juosmens dešinėje, šlaunyse, kairėje blauzdoje; odos nubrozdinimais dešiniajame žande, žastuose, krūtinės ląstos dešinėje, kairėje pažastyje, kairėje alkūnėje, pilvo kairėje, dešiniame rieše, plaštakose, dešiniajame sėdmenyje, šlaunyse, keliuose, išorinėse kulkšnyse, muštinėmis žaizdomis kaktos dešinėje, dešinės ausies skiltelėje, krūtinės ląstos dešinėje, kairėje blauzdoje; minkštųjų audinių kraujosruvomis dešinėje kaktinėje srityje, kairio plaučio šaknies srityje, kairio inksto guolyje; dešiniojo raktikaulio, dešinės pusės VIII-to, kairės pusės II-III-čio šonkaulių, dešiniosios mentės, dešinio žastikaulio, dešiniųjų alkūnkaulio ir stipinkaulio, abiejų gaktikaulių viršutinių bei apatinių šakų lūžiais, dauginiais kaukolės pamato priekinių, vidurinių bei užpakalinių duobių lūžiais, gaktinės sąvaržos bei abiejų kryžmeninių klubakaulių sąnarių išsiskyrimais, dauginiais kairio plaučio plyšimais, tai komplikavosi ūminiu vidiniu nukraujavimu. Tikėtina, kad L. V. mirė nuo sužalojimų, padarytų užduotyje nurodyto auto įvykio metu. (t. 1, b. l. 33-42).
Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1455(17) konstatuota, jog:
1. Prieš eismo įvykį V. M. vairuojamas motociklas Suzuki GSX-R 1000 judėjo Kalvarijų gatvės važiuojamosios dalies dešinės pusės antra eismo juosta link Konstitucijos prospekto;
2. Prieš eismo įvykį motociklo Suzuki GSX-R 1000 greitis buvo ne mažesnis kaip 74 km/val.;
3. Negalima nustatyti pėsčiosios L. V. tikslios judėjimo trajektorijos prieš eismo įvykį;
4. Pėsčioji L. V. buvo partrenkta Kalvarijų gatvės važiuojamosios dalies dešinėje pusėje, žiūrint link Konstitucijos prospekto, antroje eismo juostoje. Kelio ilgio atžvilgiu partrenkimo vieta yra prieš užfiksuotą šukę – apie 78 m atstumu už reguliuojamos pėsčiųjų perėjos;
5. Motociklo Suzuki GSX-R 1000 vairuotojas V. M. turėjo techninę galimybę išvengti per kelio važiuojamąją dalį jam iš kairės bėgusios pėsčiosios L. V. partrenkimo, laiku stabdydamas savo vairuojamą transporto priemonę;
6. Prieš eismo įvykį susidariusiomis aplinkybėmis motociklo Suzuki GSX-R 1000 vairuotojas V. M. privalėjo važiuoti neviršydamas didžiausio leistino 50 km/val. greičio ir stabdyti savo vairuojamą transporto priemonę, iškilus grėsmei eismo saugumui – pėsčiajai L. V. įžengus į kelio važiuojamąją dalį;
7. Pėsčioji L. V. į kitą Kalvarijų gatvės važiuojamosios dalies pusę privalėjo eiti reguliuojama pėsčiųjų perėja, vadovaudamasi šviesoforo signalais;
8. Tikėtinas toks eismo įvykio mechanizmas. V. M. vairuojamas motociklas Suzuki GSX-R 1000 judėjo Kalvarijų gatvės važiuojamosios dalies antra eismo juosta link Konstitucijos pr. V. M. važiuojamąją dalį kirto pėsčioji L. V.. L. V. įžengus į kelio važiuojamąją dalį, V. M. nemažino savo vairuojamo motociklo greičio, dėl ko jo priekine dalimi partrenkė pėsčiąją. Motociklo greitis prieš eismo įvykį buvo apie 74 km/val. Nuo smūgio pėsčioji buvo bloškiama į priekį ir nukrito ant kelio važiuojamosios dalies, dešiniau ašinės linijos. Motociklas po pėsčiosios partrenkimo nugriuvo, slydo vartydamasis ant abiejų šonų, nuslydo nuo važiuojamosios dalies į dešinę, atsitrenkė į medį ir sustojo už jo ant dešiniojo šaligatvio;
9. Techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą sąlygojo abiejų jo dalyvių veiksmai. Pėsčioji L. V. Kalvarijų gatvės važiuojamąją dalį kirto ne reguliuojamąja pėsčiųjų perėja, o už jos, ir sudarė kliūtį gatve prie jos artėjusio motociklo Suzuki GSX-R 1000 judėjimui. Motociklo vairuotojas V. M., artėdamas prie per kelio važiuojamąją dalį judėjusios pėsčiosios L. V., laiku nestabdė savo vairuojamos transporto priemonės, dėl ko pėsčiąją partrenkė (t. 1, b. l. 97-103).
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole su priedais matyti, kad: apžiūrėta eismo įvykio vieta, esanti Kalvarijų g., ties 50D pastatu, Vilniuje, ir nurodyta, jog apžiūra atlikta tamsiu paros metu, įvykio vietoje yra dirbtinis apšvietimas; kelio danga – asfaltas, sausa; važiuojamosios kelio dalies plotis yra 13,4 m, šaligatvio dešinės pusės plotis yra 5 m, bordiūrų aukštis yra 25 cm; matomumas iš vairuotojo pusės transporto priemonėje tamsiu paros metu, įjungus artimųjų šviesų žibintus, yra 50 m, įjungus tolimųjų šviesų žibintus, yra 150 m; motociklas Suzuki, valstybinis Nr. 074 BL, guli Kalvarijų g. ant šaligatvio ant dešinio šono, 1,8 m iki važiuojamosios dalies, link 44-to pastato. Padangų pėdsakų ir stabdymo žymių nėra; L. V. lavonas guli pusiau ant nugaros, pusiau ant dešinio šono (t. 1, b. l. 8-20).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 281 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Kadangi šioje teisės normoje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, veikos kvalifikavimui pagal minėtą normą būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo taisyklių pažeidimą) ir padarinius (kito asmens mirtį), bet ir priežastinį ryšį tarp kelių eismo taisyklių pažeidimo ir atsiradusių padarinių. Kuomet kelių eismo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, svarbu nustatyti, kurio eismo dalyvio veika pagrinde sąlygojo tokį eismo įvykį.
Kaltinamasis V. M. kaltės nepripažino dėl to, kad, jo nuomone, minėtas eismo įvykis įvyko dėl pačios pėsčiosios veiksmų, dėl to, kad ji “iššoko” prieš pat jo vairuojamą motociklą ir jis neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo su ja, o leistino greičio jis neviršijo. Tuo tarpu Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1455(17), kurią specialistas patvirtino teisiamojo posėdžio metu, konstatuota, jog kaltinamasis iki pėsčiosios partrenkimo važiavo ne mažesniu kaip 74 km/val. greičiu. Pirmiausia, tai reiškia, kad kaltinamasis galėjo važiuoti ir gerokai didesniu nei nurodyta išvadoje greičiu, kadangi pateikiama tik minimali riba, antras aspektas – kaltinamasis miesto ribose, vienoje judriausių miesto gatvių, nesvarbu, kad ir nakties metu, ženkliai viršijo leistiną važiavimo greitį. Specialistas motociklo greitį apskaičiavo remdamasis eismo įvykio vietoje užfiksuotais duomenimis, todėl jo išvada nekelia abejonių ir paneigia kaltinamojo poziciją, kad pastarasis važiavo 45 km/val. greičiu. Be to, kaltinamasis savo manymo, kokiu greičiu važiavo, niekaip nepagrindė ir neargumentavo. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu, tačiau esant dirbtiniam apšvietimui, kelio danga buvo sausa. Kaip nurodė liudytojas E. P., kuris matė žuvusiąją prieš eismo įvykį, ji tuo metu kirto Kalvarijų gatvę, buvo dar nepriėjusi Kalvarijų gatvės vidurio, ėjo ramiu žingsniu prieš tai apsidairiusi. Šis liudytojas taip pat nurodė, kad matomumas buvo geras, kelio važiuojamoji dalis apšviesta. Taigi teismas laiko, kad minėto eismo įvykio, kurio metu žuvo L. V., pagridine priežastimi buvo motociklo vairuotojojo V. M. padaryti jam inkriminuoti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, jog jis neleistinu važiavimo greičiu artėdamas prie per kelio važiuojamąją dalį judėjusios pėsčiosios L. V., laiku nestabdė savo vairuojamos transporto priemonės, dėl ko pėsčiąją partrenkė. Aptartų įrodymų pagrindu teismas konstatuoja, jog V. M. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, o būtent jis 2017-05-22, apie 00.56 val., vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį motociklą Suzuki GSX-R 1000, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, 129 punkto reikalavimus, numatančius, kad gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/val. greičiu, ir 128 punkto reikalavimus, numatančius, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, t. y. jis važiavo Vilniuje, Kalvarijų gatve, kryptimi nuo Žalgirio gatvės pusės link Konstitucijos prospekto, antra eismo juosta ne mažesniu kaip 74 km/val. greičiu (nustatyta Lietuvos teismo ekspertizės centro išvadoje Nr. 11-1455(17)), buvo neatidus ir neatsargus, ties Kalvarijų g. 50D pastatu jo važiavimo juostoje atsiradus kliūčiai – važiuojamąją dalį jo atžvilgiu iš kairės į dešinę kertančiai pėsčiajai L. V., gimusiai 1967 m., ir iškilus grėsmei eismo saugumui, nesulėtino greičio ir nesustabdė vairuojamo motociklo, neapvažiavo pėsčiosios L. V., nesukeldamas jai pavojaus, važiuodamas tiesiai pėsčiąją partrenkė ir mirtinai sužalojo. V. M. veika atitinka BK 281 straipsnio 5 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.
Skirdamas V. M. bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę ir visas kitas bylos aplinkybes. Kaltinamasis V. M. sukėlė eismo įvykį, dėl kurio žuvo žmogus. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis anksčiau neteistas, tačiau baustas administracine tvarka. Todėl, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes bei į tai, kad BK 281 straipsnio 5 dalies sankcijoje yra numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, V. M. už padarytą nusikalstamą veiką skiriama laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis nėra teistas ir kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas laiko, jog bausmės tikslai V. M. pasiekti be realaus paskirtos bausmės atlikimo. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes kaltinamajam nustatytinas mažesnis nei sankcijos vidurkis įstatyme numatytos bausmės dydis.
Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, kai jam bausmės vykdymas yra atidedamas, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Kadangi aptariamą nusikalstamą veiką V. M. padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis šia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad V. M. padarė neatsargų nusikaltimą pirmą kartą, neteistas, jam nustatytinas minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino vidurkis. Kardomoji priemonė V. M. nebuvo paskirta.
Dėl civilinio ieškinio
Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Šioje byloje nustačius, kad kaltinamasis V. M. atsakingas už padarytą nusikalstamą veiką, pagal pirmiau nurodytas BPK nuostatas jis turi atlyginti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtą žalą.
Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji S. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2947,20 eurų turtinės ir 15000 eurų neturtinės žalos atlyginimo bei jos turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo. Taip pat šiuo ieškiniu S. V. prašė priteisti 10000 eurų neturtinės žalos atlyginimą bei periodines išmokas po 150 eurų kiekvieną mėnesį nuo maitintojo netekimo dienos (2017-05-22) iki pilnametystės jos atstovaujamajai žuvusios dukrai V. V..
Minėtas cilinis ieškinys tenkintinas.
Iš nukentėjusiosios pateiktų dokumentų matyti, kad ji dėl žuvusiosios laidojimo patyrė 2947,20 eurų išlaidų, šios išlaidos yra pagrįstos rašytiniais duomenimis ir yra priteistinos iš kaltinamojo. Pagal CK 6.250 straipsnį, neturtinė žala, tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas nagrinėjamoje byloje nustatydamas V. M. nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į tai, kad žala padaryta nors ir neatsargiu nusikaltimu, tačiau yra neatkuriama – nukentėjusiosios neteko motinos, taip pat į kilusius padarinius nukentėjusiosioms, kuriuos nukentėjusiosios jaučia iki šiol. Nukentėjusiosios patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, nes neteko maitintojo ir itin artimo žmogaus – motinos, toks sukrėtimas pasireiškė įvairiais psichologiniais išgyvenimais, dėl ko jos jautė ir jaučia nepatogumus. Todėl teismas pirmiau išdėstytų aplinkybių pagrindu konstatuoja, kad nukentėjusiųjų įvertinta neturtinė žala savo dydžiu atitiks sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Bylos duomenimis, nukentėjusioji S. V. advokatui už suteiktas paslaugas sumokėjo 1000 eurų, į bylą pateikti tai patvirtinantys įrodymai. Teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios prašymas dėl jos išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo iš kaltinamojo yra pagrįstas (BPK 106 straipsnio 2 dalis), todėl tenkintinas. Taip pat tenkintinas civilinio ieškinio reikalavimas priteisti iš kaltinamojo periodines išmokas po 150 eurų kiekvieną mėnesį nuo maitintojo netekimo dienos (2017-05-22) iki pilnametystės žuvusios dukrai V. V., nes ji dėl V. M. nusikalstamos veikos neteko maitintojo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais, 302-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
V. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirti dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu V. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu V. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams.
Priteisti iš V. M. 2947,20 eurų S. V. už turtinę žalą.
Priteisti iš V. M. 15000 eurų S. V. už neturtinę žalą.
Priteisti iš V. M. 1000 eurų S. V. advokato paslaugoms apmokėti.
Priteisti iš V. M. 10000 eurų V. V. už neturtinę žalą.
Priteisti iš V. M. periodines išmokas po 150 eurų kiekvieną mėnesį nuo maitintojo netekimo dienos (2017-05-22) iki pilnametystės V. V..
Daiktus, turinčius reikšmės bylai – kompaktinį diską su eismo įvykio nuotraukomis – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie šios baudžiamosios bylos medžiagos.
Bausmės pradžią V. M. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.