- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-06
- Bylos Nr.
- 1A-111-932/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24870-2017-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Bartkus, Julita Dabulskytė-Raizgienė, Nijolė Žimkienė
- Ieškovas
- S. V., V. V.
- Atsakovas
- V. M., draudimo bendrovės „Ergo Insurance Se“
- Advokatai
- Augustinas Vaičiūnas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Arūno Bartkaus, Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos) ir Nijolės Žimkienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atsakovo V. M. ir jo atstovo advokato Augustino Vaičiūno apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimo, kuriuo:
a) ieškovei S. V. priteista 5 000 eurų neturtinės žalos, kurios atlyginimas atsakovams paskirstytas taip: iš atsakovės draudimo bendrovės „Ergo Insurance Se“, atstovaujamos jos Lietuvos filialo, priteista 2 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo, o iš atsakovo V. M. priteista 2 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo ieškovės S. V. naudai;
b) ieškovei V. V. priteista 6 500 eurų neturtinės žalos, kurios atlyginimas atsakovams paskirstytas taip: iš atsakovės draudimo bendrovės „Ergo Insurance Se“, atstovaujamos jos Lietuvos filialo, priteista 2 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo, o iš atsakovo V. M. priteista 4 000 neturtinės žalos atlyginimo ieškovės V. V. naudai.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
1. V. M., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo taisykles (toliau – KET), dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, o būtent: jis 2017 m. gegužės 22 d., apie 00.56 val., vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį motociklą „Suzuki GSX-R 1000“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė KET 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, 129 punkto reikalavimus, numatančius, kad gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu, ir 128 punkto reikalavimus, numatančius, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, t. y. jis važiavo Vilniuje, Kalvarijų g., kryptimi nuo Žalgirio g. pusės link Konstitucijos pr., antra eismo juosta ne mažesniu kaip 74 km/val. greičiu (nustatyta Lietuvos teismo ekspertizės centro išvadoje Nr. 11-1455(17)), buvo neatidus ir neatsargus, ties Kalvarijų g. 50 D pastatu jo važiavimo juostoje atsiradus kliūčiai – važiuojamąją dalį jo atžvilgiu iš kairės į dešinę kertančiai pėsčiajai L. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir, iškilus grėsmei eismo saugumui, nesulėtino greičio ir nesustabdė vairuojamo motociklo, neapvažiavo pėsčiosios L. V., nesukeldamas jai pavojaus, važiuodamas tiesiai pėsčiąją partrenkė ir mirtinai sužalojo. L. V. dėl patirtų sužalojimų mirė įvykio vietoje.
II. Byloje priimti teismų sprendimai
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžiu V. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant V. M. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams. Taip pat nuosprendžiu iš V. M. priteista S. V. 2 947,20 eurų turtinei ir 15 000 eurų neturtinei žalai atlyginti, bei 1 000 eurų advokato paslaugoms apmokėti. Be to, tuo pačiu nuosprendžiu priteista V. V. 10 000 eurų neturtinei žalai atlyginti bei V. V. priteistos periodinės išmokos po 150 eurų kiekvieną mėnesį nuo maitintojo netekimo dienos (2017 m. gegužės 22 d.) iki pilnametystės.
3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 11 d. nuosprendžiu V. M. apeliacinį skundą tenkino iš dalies, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendis pakeistas: baudžiamojo poveikio priemonės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) terminas sutrumpintas iki 1 metų; panaikintas sprendimas dėl 2 947,20 eurų turtinės žalos ir 15 000 eurų neturtinės žalos S. V. naudai priteisimo iš V. M.; panaikintas sprendimas dėl 10 000 eurų neturtinės žalos V. V. naudai priteisimo iš V. M.; panaikintas sprendimas dėl periodinių išmokų po 150 eurų kiekvieną mėnesį priteisimo V. V. iš V. M. Pripažinta S. V. ir V. V. teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Be to, iš V. M. priteista S. V. 300 eurų turėtų atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartimi patvirtinta ieškovių S. V. ir V. V. bei atsakovės „Ergo Insurance Se“ taikos sutartis, kuria atsakovės „Ergo Insurance Se“ Lietuvos filialas įsipareigojo per 5 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pervesti 889,72 eurus į V. V. sąskaitą (negautos pajamos netekus maitintojo) ir 2 587,95 eurus į S. V. sąskaitą (laidojimo išlaidos). Šioje dalyje byla nutraukta.
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu iš dalies patenkino ieškovės S. V. ir ieškovės V. V. ieškinį atsakovui V. M. ir atsakovei draudimo bendrovei „Ergo Insurance Se“, atstovaujamai Lietuvos filialo. Ieškovei S. V. priteista 5 000 eurų neturtinės žalos, kurios atlyginimas atsakovams paskirstytas taip: iš atsakovės draudimo bendrovės „Ergo Insurance Se“, atstovaujamos jos Lietuvos filialo, priteista 2 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo, iš atsakovo V. M. priteista 2 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo ieškovės S. V. naudai. Taip pat teismas sprendimu priteisė ieškovei V. V. 6 500 eurų neturtinės žalos, kurios atlyginimas atsakovams paskirstytas taip: iš atsakovės draudimo bendrovės „Ergo Insurance Se“, atstovaujamos jos Lietuvos filialo, priteista 2 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo, o iš atsakovo V. M. – 4 000 neturtinės žalos atlyginimo ieškovės V. V. naudai.
6. Priimdamas sprendimą teismas atsižvelgė, jog baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 2896,20 eurų iki 30 000 eurų (žuvusiojo vaikui). Teismui nekilo abejonių, kad ieškovės patyrė stiprius išgyvenimus po nagrinėjamo įvykio, išgyvenimai pilnai neišnyko, neigiamai paveikė ieškovių gyvenimą. Teismas atkreipė dėmesį, kad V. V. nagrinėjamo įvykio metu buvo nepilnametė, todėl jai, kaip nesusiformavusiai asmenybei, motinos L. V. žūtis neabejotinai padarė itin stiprią neigiamą įtaką jos psichinei sveikatai ir įprastam gyvenimo būdui, todėl šiai ieškovei reikės ilgesnio laiko, kad nebejustų neigiamų pasekmių. Spręsdamas dėl priteistinų neturtinės žalos dydžių, teismas atsižvelgė į tai, kad V. M. savo veiksmais sukėlė L. V. mirtį dėl neatsargumo (neatsargi kaltės forma), be to, įvertino pačios L. V. didelį neatsargumą, kuris nemažai prisidėjo prie neigiamų pasekmių kilimo (jos mirties), kartu ir V. M. padarytų sužalojimų atsiradimo ir buvo pagrindas mažinti priteistinus neturtinės žalos dydžius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.282 straipsnio 1 dalis). Priimdamas sprendimą teismas taip pat vertino V. M. turtinę padėtį, jo sveikatos būklę ir padarė išvadą, kad jo ir atstovo akcentuotos aplinkybės negali būti pakankamas pagrindas apsiriboti ieškovėms mokėtina draudimo suma, kuri nustatyta už neturtinės žalos priteisimą pagal tuo metu galiojusį reglamentavimą. Įvertinęs visus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, teismas padarė išvadą, kad S. V. ir V. V. priteistina atitinkamai 5000 ir 6 500 eurų neturtinei žalai atlyginti. Taip pat teismas nustatė, kad ieškiniu prašytos priteisti pinigų sumos patenka į draudiko pareigą atlyginti padarytą žalą. V. M., padarydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, vairavo motociklą „Suzuki GSX-R 1000“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nagrinėjamo įvykio dieną buvo draustas draudimo bendrovėje „Ergo Insurance Se“ Lietuvos filiale, draudimas galiojo iki 2017 m. lapkričio 2 d. Draudimo bendrovė „Ergo Insurance Se“, atstovaujama jos Lietuvos filialo, atsako už S. V. ir V. V. padarytą neturtinę žalą 5 000 eurų ribose (Lietuvos Respublikos privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 28 d. imtinai)), todėl ji atlygintina ieškovėms lygiomis dalimis (po 2 500 eurų). Likusios S. V. ir V. V. atlygintinos neturtinės žalos dalys priteistinos iš atsakovo V. M. (atitinkamai 2 500 eurų ir 4000 eurų).
III. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
7. Iš dalies nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu, atsakovas V. M. ir jo atstovas pateikė Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo:
a) sumažinti ieškovei S. V. priteistiną neturtinės žalos dydį nuo 5 000 eurų iki 2 500 eurų;
b) sumažinti ieškovei V. V. priteistiną neturtinės žalos dydį nuo 6 500 eurų iki 2 500 eurų.
8. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismui, priimant sprendimą, byloje išties nebuvo duomenų apie atsakovo V. M. darbingumo lygio sumažėjimą, susijusį su 2017 m. gegužės 22 d. kilusiu eismo įvykiu, tačiau byloje tuo metu buvo pateikti kiti atsakovo sveikatos būklę bei jos pokyčius po nurodyto eismo įvykio apibūdinantys duomenys, kuriuos teismas privalėjo įvertinti, spręsdamas dėl V. M. galimybių dirbti bei gauti pajamas. Iš 2019 m. vasario 14 d. medicinos dokumentų išrašo aiškiai matyti, kad V. M. net ir po daugiau nei pusantrų metų po 2017 m. gegužės 22 d. eismo įvykio (sukelto ir dėl pačios ieškovių motinos) vis dar patiria reikšmingas neigiamas sveikatos pasekmes ir komplikacijas bei privalo laikytis tam tikrų gydymo, slaugos, darbo ir ambulatorinės priežiūros rekomendacijų, inter alia draudimo nešti daugiau nei 10 kg. Tuo tarpu iš byloje esančios Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos 2015 m. spalio 6 d. išvados matyti, kad V. M. nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki eismo įvykio buvo leidžiama kelti ir nešti iki 15 kg, kas parodo, kad šio atsakovo galimybės dirbti ir gauti pajamas po 2017 m. gegužės 22 d. eismo įvykio yra dar labiau apsunkintos ir apribotos, lyginant su situacija, buvusia tuo metu, kai buvo sprendžiama dėl šio atsakovo nedarbingumo lygio. Teismas, spręsdamas dėl šio atsakovo galimybių dirbti bei gauti pajamas, o tuo pačiu ir dėl šioje byloje priteistino neturtinės žalos dydžio, į šį faktą turėjo atsižvelgti, tačiau to nepadarė.
9. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog V. M., atsižvelgdamas į sprendimo motyvus dėl įrodymų apie pasikeitusį jo nedarbingumo lygį nepateikimo, inicijavo pakartotinį sveikatos būklės (darbingumo) įvertinimą Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje (apeliacinio skundo teikimo dieną darbingumo lygis dar nebuvo nustatytas, atitinkama pažyma buvo pateikta jau padavus apeliacinį skundą, bylai esant apeliacinės instancijos teisme). Šiuo metu esant pateiktiems aktualiems duomenims, apeliacinės instancijos teismas apeliacinio bylos nagrinėjimo metu turės galimybę patikrinti skundžiamos sprendimo dalies pagrįstumą, atsižvelgdamas į aktualius V. M. sveikatos būklės duomenis, kurie patvirtins, kad šio atsakovo galimybės ateityje dirbti ir užsidirbti po 2017 m. gegužės 22 d. eismo įvykio yra dar labiau apribotos, o sprendimu ieškovėms priteistas neturtinės žalos dydis yra neproporcingas šio atsakovo turtinei padėčiai.
10. V. M. ir jo atstovo įsitikinimu, esami ir būsimi duomenys apie atsakovo turtinę padėtį ir sveikatos būklę leidžia daryti išvadą, kad skundžiamu sprendimu ieškovių naudai buvo priteistas akivaizdžiai neprotingas ir neproporcingas neturtinės žalos dydis, kuris apeliacinio bylos nagrinėjimo metu turėtų būti sumažintas iki 5 000 eurų, ką apima kito atsakovo „Ergo Insurance Se“ pagal įstatymus privaloma išmokėti neturtinės žalos suma.
Šalies argumentai
11. Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o ieškovė S. V. prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atsakovo ir jo atstovo apeliacinis skundas atmestinas
12. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, įvertinusi apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išklausiusi šalių pozicijas, išsakytas teismo posėdžio metu, daro išvadą nagrinėjamu atveju nesant pagrindo tenkinti apeliacinį skundą.
13. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 10 dalyje yra įtvirtinta nuo nusikalstamos veikos nukentėjusio asmens teisė gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Ši teisė yra detalizuojama BPK 109 straipsnyje, kuriame teigiama, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 115 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
14. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžiu V. M. pripažino kaltu pagal BK 281 straipsnio 5 dalį. Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, 2019 m. birželio 11 d. nuosprendžiu iš dalies pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį, panaikindamas sprendimą dėl turtinės bei neturtinės žalos priteisimo ieškovėms iš V. M. ir pripažino S. V. bei V. V. teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Ieškovėms atlygintinos turtinės žalos klausimas buvo išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartimi patvirtinus jų bei atsakovo draudimo kompanijos „Ergo Insurance Se“ taikos sutartį. Tuo tarpu ieškovėms atlygintinos neturtinės žalos dydis buvo nustatytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu, kuris nagrinėjamu atveju ir yra skundžiamas.
15. Neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalys).
16. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, pateikė išsamius sprendimo motyvus. Teismas atsižvelgė į apelianto veiksmais sukeltas sunkias neatkuriamas pasekmes – ieškovių motinos žūtį, ieškovių turėtą ryšį su motina, poveikį jų tolimesniam gyvenimui, apelianto kaltės formą (nusikaltimas padarytas dėl neatsargumo), taip pat įvertino ir pačios žuvusiosios didelį neatsargumą (prisidėjusį tiek prie jos žūties, tiek prie apelianto patirtų sužalojimų) ir visų šių nagrinėjamam klausimui reikšmingų aplinkybių kontekste nustatė pakankamai ženkliai mažesnį neturtinės žalos dydį nei prašė ieškovės. Kita vertus, teismas nematė pagrindo pripažinti, kad neturtinės žalos dydis turėtų apsiriboti tik draudimo suma, maksimaliai galima pagal įvykio metu galiojusio Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą.
17. Prašant sumažinti pirmosios instancijos teismo nustatytą neturtinės žalos dydį, skunde atkreipiamas dėmesys, kad po eismo įvykio sumažėjo atsakovo darbingumo lygis. Pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad po eismo įvykio apelianto galimybės dirbti ir gauti pajamas yra apsunkintos dar labiau nei buvo eismo įvykio metu. Atsižvelgdamas į pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, apeliantas iniciavo pakartotinį sveikatos būklės (darbingumo) įvertinimą Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje ir šiuos duomenis pateikė apeliacinės instancijos teismui.
18. Vertindama apeliacinio skundo pagrįstumą, teisėjų kolegija privalo atkreipti dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pateikiamus išaiškinimus, susijusius su teisingo neturtinės žalos dydžio nustatymu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymima, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją spręsti dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Teismas turi aiškintis ir vertinti konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą, nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-137-693/2017). Analizuojant žalą padariusio asmens turtinę padėtį, o tuo pačiu ir priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi būti vertinama, koks subjektas (fizinis ar juridinis asmuo) atsako už padarytą žalą. Kita vertus, abiem šalims yra svarbus teismo sprendimo įvykdymo veiksmingumas, kai įvertinamas žalą padariusio asmens pajėgumas išmokėti, teismo vertinimu, teisingą piniginę kompensaciją už kitam asmeniui suteiktą dvasinį ir fizinį skausmą. Šiuo atveju įvertinama priteisiamos kompensacijos dydžio realaus gavimo, išieškojimo iš atsakovo tikimybė ir nustatoma tokia piniginė kompensacija už neturtinę žalą, kuri pasiektų nukentėjusįjį per protingą terminą ir būtų jam aktuali, suteiktų realią galimybę ja pasinaudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-135-693/2019). Pabrėžtina, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-139/2016). Atsakingo už žalą asmens turtinė padėtis nėra lygiavertė nusikaltimo pasekmėms, todėl negali iš esmės lemti žalos dydžio, nes priešingu atveju būtų pažeistos nukentėjusių asmenų teisės ir interesai, neįgyvendintas teisingumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-294-303/2018).
19. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išsamiai ir visapusiškai analizavo neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes. Daugumos argumentų apeliantas nė neginčija – skunde iš esmės ginčijama tik tai, kad teismas neatsižvelgė į paties apelianto eismo įvykio metu patirtus sužalojimus, jo sveikatos būklę ir galimybes sumokėti priteistą žalą.
20. Byloje neginčijamai nustatyta, kad eismo įvykio metu ir pats apeliantas išties patyrė sužalojimų. Byloje esančiame 2017 m. birželio 16 d. apžiūros protokole yra užfiksuota specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad apeliantui nustatytos muštinės kairio antakio ir kaklo žaizdos su poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, veido patinimu ir skeveldrinis kairio šlaunikaulio kaklo didžiojo gūbrio ir krūtinės 11-o slankstelio kūno lūžiai. Sužalojimas kvalifikuojamas visumoje ir atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 69). Vėliau į bylą nuolat teikti medicinos dokumentų išrašai taip pat atspindėjo, kad eismo įvykio metu apeliantas patyrė sužalojimus (1 t., b. l. 194-195; 2 t., b. l. 27, 88; 3 t., b. l. 19). Be to, apeliacinės instancijos teismui buvo pateikta nauja apelianto darbingumo lygio pažyma, iš kurios matyti, kad apeliantui nuo 2019 m. gruodžio 13 d. iki 2021 m. gruodžio 12 d. yra nustatytas 35 procentų darbingumas (3 t., b. l. 74). Anksčiau, t. y. nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. apelianto darbingumas buvo didesnis, siekė 55 procentus (3 t., b. l. 17-18).
21. Visgi, nepaisant pateiktų duomenų, rodančių apelianto darbingumo lygio sumažėjimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir sumažinti priteistinos neturtinės žalos dydį. Kaip ir minėta, apelianto darbingumo lygis šiuo metu sudaro 35 procentus. Nors darbingumas dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų sumažėjo 15 procentų (pabrėžtina, kad beveik pusės darbingumo praradimas ieškovui buvo konstatuotas dar iki eismo įvykio), tačiau asmuo darbingumo nėra visiškai praradęs. Apeliantas tebeturi (nors ir apsunkintą) galimybę dirbti ir gauti pajamas. V. M. nuo 2019 m. liepos 15 d. apdraustas kaip užsiimantis individualia veikla (ši pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta aplinkybė nėra ginčijama). Gaudamas pajamų iš individualios veiklos, apeliantas, akivaizdu, kad bent dalį jų gali nukreipti neturtinės žalos atlyginimui. Be to, būtina pabrėžti, kad apeliantas, atsižvelgdamas į savo sveikatos būklę, turi galimybę svarstyti pakeisti veiklos pobūdį arba apskritai persikvalifikuoti ir ateityje užsiimti tokia veikla, kokia labiausiai atitiktų jo sveikatos būklę ir iš kurios gaunamos pajamos palaipsniui padėtų padengti priteistą žalą.
22. Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju neturtinės žalos dydis nemažintinas dar ir dėl to, jog egzistuoja būtinybė deramai įvertinti ieškovių patirtą skausmą ir dvasines kančias. Apeliantas skunde labiausiai akcentuoja eismo įvykio sukeltas pasekmes jo sveikatai, tačiau reikšminga tai, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažinta, jog būtent jis padarė BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Dėl apelianto nusikalstamų veiksmų ieškovės patyrė dar didesnį ir skaudesnį praradimą, neteko savo motinos. Neginčytina, kad vertinant priteistos neturtinės žalos dydį turi būti kreipiamas dėmesys ne tik į atsakovui po eismo įvykio iškilusius sunkumus, o lygiai taip pat turi būti paisoma ir ieškovių interesų. Teisėjų kolegijos vertinimu, patenkinus apeliacinį skundą ir vien tik apsiribojus įvykio metu galiojusio įstatymo numatytu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, kurio maksimali suma dėl vieno eismo įvykio yra 5 000 Eur, būtų nepateisinamai sumenkinti ieškovių patirti stiprūs išgyvenimai ir skausmas praradus joms itin brangų žmogų, t. y. motiną. Draudimo kompanijos abiem ieškovėms išmokėtina suma – po 2 500 eurų neturtinei žalai atlyginti, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamu atveju nebūtų pakankama šiems neigiamiems išgyvenimams kompensuoti.
23. Galiausiai teisėjų kolegija turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje priteisiamus neturtinės žalos dydžius KET pažeidimų baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad tokio pobūdžio bylose žuvusiojo vaikams priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 2 896,20 eurų iki 30 000 eurų. Nagrinėjamu atveju ieškovei S. V. yra priteista 5 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, o ieškovei V. V., kuri eismo įvykio metu buvo nepilnametė, gyveno kartu su savo motina, - 6 500 eurų neturtinei žalai atlyginti. Tiek vienai, tiek kitai ieškovei priteista suma yra gerokai mažesnė nei tokio pobūdžio bylose priteisiamos neturtinės žalos vidurkis, kam turėjo įtakos anksčiau išdėstytos aplinkybės dėl pačios žuvusiosios didelio neatsargumo. Be to, kaip minėta, dalį abiem ieškovėms priteistos neturtinės žalos atlygins draudimo bendrovė. Apeliantui tenkanti ieškovėms atlyginti neturtinės žalos dalis bendrai sudaro 6 500 Eur ir tokia suma, net ir įvertinus sumažėjusį darbingumo lygį, nelaikytina kaip nepagrįstai per didelė, neatitinkanti apelianto turtinės padėties ar jo sveikatos būklės, juo labiau, kad žalos atlyginimas nors ir turi būti įvykdytas kaip įmanoma greičiau, tačiau jis visgi nėra ribojamas trumpalaikio termino, kas darytų ieškovo galimybes dėl žalos atlyginimo objektyviai neįmanomas.
24. Taigi, apibendrinant konstatuotina, kad papildomai pateikti duomenys apie atsakovo sumažėjusį darbingumą nesudaro pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas priteisė nepagrįstai dideles pinigų sumas ieškovių patirtai neturtinei žalai atlyginti. Vertindamas bylos aplinkybes ir taikydamas teisės normas teismas nepadarė klaidų, o tai lemia, kad atsakovo ir jo atstovo apeliacinis skundas yra atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atsakovo V. M. bei jo atstovo advokato Augustino Vaičiūno apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.