Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Seselskytė, sekretoriaujant Vitai Girdvainienei, vertėjaujant Virginijai Narmontaitei, dalyvaujant ieškovės T. D. atstovei advokatei Alisai Kostiuk, atsakovei S. Z., atsakovės atstovei advokatei Liucijai Bagačiovienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės T. D. ieškinį atsakovei S. Z. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.

Tarp šalių kilo ginčas dėl paskolos sutarties sudarymo. Ieškovė byloje pateikė 2001-11-09 atsakovės pasirašytą skolos raštelį, kuriame nurodyta, kad atsakovė pasiskolina iš ieškovės 2 000 Lt pusei metų iki 2002 m. liepos mėn. Atsakovė pripažįsta pasirašiusi šį skolos raštelį, tačiau neigia, kad gavo iš atsakovės nurodytą pinigų sumą.

Siekiant nustatyti, ar tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, būtina atsižvelgti į tai, kad paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose, taiko tokią įrodymų naštos paskirstymo taisyklę, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. v. K. Ž., bylos Nr. 3K-3-187/2008). Be to, nagrinėjant iš paskolos santykių kilusius ginčus yra svarbu atsižvelgti į įstatymines prezumpcijas, t. y. į faktus bei aplinkybes, kuriems įstatymu suteikiama tam tikra teisinė reikšmė, kol nėra įrodyta priešingai. Įstatymo reikalavimus atitinkančios paskolos sutarties buvimas pas kreditorių yra pagrindas preziumuoti, kad sutartis sudaryta ir pinigus ar daiktus paskolos gavėjas gavo, tačiau kartu įstatymas suteikia teisę paskolos gavėjui šią prezumpciją nuginčyti ir įrodyti, jog paskolos sutartis nebuvo sudaryta (CK 6.875 str.). Kasacinis Teismas yra konstatavęs, kad tuo atveju, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui. Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui (t. y. paskolos raštelis atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus), preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-366/2010).

Įvertinus atsakovės pasirašyto skolos raštelio turinį, darytina išvada, kad ieškovė perdavė pinigus atsakovei, todėl konstatuotina, kad šalys sudarė paskolos sutartį. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad negavo iš ieškovės paskolos sumos (CK 6.875 str. 1 d.).

Paskolos gavėjas, t. y. atsakovė, privalo grąžinti paskolą paskolos davėjui, t. y. ieškovei, sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 str. 1 d.). Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovė grąžino ieškovei visą paskolos sumą, todėl pripažintina, kad atsakovė pažeidė savo sutartinę prievolę (CK 6.63 str. 1 d. 2 p., 6.205 str.). Ieškovės reikalavimas yra pagrįstas, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 2 000 Lt skola.

Pagal civilinio kodekso 6.874 straipsnio 1 dalį, jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui civilinio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų civilinio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Kadangi šalys paskolos sutartyje neaptarė palūkanų dydžio, ieškovė pagrįstai skaičiavo CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatytas 5 procentų metines palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta. Dėl to ieškovei iš atsakovės priteistina 900 Lt palūkanų.

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Visiškai patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 87 Lt žyminis mokestis ir 800 Lt išlaidos už advokatės teisinę pagalbą, iš viso 887 Lt (CPK 80 str.1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei T. D. iš atsakovės S. Z. 2 000 Lt skolą, 900 Lt palūkanų, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 2 900 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2011-08-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 887 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.