Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-06-04 · Civilinė byla Nr. e2A-801-565/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-04
Bylos Nr.
e2A-801-565/2019
Teisminio proceso Nr.
2-49-3-00983-2018-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Burdulienė, Dainius Rinkevičius, Neringa Švedienė
Ieškovas
UAB ,,Legal Balance“
Atsakovas
E. Š.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-801-565/2019Teisminio proceso Nr. 2-49-3-00983-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 2.6.29.3; 3.3.1.20. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISlietuvos respublikos vardu2019 m. birželio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainiaus Rinkevičiaus ir Neringos Švedienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB ,,Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. liepos 16 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovui E. Š. dėl skolos, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB ,,Legal Balance“ prašė priteisti iš atsakovo E. Š. 700 Eur negrąžinto kredito, 176,29 Eur bendrą vartojimo kredito kainą, 699,77 Eur mokėjimo palūkanų už naudojimąsi vartojimo kreditu po Sutarties nutraukimo, 5 procentų metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, jog 2015 m. kovo 2 d. atsakovas E. Š. ir pradinė kreditorė UAB „4finance“ sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 9779723001 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 700 Eur vartojimo kreditas 24 mėnesių terminui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą bei sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovas gera valia savo įsipareigojimų nevykdė, todėl pradinė kreditorė vienašališkai Sutartį nutraukė. Atsakovas turi pareigą sumokėti ieškovei 700 Eur negrąžinto vartojimo kredito sumą bei 176,29 Eur bendrą vartojimo kredito kainą iki Sutarties nutraukimo. Atsakovas pradelsė suteiktos paskolos grąžinimo terminus, taigi turi pareigą sumokėti ir 699,77 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų už naudojimąsi vartojimo kreditu po Sutarties nutraukimo dienos, kurios apskaičiuotos taikant 77,80 proc. metinę palūkanų normą už 469 dienas (700 Eur x (77,80 proc. metinė palūkanų norma / 365 dienų per metus) x 469 dienos). 2017 m. birželio 29 d. pradinė kreditorė UAB „4finance“ paskolų portfelio pardavimo sutarties pagrindu perleido reikalavimą ieškovei UAB „Legal Balance“.

3. Atsakovas E. Š. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. liepos 16 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei UAB „Legal Balance“ 700,00 Eur negrąžinto kredito sumą, 176,29 Eur bendrą vartojimo kredito kainą, 78,87 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (955,16 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. birželio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 21,21 Eur bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo E. Š.. Likusius ieškovės reikalavimus atmetė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:

4.1. byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai), todėl ieškovei iš atsakovo priteistinas 700 Eur dydžio negrąžintas kreditas ir 176,29 Eur bendra vartojimo kredito kaina (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38, 6.59, 6.205 straipsniai);

4.2. šalių sudarytos Sutarties bendrųjų sąlygų 4.1 punkte nustatyta, kad už naudojimąsi kreditu kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas palūkanas, kurių procentinė išraiška yra pateikiama Sutarties specialiosiose sąlygose (vartojimo kredito metinė palūkanų norma 77,80 proc.; bendra kredito kainos metinė norma 112,50 proc.); 7.1 punkte nustatyta, kad kredito gavėjui praleidus kredito ir / ar palūkanų mokėjimo terminą, 4.1 punkte nurodytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką. Sprendžiant klausimą dėl ieškovės prašomų priteisti palūkanų, atsižvelgiama į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovas yra vartotojas, sudarydamas Sutartį buvo silpnesnioji Sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl Sutarties sąlygų. Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punkte numatytos palūkanos, kurios pagal šalių susitarimą mokamos tik esant sutarties pažeidimui, atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, todėl savo esme yra sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012);

4.3. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog pavėluotų įmokų mokėjimo atvejais kredito gavėjo mokamos netesybos negali būti didesnės nei 0,05 procento už kiekvieną vėlavimo dieną bei skaičiuojamos už ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį. Norėdama, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai, ieškovė privalo juos įrodyti, tačiau į bylą tokių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Prašomos priteisti sutartinės palūkanos už naudojimąsi pinigais po Sutarties įvykdymo termino praleidimo yra nepagrįstai didelės, pažeidžia nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl mažintinos iki 0,05 procento (CK 6.37 straipsnio 3 dalis): palūkanų dydis skaičiuojamas už 180 dienų ir sudaro 78,87 Eur (876,29 Eur x (0,05 / 100) x 180).

III. Apeliacinio skundo argumentai

5. Ieškovė UAB ,,Legal Balance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. liepos 16 d. sprendimą už akių dalyje dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų ir UAB ,,Legal Balance“ iš E. Š. priteisti 699,77 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po Sutarties nutraukimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. pirmosios instancijos teismas prašomas priteisti mokėjimo palūkanas netinkamai identifikavo kaip palūkanas, atliekančias kompensuojamąją funkciją. Kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas skolininkas privalo mokėti vien už termino įvykdyti prievolę praleidimą, o mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos mokamos už naudojimąsi paskolinta pinigų suma. Teismui, kitaip nei kompensuojamųjų palūkanų atžvilgiu, nesuteikta teisė kontroliuoti pelno palūkanų dydį ir savo iniciatyva vertinti šių palūkanų atitiktį protingumo kriterijui.;

5.2. pagal Sutarties sąlygas, atsakovas Sutarties neįvykdymo atveju įsipareigojo toliau mokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas (4.1, 4.4, 6.5 bei 7.1 punktai). Nei Sutartis, nei CK, nei Vartojimo kredito įstatymas nenumato mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimo pabaigos momento. Pagal bendrą taisyklę laikoma, kad tol, kol atsakovas negrąžina paskolintos vartojimo kredito sumos, jis naudojasi kreditu ir už šį naudojimąsi privalo mokėti sutartas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, kurios nagrinėjamu atveju sudaro 699,77 Eur sumą. Naudojimasis paskolintais pinigais nesibaigia nutraukus vartojimo kredito sutartį ar kreipiantis į teismą su ieškiniu. Atsakovas, laiku negrąžinęs kredito ir nesiėmęs jokių veiksmų, kad skola būtų grąžinta ar mokėjimai atidėti vėlesniems terminams, yra pats atsakingas už susidariusią mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų sumą. Nagrinėjamu atveju ieškovė ne tik sumažino mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų normą (taikė ne Sutartyje nurodytą 112,50 proc. bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą, bet Sutartyje nurodytą 77,80 proc. metinę palūkanų normą), bet ir geranoriškai šias palūkanas paskaičiavo tik už 469 kalendorines dienas, nors atsakovas pagal 2015 m. kovo 2 d. Sutartį vėluoja atsiskaityti daugiau nei 3 metus;

5.3. pirmosios instancijos teismas, mažindamas mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų dydį, nepagrįstai rėmėsi Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi. Sutarties sudarymo metu galiojusiame Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje (Suvestinė redakcija (2015-01-01 – 2016-01-31) nurodoma, jog preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų. Taigi Sutartyje įtvirtinta 112,50 proc. bendros vartojimo kredito kainos metinė norma atitinka tuo metu galiojusį reglamentavimą, todėl nei ji, nei Sutartyje įtvirtinta 77,80 proc. metinė palūkanų norma, kuri sudaro tik dalį bendros vartojimo kredito kainos metinės normos, teismo negalėjo būti mažinama.

6. Atsakovas E. Š. atsiliepimo į ieškovės UAB ,,Legal Balance“ apeliacinį skundą pagal CPK 318 straipsnį teismo nustatytu terminu nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas.

7. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

8. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių negaliojimo pagrindų, taip pat nenustatė būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas.

9. Iš bylos duomenų nustatyta, jog 2015 m. kovo 2 d. tarp pradinės kreditorės Vivus.lt sistemą valdančios UAB ,,4finance“ ir atsakovo E. Š. nuotoliniu būdu per sistemą www.vivus.lt buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 9779723001, kurios pagrindu atsakovui suteiktas 700 Eur vartojimo kreditas 24 mėnesių terminui su 77,80 proc. dydžio metine palūkanų norma (bendra kredito kainos metinė norma 112,50 proc.). Sutartimi atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą, sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą – 698,96 Eur, ir sumokėti palūkanas Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais (Sutarties 3.1 punktas), galutinė kredito grąžinimo data – 2017 m. gegužės 2 d. Byloje nėra duomenų apie atsakovo tinkamą prievolės įvykdymą (CPK 178 straipsnis).

10. Bylos duomenys taip pat patvirtina, jog 2017 m. birželio 29 d. pradinė kreditorė UAB ,,4finance“ ir pradinė kreditorė UAB „Finansų administravimas“ paskolų portfelio pardavimo sutarties pagrindu perleido savo reikalavimus į skolininkus ieškovei UAB „Legal Balance“ (taip pat ir į atsakovo įsiskolinimą). Apie reikalavimo perleidimą atsakovė informuota 2017 m. liepos 3 d. pranešimu kartu pateikiant reikalavimo perleidimo sutarties kopiją. CK 6.101 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės.

11. Apeliaciniame procese neginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria iš atsakovo priteista 700 Eur suteikto vartojimo kredito suma bei 176,29 Eur bendra vartojimo kredito kaina, todėl dėl jos teisėtumo ir pagrįstumo nepasisakoma. Ieškovė nesutinka tik su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi, kuria teismas ieškovės prašomas priteisti 699,77 Eur palūkanas sumažino iki 78,87 Eur.

12. Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos palūkanos), ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos). Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos. Jų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3-275-248/2015). Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3-275-248/2015; 2014-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014; 2007-09-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007).

13. Taigi kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę, o kreditoriaus reikalavimas sutartyje nustatytu terminu sumokėti mokėjimo (pelno) palūkanas – reikalavimu prievolę įvykdyti natūra (CK 6.213 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77-378/2015). CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Pagal nurodyto straipsnio 2 dalį, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį iki paskolos suma bus grąžinta.

14. Pirmosios instancijos teismas dėl ieškovės prašomų priteisti 699,77 Eur palūkanų, paskaičiuotų taikant 77,80 proc. metinę palūkanų normą, nurodė, kad Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punkte numatytos palūkanos, pagal šalių susitarimą mokamos tik esant sutarties pažeidimui, atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, todėl savo esme yra sutartinės netesybos. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodyta, jog pavėluotų įmokų mokėjimo atvejais, kredito gavėjo mokamos netesybos negali būti didesnės nei 0,05 proc. už kiekvieną vėlavimo dieną bei apskaičiuojamos už ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį. Teismas vertino, jog prašomos priteisti sutartinės palūkanos už naudojimąsi pinigais po Sutarties įvykdymo termino praleidimo, yra nepagrįstai didelės, pažeidžia nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl mažintinos iki 0,05 procento (CK 6.37 straipsnio 3 dalis) ir palūkanų dydis skaičiuojamas už 180 dienų bei sudaro 78,87 Eur (876,29 Eur x (0,05 / 100) x 180).

15. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neatskyrė mokėjimo palūkanų nuo kompensuojamųjų bei nepagrįstai taikė Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, todėl mokėjimo palūkanas, numatytas šalių sudarytoje Vartojimo kredito sutartyje, sumažino nepagrįstai. Apeliantės prašomos priteisti 699,77 Eur palūkanos yra mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos, kurių paskirtis – atlyginti kredito davėjui už naudojimąsi kredito suma, o ne kompensuoti kredito gavėjo nuostolius dėl kredito grąžinimo termino praleidimo.

16. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostata, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, taikoma tik netesyboms, t. y. tik tokiems mokėjimams, kurie skirti nuostoliams, atsiradusiems dėl pavėluotų įmokų mokėjimo, kompensuoti. Pelno palūkanos nepatenka į šios normos taikymo sritį, nes jos yra kaip atlyginimas (mokestis) už paskolintus pinigus, o šiuo atveju šalių nustatytos 112,50 proc. palūkanos buvo sutartas atlygis už kredito davėjo suteiktus naudotis pinigus. Sutiktina su apeliante, kad kol atsakovas negrąžina paskolintos vartojimo kredito sumos, laikoma, kad jis ja naudojasi ir už šį naudojimąsi privalo mokėti apeliantei sutartas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas.

17. Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 4.1 punktu šalys susitarė, kad už naudojimąsi vartojimo kredito suma atsakovė privalo mokėti fiksuotas palūkanas, išreikštas bendra vartojimo kredito kainos metine norma ir kurios procentinė išraiška, kaip numatyta Specialiosiose sąlygose, sudaro 112,50 proc. Sutarties 4.4 punkte nurodyta, jog palūkanos skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo kredito gavėjui dienos (imtinai) iki dienos, kuomet visas kreditas yra faktiškai sugrąžinamas kredito davėjui. Sutarties 6.5 punkte numatyta, jog iki kol bus grąžintas visas kreditas ir palūkanos, Sutarties nutraukimas nesustabdo kredito ir / ar palūkanų, kitų Sutartyje numatytų mokėjimų skaičiavimo ir nepanaikina kredito gavėjo prievolės mokėti kredito davėjui pagal Sutartį mokėtinas sumas. Kredito gavėjui praleidus kredito ir / ar palūkanų mokėjimo terminą, 4.1. punkte nurodyta bendra norma yra skaičiuojama toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką, pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalyje, Vartojimo kredito įstatyme bei Sutartyje nustatytas taisykles (Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punktas).

18. Taigi, sudarydamas Sutartį, atsakovas įsipareigojo ne tik apeliantei grąžinti suteiktą 700 Eur vartojimo kreditą, sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą, bet ir Sutarties bendrųjų sąlygų 4.1, 4.4, 6.5 bei 7.1 punktais Sutarties neįvykdymo atveju įsipareigojo toliau mokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas.

19. Nuo 2012-01-01 iki 2016-01-31 galiojusi Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio redakcija nustatė, kad bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 proc. Šiuo atveju Sutartyje numatyta bendra vartojimo kredito kainos metinė norma (112,50 proc.) neviršijo Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnyje nustatyto dydžio, todėl pradinis kreditorius, sudarydamas Sutartį su atsakovu, nepažeidė Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

20. Šiuo atveju apeliantė prašomas priteisti mokėjimo palūkanas po Sutarties nutraukimo paskaičiavo, taikydama ne Sutartyje įtvirtintą 112,50 proc. bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą, bet 77,80 proc. metinę palūkanų normą ir už 469 kalendorines dienas, nors atsakovas pagal Sutartį vėluoja atsiskaityti daugiau nei 3 metus. Nurodytų aplinkybių kontekste, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad prašomos priteisti mokėjimo palūkanos, kaip atlygis už kredito davėjo suteiktus naudotis pinigus, atitinka sąžiningos verslo praktikos reikalavimus bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

21. Atsižvelgiant į tai, kad, mokėjimo (pelno) palūkanos yra prievolės vykdymas natūra, šalių sutartas pelno (mokėjimo) palūkanų dydis galėtų būti mažinamas vadovaujantis ne CK 6.37 straipsnio 3 dalies nuostatomis dėl kompensuojamųjų palūkanų mažinimo (kaip šiuo atveju neteisingai palūkanas sumažino pirmosios instancijos teismas), tačiau taikant sutarčių teisės normas (pavyzdžiui, CK 6.223, 6.228 straipsniai ir kt.). Remiantis įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, teismas turi teisę išnagrinėti sutarties sąlygą ir ją atitinkamai pakeisti CK 6.228 straipsnio pagrindu tik esant šalies prašymui, jai įrodinėjant šios materialiosios teisės normos taikymo pagrindus konkrečiu atveju.

22. Vartotojams suteikiama papildoma apsauga nesudaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Jei iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiūriu skolininkui netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014). Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti tiek kredito davėjo pareigą skolinti atsakingai, tiek ir kredito gavėjo pareigą skolintis atsakingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-916/2015; 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).

23. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo savo iniciatyva modifikuoti sutartį, mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas vertinti kaip kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas ir jas mažinti. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamo sprendimo už akių dalis dėl mokėjimo palūkanų priteisimo keičiama priteisiant iš atsakovo visas ieškiniu prašytas priteisti mokėjimo palūkanas už pinigų skolinimą, kurios nagrinėjamu atveju sudaro 699,77 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

24. Taip pat keistina sprendimo už akių dalis dėl 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo, nurodant, kad ieškovei iš atsakovo priteisiama 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo visos priteistos sumos, t. y. nuo 1 576,06 Eur (700 Eur + 176,29 Eur + 699,77 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-06-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teisme apeliantė (ieškovė) turėjo 35 Eur žyminio mokesčio išlaidų (e. b. l. 14).

26. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, ieškovės reikalavimai patenkinti visiškai. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog ieškovės procesinis elgesys būtų netinkamas (93 straipsnio 4 dalis), todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos visos ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, tai yra 35 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis).

27. Ieškovė taip pat sumokėjo 15,00 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą (e. b. l. 57), todėl ši suma, tenkinus apeliacinį skundą, ieškovės naudai taip pat priteistina iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. liepos 16 d. sprendimą už akių pakeisti ir išdėstyti taip:

,,ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei UAB ,,Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, buveinės adresas Žalgirio g. 90, Vilniaus m., 700 Eur (septynis šimtus eurų) negrąžinto kredito sumą, 176,29 Eur (vieno šimto septyniasdešimt šešių eurų ir 29 euro centų) bendrą vartojimo kredito kainą, 699,77 Eur (šešių šimtų devyniasdešimt devynių ir 77 euro centų) mokėjimo palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 576,06 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. birželio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 35 Eur (trisdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskutinis žinomas gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini).“

Priteisti iš atsakovo E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskutinis žinomas gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini) , ieškovės UAB „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, naudai 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Rūta BurdulienėDainius RinkevičiusNeringa Švedienė