- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-04
- Bylos Nr.
- 1A-76-557/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-2-00159-2020-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalia Kursevičienė, Edita Lapinskienė
- Nuteistasis
- L. I.
- Kategorijos
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
- 1.2.14.1.2.2Vagystė įsibrovus į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją (BK 178 str. 2 d.)
- 1.2.14.10.1Turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str. 1 d.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-76-557/2021
Teisėja K. Vorienė Teisminio proceso Nr. 1-04-2-00159-2020-6
2021 m. vasario 4 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kursevičienės, Editos Lapinskienės ir L. P. (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. I. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo L. I. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį ir nubaustas:
pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;
pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir L. I. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2020 m. birželio 5 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. L. I. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. L. I. nuteistas už tai, kad sugadino svetimą turtą ir pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, o būtent: 2020-06-05, apie 02.30 val., sugadinęs G. Č. priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), 370 Eur vertės virtuvės lango rėmą, pateko į nukentėjusiajai priklausantį namą, kur iš pirmame namo aukšte stovėjusios spintos pagrobė 600 Eur vertės moterišką rankinę „Furla“, kurioje buvo 100 Eur vertės piniginė „Coach“, G. Č. vardu išduoti dokumentai: asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), valstybės tarnautojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), Maxima LT, UAB, nuolaidų kortelė „Ačiū“ Nr. (duomenys neskelbtini), nuolaidų kortelė „Eurovaistinė“ Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Gintarinė vaistinė” nuolaidų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), P. S. vardu išduota asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), 50 Eur vertės 3 raktų ryšulys, priklausantis P. S., 85 Eur, du auksiniai žiedai bendros 400 Eur vertės, 100 Eur vertės kvepalų buteliukas „Versace“, 20 Eur vertės kosmetinė, kurioje buvo: 20 Eur vertės kvepalų plaukams buteliukas, bendros 70 Eur vertės lūpų blizgiai „Lancome“, „Paese“, „Dior“, 10 Eur vertės veidrodėlis, 3 raktų ryšulys, neturintis materialinės reikšmės, darbo knyga, jos materialiai nevertina, 10 Eur vertės mobiliojo ryšio telefono „Samsung“ kroviklis, bendros 20 Eur vertės vaistų pakuotės „Panangin“, „Mildronate“, „Tanakan“. Tokiu būdu L. I. pagrobė G. Č. priklausantį 1 445 Eur vertės turtą, P. S. priklausantį 50 Eur vertės turtą bei sugadino svetimą – G. Č. priklausantį – 370 Eur vertės turtą.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis L. I. prašo sutrumpinti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę arba atidėti bausmės vykdymą. Nurodo, jog būdamas įkalintas suvokė, kad negali daryti tyčinių nusikaltimų, ir mano, jog gali būti geras pilietis. Legaliai dirbdamas laisvėje kroviku, jis galėtų būti naudingas ne tik sau, bet ir visuomenei, mokėdamas mokesčius. Be to, L. I. prašo atsižvelgti į tai, kad dar prieš sėsdamas į kalėjimą paliko gyvūnų globos namuose savo nuo mažens augintus tris kačiukus, kuriuos labai myli, augino apie metus laiko.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
3. Apeliacinis skundas atmestinas.
4. Iš nuteistojo apeliacinio skundo matyti, jog L. I. neginčija jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, savo kaltės ir veikų kvalifikacijos, tačiau prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
5. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2A-7-6/2013).
6. BK 178 straipsnio 2 dalis, inter alia (be kita ko), numato, kad tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki 6 metų. BK 187 straipsnio 1 dalis numato, kad tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų. Apylinkės teismas už šių nusikalstamų veikų padarymą L. I. skyrė griežčiausią savo rūšimi bausmę – laisvės atėmimą. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad paskirdamas L. I. už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą nežymiai didesnę nei šio straipsnio sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmę – 3 metus ir 6 mėnesius laisvės atėmimo, o už nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą – artimą šio straipsnio sankcijos vidurkiui laisvės atėmimo bausmę – 1 metus laisvės atėmimo, šis teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padaryti vienas nesunkus ir vienas apysunkis tyčiniai nusikaltimai (BK 11 straipsnio 3, 4 dalys), apelianto kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), nusikalstamų veikų stadiją (baigtinės veikos), į nustatytą L. I. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir apelianto asmenybę, t. y. kad jis nusikalto būdamas praeityje 8 kartus teistas, iš jų ir už nusikaltimus nuosavybei, praėjus kiek daugiau nei vieneriems metams nuo ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, paskirtų baudų nemoka, nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Anksčiau L. I. paskirtos bausmės, net ir pati griežčiausia, nesustabdė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad L. I. nėra linkęs keisti neteisėto elgesio įpročių, jo elgesys darant nusikalstamas veikas yra dėsninga gyvenimo būdo išraiška, todėl tik griežčiausios iš BK 178 straipsnio 2 dalies ir 187 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytų alternatyvių bausmių – laisvės atėmimo bausmės – paskyrimas padės pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bausmės tikslus.
7. Taigi iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas nuteistajam L. I. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas. Apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų L. I. bausmei individualizuoti, vertinimo, tiek parenkant bausmės rūšį, tiek nustatant konkretų bausmės dydį nuteistajam.
8. Pažymėtina, kad nuteistojo L. I. padarytos nusikalstamos veikos yra tyčinės, viena iš jų – savanaudiška. Inkriminuotas nusikalstamas veikas jis padarė būdamas eilę kartų teistas, tame tarpe už analogiško pobūdžio, tik skirtingos apimties nusikaltimus nuosavybei, turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, taigi yra recidyvistas. BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, o būtent į praeityje įvykdytas nusikalstamas veikas ir asmens požiūrį į įstatymo saugomus teisinius gėrius, jo daromų nusikalstamų veikų sistemingumą ir dinamiką. Nuteistojo L. I. nusikalstamas elgesys rodo jo susiformavusį nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdą, stoti į doros kelią, pragyvenimui užsidirbti legaliu būdu. Jo padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, tai yra jo pasirinkto gyvenimo būdo ir elgesio pasekmė. Anksčiau jam skirtos bausmės, net ir pati griežčiausia – laisvės atėmimas – jo nepataisė, nes, kaip matyti, šioje byloje L. I. buvo teisiamas devintą kartą, nusikalto nepraėjus nei 2 metams po ankstesnės laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Taigi akivaizdu, kad ankstesni teistumai nesulaikė L. I. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Šie duomenys rodo, kad L. I. antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios, atskleidžia nuteistojo susiformavusį nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdą ir stoti į doros kelią, todėl švelnesnės nei realus laisvės atėmimas bausmės skyrimas nuteistajam neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų.
9. Apelianto nurodomos aplinkybės, jog būdamas įkalintas jis suprato, kad negali daryti nusikaltimų bei žada pasitaisyti ir būti doru piliečiu, jog būdamas laisvėje ir legaliai dirbdamas jis būtų naudingas ne tik sau, bet ir visuomenei, mokėdamas mokesčius, taip pat tai, kad dėl įkalinimo savo tris nuo mažens augintus kačiukus, kuriuos labai myli, turėjo palikti gyvūnų globos namuose, yra deklaratyvus siekis sušvelninti savo teisinę padėtį. Kaip minėta, L. I. nusikalto būdamas praeityje daug kartų teistas, byloje nėra duomenų apie jo darbinę veiklą praeityje, o padaryti pasikartojantys turtinio pobūdžio nusikaltimai, iš jų ir administraciniai nusižengimai (paskutinį kartą baustas, be kita ko, taip pat už turininio pobūdžio nusižengimą –smulkią vagystę (t. 4, b. l. 13) leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pragyvenimui jis užsidirbdavo darydamas nusikalstamas ir kitas priešingas teisei veikas. Todėl apelianto skunde akcentuojamos aplinkybės, neva jis padarė išvadas dėl savo nusikalstamo elgesio, kad būdamas laisvėje jis galėtų dirbti, kartu rūpintis savo augintiniais – kačiukais, laikytinos tik apelianto siekiu deklaruoti savo gerus ketinimus, siekiant švelnesnės bausmės paskyrimo.
10. Tuo būdu skirti apeliantui jo pageidaujamą mažesnės trukmės laisvės atėmimo bausmę arba, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą teisėjų kolegija nemato pagrindo, nes akivaizdu, kad padarytos tyčinės nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, o yra jo susiformavusių antivisuomeninių nuostatų, kurių, kaip matyti, L. I., priešingai nei deklaruojama jo skunde, nesistengia pakeisti, pasekmė. Kartu teismas neturi pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o toks manymas pagal BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas yra būtina ir privaloma sąlyga bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymui. Pažymėtina, kad nuteistasis savo nusikalstamus veiksmus vertina nekritiškai, savo kaltės nepripažino ir nei kiek nesigaili nusikaltęs, byloje yra duomenų, kad jis įtariamas ir kitų panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų padarymu.
11. Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam L. I. už padarytas tyčines nusikalstamas veikas bausmės rūšį ir dydį, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir paties nuteistojo asmenybę, paskirta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta, ji atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį. Taigi keisti skundžiamą nuosprendį nuteistojo L. I. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Simbolinės, nuteistojo pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nuteistojo L. I. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl teisėjų kolegija jį atmeta.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo L. I. apeliacinį skundą atmesti.