Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam ir skundą pateikusiam asmeniui R. G. (nuotoliniu būdu), pareiškėjo atstovei advokatei E. J.-K. (nuotoliniu būdu),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto R. G., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. lapkričio 20 d. nutarimo Nr. VDI-ANR_N-844-2024 (ROIK: 24259892248) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. G. nubaustas už tai, kad būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Įmonė) (įm. k. (duomenys neskelbtini) direktorius, atsakingu asmeniu, 2024 m. liepos 26 d. sudarė rašytinę darbo sutartį su A. G., apie jos įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nelegaliai įdarbino ir leido A. G. atlikti sveikatinimo specialistės – administratorės darbus ir dirbti MB „(duomenys neskelbtini)“ naudai nuo 2024 m. rugpjūčio 2 d. iki 2024 m. rugsėjo 28 d., klinikoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Taip pat nesudarė rašytinės darbo sutarties su A. T., apie jos įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešė VSDFV teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nelegaliai įdarbino ir leido A. T. atlikti sveikatinimo specialistės – administratorės darbus ir dirbti MB „(duomenys neskelbtini)“ naudai nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. spalio 28 d., klinikoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, t. y. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 1 ir 2 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Tuo pačiu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimamą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, kadangi teismas skundą vertina iš esmės visų duomenų kontekste (Vilniaus apygardos teismo byla Nr. AN2-262-576/2024). Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos ar teismas nėra įstatymo įpareigotas surinkti visus įmanomus įrodymus patvirtinančius ar paneigiančius administracinio nusižengimo padarymą, būtina surinkti tiek įrodymų, kad būtų priimtas pagrįstas ir teisingas sprendimas.

ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviui – fiziniam asmeniui nuo dviejų tūkstančių iki penkių tūkstančių eurų ir darbdavio – juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui – nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki penkių tūkstančių eurų.

Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte konkretizuojamos 1 dalies sąlygos – kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu ir (arba) nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą ar mažiausiai prieš vieną darbo valandą iki darbo pradžios apie juridinio asmens vienasmenio valdymo organo priėmimą į darbą.

Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Elektroniniai duomenys teismui pateikiami Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (toliau – teisingumo ministras) nustatyta tvarka ir forma. Elektroninių duomenų įrodomoji galia yra tokia pat kaip ir kitų įrodymų.

Nagrinėjamu atveju Institucijoje buvo gautas A. G. skundas, kad ji su MB „(duomenys neskelbtini)“ įm. k. (duomenys neskelbtini), buvo pasirašiusi darbo sutartį, kuri yra negaliojanti, kad du mėnesius dirbo nelegaliai, mokesčiai nebuvo mokami. Rugpjūčio mėnesio atlygį gavo grynais 700 Eur, už rugsėjį darbdavys nesumoka, kai bando susisiekti yra ignoruojama. Šio pranešimo pagrindu Institucija 2024 m. spalio 28 d. apie 11.55 val. atliko patikrinimą adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Patikrinimo metu, „(duomenys neskelbtini)“ buvo rasta dirbanti administratorė A. T., gimusi (duomenys neskelbtini), kuri VSDFV duomenų bazės duomenimis niekur neįdarbinta. Buvo paimti A. T., R. G., A. K. paaiškinimai. Tyrimo metu A. G. pateikė darbo sutartį pasirašytą 2024 m. liepos 26 d. Atliekant patikrinimą buvo filmuojama. Įvertinusi visą skundo tyrimo metu surinktą informaciją buvo pradėta administracinio nusižengimo teiseną.

Dėl A. G.

Skundžiamas nutarimas ginčijamas iš esmės dviem argumentais: 1) nebuvo susiklosčiusių darbo santykių; 2) nelegalus darbas nustatytas be įrodymų, išimtinai remiantis A. G. duotais paaiškinimais.

Teismo vertinimu byloje pakanka duomenų, kad tarp Pareiškėjo, kaip MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo, ir A. G. buvo susiklostę darbo santykiai. Tai patvirtina 2024 m. liepos 26 d. šalių pasirašyta darbo sutartis Nr. 5 (b. l. 61), kuri atitinka visus darbo sutarčiai keliamus reikalavimus; susirašinėjimas trumposiomis žinutėmis su MB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais ir pačiu R. G. (b. l. 77, 83-88); nuoseklūs A. G. paaiškinimai (b. l. 56-57, 61, 63); A. T. paaiškinimais (b. l. 67); vaizdo įrašas pavadinimu „2024_1028_132529_007“ (nuo 3 min. 40 sek.); vaizdo įrašas pavadinimu „2024_1028_133030_008“ (nuo pradžios). To nepaneigia ir 2025 m. kovo 20 d. teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos A. K. parodymai. Šie byloje surinkti duomenys paneigia ir tai, kad nelegalus darbas nustatytas remiantis vien A. G. parodymais. Taip pat, dėl visų aptartų aplinkybių atmetami Pareiškėjo atstovės argumentai dėl civilinių, o ne darbo santykių tarp MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo R. G. ir A. G. buvimo.

Dėl A. T.

Skundžiamas nutarimas ginčijamas iš esmės dviem argumentais: 1) nebuvo susiklosčiusių darbo santykių; 2) A. T. paaiškinimai gauti dėl didelio jos pasimetimo ir psichinio spaudimo iš tikrinusių pusės.

Byloje esantys vaizdo įrašai paneigia teiginį, kad A. T. paaiškinimų turinys buvo įtakotas jos didelio susijaudinimo, juo labiau, Institucijos atstovų, atlikusių tikrinimą, spaudimo. Visose įrašuose matomas pagarbus, dalykiškas ir etiškas tikrintojų elgesys ir bendravimas. Teismas akcentuoja, kad:

- vaizdo įraše pavadintame „2024_1028_125521_001“ A. T. atlieka veiksmus MB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, t. y. tvarkosi su dokumentacija, priiminėja klientus, bendrauja laisvai, patvirtina išdarbinimą, kad R. G. šiuo metu nėra;

- vaizdo įraše pavadintame „2024_1028_130024_002“ A. T. bendrauja laisvai, klientų priėmimo neneigia, bando kviestis A., Institucijos atstovai nenaudoja spaudimo, o teikia pagalbą pildant paaiškinimo formalumus;

- vaizdo įraše pavadintame „2024_1028_130525_003“ A. T. atlieka veiksmus MB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, t. y. administruoja – atšaukia klientus, bendrauja laisvai;

- vaizdo įraše pavadintame „2024_1028_131026_004“ A. T. atlieka veiksmus MB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, t. y. atšaukinėja klientus, paskiria kitą apsilaikymo klinikoje laiką;

- vaizdo įraše pavadintame „2024_1028_131527_005“ Institucijos atstovai nenaudoja spaudimo, o teikia pagalbą, komentuoja / padeda pildyti informacinę paaiškinimo dalį, užduoda klausimus į kuriuos atsakymai pateikti paaiškinime;

- vaizdo įraše pavadintame „2024_1028_132028_006“ Institucijos atstovai nenaudoja spaudimo, o užduoda klausimus į kuriuos atsakymai pateikti paaiškinime;

- vaizdo įraše pavadintame „2024_1028_132529_007“ Institucijos atstovai nenaudoja spaudimo, o užduoda klausimus į kuriuos atsakymai pateikti paaiškinime;

- vaizdo įraše pavadintame „2024_1028_133030_008“ Institucijos atstovai nenaudoja spaudimo, o užduoda klausimus į kuriuos atsakymai pateikti paaiškinime, A. T. nurodo, kad dirba kiekvieną pirmadienį ir trečiadienį (3:33 min.);

- vaizdo įraše pavadintame „2024_1028_133531_009“ Institucijos atstovai nenaudoja spaudimo, teikia konsultaciją.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad skunde teisingai nurodyta, kad atlygio mokėjimas A. G. ir A. T. yra grindžiamas tik jų paaiškinimais. Tačiau nustatant atlygintinumo faktą nėra būtinas darbuotojo ar darbdavio prisipažinimas, kad dirbama atlygintinai, nurodant konkretų atlyginimo dydį. Atlygintinumas gali būti nustatomas vadovaujantis visais įstatymo leistinais įrodymais. Atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes galima konstatuoti, kad dirbamas atlygintinas darbas, įvertinant darbo pobūdį, jo trukmę ir pan. Tai, kad byloje nepateikta duomenų apie atlyginimo sumokėjimą, nepanaikina atlygintinumo fakto. Faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą; nelegalus darbas apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbą atlyginama: pinigais, natūra ar kt. (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. N575-2068/2011, N575-3202/2011). Jeigu asmuo atlieka darbo funkcijas, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią, ir pabrėžiama, kad faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą (LAT nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-87-895/2015). Faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą; nelegalus darbas apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbą atlyginama: pinigais, natūra ar kt. (LAT nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018). Teismo vertinimu, byloje pakanka įrodymų, pagrindžiančių A. G. ir A. T. dirbtą atlygintiną darbą.

Dėl paskirtos nuobaudos individualizavimo

Nepagrįstais laikomi skundo argumentai dėl Institucijos paviršutiniško ir atmestinio administracinės nuobaudos rūšies – baudos ir jos dydžio parinkimo. Teismo vertinimu Institucija visapusiškai ir išsamiai įvertino visas padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes, atsižvelgė į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Institucija nustatė, kad nagrinėtu atveju nėra nustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, kad pažeidimas trūko pakankamai ilgą laiką – apie 3 mėnesius, jie susijęs su 2 asmenų nelegaliu darbu, neteisėta veikla nutraukta po Institucijos patikrinimo, pažeidimas padarytas tiesiogine tyčia, jį darydamas R. G. suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, R. G. nepripažino padaryto pažeidimo.

Teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką nelegalaus darbo bylose konstatavo, kad nelegalus darbas vertinamas kaip vienas sunkiausių darbo įstatymų pažeidimų, paneigiantis esmines imperatyvias darbo įstatymų nuostatas, todėl Lietuvos Respublikos įstatymuose šis teisės pažeidimas įvertintas kaip vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų. Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-27-942/2020).

Administracinė nuobauda yra atsakomybės už pažeidimą priemonė, kuri skiriama teisės pažeidėją nubausti bei auklėti, kad tiek jis, tiek kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų, todėl natūralu, kad įstatymu numatyta ir nustatyta tvarka paskirta nuobauda sukelia teisės pažeidimą padariusiajam neigiamas pasekmes. Priešingu atveju, administracinės nuobaudos skyrimas bus neefektyvus, beprasmiškas, o pažeidimus darantys asmenys jausis nebaudžiami.

Administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

Teismas atkreipia dėmesį, kad nenustatyta aplinkybių nurodytų ANK 34 straipsnio 6 dalyje, kurios leistų paskirti mažesnę baudą negu ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Spręsdamas klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo ypatumo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatą administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais. Tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-8-719/2019; 2AT-38-895/2019; 2AT-28-303/2020). Be to, kasacinio teismo jurisprudencijoje teigiama, kad asmens charakteristika, teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas darbui, šeiminės aplinkybės nelaikytini išskirtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti aptariamą išimtinį institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-11-303/2018, 2AT-13-693/2018, 2AT-54-489/2018).

Išdėstytų motyvų pagrindu teismas daro išvadą, kad Institucija, nagrinėdama R. G. administracinio nusižengimo bylą, teisingai nustatė ir įvertino jo įvykdyto administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, esminių proceso pažeidimų nepadarė ir pagrįstai R. G. pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį paskyrė administracinę nuobaudą, todėl panaikinti Skundžiamą nutarimą, skunde nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, jog R. G. Institucijos paskirta nuobauda atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad Skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, pagrindo jį naikinti ar keisti nėra.

Sprendžiant klausimą dėl Pareiškėjui paskirtos baudos išdėstymo, verta paminėti, kad pagal ANK 675 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį. Atsižvelgiant į pateiktą teismui informaciją apibūdinančią Pareiškėjo materialinę, finansinę padėtį, baudos dydį, kitas svarbias aplinkybes, Institucijos neprieštaravimą išdėstyti baudos mokėjimą, teismas sprendžia, kad baudos mokėjimas gali būti išdėstytas 10 mėnesių terminui, šį terminą skaičiuojant nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, kiekvieną mėnesį sumokant po 325 Eur baudos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, 675 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. lapkričio 20 d. nutarimą Nr. VDI-ANR_N-844-2024 palikti nepakeistą, R. G. skundo netenkinti.

Patenkinti pareiškėjo R. G. prašymą dėl baudos mokėjimo išdėstymo ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, paskirtos 3250 Eur (trijų tūkstančių dvejų šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudos mokėjimą išdėstyti dalimis – 10 (dešimties) mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, kiekvieną mėnesį sumokant po 325 Eur (tris šimtus dvidešimt penkis eurus) iki visiško baudos sumokėjimo.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.