- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-04
- Bylos Nr.
- I-997-423/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02452-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- E. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Asta Urbonienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. B. kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir Prvieniškių PN-AK), 978 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjas skunde (b. l. 2-3) nurodė, kad 2016 m. balandžio 29 d. į jo asmeninę sąskaita buvo pervesta 3260 Eur piniginių lėšų, 2016 m. gegužės 2 d. visa pinigų suma areštuota. 2016 m. gegužės 19 d. Pravieniškių PN-AK raštu atsakė į 2016 m. gegužės 10 d. raštą, kad nuskaitytos piniginės lėšos pagal trijų antstolių patvarkymus, kurie galioja iki visiško jų įvykdymo. Antstolio veiksmų neskundė, nes žinojo, kad sąskaita areštuota. Nurodo, kad iš sąskaitos galėjo būti nuskaityta tik 70 proc. sumos, kai nuskaityta piniginių lėšų suma viršija 1MMA dydį. Mano, kad gautos lėšos iš trečiųjų asmenų yra prilyginamos darbo užmokesčiui, todėl turėtų būti taikoma Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 2 dalis. Nurodė, kad atskaičiavus 30 proc. nuo 3260 Eur sąskaitoje turėjo likti 978 Eur piniginių lėšų. Dėl šių Pravieniškių PN-AK veiksmų patyrė turtinę žalą, prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, jog su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė jį atmesti (b. l. 10-12).
Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Pravieniškių PN-AK buhalterija 2015 m. buvo gavusi keturis antstolio D. B. patvarkymus vykdyti išieškojimą iš skolininkui E. B. priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (vykdomosios bylos Nr. 0035/15/01442 patvarkymas 2015-12-11 reg. Nr. S-2015017736; vykdomosios bylos Nr. 0035/15/014420 patvarkymas 2015-12-11 reg. Nr. S-2015017727; vykdomosios bylos Nr. 0035/15/01441 patvarkymas 2015-12-11 reg. Nr. S-2015017734; vykdomosios bylos Nr. 0035/15/01445). Minėtas patvarkymas (vykdomosios bylos Nr. 0035/15/01445) 2017 m. sausio 30 d. raštu Nr. S-2253 grąžintas antstoliui pilnai jį padengus. Taip pat pilnai padengus antstolio V. M. patvarkymą (vykdomoji byla Nr. 0013/14/01604) jis buvo grąžintas antstoliui 2017 m. sausio 1 d. raštu Nr. S-2254. Minėtuose patvarkymuose nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 688 straipsniu areštuoti nurodytas sumas iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių Pravieniškių PN-AK sąskaitoje. Areštuotas sumas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Patvarkymas galioja iki visiško jo įvykdymo. 2015 m. vasario 10 d. buvo gautas antstolė B. P. patvarkymas (vykdomoji byla Nr. 0171/14/07537/PRV, reg. Nr. 2-19928-864/2014). Minėtame patvarkyme leista palikti dalį darbo užmokesčio sumos, tačiau apie leidimą palikti dalį lėšų gautų iš trečiųjų asmenų nurodymo nėra. Taip pat nurodyta, kad areštuotas lėšas pervesti į antstolės B. P. depozitinę sąskaitą. 2016 m. balandžio 29 d. iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos gautas žalos atlyginimas areštuotas ir išsiųstas į antstolio D. B., antstolio V. M. ir antstolės B. P. depozitines sąskaitas. Atskirų antstolių nurodymų, kad leista neareštuoti dalies gautos žalos atlyginimo nebuvo gauta. Pravieniškių PN-AK vykdydama antstolio patvarkymus, areštuojant pareiškėjo E. B. lėšas, gautas iš trečiųjų asmenų, neturėjo teisinio pagrindo savavališkai pareiškėjui palikti 30 proc. gautos sumos. Ginčui aktualiu laikotarpiu buvo vykdomas pilnas lėšų areštas pagal ankstesnius patvarkymus be išlygų. Todėl neteisėtų įstaigos administracijos veiksmų skundžiamuoju laikotarpiu nebuvo. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos, kuri, pareiškėjo nuomone, buvo padaryta neteisėtais Pravieniškių PN-AK veiksmais, pervedant pareiškėjo lėšas, viršijančias 1 MMA, antstoliams.
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą.
Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad Pravieniškių PN-AK arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTĮ 24 str. 2 d. 4 p., 25 str., 56 str. 4 d., 67 str., 71 str.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad Pravieniškių PN-AK ginčo laikotarpiu 2015 m. gruodžio 11 d. buvo gauti antstolių patvarkymai dėl skolos išieškojimo iš skolininkui (pareiškėjui) priklausančių lėšų (b. l. 16-18). Teisingumo ministerija 2016 m. balandžio 29 d. pervedė 3260 Eur, kurie buvo įskaityti į pareiškėjo laisvės atėmimo vietoje esančią sąskaitą (b. l. 20). Atsižvelgiant į tai, kad Pravieniškių PN-AK buvo gauti antstolių patvarkymai, Pravieniškių PN-AK darbuotojai, atsakingi už patvarkymų vykdymą, 2018 m. gegužės 20 d. ir 2016 m. gegužės 24 d. pervedė antstoliams atitinkamas piniginių lėšų sumas. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai tvirtina, kad antstoliui D. B. pervesti 2141,77 Eur, vykdant keturis patvarkymus (Nr. 0035/15/01441 - 630,27 Eur; Nr. 0035/15/01440 – 630,27 Eur, Nr. 0035/15/01442 – 631,27 Eur; Nr. 0035/15/01445 – 249,96 Eur), patvarkymai pilnai įvykdyti; antstoliui D. B. pervesti 2141,77 Eur, patvarkymas (Nr. 0035/14/01368) pilnai įvykdytas; antstoliui V. M. pervesti 499,96 Eur, patvarkymas (Nr. 0013/14/01604) pilnai įvykdytas; antstolei B. P. pervesti 618,27 Eur, patvarkymas (Nr. 0171/14/07537) įvykdytas iš dalies (b. l. 21-25).
Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 585 straipsnio 1 dalis numato, jog antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo, 585 straipsnio 2 dalyje numatytą baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui (CPK 585 straipsnio 3 dalis).
CPK 688 straipsnis numato išieškojimo nukreipimą į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esantį pas kitus asmenis ar priklausantį skolininkui iš kitų asmenų. CPK 689 straipsnis reglamentuoja antstolio atliekamą piniginių lėšų, esančių kredito įstaigose bei pas kitus asmenis areštą, kai antstolis nukreipia išieškojimą į pinigines lėšas.
Lėšos, patenkančios į skolininko sąskaitą, kurią administruoja pataisos namai, nepatenka į CPK 739 straipsnyje (negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; 2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; 3) valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; 4) išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; 5) laidojimo pašalpa; 6) išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socišmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai; 7) išeitinės išmokos) nurodytus atvejus, kai išieškoti pinigų sumos negalima. Pinigų sumos, pervestos į pareiškėjo sąskaitą nuo pervedimo momento tampa pareiškėjo lėšomis, į kurias antstolis turi teisę nukreipti išieškojimą, vadovaujantis CPK 733 straipsnio nuostatomis.
CPK 668 straipsnyje nustatyti apribojimai, kuriais yra apsaugomas turtas reikalingas patenkinti būtiniausius skolininko ir jo šeimos narių poreikius. CPK 668 straipsnio 1 dalis nustato, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šių reikmenų sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje.
Nagrinėjamu atveju Pravieniškių PN-AK pateiktų antstolių patvarkymų esmė buvo pareiškėjui priklausančių lėšų areštas su nurodymu areštuotas lėšas pervesti į antstolių sąskaitas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose (žr., pvz., 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1377-822/2016, 2017 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-482-602/2017 ir kt.) patvirtina, kad pataisos įstaiga, gavusi teisėtą antstolio patvarkymą dėl pareiškėjo sąskaitoje esančių piniginių lėšų arešto ir areštuotų lėšų pervedimo į antstolio nurodytą depozitinę sąskaitą, šį patvarkymą privalo vykdyti, pervesdama skolininko pinigų sumas, išskyrus nustatytas CPK 739 straipsnyje, iš kurių išieškojimas nėra galimas.
Pareiškėjas gautas lėšas iš trečiųjų asmenų prilyginamo darbo užmokesčiui, ir nurodė, kad išieškojimas turėjo būti vykdomas remiantis CPK 736 straipsnio 2 dalimi, kuomet iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma septyniasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas. Šiuo atveju pažymėtina, kad pagal antstolių patvarkymus pervesdami pareiškėjo sąskaitoje esančias pinigines lėšas Pravieniškių PN-AK neatlieka jokių išieškotojo funkcijų, o tik CPK 585 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka vykdo privalomus antstolių nurodymus. Pažymėtina, kad pervestos lėšos nebuvo gautos kaip parama ar pašalpos CPK 739 straipsnio prasme, taip pat nelaikytinos kaip darbo užmokestis CPK 736 straipsnio prasme, todėl išieškojimas iš jų buvo galimas.
Akcentuotina, kad išieškojimą į pareiškėjo asmenines lėšas, esančias Pravieniškių PN-AK sąskaitoje, nukreipė antstoliai, kurių priimtų patvarkymų teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Taigi šiuo aspektu nėra nustatyti būtent Pravieniškių PN-AK, kuris nagrinėjamoje byloje yra atsakovo Lietuvos valstybės atstovas, neteisėti veiksmai.
Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, aktualų teisinį reglamentavimą ir nurodytą teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti nepagrįstais ir (ar) neteisėtais Pravieniškių PN-AK veiksmus pagal pateiktus antstolių patvarkymus, areštuojant pareiškėjo asmenines lėšas, esančias Pravieniškių PN-AK depozitinėje sąskaitoje, ir atliekant tų lėšų pervedimą antstoliams.
Nenustačius Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų, nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie žalos buvimo faktą bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios turtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo E. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimą per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.