Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2024-10-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-786-963/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-10-24
Bylos Nr.
1-786-963/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-01801-2024-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Stonkuvienė
Kaltinamasis
Ž. K.
Advokatai
Laura Sereckė
Kategorijos
  • 1.1.7.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-786-963/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01801-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.2.23.2.1.; 1.1.8.1.2.; 1.1.8.14.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.; 2.4.1.; (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 24 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė,sekretoriaujant Linai Pazdrazdienei,dalyvaujant prokurorei Margaritai Kuidytei-Čarienei,kaltinamajam Ž. K., jo gynėjai advokatei Laurai Sereckei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis užsienyje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 260 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. K. neteisėtai įgijo ir laikė narkotines medžiagas, turėdamas tikslą platinti bei platino narkotines medžiagas, tai yra:

jis 2024 sausio 13 d., apie 22.00 val., Klaipėdos m., Taikos prospekte netoli prekybos centro „Molas“ iš nenustatyto asmens už 20 Eur nusipirkdamas neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 0,574 g narkotinės medžiagos-kanapių (antžeminių dalių) ir jas savo automobiliu „BMW“, valstybino numerio ženklas (duomenys neskelbtini), nugabeno į Klaipėdos rajono, (duomenys neskelbtini), kur nenustatytą kiekį kanapių (antžeminės dalys), susuktas į suktinę, platino duodamas rūkyti kartu su juo buvusiam V. S., o po to likusią dalį - ne mažiau kaip 0, 574 g - kanapių (antžeminių dalių), kuriose tetrahidrokanabinolio koncentracija 17,7 %, bei žalios ir rudos spalvos sausą susmulkintų augalinės kilmės medžiagų mišinį aprūkusioje nuorūkoje, kurioje buvo 0,016 g psichotropinės medžiagos - tetrahidrokanabinolio, laikė savo automobilyje, kol jas 2024 sausio 14 d., apie 1.20 val., policijos pareigūnai rado ir paėmė. ?

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis Ž. K. kaltę pripažino iš dalies. Parodė, kad 2024 sausio 13 d. remontavo savo automobilį „BMW“. Kadangi remontas buvo sėkmingas, nusprendė tai atšvęsti. Nuvažiavo į Klaipėdą, prie prekybos centro „Molas“, kur iš nepažįstamo asmens nusipirko 1 g marihuanos. Pardavėją susirado per internetinę susirašinėjimo programėlę „Telegram“. Kanapes ketino suvartoti vienas, namuose. Važiuojant namo jam parašė draugas V. S.. Kadangi V. S. neturi teisės vairuoti transporto priemones, gyvena tame pačiame kaime kaip ir jis, kaltinamasis, be to buvo vėlus vakaras, V. S. nusprendė pavežti namo. Važiuojant namo V. S. norėjo parūkyti marihuanos, jis taip pat turėjo savo įsigytas narkotines medžiagas - hašišą. Žinojo, kad V. S. vartoja narkotines medžiagas. Sutarė kartu parūkyti marihuanos. V. S. iš jo, kaltinamojo, turėtos marihuanos susuko suktinę, viską paruošė. Pinigų už savo turėtas kanapes iš V. S. nebūtų reikalavęs. Kai pradėjo rūkyti, atidarė automobilio langus ir tada pastebėjo policijos tarnybinio automobilio šviesas. Pamatęs šviesas, išsigando ir perdavė suktinę V. S., kuris suktinę paslėpė po automobilio sėdyne. Ar V. S. rūkė suktinę, nematė. Su V. S. susitiko tik norėdamas jį pavežti namo. Pažymėjo, kad ikiteisminis tyrimas jam buvo pradėtas pagal BK 259 straipsnį. Tuo metu dirbo užsienyje, tačiau dėl jam pradėto ikiteisminio tyrimo negalėjo išvykti. Darė viską, kad galėtų išvykti dirbti ir jo neatleistų iš darbo. Dėl to davė neteisingus parodymus, tiesos nepasakė. Pirmą kartą vartojo narkotines medžiagas prieš pusantrų metų. Šiuo metu narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartoja, nėra priklausomas nuo narkotinių medžiagų vartojimo. Dirba (duomenys neskelbtini). Du mėnesius dirba užsienyje, vieną mėnesį praleidžia Lietuvoje. Neigiamai vertina savo poelgį. Pasižada narkotinių medžiagų nebevartoti.

Liudytojas V. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamuoju Ž. K. yra draugai. Įvykio dieną kartu su pažįstamu asmeniu buvo Klaipėdoje. Parašė žinutę Ž. K., po ko su juo susitiko, kartu važiavo namo. Pakeliui sustojo parūkyti marihuanos. Ketino rūkyti „žolę“. Jis, V. S., turėjo hašišą. V. S. turėjo marihuanos. Jis, liudytojas, susuko suktinę iš Ž. K. turėtų kanapių. Susukęs suktinę padavė ją Ž. K.. Tačiau parūkyti nespėjo. Nepamena, ką Ž. darė su ta suktine. Išsigandęs policijos pareigūnų nesurūkytą suktinę numėtė po automobilio sėdyne. Suktinės nesurūkė iki galo.

Iš tyrėjos L. B. tarnybinių pranešimų matyti, kad 2024 sausio 13 d., dirbant su vyresn. tyrėja G. G., apie 00.45 val. patruliuojant (duomenys neskelbtini), šalikelėje pastebėjo stovintį automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį nusprendė patikrinti. Priėjus prie automobilio, jautėsi galimai specifinis marihuanos kvapas, todėl buvo nuspręsta patikrinti transporto priemonę ir joje esančius asmenis. Nustatyta, kad automobilio savininkas Ž. K., gim. (duomenys neskelbtini), kurio paklausus ar turi draudžiamų medžiagų, šis atsakė, kad ne. Kadangi iš automobilio jautėsi specifinis kvapas, vairuotojui buvo paaiškinta, kad bus panaudotas tarnybinis šuo, tada asmuo po vairuotojo pusėje esančiu rankiniu stabdžiu ištraukė plastmasinį paketėlį, kuriame buvo galimai narkotinė medžiaga - marihuana, asmuo nurodė, kad tai jo medžiaga, paklausus kada vartojo narkotines medžiagas, nurodė, kad dabar. Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 259 straipsnio 1 dalį. Asmuo nuvežtas į Klaipėdos ligoninę šlapimo tyrimui. Keleivio vietoje sėdėjo V. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuris paėmė nuo galinės sėdynės savo juodos spalvos kuprinę ir iš jos išėmęs „orbit“ gumos dėžutę padavė kolegei, kuri nuėjusi prie tarnybinio automobilio apžiūrėjo duotą dėžutę ir joje rado galimai narkotinės medžiagos hašišo. Paklausus keleivio, ar tai jo narkotinė medžiaga, jis pripažino. Vėliau automobiliai buvo apžiūrėti su tarnybiniu šunimi, kuris apmokytas ieškoti narkotinių ir psichotropinių medžiagų Luna („Hera“), kurios mikroschemos Nr. 900182001550935. Tarp daiktadėžės ir keleivio sėdynės buvo rastas nudegintas suktinės likutis, nuo kurios buvo jaučiamas specifinis galimai narkotinės medžiagos kvapas, likutis pridėtas prie rastų medžiagų, kurie priklauso automobilio savininkui (1 t., b.l. 1-4, 10-11).

Iš Birt ataskaitų žiūryklės išrašo matyti, kad 2024 sausio 14 d., 00.50 val., ekipažas L2007 sulaikė automobilį „BMW“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), rastos galimai narkotinės medžiagos - marihuana. Savininkas Ž. K. (1 t.,b.l. 5-9).

Iš tyrėjos L. A. tarnybinio pranešimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Ž. K. ir V. S. nurodžius, kad Ž. K. turėjo žolės - marihuanos ir iš jos susuktą suktinę davė rūkyti kartu buvusiam V. S., veika perkvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (1 t., b.l. 17).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), žvyruotame kelio ruože, kur stovi automobilis „BMW“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Aplink automobilį jokių šiukšlių, nuorūkų ar kitų medžiagų nesimato. Apžiūrėtas automobilio vidus, vairuotojo pusėje tarp rankinio svirties buvo plastikinis maišelis, kurio viduje galimai narkotinė medžiaga - marihuana. Daugiau automobilyje draudžiamų daiktų bei medžiagų nerasta. Automobilio salonas tvarkingas. Automobilis apžiūrėtas su tarnybiniu šunimi, paimtos medžiagos supakuotos pakuotėje Nr. 437659 (1 t., b.l. 23-30).

Iš policijos pareigūnų kūno kamerų įrašų apžiūros protokolo matyti, kad įrašai daryti 2024 m. sausio 14 d. įvykio vietoje, juose užfiksuota kaip pareigūnės sustoja, išlipusios iš tarnybinio automobilio eina link stovinčio „BMW“ automobilio, girdisi kaip sako, kad jau užuodžia ir gerai jaučiasi kvapas. Priėjus prie automobilio jo langai atidaryti, aprasoję. Pareigūnė per atidarytą langą vairuotojui pasako, kad užsidarytų langą keleivis, vairuotojo klausia, ar automobilyje ir prie savęs turi kažko draudžiamo, ar turi narkotinių medžiagų, ar reiks „tarnybinio šunelio“, ar jie patys nori atiduoti bei paprašo vairuotojo asmens dokumento. Automobilio vairuotojas, kaip vėliau nustatyta Ž. K., pasako, kad tarnybinio šuns nereikia, nieko neturi. Šalia vairuotojo keleivio vietoje sėdintis vyriškis, kaip vėliau nustatyta V. S., paima nuo galinės sėdynės savo juodos spalvos kuprinę ir iš jos išėmęs „Orbit“ gumos dėžutę paduoda policijos pareigūnei, kuri atidaro dėžutę, matosi, kad joje galimai narkotinės medžiagos. Pareigūnė grįžusi prie automobilio klausia ar tai jo, šis atsako, kad taip. Pareigūnė paklausia ar automobilyje yra dar kažko, ar viską atidavė. Ž. K. sako nieko nebeturi, viską ką turėjo atidavė. Pareigūnė paklausia, ar yra vartoję ir prieš kiek laiko. Šie atsako, kad nėra vartoję. Pareigūnė nueina prie tarnybinio automobilio, kur apžiūri duotą dėžutę ir joje rado galimai narkotinės medžiagos, po to grįžta prie automobilio, paprašo keleivio asmens dokumento, bei paklausia, kam priklauso automobilis. Vėl paklausia, ar daugiau draudžiamų medžiagų prie savęs neturi ir pamini, kad vis tiek transporto priemonė bus apžiūrima su tarnybiniu šunimi. Vairuotojas Ž. K. paėmė prie rankinio svirties padėtą plastikinį permatomą maišelį, kuriame gelsvai žalsvos spalvos, augalinės kilmės, galimai narkotinė medžiaga ir paduoda pareigūnei. Ž. K. paklausus, ar tai jo medžiaga, šis atsakė, kad taip. Pareigūnė pasako, kad asmenys nesenai yra vartoję, nes prie jų automobilio jaučiasi labai stiprus kvapas. Pasako, kad abu važiuos darytis tyrimų, todėl gali nemeluoti, yra vartoję ar ne. Pareigūnė kolegei pasako, kad reikalingas antras ekipažas, kuris galėtų juos paimti ir nuvežti tyrimui atlikti, o mašiną apsižiūrės. Pareigūnė paprašo asmenų, kad paduotų savo telefonus, girdisi kaip kita pareigūnė skambina budėtojui ir kviečia antrą ekipažą, trumpai papasakodama, kad reikalinga asmenis nuvežti tyrimus atlikti, nes pas juos rasta narkotinių medžiagų. Automobilio vairuotojas paklausia pareigūnės, kaip bus su automobiliu. Pareigūnė atsako, kad automobilis bus nuvelkamas, nes jame buvo rasta narkotinių medžiagų. Asmenys pasako, kad vartojo pirmą kartą. Policijos pareigūnė pasako asmenims užsivilkti striukes ir išlipti iš automobilio, nusiveda abu prie tarnybinio automobilio. Ž. K. pasako pastovėti šalia automobilio, o V. S. pasodina į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kamerą. Kitame vaizdo įraše matosi, kaip policijos pareigūnė su tarnybiniu šunimi tikrina automobilį (1 t.,b.l. 31-33).

Iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvados matyti, kad žalios ir rudos spalvos sauso susmulkinto augalinės kilmės medžiagų mišinio iš aprūkusios nuorūkos (paketas Nr. 437659) ekstrakto sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – tetrahidrokanabinolio (delta-9-tetrahidrokanabinolio), kurio masė yra 0,016 g. Žalios spalvos sausa dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš bespalvio plastikinio užspaudžiamo maišelio (paketas Nr. 437659) yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,579 g, tetrahidrokanabinolio (delta-9-tetrahidrokanabinolio) kiekis jose yra 17,7 % (1 t., b.l. 38-42).

Iš Klaipėdos universiteto ligoninės filialo „Klaipėdos ligoninė“ laboratorinių tyrimų matyti, kad Ž. K. ir V. S. šlapime rasta kanabinoidų /marichuanos (THC) (1 t.,b.l. 45-46).

Iš priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) akto matyti, kad 2024 sausio 14 d. priverstinai nuvežtas automobilis „BMW“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 48).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. BK 260 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos pavojingumas siejamas būtent su tikslo platinti tokias medžiagas turėjimu arba šių medžiagų pardavimu ar kitokiu platinimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-472/2011, 2K-131-719/2022). Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis, taigi, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste. Teismų praktikoje nurodyta, kad sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju, kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-472/2011, 2K-162-976/2018, 2K-131-719/2022, 2K-167-303/2022). BK 260 straipsnyje įtvirtinta nusikaltimo sudėtis yra formali, šiame straipsnyje numatytas nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai kaltininkas padaro bent vieną iš straipsnio dispozicijoje nurodytų alternatyvių veikų. Veika padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. darydamas šią nusikalstamą veiką asmuo suvokia pavojingą jos pobūdį ir nori taip veikti. BK 260 straipsnio 1 dalis nenustato, kokiu minimaliu narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekiu turi būti neteisėtai disponuota, turint tikslą ją platinti, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį baudžiamojo įstatymo straipsnį. Šiuo atveju nusikalstamos veikos pavojingumas siejamas ne su konkrečiu narkotinės ar psichotropinės medžiagos minimaliu kiekiu, o su tikslo platinti tokias medžiagas turėjimu. Pažymėtina, jog kaltininkas, disponuodamas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, gali turėti ir du tikslus – vartoti ir parduoti (ar kitaip platinti) tokias medžiagas.

Kaltinamasis Ž. K. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino pilnai (1 t., b. l. 118-120, 124-126, 130-132, 137-139, 144-145), tačiau teisminio nagrinėjimo metu kaltu prisipažino iš dalies. Parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu parodė, ką liepė pareigūnai, nes norėjo greičiau išvykti į užsienį dirbti, bijojo, kad bus atleistas iš darbo. Kaltinamasis Ž. K.neginčija fakto, kad įgijo ir laikė narkotinę medžiagą – kanapes, tačiau neigia jas platinęs ir turėjęs tokį tikslą. Teigia kanapes pirkęs savo reikmėms, ketino jas surūkyti vienas grįžęs namo. Važiuodamas namo sutiko draugą V. S.. Su V. S. nusprendė parūkyti kanapių, todėl V. S. iš jo, kaltinamojo, turėtų kanapių susuko suktinę. Pamatęs privažiuojančius policijos pareigūnus, išsigando ir kanapių suktinę perdavė V. S., kuris ją paslėpė po automobilio keleivio sėdyne. Ar V. S. rūkė suktinę, nematė. Tokia Ž. K. pozicija vertintina kritiškai ir laikytina jo pasirinkta gynybine versija, kurią paneigia kiti bylos duomenys. Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas V. S. iš esmės nurodė tas pačias aplinkybes kaip ir kaltinamasis Ž. K., parodė, kad kanapių suktinės surūkyti iki galo nespėjo, o atvykus policijos pareigūnams, nesurūkytą suktinę numetė po sėdyne. Patvirtino, kad suktinę jis susuko iš Ž. K. duotų kanapių, nes jis pats kanapių neturėjo. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. S. parodė, kad su kaltinamuoju Ž. K. vieną suktinę rūkė bendrai, ją siųsdami ratu vienas kitam (1 t., b.l. 58-61). Pažymėtina, kad apžiūrėjus Ž. K. priklausantį automobilį, jame be plastikinio permatomo maišelio, su kaip vėliau nustatyta, kanapėmis, tarp daiktadėžės ir keleivio sėdynės buvo rastas ir nudegintos suktinės likutis (1 t., b.l. 23-29). Specialisto išvada patvirtino, kad žalios ir rudos spalvos sauso susmulkinto augalinės kilmės mišinio iš aprūkusios nuorūkos sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – tetrahidrokanabinolio (delta-9-tetrahidrokanabinolio), kurio masė yra 0,016 g (1 t., b.l. 38-41). Į įvykio vietą vykusios policijos pareigūnės L. B. ir G. G. nurodė, kad prie kaltinamojo Ž. K. automobilio tvyrojo specifinis marihuanos kvapas, dėl ko buvo nuspręsta automobilį ir jame buvusius asmenis patikrinti (1 t., b.l. 10-11, 64-67). Ši aplinkybė užfiksuota iš policijos pareigūnių kūno kamerų apžiūros protokole, iš kurio matyti, kaip policijos pareigūnėms einant link kaltinamojo automobilio, pasako, kad užuodžia ir gerai jaučiasi kanapių kvapas, o automobilio langai aprasoję (1 t., b. l. 31-32). Klaipėdos universiteto ligoninės filialo „Klaipėdos ligoninė“ laboratoriniai tyrimai patvirtina, kad kaltinamojo Ž. K. bei liudytojo V. S. šlapime rasta kanabinoidų/marihuanos (1 t., b.l. 45, 46). Tokiu būdu, kaltinamojo gynybos versija, jog narkotinės medžiagos V. S. neplatino, tai yra kartu jos nevartojo (nerūkė), yra paneigta. Įvertinęs visus ištirtus įrodymus – paties kaltinamojo parodymus, liudytojų V. S., G. G.parodymus, policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus, apžiūros protokolų duomenis, specialisto išvadas ir kitus paminėtus bylos dokumentus, teismas sprendžia, kad jie patvirtina Ž. K.kaltę padarius kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką.

Atsakomybė pagal BK 260 straipsnį kyla ir tuo atveju, kai psichotropinės ar narkotinės medžiagos ne tik parduodamos, bet ir kitaip platinamos. Kitokiu platinimu teisminėje praktikoje laikomas narkotinių ar psichotropinių medžiagų perleidimas kitiems asmenims, išmainant jas į kitus daiktus, dovanojant, atlyginant už darbą ar kitas paslaugas, jomis grąžinant ankstesnes skolas, neatlygintinai duodant tokias medžiagas pavartoti išbandymui ir panašiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2005, 2K-294/2008, 2K-350/2009 ir kt.). Kitokiu platinimu taip pat pripažįstamas ir neatlygintinas narkotinių ar psichotropinių medžiagų davimas kitiems asmenims pavartoti, pavaišinimas šiomis medžiagomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-21-139/2015, 2K-405-507/2015). Taigi, jei asmuo įgyja ar laiko psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jomis pasidalinti su kitais asmenimis, pripažintina, kad jis šias medžiagas įgyja ar laiko turėdamas tikslą jas platinti. Teismų praktikoje pripažįstama, jog kaltininko tikslas „parduoti ar kitaip platinti“ gali susiformuoti tiek dar prieš įsigyjant narkotinių ar psichotropinių medžiagų, tiek jau įsigijus šių medžiagų. Taigi, ta aplinkybė, jog Ž. K. narkotines medžiagas įgijo galimai neturėdamas išankstinio sumanymo jomis pasidalinti su kitais asmenimis, kaip nustatyta byloje su V. S., jokios reikšmės jo veiksmų kvalifikavimui pagal BK 260 straipsnio 1 dalį neturi. Šiuo atveju yra reikšmingas tik tikslas, kurio siekė kaltininkas, realizuodamas BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, o Ž. K. tikslas platinti kaltinime nurodytas narkotines medžiagas yra įrodytas.

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina pagrįsta išvada, kad kaltinamojo Ž. K. veika pasireiškė tyčia, jis 2024 sausio 13 d., apie 22.00 val., Klaipėdos m., Taikos prospekte netoli prekybos centro „Molas“ iš nenustatyto asmens už 20 Eur nusipirkdamas neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 0,574 g narkotinės medžiagos-kanapių (antžeminių dalių) ir jas savo automobiliu „BMW“, valstybino numerio ženklas (duomenys neskelbtini), nugabeno į (duomenys neskelbtini), kur nenustatytą kiekį kanapių (antžeminės dalys), susuktas į suktinę, platino duodamas rūkyti kartu su juo buvusiam V. S., o po to likusią dalį - ne mažiau kaip 0,574 g - kanapių (antžeminių dalių ), kuriose tetrahidrokanabinolio koncentracija 17,7 %, bei žalios ir rudos spalvos sausą susmulkintų augalinės kilmės medžiagų mišinį aprūkusioje nuorūkoje, kurioje buvo 0,016 g psichotropinės medžiagos - tetrahidrokanabinolio, laikė savo automobilyje, kol jas 2024 sausio 14 d., apie 1.20 val., policijos pareigūnai rado ir paėmė. ?

Ž. K. veikoje yra visi objektyvieji ir subjektyvieji BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai. Ž. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

Teismas, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, privalo atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus – į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai), taip pat į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamojo Ž. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatyta tik vienos rūšies bausmė – laisvės atėmimas nuo 2 iki 8 metų.

Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausmė skiriama tik esant BK 62 straipsnio arba 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams. BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę.

Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinės aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-226/2010, 2K-19/2011, 2K-412/2014, 2K-126-693/2018).

BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti būtina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, bendrininkavimo formą, bendrininko rūšį, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius ir kt., yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje, taip pat kad kaltininko asmenybė yra mažiau pavojinga, veika atsitiktinio pobūdžio ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-150/2014, 2K-419-746/2015 ir kt.). Taigi remiantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis bausmė gali būti švelninama tik išimtiniais atvejais, nustačius ypatingas aplinkybes, dėl kurių sankcijoje numatytos bausmės skyrimas akivaizdžiai negalėtų būti laikomas teisingu.

Vertinant Ž. K. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą atsižvelgtina į tai, kad jis veikdamas tiesiogine tyčia padarė vieną sunkų nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis (BK 11 straipsnio 5 dalis), tik iš dalies prisipažino padaręs minėtą nusikaltimą. Nenustatyta nei Ž. K. baudžiamąją atsakomybę švelninančių, nei sunkinančių aplinkybių. Kaltinamasis Ž. K. neatlygintinai davė vienam liudytojui, kurį pažinojo ir palaikė draugiškus santykius, pavartoti narkotinių medžiagų. Liudytojas pripažino, kad narkotines medžiagas (kanapes) jau yra vartojęs anksčiau, taigi kaltinamasis jo neįtraukė į narkotikų vartojimą. Kaltinamojo neteisėtai įgytos ir laikytos narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) kiekis – 0,574 g – neviršijo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose nurodyto nedidelio šios narkotinės medžiagos kiekio – 5 g. Kaltinamasis Ž. K. parodė, kad nėra priklausomas nuo narkotinių medžiagų vartojimo, be to narkotinių medžiagų nebevartoja. Įvertinus visas šias aplinkybes, negalima daryti išvados, jog kaltinamasis Ž. K. yra linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų ir nusikalsti, negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių. Nuteistojo padaryta nusikalstama veika iš esmės yra atsitiktinio pobūdžio.

Vertindamas Ž. K. asmenybės pavojingumą teismas atsižvelgia į tai, kad jis yra teisiamas pirmą kartą, yra jauno amžiaus - 21 metų amžiaus, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (2 t., b.l. 10), savo poelgį vertina kritiškai, byloje nėra duomenų, kad po nusikalstamos veikos padarymo būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, yra baustas administracine tvarka, daugiausiai už pakankamai nešiurkščius administracinius nusižengimus, paskirtos baudos sumokėtos (1 t., b. l. 161-167). Byloje yra Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus resocializacijos skyriaus 2024 m. spalio 2 d. socialinio tyrimo išvada, kurioje, be kita ko, konstatuota, kad Ž. K.nusikalstamo elgesio rizika yra žema (21 balų) (2 t., b. l. 20–26).

Teismas, įvertinęs kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos ir jo asmenybės pavojingumą apibūdinančių aplinkybių visumą, sprendžia, kad šiuo atveju kaltinamajam Ž. K. paskyrus vienintelę, BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodytą, bausmę – laisvės atėmimą, ši bausmė būtų aiškiai neproporcinga (neadekvati) šiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nesant galimybės kaltinamajam Ž. K. taikyti BK 62 straipsnio nuostatų, šiuo atveju parenkant bausmės rūšį kaltinamajam Ž. K. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį gali būti taikoma BK 54 straipsnio 3 dalis ir skiriama švelnesnė bausmė, nei numato BK 260 straipsnio 1 dalies sankcija. Šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus Ž. K. už jo padarytą nusikaltimą švelnesnę bausmę – laisvės apribojimą (BK 48 straipsnis), nustatant 1 metų šios bausmės terminą, be intensyvios priežiūros, įpareigojant kaltinamąjį bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Į bausmės laiką įskaitytinas Ž. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. sausio 14 d. 00.50 val. iki 2024 m. sausio 14 d. 12.57 val. (viena para) (1 t., b. 1. 103-107, 153-155), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam Ž. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina pradėjus bausmės vykdymą.

Iš Policijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos 2024 m. sausio 15 d. pažymos apie numatomas saugojimo išlaidas matyti, kad kaltinamojo Ž. K. automobilio „BMW“, valstybino numerio ženklas (duomenys neskelbtini), saugojimo išlaidos yra 18,22 Eur (1 t., b.l. 54). Policijos departamento patirtos išlaidos yra proporcingos bei pagrįstos rašytiniais bylos duomenimis, todėl vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 punktu ir 105 straipsniu, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo Ž. K.Policijos departamentui prie LR Vidaus reikalų ministerijos, pervedant į sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vokas su 1 DVD laikmena su vaizdo įrašais, pridėtas prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje; vokas su tyrimo objektų pakuotėmis, vokas Nr. A008993 su kanapėmis (antžeminės dalys), 0,401 g, kuriose delta-9-THC kiekis yra 0,095 g, saugomas Policijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdyboje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ž. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį ir, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Į bausmės laiką įskaityti Ž. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. sausio 14 d. 00.50 val. iki 2024 m. sausio 14 d. 12.57 val. (vieną parą), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jam paskirto laisvės apribojimo laikotarpiu, jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir draudimus, bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip jie vykdomi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnio 1 dalimi, priteisti iš Ž. K.Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos naudai automobilio „BMW“, valstybino numerio ženklas (duomenys neskelbtini), saugojimo išlaidas – 18,22 Eur, nurodytas pinigines lėšas pervedant į banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: voką su 1 DVD laikmena su vaizdo įrašais, pridėtą prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje; voką su tyrimo objektų pakuotėmis, voką Nr. A008993 su kanapėmis (antžeminės dalys), 0,401 g, kuriose delta-9-THC kiekis yra 0,095 g, saugomą Policijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdyboje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Rasa Stonkuvienė