Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2S-595-357/2023

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-10-25
Bylos Nr.: e2S-595-357/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-35-3-00385-2023-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rasa Bartašienė
Atsakovas: J. Č.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2S-595-357/2023Teisminio proceso Nr. 2-35-3-00385-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.3 3.3.1.14; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 25 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. Č. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Statybų fondas“ ieškinį atsakovui J. Č. ieškinį dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Statybų fondas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui J. Č. dėl žalos atlyginimo, prašydama priteisti iš atsakovo 32131,00 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai atsakovui J. Č. per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, 2023 m. balandžio 27 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo nusprendė ieškovės BUAB „Statybų fondas“ ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovo J. Č. ieškovės BUAB „Statybų fondas“ naudai 32131,00 Eur žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (32131,00 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. vasario 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 723,00 Eur žyminį mokestį, bei 14,43 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei.

Šalies argumentai

3. Atsakovas J. Č. pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo prašė panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. balandžio 27 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodė, kad faktiškai negavo jokių procesinių dokumentų, išskyrus 2023 m. balandžio 27 d. sprendimą už akių, nežinojo apie vykstantį teismo procesą, iki sprendimo už akių priėmimo nebuvo susipažinęs su bylos medžiaga. Teigė, kad teismo priimtas sprendimas yra nepagrįstas, kadangi bankroto administratorius nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių ieškinio reikalavimą.

Atsiliepimas

4. Ieškovė su pateiktu pareiškimu nesutiko, teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti tinkamai. Pažymėjo, kad atsakovas, kaip buvęs bendrovės vadovas, pats neįvykdė pareigos pateikti bankroto administratoriui visus bankrutuojančios įmonės finansinius dokumentus bei turtą, todėl teismas priteisdamas prašomą žalos dydį, pagrįstai vadovavosi paskutiniais BUAB ,,Statybų fondas“ balanso, pateikto VĮ Registrų centrui, duomenimis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. birželio 16 d. nutartimi teismas netenkino atsakovo J. Č. pareiškimo dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. balandžio 27 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-3644-632/2023, peržiūrėjimo.

6. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 288 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog teismas išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, šį sprendimą naikina ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jei konstatuoja bent vieną šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

7. Nagrinėjamu atveju, teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, atsižvelgė į tai, kad atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, t. y. per darbdavį, darbdavys informavo teismą apie procesinių dokumentų įteikimą darbuotojui J. Č. (CPK 123 straipsnio 1 dalis), bei į tai, kad atsakovas teikdamas pareiškimą nepaneigė teismo sprendimu už akių nustatytų aplinkybių, kurios būtų pagrindas priimti kitokį sprendimą.

8. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta nei viena iš CPK 288 straipsnio 4 dalyje numatytų būtinų sąlygų, kuriai esant sprendimas už akių turi būti naikinamas, todėl atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, netenkino (CPK 288 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9. Atskiruoju skundu atsakovas J. Č. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. birželio 16 d. nutartį ir pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad šalies neatvykimo į teismo posėdį priežasčių ir jų svarumo, teismas neturėtų vertinti lygiavertiškai ar svarbiau negu pateiktų argumentų ir įrodymų, turinčių esminę reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui; kad vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė yra pagrindas naikinti teismo sprendimą už akių. Svarbių priežasčių, dėl kurių šalis neatvyko į teismo posėdį (ar nepateikė procesinio dokumento), buvimas nėra viena iš sprendimo už akių panaikinimo sąlygų (CPK 288 str. 4 d.). Todėl, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės dėl jo nedalyvavimo teismo posėdyje priežasčių, negalėjo būti pagrindas netenkinti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

5.2. Sprendimo už akių neteisingumas gali būti nustatytas ne tik tais atvejais, kada sprendimo už akių peržiūrėjimo prašanti šalis pateikia naujus įrodymus, bet ir tada, kai tokią išvadą galima daryti pagal byloje jau esančius (pateiktus) įrodymus. Apeliantas pateikė savo poziciją dėl byloje esančių įrodymų pagrįstumo, t.y., kad nesant kitų įrodymų, teismas negali vertinti 2019 m. UAB „Statybos fondas“ balanso kaip įrodymo, pagrindžiančio įmonės turėtą turtą bankroto bylos iškėlimo dieną. Pirmosios instancijos teismas nurodytų motyvų nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė.

5.3. Proceso normos negali būti taikomos ir aiškinamos pernelyg formaliai, neatsižvelgiant į kiekvieno procesinio instituto taikymo tikslus. Nagrinėjamu atveju nėra faktinių aplinkybių, kurios leistų įvertinti apelianto elgesį kaip procesiškai netinkamą, ar kaip piktnaudžiavimą, taip pat, kad apeliantas vilkino procesą ar veikė prieš greitą bylos išnagrinėjimą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo grąžintinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Atsiliepimas

2. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė BUAB „Statybų fondas“, atstovaujama nemokumo administratoriaus, prašo Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Nesutinka su apelianto argumentais, jog teismas nepagrįstai nevertino apelianto pateiktų įrodymų ir motyvų. Pabrėžia, kad pats apeliantas, kaip atsakovas, nepateikė jokio argumento ar įrodymo, turinčio esminę reikšmę byloje. Atsižvelgiant į tai, teismas negalėjo vertinti to, kas nebuvo pateikta. Be to, atsakovas žinodamas, kad vyksta byla, priimami sprendimai ir t.t., ir neturėdamas jokių argumentų savo pozicijos patvirtinimui daugiau kaip du mėnesius ne tik nesidomėjo byla, bet piktybiškai išsisukinėjo nuo korespondencijos iš teismo jam įteikimo.

6.2. Dėl apelianto argumento, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino apelianto pareiškime nurodytos pozicijos dėl 2019 m. UAB „Statybos fondas“ balanso kaip įrodymo, pagrindžiančio įmonės turėtą turtą bankroto bylos iškėlimo dieną, pagrįstumo, ieškovė nurodo, kad pats apeliantas, kaip buvęs įmonės vadovas, nepateikė jokių dokumentų nei administratoriui, nei bylą dėl žalos nagrinėjančiam teismui. Todėl ir administratorius, ir teismas (dėl pačio atsakovo kaltės) neturi jokių kitų būdų nustatyti žalos padarytos bendrovei dydžio, kaip tik vadovautis paskutinio bendrovės balanso, pateikto VĮ Registrų centrui, duomenimis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo

11. Teismo sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas (CPK 5 straipsnis, 13 straipsnis), taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis bei nevilkinti proceso (CPK 7 str.). Tokiu būdu sprendimo už akių teisėtumo peržiūrėjimo specifika – ribojimas apeliacine tvarka skųsti sprendimą šaliai, kurios atžvilgiu jis yra priimtas (CPK 285 str. 5 d.), suponuoja teismo pareigą tokį sprendimą priimti tik griežtai laikantis jo priėmimo tvarkos, esant įstatyme numatytiems pagrindams ir sąlygoms, kad nebūtų be pagrindo suvaržytos ar pažeistos proceso dalyvių teisės (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1163-781/2021). Taigi, pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra vienintelis būdas pasyviai šaliai pašalinti neatvykimo į teismo posėdį ar parengiamojo procesinio dokumento nepateikimo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis).

12. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

13. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad nėra nei vienos iš minėtų CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytų sąlygų sprendimo už akių panaikinimui. Atsakovas siekia sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atskirąjį skundą grindžia tuo, kad teismas ginčijamą nutartį priėmė nepagrįstai remdamasis aplinkybe dėl atsakovo neatvykimo į teismo posėdį (procesinių dokumentų nepateikimo), taip pat, kad teismas nepagrįstai nevertino atsakovo argumentų dėl ieškinio nepagrįstumo.

14. Pagal CPK 285 straipsnio 1 dalį sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių.

15. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas laikėsi pozicijos, jog apie jo atžvilgiu vykstantį civilinį procesą jis nebuvo tinkamai informuotas, tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, bylos duomenys patvirtina, kad teismo siųsti procesiniai dokumentai (ieškinys, 2023 m. vasario 22 d. nutartis, teismo pranešimas) atsakovui darbdavio buvo įteikti 2023 m. kovo 30 d.

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nors apeliantas nepateikė teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį, vis dėlto, yra pagrindo vertinti, kad netenkindamas apelianto pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių, teismas padarė klaidingą išvadą, jog apeliantas nenurodė jokių kitų svarbių aplinkybių, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ar pagrįstumui.

17. Pažymėtina, kad kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo už akių institutą įtvirtinančias proceso teisės normas, yra pasisakęs, kad teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013; 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018, 28 punktas; kt.).

18. Skirtingai nei vykstant įprastam bylos nagrinėjimui, priimant sprendimą už akių, teismas atlieka tik formalų byloje esančių įrodymų vertinimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), o civilinis procesas turi užtikrinti veiksmingą ir realų teisės į teisingą teismą įgyvendinimą abiem ginčo šalims. Be to, teismo sprendimas už akių turi būti suderinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013). Visais atvejais turi būti įvertinama, ar šalies, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, neturėjimas galimybės prieštarauti dėl sprendimo už akių priėmimo ir šalies, kurios prašymu priimtas sprendimas už akių, reikalavimų tenkinimas, atlikus tik formalų jos pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, nepažeidžia proporcingumo ir šalių interesų derinimo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-403/2019).

19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog argumentų, keliančių pagrįstų abejonių teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-701/2017, 32 punktas). Taigi, sprendimo už akių neteisingumas gali būti nustatytas ne tik tais atvejais, kada sprendimo už akių peržiūrėjimo prašanti šalis pateikia naujus įrodymus, bet ir tada, kai tokią išvadą galima daryti pagal byloje jau esančius (pateiktus) įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018, 42 punktas).

20. Pažymėtina, kad CPK 285 straipsnio 1 dalies norma nėra imperatyvi, joje numatyta teismo teisė priimti sprendimą už akių, bet ne procesinė pareiga. Skirtingai, nei vykstant įprastam bylos nagrinėjimui, priimant sprendimą už akių, teismas atlieka tik formalų byloje esančių įrodymų vertinimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu pagal CPK 285 straipsnio 5 dalies nuostatas šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, todėl sprendimo už akių peržiūrėjimas CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka atsakovui yra vienintelis būdas ginti savo teises. Civilinis procesas turi užtikrinti veiksmingą ir realų teisės į teisingą teismą įgyvendinimą abiem ginčo šalims, todėl civilinio proceso teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos taip, kad pasiektas rezultatas neprieštarautų šiems principams

21. Nagrinėjamu atveju pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo apeliantas nurodė aplinkybes, kurios, jo nuomone, paneigia pirmosios instancijos teismo, priėmusio sprendimą už akių, išvadas. Nurodė, kad 2019 m. įmonės balansas, kaip įrodinėjimo priemonė, šiuo atveju nėra tinkama ir leistina. Balanso finansiniai rodikliai turi būti vertinami su kitais įrodymais ir iš jų visumos turi būti sprendžiama ar balanse nurodyti duomenys iš tikrųjų patvirtina įmonei padarytos žalos faktą ir dydį. Apeliantas pažymėjo, kad bankroto byla UAB „Statybos fondas“ iškelta 2022 m. rugsėjo 4 d., t.y. praėjus daugiau nei keturiems metams po 2019 m. balanso sudarymo. Nesant kitų įrodymų, teismas negalėjo vertinti UAB „Statybos fondas“ 2019 m. balanso kaip įrodymo, pagrindžiančio įmonės turėtą turtą bankroto bylos iškėlimo dieną.

22. Iš išdėstyto matyti, kad šiuo atveju šalių nurodyti argumentai sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad ieškovės ir atsakovo pozicijos yra visiškai priešingos ir pirmosios instancijos teismas turėjo sudaryti galimybes atsakovui dalyvauti teismo posėdyje ir bylą išnagrinėti įprasta tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, susiklosčius tokioms aplinkybės, kaip šioje konkrečioje byloje, tai yra esant byloje nepašalintiems šalių nurodytų aplinkybių ir įrodymų prieštaravimams, apelianto pareiškime nurodytos aplinkybės gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 str. 4 d.). Apeliantui aiškiai išreiškus poziciją dėl nesutikimo su ieškovės pareikštais reikalavimais, pateikus argumentus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nebuvo pagrindo atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

23. Bendrasis teisės į teisingą teismą principas apima esminį proceso rungimosi principą. Šiuo atveju, apelianto pateiktas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo vienareikšmiškai patvirtina, jog byloje susiklosčiusi faktinė situacija buvo pakankama konstatuoti esant būtinybę užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, todėl buvo pakankamas pagrindas konstatuoti esant CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytą pagrindą panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimas negali būti svarbesnis nei teisingas bylos išnagrinėjimas iš esmės.

Dėl bylos procesinės baigties

24. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai atsisakė tenkinti atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kadangi aptariamu atveju egzistuoja CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytos aplinkybės sprendimo už akių panaikinimui. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina; klausimas spręstinas iš esmės – pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių panaikinamas ir atnaujinamas bylos nagrinėjimas iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

25. Atnaujinus bylos nagrinėjimą ir bylą perdavus nagrinėti pirmosios instancijos teismui, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. birželio 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti atsakovo J. Č. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. balandžio 27 d. sprendimą už akių, atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti šalims.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rasa Bartašienė