Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas) ir Ingos Staknienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro pateiktą ieškinį atsakovui V. K. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

8. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

9. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas atsakovo prašymas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo atitikimo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams

10. Nagrinėjamu atveju priėmus teismo sprendimą dėl 6.765,18 EUR nuostolių atlyginimo ir 203,00 EUR bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo V. K. ir gavus atsakovo prašymą, buvo sprendžiamas klausimas dėl priteistos neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo išdėstymo dalimis. Prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą atsakovas iš esmės grindė sunkia materialine padėtimi. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 11 d. sprendimu prašymą tenkino iš dalies ir išdėstė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. sprendimo, kuriuo ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui iš atsakovo V. K., priteista 6.765,18 EUR nuostolių atlyginimo, įvykdymą 18 mėnesių, mokant dalimis po 375,84 EUR kas mėnesį, pradedant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki 2020 m. sausio 11 d. Teismas šį savo procesinį sprendimą motyvavo tuo, kad atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai, atsiliepime į ieškovo ieškinį nurodytos aplinkybės ir teismo posėdžio metu išsakyti paaiškinimai apie turtinę padėtį leidžia manyti, kad tikslinga atsakovo prašymą patenkinti iš dalies, t. y. išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą 18 mėnesių.

11. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo sprendimo vykdymo išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimų vykdymo tvarkos, todėl galimas tik išimtiniais atvejais, kai sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl laikinai sunkios skolininko turtinės padėties ar kitų ypač svarbių aplinkybių. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Turi būti išlaikyta abiejų šalių teisėtų interesų pusiausvyra, atsižvelgta į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai. Teismo sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių. Tokiu būdu klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1113/2001, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo V. K. pajamos sudaro 319,00 EUR per mėnesį, atsakovas moka išlaikymą nepilnametėms dukroms. Remiantis AB „Swedbank“ Konsultacijų centro į bylą atsakovo pateiktais duomenimis, atsakovas turi didelių skolinių įsipareigojimų – yra laiduotojas pagal buvusios sutuoktinės M. K. 2003 m. birželio 30 d. kredito sutartis Nr. 03-019523-FA, 06-023415-FA, 06-023416-FA, pagal kurias 2016 m. lapkričio 8 dienai M. K. neįvykdyti įsipareigojimai bankui sudarė 109.258,59 EUR. Taip pat byloje pateikti rašytiniai įrodymai apie atsakovo skolą 523.534,96 EUR sumai pagal UAB „Baltijos kredito sprendimai“ ir UAB „RV3“ sudarytą 2008 m. rugpjūčio 26 d. kredito sutartį Nr. 031-03244 bei kredito sutartį Nr. 031-03245. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos išvada, jog minėti į bylą pateikti duomenys pagrindžia tai, jog pareiškėjo finansinė padėtis yra pakankamai sunki, tačiau padėtį atskleidžia tik iš dalies. Sutiktina, kad 6.765,18 EUR dydžio suma yra pakankamai didelė net ir dirbančiam, vidutinį darbo užmokestį gaunančiam asmeniui, o ypač dar turinčiam išlaikyti du nepilnamečius vaikus bei turinčiam didelių finansinių įsipareigojimų pagal minėtas kredito sutartis. Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracija v. E. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-594/2006). Akivaizdu, kad pareiškėjas tokio sprendimo šiuo metu iškart įvykdyti negali, tačiau padaryta žala ieškovui turi būti atlyginta. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau minėtais principais nusprendė, jog 375,84 EUR dydžio mėnesinė įmoka mokant priteistą ieškinio sumą 18 mėnesių ieškovui yra pakankama ir nepažeidžia jo interesų, o taip pat ir įgyvendinama atsakovui. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad tokios trukmės pirmosios instancijos teismo sprendimo vykdymo išdėstymo terminas jam yra per trumpas, o pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgdamas į sunkią finansinę atsakovo padėtį, taikydamas CPK 284 straipsnio 1 dalį nepilnai atsižvelgė į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovas reikalavimą 6.765,18 EUR sumai į atsakovą įgijo 2017 m. kovo 20 d. Vilniaus apygardos teismui priėmus nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-95-149/2017, kurį vykdydamas ieškovas atlygino atsakovo padarytą žalą, išmokėdamas nukentėjusiems asmenims 6.765,18 EUR išmokas. Nuo minėto ieškovo reikalavimo į atsakovą atsiradimo dienos jau praėjo daugiau negu dveji metai. Patenkinus ieškovo apeliacinio skundo prašymą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo vykdymo išdėstymo 36 mėnesiams, susidarytų daugiau nei 5 metų laikotarpis nuo ieškovo reikalavimo į atsakovą įgijimo dienos iki šio reikalavimo visiško įvykdymo. Teismas, spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, turi ne tik vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, bet siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. R. D., bylos Nr. 3K-7-61/2011). Atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytas prašymas taikyti pirmosios instancijos teismo sprendimo vykdymo išdėstymą per 36 mėnesius neišlaikytų pusiausvyros tarp ieškovo, kaip išieškotojo, ir atsakovo, kaip skolininko, teisėtų interesų ir neatitiktų ieškovo teisėtų lūkesčių principo siekiant kuo greičiau atgauti skolą iš atsakovo. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas sprendimo vykdymo išdėstymą per 18 mėnesių atsižvelgė tiek į sunkią atsakovo, kaip skolininko, finansinę padėtį, tiek į ieškovo, kaip išieškotojo, interesą atgauti skolą per teisėtų lūkesčių nepaneigiantį terminą. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismo nustatytas sprendimo vykdymo išdėstymas per 18 mėnesių yra nepilnai atitinkantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, taikant CPK 284 straipsnio 1 dalį.

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo nustatymo

13. Apeliantas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytas terminas sumokėti skolą iki 2020 m. sausio 11 d. skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo, prieštarauja nustatytam 18 mėnesių laikotarpiui, nes nėra žinoma tiksli teismo sprendimo įsiteisėjimo data ir ar bus paduoti apeliaciniai skundai, todėl yra naikintinas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal CPK 279 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismų sprendimai įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu sprendimas nėra apskųstas. CPK 307 straipsnio 1 dalis nustato, jog apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas terminą sumokėti skolą iki 2020 m. sausio 11 d. nustatė 19 mėnesių laikotarpį nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos, įtraukdamas į jį 18 mėnesių sprendimo vykdymo išdėstymo terminą ir 30 dienų terminą iki pirmosios instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad išdėstant priteistos sumos mokėjimą, šio sumos mokėjimas pradedamas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, tačiau teismas nurodė konkrečią datą iki kada turi būti sumokėta priteista suma t. y. iki 2020 m. sausio 11 d. Todėl teismas nenustatė sprendimo vykdymo išdėstymo termino skaičiavimo tvarkos, pradedant skaičiuoti terminą nuo galimo apeliacinio skundo išnagriėjimo dienos, nes toks terminas reikštų faktinį ieškovo, kaip išieškotojo, teisėtų lūkesčių atgauti skolą nepaisymą nukeliant sprendimo vykdymo pabaigos terminą. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, apelianto teiginiai, jog pirmosios instancijos teismo nustatytas sprendimo vykdymo išdėstymo terminas naikintinas, yra nepagrįsti.

Dėl procesinės bylos baigties

14. Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyrą, pagrįstai nutarė išdėstyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. sprendimu priteistą 6.765,18 EUR dydžio skolos atlyginimą 18 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį mokant po 375,84 EUR, todėl naikinti ginčijamą sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo

15. Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, ieškovas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 str.). Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovas į bylą nepateikė reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. sprendimo parengimą, todėl šio klausimo kolegija nesprendžia.

16. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3,00 EUR sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.