Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant atsakovui V. K.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras ieškinį atsakovui V. K. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas, sumokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiems asmenims, pateikė reikalavimą atsakovui grąžinti sumokėtą sumą, kaip asmeniui, neįvykdžiusiam pareigos sudaryti draudimo sutartį, kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalis. Atsakovas reikalaujamos sumos ieškovui nėra gražinęs, todėl prašė ieškinį tenkinti visiškai (b. l. 2-3).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2014 m. birželio 13 d. adresu Žalgirio g., Vilniuje dėl atsakovo, vairavusio transporto priemonę R. E., valstybinis Nr. P799814, kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė Renault M. S., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sutrikdyta R. N. bei R. N. sveikata. Atsakovo kaltės buvimas patvirtintas įsiteisėjusiu 2017 m. kovo 20 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu (b. l. 4-21).

Eismo įvykio metu atsakovo vairuojamas automobilis nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Pagal TPVCADĮ 4 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota.

Kadangi minėto eismo įvykio metu transporto priemonė R. E., kurią vairavo atsakovas nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, ieškovas vadovavosi TPVCAPDĮ nuostatomis, nustatančiomis, kad Biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, o šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad Biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims taisatvejais, jei kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Taip pat vykdydamas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 20 d. nuosprendį, atlygino atsakovo padarytą žalą, išmokėdamas nukentėjusiems asmenims, t. y. R. N. naudai 35,92 Eur turtinės žalos, 3000 Eur neturtinės žalos, o R. N. 3229,26 Eur turtinės žalos, 500 Eur neturtinės žalos, iš viso – 6765,18 Eur (b. l. 21).

Atsižvelgiant į tai, jog atsakovo civilinė atsakomybė eismo įvykio metu nebuvo apdrausta, ieškovas įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę reikalauti iš atsakovo atlyginti išmokėtą draudimo išmoką (TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas teismo posėdyje su ieškinio reikalavimais sutiko, prašė sprendimo vykdymą išdėstyti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.263 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. CK 6.263 straipsnio 2 dalis, nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Kadangi atsakovo kaltė dėl sukelto eismo įvykio adresu Žalgirio g., Vilniuje, įrodyta įsiteisėjusiu 2017 m. kovo 20 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, darytina išvada, kad ieškovo ieškinys laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas, priteisiant iš atsakovo 6765,18 Eur nuostolių atlyginimą ieškovo naudai (TPVCAPDĮ 4 straipsnis, 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 23 straipsnio 1 dalis, LR CK 6.24 - 6.249 straipsniai).

Atsakovas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (6765,18 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. balandžio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl ieškinio senaties

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, draudikui įvykdžius prievolę atlyginti nukentėjusiesiems nuostolius, patirtus dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu, deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia prievolės įvykdymu (CK 6.123 straipsnio 1 dalis), išskyrus tuos atvejus, kai draudimo išmoka nepadengiami visi nukentėjusiųjų nuostoliai. Kai draudimo išmoka visiškai atlygina nukentėjusiojo nuostolius, deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia visa apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB „Ergo Lietuva“ v. V. B. , bylos Nr. 3K-3-382/2009). Tokia išvada darytina ir tuo atveju, kai draudimo išmoką išmoka B. Į. 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu atveju, būtent – jeigu kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Biurui išmokėjus nukentėjusiam eismo įvykio metu asmeniui draudimo išmoką, kuri visiškai atlygina nukentėjusiojo nuostolius, deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia. Tokiu atveju Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies pagrindu atsiranda Biuro teisė reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą draudimo išmoką.

Biuro regresiniam reikalavimui taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, kaip reikalavimui dėl Biurui padarytos žalos atlyginimo (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).

Ieškinio senaties termino eigos pradžia nustatyta 2017 m. balandžio 7 d. (nuo prievolės įvykdmo) ieškinys šioje byloje pareikštas 2018 m. balandžio 5 d. (b. l. 2), taigi darytina išvada, kad ieškinio senaties terminas šioje byloje nepraleistas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyinimo

Atsakovas nesutiko su reikalavimu priteisti iš jo žyminį mokestį. Tačiau CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies, o CPK 83 straipsnyje pateiktas asmenų sąrašas kurie nuo žyminio mokesčio yra atleidžiami. Nesant duomenų, kad atsakovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, jis turi pareiga atlyginti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes ieškinys patenkintas visiškai. Todėl remiantis nurodytais argumentais iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 203 Eur žyminis mokestis (b. l. 27) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl teismo sprendimo išdėstymo

CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo paties iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas reikšmingas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendimo vykdymo išdėstymas ir atidėjimas – sprendimo privalomumo ir vykdytinumo savybių, kurias įgyja įsiteisėjęs sprendimas, nukėlimas tam tikram laikui, kuomet sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl itin sunkios asmens turtinės padėties ar kitų ypatingai svarbių aplinkybių. Asmens turtinę būklę apibūdina jo reguliarių (dabartiniu metu žinomų) pajamų bei išlaidų balansas. Kadangi sprendimo (nutarties) vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kasacinis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-04-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004 ir kt.).

Be to, sprendžiant teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, būtina maksimaliai užtikrinti, kad toks sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas nepažeistų išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, o teismui suteikta diskrecijos teisė kiekvienu atveju individualiai įvertinti atidėjimo ar išdėstymo būtinumą.

Teikiant teismui prašymą dėl teismo sprendimo išdėstymo, skolininkas turi pateikti duomenis apie šio klausimo sprendimo momentu susiklosčiusią jo turtinę padėtį, kad teismas galėtų ją realiai įvertinti.

Nagrinėjamu atveju atsakovas prašymą išdėstyti teismo sprendimą grindė sunkia finansine padėtimi. Į bylą pateikė pažymą apie jo darbo užmokestį (b. l. 37), iš kurios matyti, kad atsakovo darbo užmokestis yra apie 319 Eur/mėn., pateikė banko mokėjimo pavedimus iš kurių nustatyta, kad atsakovas moka išlaikymą nepilnametėms dukroms (b. l. 40-43), antstolio M. D. siųstą atsakovui 2018 m. vasario 26 d. raginimą įvykdyti sprendimą (b. l. 47-48). Šie įrodymai rodo, kad atsakovas turi skolinių įsipareigojimų, o jo finansinė padėtis nėra gera. Atsakovas prašė skolą išdėstyti 3 metų laikotarpiui. Ieškovas su sprendimo vykdymo išdėstymu nesutiko visiškai.

Tačiau, įvertinus atsakovo atsiliepime nurodytas aplinkybės, pateiktus į bylą rašytinius įrodymus ir teismo posėdžio metu išsakytus paaiškinimus apie turtinę padėtį, teismas daro išvadą, kad tikslinga atsakovo prašymą patenkinti iš dalies, t. y. išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą 18 mėnesių, leidžiant priteistą 6765,18 Eur skolą mokėti dalimis po 375,84 Eur, išmokant iki 2020 m. sausio 11 d., pradedant nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 284 straipsnis).

Pagal įstatymą, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jų dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015-01-01 Nr. 2014-12793), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Byloje susidarė 5,58 Eur pašto išlaidų, kurios valstybės naudai priteistinos iš atsakovo (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, j. a. k. 125709291, naudai 6765,18 Eur (šešis tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt penkis eurus 18 ct) nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (6765,18 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, (2018 m. balandžio 5 d.), iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 203 Eur (du šimtus tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Išdėstyti atsakovui V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priimto teismo sprendimo įvykdymą, nustatant, kad atsakovas šiuo sprendimu iš jo priteistą 6765,18 Eur nuostolius (skolą) ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, j. a. k. 125709291, moka dalimis po 375,84 Eur (tris šimtus septyniasdešimt penkis eurus 84 ct) kas mėnesį, pradedant nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos iki 2020 m. sausio 11 d.

Priteisti iš atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 5,58 Eur (penkis eurus 58 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Raimonda Vansevičienė