Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis ir nesimokantis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2019-07-30 Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį, paskiriant laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 valandos iki 6.00 valandos bei tęsti mokslą; 2020-01-10 Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nutartimi laisvės apribojimas pakeistas į 45 parų areštą; bausmę atlikęs 2020-04-24; 2) 2020-05-12 Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 valandos iki 6.00 valandos, tęsti mokslą arba pradėti dirbti, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir visą bausmės laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta 1/3, sumažinta bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 valandos iki 6.00 valandos, tęsti mokslą arba pradėti dirbti, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir visą bausmės laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. 2020-07-01 nutartimi laisvės apribojimas pakeistas į 45 paras arešto, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kad kaltinamasis smurtaudamas nežymiai sužalojo žmogų.

Tai yra, kaltinamasis L. B., 2019 m. liepos 29 d. apie 02 val., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, name, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, rankomis suėmęs nukentėjusiajai R. S. už pečių ją stipriai pastūmė, po ko nukentėjusioji R. S. galva trenkėsi į sekciją ir nukrito ant grindų. Tokiu būdu L. B. smurtaudamas padarė nukentėjusiajai R. S. muštinę pakaušio žaizdą ir lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

R. K. parodė, kad M. T. yra jos sugyventinis. Ji su M. T. bei savo naujagimiu sūnumi gyvena jos mamos R. K. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). 2019-07-28 vakare, tikslaus laiko nepamena, pas jos mamą į namus atėjo pažįstama R., pavardės nežino. Ji, jos mama, M. T. ir R. pradėjo vartoti alkoholį. Praėjus valandai ar dviem, tikslaus laiko nepamena pas juos atėjo L. B. ir M. T. brolis T. T. Jie taip pat prisijungė vartoti kartu alkoholį. Nepamena kiek buvo valandų, kai R. paprašė jos, kad palydėtų su M. namo. Davė savo grandinėlę - geltonos spalvos metalo, dėl ko ją jai davė, nepamena. Jai grandinėlės nereikėjo, tai davė grandinėlę M. T. Kadangi M. T. nesutiko eiti palydėti R., R. liko jų namuose. Ar R. prašė, kad grąžintų grandinėlę, to nepamena. Pamena, kad M. T. pamatė L. B. kelnių kišenėje jos brolio J. mobilaus ryšio telefoną. Tuo metu J. namuose nebuvo, J. svečiavosi pas kitą jos brolį. M. T. L. B. liepė grąžinti J. telefoną. Tiek jos mama, tiek R. pradėjo sakyti L. B., kaip jis galėjo pavogti telefoną. L. B. pasakęs R., kad ji debilė, "skrabė", suėmė R. už pečių ir stipriai R. pastūmė. R. trenkėsi galva į sekciją ir nukrito ant grindų. Iš R. galvos pradėjo stipriai bėgti kraujas. Kraujo nėjo sustabdyti. Tada L. B. pasakė, kad reikia R. išvilkti iš namų ir paskandinti prūde, kad R. niekam nereikalinga. Ką į tai atsakė R., ji nepamena. T. T. pradėjo sakyti, kad reikia kviesti greitąją, tačiau visi išsigando, kad yra neblaivūs, kad iš jos atims vaiką, tai T. T. R. išvedė iš jos mamos namų. L. B. tuo metu jų namuose nebebuvo, jį jos mama buvo jau išvariusi iš namų. Tą naktį nei L. B., nei T. T. į jų namus nebegrįžo. Vėliau iš T. T. sužinojo, kad T. T. R. išvietė greitąją medicininę pagalbą, kad medikai R. išvežė į ligoninę. Kur yra R. grandinėlė, to nežino. Dar sekančią dieną matė M. T. vaikštant užsikabinus ant kaklo R. grandinėlę. Kur M. T. R. grandinėlę padėjo, nežino. Negirdėjo, kad L. B. būtų kalbėjęs apie lytinius santykius R., ar grasinęs. Tą naktį L. B., kai buvo jos namuose, buvo nusivilkęs marškinėlius, tačiau kodėl jis marškinėlius nusivilko, nežino. Tą naktį buvo neblaivi, gali ko nors neprisiminti (t. 1, b. l. 120-121).

Liudytojas M. T. parodė, kad atsimena, jog šventė (duomenys neskelbtini) pas R. mamą, ten tada ir gyveno. Pas R. mamą buvo atėjusi nukentėjusioji, kurios jis nepažinojo, matė pirmą kartą. Ji atėjo anksčiau negu jo brolis ir L. B. Atėjo pas jį brolis, kurį jis pasikvietė į vidų, šventė visi, vartojo alkoholį, jis buvo stipriai išgėręs. R. S. prašė jų parvesti ją į namus, buvo davusi grandinėlę, bet jis buvo labai girtas ir nevedė, užmigo, o ryte grandinėlės nerado. Kai atsikėlė, jam pasakė, kad buvo atvažiavusi greitoji med. pagalba. Jis apie įvykį nieko nežino, tik gali pasakyti ką sakė jam, nematė nukentėjusiosios sužalojimų. R. mama pasakojo, kad L. B. R. S. pastūmė, R. S. galva atsitrenkė į komodą, kuri buvo padėta prie lovos, ir nukrito ant žemės. Ikiteisminio tyrimo metu prisiminė daugiau įvykio aplinkybių.

M. T. parodė, kad R. K. yra jo sugyventinė. Jie turi naujagimį sūnų ir kartu iki 2019-07-29 gyveno R. K. mamos R. K. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). 2019-07-28 vakare, kiek buvo valandų nepamena, pas R. K. atėjo pažįstama R., pavardės nežino. Visi, t. y. jis, R. K., R. K. ir R. pradėjo vartoti alkoholį. Po kažkiek laiko, kiek buvo valandų nepamena, atėjo jo brolis T. T. su L. B., kurie taip pat prisijungė prie jų vartoti alkoholinius gėrimus. Buvo stipriai neblaivus, nelabai ką pamena. Pamena, kad R. kalbėjo, jog nori eiti namo, kad R. K. jam davė R. įduotą geltonos spalvos metalo grandinėlę, kurią jis užsidėjo sau ant kaklo. Kam ją davė, jis nežino. Kažką pamena, kad L. B. pastūmė R. ir R., atsitrenkusi galva į sekciją, nukrito ant grindų, kad iš R. galvos stipriai bėgo kraujas. Kodėl L. B. taip pasielgė, nežino, nepamena to. Taip pat pamena, kad R. iš namų išvedė T. T. Tada jis nuėjo miegoti. Atsikėlęs po pietų, tikslaus laiko nepamena, grandinėlės neberado. Kur ji dingo, nežino. Nežino ar tą naktį dar buvo atėję L. B. ir T. T. Kad L. B. būtų grasinęs tą naktį R. ką nors padaryti, to nepamena. Tą naktį L. B. gal ir buvo nusivilkęs marškinėlius. Jis patį faktą prisimena, kad L. B. buvo įsikišęs į kelnių kišenę J. mobilaus ryšio telefoną, kad pareikalavo, jog L. B. tą telefoną grąžintų ir L. B. grąžino. Tačiau ar tai buvo tą naktį, kai R. susižalojo galvą, to jis nepamena. 2019-07-29 po konflikto su R. K., jis išėjo iš R. K. namų. Vėliau T. T. jam papasakojo, kad, išvedęs R. iš R. K. namų, iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kad medikai R. išvežė į ligoninę (t. 1, b. l. 126-127).

Liudytojas M. V. parodė, kad jis tikslino aplinkybes pagal tarnybinį pranešimą. Nuo įvykio jau buvo praėjusios 2-3 dienos. Pirminė informacija buvo gauta dar iš neblaivios nukentėjusiosios, kad moteris buvo rasta ne prie išgertuvių vietos, jaunuoliai geranoriškai iškvietė medikus, nurodė kitus ją sumušusius asmenis, bet ta išgertuvių vieta yra už 15-20 metrų. Bendravo su R. K. ir R. K., pabendravo ir su nukentėjusiąja, nes pagal patrulių surašytą tarnybinį pranešimą įvykis atrodė gana miglotas, kaip melagingas, kaip slepiant įvykį. Tikslinant įvykio aplinkybes, nukentėjusioji matėsi, kad yra įsibaiminusi, bendraujant atsiskleidė kitos aplinkybės, ta pirminė informacija buvo įtakota baimės, nes L. B. reputacija yra tokia, kad garbaus amžiaus moteris tikrai galėjo jo bijoti. Nukentėjusioji papasakojo, kad ji buvo išgertuvėse, kur buvo B. ir T., B. ją pastūmė, ji atsitrenkė į spintą ir prasiskėlė galvą, buvo nukritusi ant žemės. L. B. ištempė ją į lauką ir dar prigrasino. Jie nuvyko į išgertuvių vietą, ją apžiūrėjo ir po kilimu bei ant sekcijos rado kraujo dėmių, nors įvykio vieta jau buvo išvalyta.

Iš 2019-08-01 pareiškimo matyti, kad R. S. pranešė apie tai, jog 2019-07-28 dieną ji vartojo alkoholinius gėrimus adresu (duomenys neskelbtini), pas K. Vartojant alkoholinius gėrimus į kambarį įsiveržė du asmenys ir, kilusio konflikto metu, ją pastūmė į spintą. Atsitrenkusi į spintą ji prasiskėlė galvą ir parkrito. To asmens, kuris praskėlė galvą ji nepažįsta, bet kambaryje buvę asmenys nurodė, kad jis yra „B.“. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sveikatos sutrikdymo ir surasti asmenį, kuris ją sumušė (t. 1, b. l. 8).

Iš 2019-08-07 įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų (fotolentelė) matyti, kad apžiūrint įvykio vietą adresu: (duomenys neskelbtini), stovi gyvenamasis namas, mūrytas raudonomis plytomis, su šiferio stogu. Į namo vidų patenkama per medinį koridorių, iš parko gatvės pusės. Iš koridoriaus patenkama į virtuvę, o pereinant virtuvę, patenkama į svetainę – pagrindinę įvykio vietą. Prie įėjimo į svetainę, kairėje pusėje yra dvigulė lova, dešinėje pusėje stalas ir kūdikio reikmenys. Kambario kairės pusės tolimajame kampe stovi rudos spalvos, dviejų dalių spinta, į kurią galva atsitrenkė nukentėjusioji. Apžiūrint spintą, ant dešinės pusės apatinių durelių briaunų, buvo rastos raudonos dėmės ir lašai, panašūs į kraują. Toliau apžiūrint duris, vietomis rasta blankių vietų, tarsi pavalytų, su raudonos spalvos dėmėmis. Apžiūrint prie spintos esančius kitus baldus, nustatyta, kad ant dvigulės lovos atkaltės apatinio kampo apmušalo taip pat matosi raudonos, galimai kraujo dėmės. Pakėlus kilimo kampą prie spintos, į kurią galva atsitrenkė nukentėjusioji, ant po kilimu esančiu popieriniu lipduku, rasta ryški raudona, galimai kraujo dėmė. Grindys po pakeltu kilimo kampu taip pat buvo su valytomis raudonomis dėmėmis. Apžiūrint įvykio vietą daugiau niekur kraujo dėmių nebuvo rasta. Priedas: CD diskas (t. 1, b. l. 10-19).

Iš Klaipėdos AVPK Plungės r. PK alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopijos matyti, kad R. S. 2019-07-29 12.22 val. nustatytas 2,10 promilių girtumas (t. 1, b. l. 26, 27).

Iš testo alkoholiui protokolo Nr. 443 kopijos matyti, kad duomenys apie tikrinamą asmenį - R. S., gim. 1964-11-08. Alkotesteris Lion Alcolmeter SD-400 Nr. 063003D. Testo duomenys - 3,18 promilių. Testo data - 2019-07-29 06.45 val. (t. 1, b. l. 24).

Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės, forma Nr. 110/a, kvietimo ID (duomenys neskelbtini) kopijos matyti, kad 2019-07-29 05.32 val. gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), prie bažnyčios nukritusi moteris- gauta iš BPC; R. S., gim. (duomenys neskelbtini). Atvykimo laikas - 05.57 val. rasta gatvėje, buvo užpulta nepažįstamo žmogaus, sužalota. Diagnozė: galvos plaukuotosios dalies žaizda (t. 1, b. l. 36- 38).

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad R. S. nustatyta muštinė pakaušio žaizda ir lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimas galėjo gautis R. S. griūnant, atsitrenkus pakaušiu į sekcijos briauną - vienu poveikiu. R. S. padarytas galvos sužalojimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 45).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusiajai R. S. buvo parodytos sunumeruotos 6 asmenų nuotraukos, kur nuotrauka Nr. 5 M. T. ir atpažįstančiajai R. S. pasiūlius atpažinti asmenį, apie kurį ji yra davusi parodymus pareiškė, kad vyras, esantis nuotraukoje Nr. 5 yra panašus į M. T. Panašus iš akių formos, nosies, lūpų (t. 1, b. l. 92-96).

Iš kito asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusiajai R. S. buvo parodytos sunumeruotos 6 asmenų nuotraukos, kur nuotrauka Nr. 2 L. B. ir atpažįstančiajai R. S. pasiūlius atpažinti asmenį, apie kurį ji yra davusi parodymus, pareiškė, kad vaikinas, esantis nuotraukoje Nr. 2 yra panašus į jos įvardintą „B.“, tačiau ne tokia šukuosena, jo plaukai trumpi buvo, tik veido bruožai tie patys (t. 1, b. l. 97-101).

Visų šių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus, visuma patvirtina kaltinamojo kaltę, padarius jam inkriminuotą nusikaltimą veiką.

Motyvuojamoji dalis

Kadangi kaltinamasis tyčia nežymiai sužalojo žmogų, jo veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

Nors kaltinamasis kaltės nepripažino, nurodė, kad nieko neprisimena, R. S. nestūmė, jo šiuos parodymus teismas vertina kaip siekimą išvengti atsakomybės.

Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, nes juos patvirtina liudytojų parodymai ir kiti bylos duomenys, kuriuos teismas ištyrė nagrinėjant bylą teisme, kai tuo tarpu kaltinamasis dėl girtumo net neprisimena nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių.

Kad kaltinamasis pastūmė nukentėjusiąją tuoj po nusikalstamos veikos padarymo apklaustos patvirtino liudytojos R. K. ir R. K., kurios teisiamojo posėdžio metu nelabai prisiminė nusikalstamos veikos aplinkybių, tačiau perskaičius jų parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus patvirtino. R. K. parodė, kad L. B., po kilusio incidento dėl jos sūnaus telefono paėmimo, supyko, pasakęs: "ko tu benori, sena skrabe", rankomis stipriai, iš visų jėgų pastūmė R. ir R. atsitrenkusi galva į sekciją nukrito ant grindų. Pamatė, kaip iš R. galvos stipriai bėga kraujas. Pradėjo šaukti L. B., ką jis padarė, puolė ant R. galvos dėti rankšluosčius, taip mėgindama sustabdyti kraujavimą. R. K. parodė, kad po kilusio konflikto dėl jos brolio telefono paėmimo, tiek jos mama, tiek R. pradėjo sakyti L. B., kaip jis galėjo pavogti telefoną. L. B. pasakęs R., kad ji debilė, "skrabė", suėmė R. už pečių ir stipriai R. pastūmė. R. trenkėsi galva į sekciją ir nukrito ant grindų. Iš R. galvos pradėjo stipriai bėgti kraujas. Netiesiogiai R. S. pastūmimo aplinkybes patvirtino ir liudytojai Tadas bei M. T. T. T. nurodė, kad jis tik išgirdo garsą. Įėjęs į kambarį pamatė pargriuvusią moterį, priėjo pažiūrėti, matė, kad iš galvos bėga kraujas ir iškvietė medikus. Jam R. S. sakė, kad ją pastūmė L. B. M. T. nurodė, kad jis kažką pamena, kad L. B. pastūmė R. ir R., atsitrenkusi galva į sekciją, nukrito ant grindų, kad iš R. galvos stipriai bėgo kraujas. Kodėl L. B. taip pasielgė, nežino, nepamena to.

Šių liudytojų parodymai patvirtina nukentėjusiosios nurodomą nusikalstamos veikos padarymo mechanizmą ir paneigia kaltinamojo nurodomą versiją, kad nukentėjusiosios nestūmė, kad ji nugriuvo pati. Nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais abejoti teismas neturi pagrindo, nes juos patvirtina ir liudytojo M. V. parodymai, kuris apžiūrėjo įvykio vietą ir rado galimai kraujo dėmių tiek ant sekcijos, į kurią galva atsitrenkė R. S., tiek ant lovos atkaltės bei po kilimu ir nurodė, kad tikslinant įvykio aplinkybes, nukentėjusioji matėsi, kad yra įsibaiminusi, bendraujant atsiskleidė kitos aplinkybės, ta pirminė informacija buvo įtakota baimės. Taip pat patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuotos liudytojo M. V. nurodomos aplinkybės ir specialisto išvada, kurioje nurodomi R. S. padaryti sužalojimai - muštinė pakaušio žaizda ir lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas.

Nei nukentėjusioji, nei liudytojai neturi pagrindo apkalbėti kaltinamąjį, jie parodymus davė prisiekę ir būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės. Jeigu kaltinamasis nebūtų nukentėjusiosios pastūmęs, tokių aplinkybių nukentėjusiajai ir liudytojams nebūtų buvę pagrindo nurodyti.

Pagal nustatytas aplinkybes tarp L. B. veiksmo – R. S. pastūmimo, nuo kurio ši galva atsitrenkė į sekciją ir patyrė galvos traumą – nežymų sveikatos sutrikdymą, – yra būtinasis priežastinis ryšys. Teismų praktikoje būtinasis priežastinis ryšys nustatomas atsižvelgiant į tai, ar kaltininko veika buvo būtina sąlyga padariniams atsirasti, ar be jos šie neatsirastų, ar atsiradę padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas. Akivaizdu, kad jeigu L. B. nebūtų R. S. pastūmęs, ši nebūtų atsitrenkusi į sekciją ir nebūtų patyrusi galvos traumos. Nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusiosios atsitrenkimas galva į sekciją ir galvos traumos gavimas yra tarpinė, tačiau dėsninga grandis tarp tyčinių kaltinamojo veiksmų-nukentėjusiosios pastūmimo ir nukentėjusiosios nežymaus sveikatos sutrikdymo; tarp veiksmų- pastūmimo ir atsiradusių padarinių nebuvo įsiterpęs joks kitas veiksnys, kuris būtų turėjęs įtakos nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymui. Taigi šioje byloje nenustatyta jokių aplinkybių, paneigiančių būtinojo priežastinio ryšio buvimą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Iš kaltinimo šalintina jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalsto būdamas recidyvistu, nes nusikalstamos veikos padarymo metu L. B. dar nebuvo teistas.

Skiriant bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi BK 41 straipsnyje numatytais bausmės paskirties kriterijais, bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse, bausmių skyrimo nepilnamečiams ypatumais, numatytais BK 91 straipsnyje. Atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į jo asmenybę, kad nedirba ir nesimoko, nuolat daro įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus, nusikalto nors ir būdamas dar neteistas, tačiau po šios nusikalstamos veikos yra teistas už smurtinių nusikaltimų padarymą, tame tarpe ir už analogiškos veikos padarymą. Tokie kaltinamojo veiksmai rodo, kad nėra linkęs laikytis įstatymų, visuotinai pripažintų gero elgesio normų, tarpusavio santykius yra linkęs spręsti naudodamas fizinį smurtą. Įvertinus visas šias aplinkybes, taip pat aplinkybę, kad kaltinamasis nevykdė 2019-07-30 ir 2020-05-12 teismo baudžiamaisiais įsakymais paskirtų laisvės apribojimo bausmių, dėl ko šios bausmės buvo pakeistos į arešto bausmę, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant jam neilgalaikę terminuoto laisvės atėmimo bausmę, nes, paskyrus laisvės apribojimo bausmę, nebuvo pasiekti bausmės tikslai, kadangi kaltinamasis nesilaikė probacijos sąlygų ir toliau darė teisės pažeidimus, atlikta arešto bausmė pagal 2019-07-30 teismo baudžiamąjį įsakymą teigiama linkme kaltinamojo elgesio nepakeitė.

Kadangi L. B. yra teistas po šios nusikalstamos veikos padarymo, naujuoju nuosprendžiu paskirta bausmė jam subendrintina su 2020-05-12 teismo baudžiamuoju įsakymu pirmojoje byloje paskirta bausme dalinio bausmių sudėjimo būdu pagal BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių taisykles, areštą pakeitus į laisvės atėmimą pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčio taisykles, vadovaujantis kaip precedentu Klaipėdos apygardos teismo 2020-10-08 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-198-795/2020, kuriame formuojama praktika, kad toks bausmių keitimas nėra dvigubas bausmių keitimas BK 65 straipsnio 2 dalies prasme.

Pridedamos bausmės dalis parenkama atsižvelgiant į tai, kad padaryta nesunki nusikalstama veika, kuri sunkesnių pasekmių nesukėlė, kaltinamasis nusikalto būdamas nepilnametis, jam buvo leidžiama suaugusių asmenų nusikalstamos veikos padarymo vietoje vartoti alkoholį, kas ir turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, L. B. paskirtos pagrįstai, kardomųjų priemonių taikymo pagrindai neišnyko, todėl šios kardomosios priemonės jam taikytinos iki bausmės vykdymo pradžios.

Civiliniai ieškiniai.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa ieškinyje nurodo, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sumokėjo 15,26 eurų už R. S. suteiktas gydymo paslaugas, prie ieškinio pateikė pažymą, patvirtinančią šias išlaidas, ir prašo turėtas išlaidas priteisti iš kaltinamojo, nes R. S. buvo sužalota dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų.

Nukentėjusioji nurodo, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų buvo sužalota, kentė skausmą, patyrė išgąstį, stresą, buvo nervinis sukrėtimas, buvo pažeminta, patyrė daug nepatogumų, važiavo pas gydytojus, pirko ir vartojo vaistus, prasidėjo epilepsijos priepuoliai, kurių jai ilgą laiką nebuvo, bemiegės naktys, nebegirdi viena ausimi, po įvykio bijojo būti namuose. Prašo priteisti iš kaltinamojo 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Kaltinamasis ieškinių nepripažino, nurodė, kad nieko neprisimena, R. S. nestūmė.

Dėl R. S. sužalojimo yra kaltas kaltinamasis, todėl jis ir jo atstovas pagal įstatymą turi atlyginti žalą nukentėjusiajai ir gydymo išlaidas (BPK 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Pagal CK 6.276 straipsnio 2 dalį tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys ginant Valstybinės ligonių kasos interesus yra pagrįstas, nes Valstybinė ligonių kasa sumokėjo 15,26 eurų už R. S. gydymą VšĮ Plungės rajono savivaldybės ligoninei, ką patvirtina pateikta pažymą (t. 1, b. l. 54), todėl ieškinys tenkintinas.

Institucijų, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, turėtas apdrausto asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas, jei draudiminis įvykis pagal Sveikatos draudimo įstatymo 5 straipsnį įvyko dėl juridinių ar fizinių asmenų neteisėtos veikos, turi teisę išieškoti Valstybinė ligonių kasa ar teritorinės ligonių kasos, socialinio draudimo įstaigos, kaip socialinį draudimą-privalomąjį sveikatos draudimą-vykdančios institucijos (Socialinio draudimo įstatymo 3, 34 straipsniai, Sveikatos draudimo įstatymo 29-34 straipsniai) pagal savo kompetenciją.

Nukentėjusiosios R. S. civilinis ieškinys tenkinamas visiškai.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjusiąją kaltinamasis sužalojo. Dėl jo neteisėtų veiksmų nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, baimę, nepatogumus dėl gydymosi, ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme, todėl kaltinamasis ir jo atstovas pagal įstatymą turi atlyginti nukentėjusiajai neturtinę žalą.

Vadovaujantis aukščiau paminėtais neturtinės žalos vertinimo kriterijais, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiosios pareikštas ieškinys nėra didelis, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl tenkintinas visiškai.

Byloje saugomi keturi kompaktiniai diskai su bylos tyrimo medžiaga nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini kaip menkaverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu).

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę- laisvės atėmimą 4 mėnesiams bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, naujuoju nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su 2020-05-12 Plungės apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, kuri 2020-07-01 Plungės apylinkės teismo nutartimi pakeista į 45 parų arešto bausmę, prie griežčiausios naujuoju nuosprendžiu paskirtos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį arešto bausmės, arešto bausmę pakeitus į laisvės atėmimą pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčio taisykles, ir galutinę subendrintą bausmę L. B. paskirti - terminuotą laisvės atėmimą 5 mėnesiams, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo L. B. sulaikymo dienos bausmės atlikimui pagal šį nuosprendį.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti dvi dienas jo laikinojo sulaikymo laiką nuo 2019-08-07 iki 2019-08-08 ir atliktą bausmę pagal 2020-05-12 Plungės apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą, ir 2020-07-01 Plungės apylinkės teismo nutartį.

Kardomąsias priemones-rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti nuo bausmės vykdymo pradžios.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš nuteistojo L. B. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, buveinė Europos aikštė 1, Vilniuje, 15,26 Eur R. S. gydymo išlaidų. L. B. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų gydymo išlaidoms atlyginti, gydymo išlaidos turi būti išieškotas iš jo atstovo pagal įstatymą G. B., gimusio (duomenys neskelbtini).

R. S., gimusios (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti jai iš nuteistojo L. B. 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. L. B. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, žalos atlyginimas turi būti išieškotas iš jo atstovo pagal įstatymą G. B., gimusio (duomenys neskelbtini).

Byloje saugomus keturis kompaktinius diskus, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą. Suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos.