Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-01-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-66-417/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-10-29Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-01-28Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-01-28
Bylos Nr.
1A-66-417/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-32742-2019-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dalius Jocys, Aurelija Sadauskaitė, Eduardas Maškevičius
Nuteistasis
L. B., L. B. Valstybinei
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-66-417/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32742-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 4.6.1; 2.4.6.1
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 28 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. B. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020-10-29 nuosprendžio, kuriuo L. B. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, naujuoju nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Plungės apylinkės teismo 2020-05-12 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, kuri Plungės apylinkės teismo 2020-07-01 nutartimi pakeista į 45 parų arešto bausmę, prie griežčiausios naujuoju nuosprendžiu paskirtos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį arešto bausmės, arešto bausmę pakeitus į laisvės atėmimą pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčio taisykles, ir galutinė subendrinta bausmė L. B. paskirta terminuotas laisvės atėmimas 5 mėnesiams, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo L. B. sulaikymo dienos bausmės atlikimui pagal šį nuosprendį.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas jo laikinojo sulaikymo laikas – dvi dienos nuo 2019-08-07 iki 2019-08-08 – ir atlikta bausmė pagal Plungės apylinkės teismo 2020-05-12 baudžiamąjį įsakymą ir Plungės apylinkės teismo 2020-07-01 nutartį.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys patenkintas ir iš nuteistojo L. B. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, buveinė Europos aikštė 1, Vilnius, priteista 15,26 Eur R. S. gydymo išlaidų. L. B. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų gydymo išlaidoms atlyginti, gydymo išlaidos turi būti išieškotos iš jo atstovo pagal įstatymą G. B., gimusio (duomenys neskelbtini).

R. S., gimusios (duomenys neskelbtini), civilinis ieškinys patenkintas ir jai iš nuteistojo L. B. priteista 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. L. B. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, žalos atlyginimas turi būti išieškotas iš jo atstovo pagal įstatymą G. B., gimusio (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. L. B. nuteistas už tai, kad smurtaudamas nežymiai sužalojo žmogų, tai yra, L. B. 2019-07-29, apie 2.00 val., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, name, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, rankomis suėmęs nukentėjusiajai R. S. už pečių, ją stipriai pastūmė, po to nukentėjusioji R. S. galva trenkėsi į sekciją ir parkrito ant grindų. Tokiu būdu L. B. smurtaudamas padarė nukentėjusiajai R. S. muštinę pakaušio žaizdą ir lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis L. B. (toliau – ir apeliantas) nesutinka su Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020-10-29 nuosprendžiu jam skirta bausme. Nurodo, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad L. B. nesimoko. Apeliantas pabrėžia, kad jis mokosi (duomenys neskelbtini), prašo į šią aplinkybę atsižvelgti ir jam skirti švelnesnę bausmę.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas

4. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

5. Apeliantas neginčija padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių kvalifikavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde nesutinkama su paskirta bausme, būtent dėl bausmės individualizavimo apeliantui teisėjų kolegija pasisakys plačiau.

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo skunde dėstomus argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančias aplinkybes, nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, todėl bausmė jam skirta teisėtai ir pagrįstai. Paskirta bausmė nėra akivaizdžiai per griežta ar neproporcinga apelianto padaryto nusikaltimo pobūdžiui bei pavojingumui, todėl pagrindo tenkinti apelianto prašymą dėl bausmės švelninimo nėra pagrindo.

7. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą, baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę, baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos, adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos. Už nusikalstamas veikas negalima skirti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Tačiau nagrinėjamu atveju apeliantui už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirti švelnesnę negu pirmosios instancijos teismo paskirta trumpalaikė – 4 mėnesių – laisvės atėmimo bausmę nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo.

8. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl apeliantui pagal BK 140 straipsnio 1 dalį skirtinos bausmės, atsižvelgė ir įvertino visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek nuteistojo asmenybę, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, veikos motyvus ir tikslus.

9. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta pareiga teismui, skiriančiam bausmę, be kita ko, įvertinti ir kaltininko asmenybę. Baudžiamajame įstatyme įtvirtintos nuostatos (BK 55–56 straipsniai ir kt.) suponuoja pagrindą manyti, jog ankstesnė baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens priešingo teisei elgesio patirtis vertinama kaip asmenį charakterizuojanti medžiaga, ir, be kitų aplinkybių, į kurias atsižvelgia nuosprendį priimantis teismas, lemia bausmės rūšies bei dydžio parinkimą.

10. L. B. padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Veika tyčinė, baigta. Nors nusikaltimą jis padarė būdamas neteistas, tačiau po šios nusikalstamos veikos padarymo jis yra teistas jau du kartus, be kita ko, teistas ir už analogišką nusikaltimą. Negalima neatsižvelgti ir į tai, kad po nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo apeliantas baustas administracine tvarka (b. t. 1, b. l. 182–183) už viešosios tvarkos pažeidimą. Išdėstytos aplinkybės duoda pagrindo išvadai, kad apeliantas nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų normų, tai patvirtina, kad jis iš esmės nėra ypač teigiama asmenybė.

11. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus pradėjo daryti būdamas ypač jauno amžiaus (būdamas vos 16 metų), todėl akivaizdu, kad nagrinėjamas nusikaltimas nėra atsitiktinis, apeliantas ir po šios nusikalstamos veikos įgijo teistumus per ypač trumpą laiką po šios nusikalstamos veikos padarymo, taip pat baustas administracine tvarka, tai rodo, kad apeliantui priešingos teisei nuostatos, nors jis, kaip minėta, ir yra ypač jauno amžiaus, yra susiformavusios ir nagrinėjama nusikalstama veika yra sąmoningas tokio elgesio modelio pasirinkimas. Be to, paminėtina ir tai, kad apeliantui buvo suteiktas teismo pasitikėjimas, kai Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019-07-30 baudžiamuoju įsakymu jam buvo paskita laisvės apribojimo bausmė. Tačiau akivaizdu, kad apeliantas negebėjo resocializuotis, neizoliuotas nuo visuomenės nesilaikė teisės aktų reikalavimų, todėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020-01-10 nutartimi jam skirta laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista į arešto bausmę. Visa tai sudaro pagrindą manyti, jog nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų normų ir iki šiol pakankamų pastangų koreguojant savo elgesį nedėjo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, įvertinus tai, kad ankstesnėmis baudžiamajame įstatyme numatytomis bausmėmis nepavyko pasiekti bausmės tikslų, kadangi nuteistasis ir toliau daro nusikalstamas veikas, o įstatymo leidėjas tokį asmens nusikalstamų veiksmų pakartotinumą vertina kaip turintį didesnį pavojingumą, nėra pagrindo spręsti, jog apylinkės teismo nuteistajam paskirta bausmė yra per griežta, neatitinka jo paties bei padaryto nusikaltimo pavojingumo ir šios veikos pobūdžio.

12. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgus į ypač jauną apelianto amžių, jo teistumų skaičius rodo nuolatinį nuteistojo įstatymų nepaisymą bei nenorą savo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Todėl, įvertinus tai, kad nuteistasis ir toliau daro nusikalstamas veikas, bei atsižvelgus į tai, jog ankstesniais teismo procesiniais sprendimais jam paskirtos bausmės (tarp jų ir trumpalaikis laisvės atėmimas) apeliantui nebuvo pakankamas pagrindas keisti gyvenimo būdą, nėra pagrindo išvadai, jog paskyrus jam švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, bus pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtinti bausmės tikslai. O vien ta aplinkybė, kad apeliantas mokosi, nėra besalyginis pagrindas neskirti jam laisvės atėmimo bausmės. Aplinkybė, kad apeliantas mokosi, jam buvo žinoma ir iki nusikalstamos veikos padarymo, tačiau ji nebuvo pakankama, kad sulaikytų jį nuo nusikalstamos veikos padarymo, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo išvadai, jog ši aplinkybė teigiamai motyvuos nuteistąjį ir sulaikys jį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, t. y. mokymasis negali būti vertinamas kaip apsauginis apelianto nusikalstamo elgesio ateityje veiksnys. Vadovaujantis Lietuvos Respulikos bausmių vykdymo kodekso 147 straipsnio 2 dalimi, rašytiniu vyresnių negu šešiolikos metų nuteistųjų pageidavimu organizuojamas bendrasis ugdymas. Todėl mokslą apeliantas galės tęsti ir būdamas laisvės atėmimo įstaigoje.

13. Įvertinus išdėstytus motyvus, atsižvelgiant į tai, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas apeliantui parinko santykinai švelnią bausmę nustatydamas praktiškai minimalų laisvės atėmimo bausmės terminą, dar labiau švelninti apeliantui paskirtą pakankamai švelnią bausmę teisėjų kolegija neturi pagrindo. Pažymėtina, kad nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus – ne tik koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, tačiau ir apriboti jam galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo metu būtent laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti šių BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą. Pažymėtina, kad teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės paskirties.

14. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam paskyrė BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nustatydamas beveik minimalų bausmės dydį. Manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam paskyrus švelnesnę bausmę, nėra pagrindo. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020-10-29 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas nuosprendis paliktinas nepakeistas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo L. B. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Dalius JocysEduardas MaškevičiusAurelija Sadauskaitė