Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

1. Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti, kad nekilnojamas turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai; 2) nustatyti, kad S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nuomos/panaudos pagrindais nuo 2005 m. naudojasi butu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) g. 37-2, Šventvakarių k., Klaipėdos r.; 3) įpareigoti Klaipėdos rajono savivaldybės tarybą perleisti S. B. nuosavybės teises į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) g. 37-2, Šventvakarių k., Klaipėdos r.Ieškinyje ieškovė nurodo, jog gyvendamadrauge su mama matė, kad gretimas butas nebuvo niekam paskirtas, juo niekas nesinaudojo ir niekas jo nebuvo privatizavęs, todėl gavusi atsakingų seniūnijos darbuotojų žodinį pritarimą, ji pradėjo apleistą butą tvarkytis ir įsirengė taip, kad būtų tinkamas gyvenimui. Iš Namų ūkio Nr. (duomenys neskelbtini) sąrašo, kuris buvo sudaromas kas 5 metai, matyti, kad S. B. su sutuoktiniu G. B. ir nepilnamečiu sūnumi M. B. registruoti pas J. R., nuo 2005 metų gyvena šalia esančiame neprivatizuotame bute. Ieškovė įsirengė šalia motinos buto esančias patalpas. Elektrą ir vandenį į butą įsirengė prisijungdama prie motinos buto skaitiklių. Už šiuos komunalinius patarnavimus ieškovė mokėjo motinos vardu. Apie tai, kad ieškovė naudojasi ir gyvena neregistruotame bute, buvo žinoma kaimynams, seniūnijos darbuotojams, asmenims, atsakingiems už duomenų surašymą į Namų ūkio Nr. (duomenys neskelbtini) knygą, ir kitiems. Gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra ieškovės naudojamas butas, pastatytas 1915 m. Tam tikru istoriniu laikotarpiu šis namas priklausė (duomenys neskelbtini) paukštininkystės valstybiniam ūkiui, j. a. k. (duomenys neskelbtini), kurio teisinis statusas šiai dienai yra išregistruotas. Gyvenamajame name esantys kiti butai buvo privatizuoti. Ieškovei pasikreipus į teismą dėl būto įgijimo įgyjamąja senatimi fakto nustatymo, VĮ Registrų centre buvo pataisyti duomenys apie šio gyvenamojo namo nuosavybės teisesir įrašyta, kad 787/1666 pastato Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Atsiradus šiam įrašuipaaiškėjo, kad butas taip pat priklauso Lietuvos Respublikai, nors jo registracija ir neišviešinta, todėl ieškovė netenka teisės įgyti butą įgyjamosios senaties pagrindu. Ieškovė būdama įsitikinusi, o be to ir klaidingai įtikinta valdžios institucijų, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) niekam nepriklauso ir nėra nei valstybės, nei savivaldybės nuosavybė, atliko šio nekilnojamojo turto kadastrinius matavimus ir parengė Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylą, kurios pagrindu buto duomenys buvo įkelti į Nekilnojamojo turto kadastrą. VĮ Registrų centras atsisakė priimti ieškovės prašymą dėl duomenų įregistravimo į Nekilnojamojo turto registrą nesant nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų. Šiai dienai ieškovės naudojamo ir daugiau nei 22 metus atvirai valdomo buto nuosavybės teisė niekam nėra registruota. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija nurodo, kad šis butas jiems nepriklauso ir dėl jo nenori prisiimti jokios atsakomybės, nors pagal įstatymus savivaldybė privalėtų tai padaryti. Nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2YT-135-867/2023 Klaipėdos rajono savivaldybės administracija pateikė iš Klaipėdos regioninio valstybės archyvo gautą Klaipėdos rajono valdybos 1993-03-18 potvarkį Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl leidimo įteisinti buvusiam (duomenys neskelbtini)s valstybinam paukštininkystės ūkiui gyvenamus namus su ūkio pastatais“, bei prie jo pridėtą sąrašą (toliau potvarkis ir sąrašas). Iš potvarkio ir sąrašo matyti, kad gyvenamasis namas, kuriame yra ginčo butas, buvo pastatytas 1915 metais. Keičiantis Lietuvos valstybės politinei santvarkai, šis pastatas tapo priskirtas (duomenys neskelbtini)s valstybiniam paukštininkystės ūkiui. Visi gyvenamojo namo butai buvo išdalinti šiems asmenims: R.(butas Nr. 1), B.(butas Nr. 3), S. (butas Nr. 4) ir Ž. (butas Nr. 2, t. y. ieškovės gyvenamas butas). Renkant duomenis civilinei bylai paaiškėjo, kad Ž. skirtas butas nebuvo privatizuotas, todėl jis turėjo likti (duomenys neskelbtini) valstybinio paukštininkystės ūkio balanse. Teisės aktais paukštininkystės ūkiai buvo priskirti savivaldybėms. Tiek teismų praktika, tiek įstatymas numato nekilnojamojo turto priskyrimą savivaldybei, kai toks turtas lieka neparduotas, o žemės ūkio bendrovė likviduota. Atsižvelgiant į tai, prašo teismo nustatyti, kad nekilnojamas turtas - butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai. Teismui nustačius, kad ginčo butas nuosavybės teise priklauso Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, ši institucija tampa atsakinga už šio nekilnojamojo turto perleidimą. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas ir kiti atstovai 2005 metais, S. B. paprašius teisiškai sutvarkyti buto perleidimą, nurodė, kad butas yra tokios fizinės būklės, jog nevertas dokumentų tvarkymo. Tuo metu butas iš tiesų buvo avarinės būklės, bet ieškovė savo darbu ir indėliu per laiką sutvarkė jį ir jis tapo priimtinas gyvenimui. Faktą, jog ieškovė teisėtai gyveno ir tvarkėsi bute, turėdama seniūnijos, t. y. atsakingų pareigūnų, sutikimą, patvirtina Namų ūkio Nr. (duomenys neskelbtini) sąrašas. Prašo teismo nustatyti faktą, kad ieškovė nuomos/panaudos pagrindais nuo 2005 metų gyvena Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai nuosavybės teise priklausančiame bute ir įpareigoti Klaipėdos rajono savivaldybės tarybą parduoti šį butą ieškovei.

2. Teisme taip pat priimtas trečiojo asmens VĮ Turto bankas priešieškinis dėl turto pripažinimo valstybės nuosavybe, kuriuo trečiasis asmuo prašo atmesti ieškovės ieškinį, tenkinti priešieškinį ir nustatyti, kad nekilnojamasis turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) yra valstybės – Lietuvos Respublikos – nuosavybė. Nurodo, kad teismų praktika analogiškose bylose aiški – pareiškimai dėl neprivatizuoto turto įteisinimo per įgyjamąją senatį yra atmetami.V. Ž. ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo 13 straipsniu, privatizavimo metu nenupirktu žemės ūkio įmonių turtu disponuoja vietos savivaldybė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-12-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2010 padarė išvadą, kad „kolūkio turtas, jeigu jis iš viso nebuvo privatizuotas, negalėjo likti kolūkio nuosavybe“. Šiuo atveju ginčo turtas nebuvo privatizuotas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl jis tapo valstybės nuosavybe. Valstybė nebuvo perdavusi ginčo turto Klaipėdos rajono savivaldybei ir šis turtas nebuvo privatizuotas. Be to, pagal 1964 m. CK nuostatas, turtą, priskirtą valstybinėms, tarpkolūkinėms, valstybinėms kolūkinėms ir kitokioms valstybinėms – kooperatinėms organizacijoms, operatyviai tvarkė šios organizacijos, kurios, neviršydamos įstatymų nustatytų ribų, vykdė turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teises, tačiau to turto savininkė likdavo valstybė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, jog iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo tarybinių ūkių sukurti daiktai buvo valstybės nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011). Kad priešieškinis yra pagrįstas ir tenkintinas, patvirtina teismų praktika (Molėtų rajono apylinkės teismo 2016-10-05 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2YT-926-732/2016, Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021-10-01 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-248-374/2021). Pripažinus turtą valstybės nuosavybe, perleidimas tretiesiems asmenims, taip pat ir ieškovei, galimas tik viešo aukciono būdu, todėl atmestinas kaip nepagrįstas ieškovės reikalavimas dėl įpareigojimo perduoti turtą išimtinai ieškovei.

Šalies argumentai

4. Teisme gauti atsakovių Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos ir Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos atsiliepimai, kuriais su ieškovės ieškiniu atsakovės nesutinka ir prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, o su priešieškiniu sutinka ir prašo jį tenkinti. Nurodo, kad pagal Klaipėdos rajono valdybos 1993-03-18 potvarkį Nr. (duomenys neskelbtini), į gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame yra ginčo butas Nr. 2, buvo įregistruota valstybės nuosavybės teisė, valdytojas patikėjimo teise buvo (duomenys neskelbtini) paukštininkystės valstybinis ūkis. Ieškovė teigia, kad likvidavus ūkį neprivatizuotas turtas turėjo būti priskirtas savivaldybei. Pagal šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 2 straipsnio 12 dalį turto patikėjimo teisė – valstybės ar savivaldybių institucijos, Lietuvos banko, valstybės ar savivaldybės įmonės, įstaigos, organizacijos teisė savo įstatuose (nuostatuose), taip pat valstybės ar savivaldybės įmonių, įstaigų, organizacijų veiklą reglamentuojančiuose norminiuose aktuose nustatyta tvarka bei sąlygomis valdyti, naudoti valstybės ar savivaldybių perduotą turtą ir disponuoti juo nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų. Turto valdymas patikėjimo teise nesukuria nuosavybės teisės, taigi, turto patikėtinis negali įgyti nuosavybės teisės į turtą. Pagal 1964 m. CK nuostatas turtą, priskirtą valstybinėms, tarpkolūkinėms, valstybinėms kolūkinėms ir kitokioms valstybinėms-kooperatinėms organizacijoms, operatyviai tvarkė šios organizacijos, kurios, neviršydamos įstatymų nustatytų ribų, vykdė turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teises, tačiau to turto savininkė likdavo valstybė. Nagrinėjamu atveju ginčo butas buvo sukurtas kaip valstybės nuosavybės teisės objektas ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduotas (parduotas ar kitaip pagal įstatymus perleistas) privačių asmenų nuosavybėn ar kitų valstybės ir savivaldybės institucijų žiniai (nuosavybėn), todėl jisturi būti vertinamas kaip priklausantis valstybei nuosavybės teise.Nustatyti, kad ginčo turtas nuosavybės teise priklauso Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, nėra jokio teisinio pagrindo, nes minėtas butas yra įregistruotas Lietuvos Respublikos vardu, o be to, šis butas nereikalingas savivaldybės funkcijoms įgyvendinti. Netenkinus pirminio ieškinio reikalavimo prašo netenkinti ir kitų ieškovės išvestinių reikalavimų, kurie yra kildinami iš pirminio reikalavimo, tai yra dėl nuomos/panaudos nustatymo ir įpareigojimo perleisti ieškovei nuosavybės teises į ginčo turtą.

Šalies argumentai

Atsakovių atstovės teismo posėdžiuose nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti ieškinį, o priešieškinį tenkinti.