- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-15
- Bylos Nr.
- eA-1318-662/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02068-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Milda Vainienė, Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- S. B.
- Atsakovas
- Valstybės įmonė Registrų centras
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, Valstybės įmonė Turto bankas
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. B. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui (tretieji suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja S. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu į teismą, prašydama: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Registrų centras“ (toliau – ir atsakovas, Centras) Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Klaipėdos skyriaus 2022 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. SPR4-8205 (14.5 E) „Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinio registratoriaus sprendimas prašymą atmesti“ (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti valstybės įmonės „Registrų centras“ Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. CSPR-194 „Dėl registro tvarkytojo priimto sprendimo“ (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti atsakovą išregistruoti Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NTR) įregistruotą nuosavybės teisę Lietuvos Respublikai į 787/1666 dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir gyvenamasis namas).
2. Pareiškėja skunde nurodė šiuos argumentus:
2.1. Pareiškėja 2022 m. gegužės 6 d. kreipėsi į Centrą su prašymu išregistruoti NTR įregistruotą nuosavybės teisę Lietuvos Respublikai į 787/1666 dalį gyvenamojo namo. Centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Klaipėdos skyrius išnagrinėjęs minėtą prašymą priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą. Pareiškėja nesutiko su Sprendime nurodytais argumentais, todėl 2022 m. birželio 6 d. pateikė skundą Komisijai. Komisija išnagrinėjusi pareiškėjos skundą 2022 m. liepos 8 d. sprendimu nusprendė palikti galioti Centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Klaipėdos skyriaus sprendimą ir pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
2.2. Sprendimas bei Komisijos sprendimas yra neteisėti bei nepagrįsti, kadangi nuosavybės teisės Lietuvos Respublikos vardu į dalį gyvenamojo namo buvo įregistruotas 2022 m. kovo 21 d. nesant prašymo ar kito teisinio pagrindo. Be to, NTR nurodomas Lietuvos Respublikos nuosavybės teisių įregistravimo pagrindas – 1993 m. kovo 18 d. Klaipėdos rajono valdybos potvarkis Nr. 112-V „Dėl leidimo įteisinti buvusiame Priekulės valstybiniam paukštininkystės ūkiui gyvenamus namus su ūkio pastatais“ (toliau – ir Potvarkis) negalėjo būti tinkamu įregistravimo pagrindu, kadangi dokumentas priimtas prieš 29 m., t. y. suėjus senaties terminui. Taip pat įkeliant duomenis į NTR atsakovas nesiaiškino kas yra tikrasis turto valdytojas patikėjimo teise – Klaipėdos rajono savivaldybė ar valstybės įmonė „Turto bankas“, kadangi buvęs gyvenamojo namo dalies savininkas Priekulės paukštininkystės valstybinis ūkis (toliau – ir Ūkis) yra likviduotas.
2.3. Teisės aktai reglamentuoja, jog prašymą įregistruoti juridinę reikšmę turinčius faktus pateikia jų įregistravimu suinteresuotas asmuo arba institucija. Nagrinėjamu atveju atsakovas NTR įregistruodamas Lietuvos Respublikos nuosavybės teises į dalį gyvenamojo namo tai padarė neturėdamas jokio Lietuvos Respublikos atstovo prašymo. Valstybės turto įgijimo būdus nustato Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas. Lietuvos Respublikos teisės į dalį gyvenamojo namo nebuvo įgytos nei vienu Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme reglamentuotu būdu.
2.4. Gyvenamojo namo dalimi jau daugiau kaip 17 metų naudojasi pareiškėja. Dėl šios gyvenamojo namo dalies pripažinimo įgijus įgyjamosios senaties pagrindu, 2022 m. sausio 28 d. buvo pareikštas pareiškimas bendrosios kompetencijos teisme bei pradėta civilinė byla. Pareiškėja kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą žinodama faktą, kad gyvenamojo namo dalis nėra įregistruota kaip Lietuvos Respublikos nuosavybė, todėl teikiant pareiškimą buvo visos sąlygos įgyti nuosavybės teises įgyjamosios senaties pagrindu. Tačiau NTR atsiradus neteisėtam įrašui, pareiškėjos teisė į nuosavybės įgijimą yra pažeista dėl valstybinių institucijų aplaidumo.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Centras atsiliepime į skundą nurodė, kad nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė šiuos argumentus:
4.1. NTR yra įsteigtas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti.
4.2. 2022 m. kovo 18 d. buvo gautas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų raštas, kuriame teismas nurodė, jog pagal pareiškėjos pareiškimą yra iškelta civilinė byla dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Teismas nurodė, kad turimais duomenimis nustatyta, jog Lietuvos Respublikos vardu, pagal Potvarkį nuo 1993 m. kovo 27 d. yra įregistruotos nuosavybės teisės į 72/100 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Iš Potvarkio turinio matyti, jog Klaipėdos rajono valdyba 1993 m. kovo 18 d. sprendimu nusprendė teisiškai įregistruoti buvusiam Ūkiui gyvenamuosius namus su ūkio pastatais. Teismo duomenimis gyvenamajame name yra keturi butai, iš kurių du buvo privatizuoti, o likę du neprivatizuoti, todėl Centro buvo paprašyta pateikti visus turimus duomenis su istorija, kam ir kokiu pagrindu priklausė butai iki jų privatizavimo ir ar gyvenamasis namas nebuvo įregistruotas pagal Potvarkį.
4.3. Rengiant atsakymą į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų raštą Centras pastebėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymo nuostatas duomenys, sukaupti Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure, Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka nebuvo pilnai perkelti į NTR, t. y. neįrašytas gyvenamojo namo, likusios, neprivatizuotos dalies savininkas. Atsižvelgiant į tai bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir NTRĮ) 33 straipsnio 2 dalimi, 2022 m. kovo 21 d. Centras ištaisė techninę klaidą ir atstatė NTR duomenis, t. y. buvo įregistruota Lietuvos Respublikos nuosavybės teisė į neparduotą gyvenamojo namo dalį. Centras akcentavo, kad šie NTR įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindų jie buvo įrašyti.
4.4. Teisės aktai reglamentuoja, jog daiktinės teisės išregistruojamos, kai daiktinės teisės netenka savo daiktinės teisės arba ją perleidžia ir įregistruojamas kitas daiktinės teisės turėtojas arba žūva ir išnyksta pats nekilnojamasis daiktas. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė duomenų, patvirtinančių jos nuosavybės teisių įgijimą ir Lietuvos Respublikos nuosavybės į dalį gyvenamojo namo pasibaigimą, todėl nebuvo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos 2022 m. gegužės 9 d. prašymo, o Komisija išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, konstatavo, kad nėra pagrindo naikinti Sprendimo ir jį paliko galioti.
4.5. Pareiškėjos skundo argumentas, jog nuosavybės teisės Lietuvos Respublikai buvo įregistruotos nesant atitinkamos institucijos prašymo yra nepagrįstas, kadangi gyvenamasis namas jau nuo 1993 m. kovo 27 d. remiantis Potvarkiu buvo įregistruotas Ūkio vardu. Tai patvirtina archyvinėje byloje Namų valdos techninės apskaitos kortelėje atliktas įrašas ir spaudas ant Potvarkio. Centras padarė techninę klaidą perkeliant duomenis į NTR, o remiantis NTRĮ 33 straipsnio 2 dalimi, NTR tvarkytojas gali technines klaidas ištaisyti savo iniciatyva ir prašymas tam nėra būtinas. Taip pat pareiškėjos skundo argumentas, kad Potvarkis negali būti tinkamu įregistravimo dokumentu, kadangi yra priimtas prieš 29 metus yra nepagrįstas. Atsakovas pabrėžė, jog senaties terminai teisinei registracijai nėra taikomi.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškėjos skundą nepalaikė jame keliamų reikalavimų, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, nurodė šiuos argumentus:
5.1. Kadangi nėra visų įgyjamosios senaties sąlygų – neįrodyta, kad turtas nėra valstybės nuosavybė, VĮ „Turto bankas“ ginčija įgyjamosios senaties faktą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse yra nustatytas imperatyvus draudimas įgyjamąją senatimi įgyti nuosavybės teisę į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus.
5.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama ir į tokius valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, į kuriuos valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisės ilgą laiką neįgyvendina, t. y. nesirūpina, neprižiūri, neregistruoja savo nuosavybės teisių, o juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo. Jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti privačių asmenų nuosavybėn, tai jie privalo būti vertinami kaip priklausantys valstybei. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad ji buvo privatizavusi ginčo gyvenamojo namo dalį. Be to nustatyta, kad gyvenamasis namas pastatytas 1915 m., vadinasi jame esantys butas priklausė valstybiniam ir visuomeniniam fondui, t. y. buvo viešoji nuosavybė.
II.
6. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimu atmetė pareiškėjos S. B. skundą.
7. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad:
7.1. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini) yra gyvenamasis namas, kuriame yra suformuoti 4 atskiri nekilnojamojo turto objektai (butai) ir jo priklausiniai – tvartas, tvora, lauko tualetai. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo 4.1 punkte nurodyta, kad 787/1666 gyvenamojo namo nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo 7.1 punktas teigia, kad Lietuvos Respublikai priklausančią gyvenamojo namo dalį turto patikėjimo teise valdo Ūkis. Minėtų juridinių faktų įregistravimo pagrindas – Potvarkis, duomenys į NTR įrašyti 2022 m. kovo 21 d.
7.2. 2022 m. gegužės 6 d. pareiškėjos įgaliotas atstovas Centrui pateikė prašymą panaikinti NTR esantį įrašą, kad 787/1666 gyvenamojo namo dalis nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai.
7.3. Centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Klaipėdos skyrius išnagrinėjęs pareiškėjos 2022 m. gegužės 6 d. prašymą priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė jį tenkinti ir panaikinti NTR esančią informaciją apie Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančią gyvenamojo namo dalį. Sprendime nurodytas jo priėmimo teisinis pagrindas – NTRĮ 16 straipsnio 1 dalis, 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas bei 29 straipsnio 7 punktas. Sprendime teigiama, kad vadovaujantis NTRĮ 16 straipsnio 1 dalimi bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 „Dėl nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 69 punktu daiktinės teisės išregistruojamos, kai nustatoma, kad daiktinės teisės turėtojas netenka savo daiktinės teisės, ją perleidžią kitam asmeniui arba žūva ar išnyksta pats nekilnojamasis daiktas. Sprendime pabrėžiama, kad kartu su prašymu nebuvo pateikti dokumentai įrodantys, jog pasikeitė daikto savininkas.
Šalies argumentai
7.4. Pareiškėja, nesutikdama su Sprendime pateiktomis aplinkybėmis, 2022 m. birželio 3 d. kreipėsi su skundu į Komisiją. Skunde Komisijos prašoma panaikinti Sprendimą ir tenkinti 2022 m. gegužės 6 d. prašymą – išregistruoti NTR įregistruotą nuosavybės teisę Lietuvos Respublikai į 787/1666 dalį gyvenamojo namo.
7.5. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2022 m. liepos 8 d. priėmė sprendimą Nr. CSPR-194 „Dėl registro tvarkytojo priimto sprendimo“ (Komisijos sprendimas), kuriame konstatavo, kad nėra teisinio ar faktinio pagrindo naikinti Sprendimą ir pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Komisija 2022 m. liepos 8 d. sprendime nurodė, kad išnagrinėjus turimus dokumentus nustatyta, jog pagal Potvarkį nuo 1993 m. kovo 27 d. Ūkio vardu buvo įregistruotas keturių butų gyvenamasis namas ir tvartas. NTR duomenimis gyvenamajame name esantys butai Nr. 1 ir Nr. 3 su jiems priskirtomis tvarto dalimis, įregistruoti asmenims juos privatizavusiems iš Ūkio. Duomenys apie neprivatizuotą gyvenamojo namo dalį nebuvo Nuostatų nustatyta tvarka pilnai perkelti į NTR, todėl teritorinius registratorius pastebėjęs techninę klaidą, vadovaudamasis NTRĮ 33 straipsnio 2 dalimi, 2022 m. kovo 21 d. perkėlė į NTR – įregistravo, jog Potvarkio pagrindu 787/1666 nuosavybės teisės pagrindu priklauso Lietuvos Respublikai, turto patikėjimo teise – Ūkiui. Komisija akcentavo, kad minėti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti. Komisija vertino, kad teritorinis registratorius pagrįstai atsisakė tenkinti 2022 m. gegužės 6 d. prašymą, kadangi pareiškėja nepateikė dokumentų, patvirtinančių jos nuosavybės teisės įgijimą ir Lietuvos Respublikos į gyvenamojo namo dalį pasibaigimą, todėl nebuvo teisinio pagrindo tenkinti prašymą dėl NTR esančio įrašo panaikinimo.
7.6. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis pareiškėja kreipėsi su pareiškimu į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus dėl ginčo gyvenamojo namo dalies įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu ir tuo pagrindu buvo pradėta nagrinėti civilinė byla Nr. e2YT-2259-867/2022. Byloje nustatyta, kad bendrosios kompetencijos teismas 2022 m. kovo 18 d. kreipėsi su raštu į Centro NTR. Minėtame rašte teismas nurodė, kad iš NTR pateiktų duomenų matyti, jog Lietuvos Respublikos vardu, pagal Potvarkį, nuo 1993 m. kovo 27 d., yra įregistruotos nuosavybės teisės į 72/100 dalį tvarto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) Teismas atkreipė dėmesį, kad Potvarkyje nurodyta, jog Klaipėdos rajono valdyba 1993 m. kovo 18 d. sprendimu nusprendė leisti įregistruoti Ūkiui gyvenamąjį namą su jo priklausiniais. Teismas pažymėjo, kad jo turimais duomenimis du gyvenamajame name esantys butai yra privatizuoti, tačiau likę du nėra privatizuoti ir NTR nėra duomenų kam nuosavybės teise priklauso šie du butai. Centro buvo prašoma pateikti turimą informaciją, kam priklausė butai gyvenamajame name iki jų privatizavimo ir ar gyvenamasis namas buvo įrašytas į NTR pagal Potvarkyje esančius duomenis.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas, analizuodamas Potvarkio turinį, nustatė, kad Klaipėdos rajono valdyba 1993 m. kovo 18 d. sprendimu nusprendė leisti Ūkiui įteisinti ir leisti teisiškai registruoti gyvenamuosius namus su jiems priklausančiais ūkio pastatais. Kartu su Potvarkiu yra pateiktas sąrašas nekilnojamojo turto objektų, kuriuos buvo leista Ūkiui įregistruoti NTR. Minėtame sąraše yra nurodytas ir ginčo gyvenamasis namas, todėl akivaizdu, jog teismui pateiktame NTR duomenų bazės išraše pateikta informacija atitinka Potvarkio turinį.
9. Įvertinęs Centro argumentus dėl ištaisytos techninės klaidos bei NTRĮ 33 straipsnio 2 dalį, Nuostatų 111, 112 punktus, teismas darė išvadą, kad Centras turi pareigą perkelti iki tol veikusiame Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure sukauptus duomenis į NTR. Taip pat atsakovui nustačius, kad buvo padaryta klaida perkeliant Respublikinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro duomenis į NTR, turi teisę savo iniciatyva šią klaidą ištaisyti. Teismas konstatavo, kad atsakovas savo iniciatyva ištaisydamas nustatytą techninę klaidą veikė jam suteiktos kompetencijos ribose ir nepažeidė ginčo situaciją reglamentuojančius teisės aktų reikalavimus.
10. Atsižvelgęs į NTRĮ 16 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnį, Nuostatų 69 punktą ir įvertinęs, kad pareiškėja kartu su 2022 m. gegužės 6 d. prašymu nepateikė jokių NTRĮ 22 straipsnyje nurodytų dokumentų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad pasikeitė gyvenamojo namo dalies savininkas arba žuvo / išnyko nekilnojamasis daiktas, teismas darė išvadą, kad Centras pagrįstai Sprendime nurodė, jog nėra teisinio pagrindo pašalinti iš NTR informaciją, kad 787/1666 gyvenamojo namo dalis nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai.
11. Teismas, nenustatęs Sprendimo ir Komisijos sprendimo neteisėtumo pagrindų, atmetė pareiškėjos S. B. skundą kaip nepagrįstą. Netenkinęs pareiškėjos skundo reikalavimo dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo, teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti ir išvestinį skundo reikalavimą dėl Centro įpareigojimo išregistruoti NTR įregistruotą nuosavybės teisę Lietuvos Respublikai į 787/1666 dalį gyvenamojo namo.
III.
12. Pareiškėja S. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.
13. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:
13.1. Priimdamas sprendimą administracinis teismas privalo bylą nagrinėti plečiamai, t. y. ne tik suformuluoto reikalavimo ribose, bet ir iš esmės išnagrinėdamas skundu pateikto reikalavimo problemą.
13.2. NTR įregistruotos nuosavybės teisės Lietuvos Respublikai į 787/1666 dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) pagrindas yra Potvarkis, kuris buvo priimtas prieš 29 metus. Šiais veiksmais teritorinis registratorius pažeidė NTRĮ 17 straipsnio 3 dalį.
13.3. Centras turi teisę taisyti technines klaidas, tačiau šių klaidų taisymas negali būti paviršutiniškas. Lietuvos Respublikos žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymas aiškiai (imperatyviai) nurodo, kad neprivatizuotas turtas pereina savivaldybei. Centras taisydamas technines klaidas padaro tik įrašą dėl nuosavybės teisės, bet neištaiso įrašo dėl disponavimo teisės, kuris šiuo atveju yra imperatyvus ir jam nereikalingas joks kitas dokumentas, nes bet kokios daiktinės teisės Priekulės paukštininkystės valstybiniam ūkiui yra pasibaigusios, nes ši įmonė išregistruota. Duomenys apie juridinį asmenį kaupiami Juridinių asmenų registre, todėl laisvai prieinami Centrui.
13.4. Dėl valstybinių institucijų neveikimo ar nesavalaikio bei netinkamo duomenų taisymo pareiškėja priversta savo teises ginti teismuose, dėl ko patyrė ne tik neigiamų emocinių išgyvenimų, bet finansinių išlaidų advokato pagalbai ir žyminio mokesčio sumokėjimui, kurias prašo priteisti iš atsakovo.
Atsiliepimas
14. Atsakovas Centras atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
15. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:
Šalies argumentai
15.1. Pareiškėjos teiginiai nesudaro Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų peržengti šios administracinės bylos nagrinėjimo ribas. Pareiškėja nepagrindė, kaip šiuo atveju yra pažeidžiamas viešasis interesas, todėl kaip tik, vadovaujantis ABTĮ 80 straipsniu, byla turėjo būti nagrinėjama pareiškėjos skundo ribose.
15.2. Pagal Klaipėdos rajono valdybos 1993 m. kovo 18 d. potvarkį Nr.112-V „Dėl leidimo įteisinti buvusiam Priekulės valstybiniam paukštininkystės ūkiui gyvenamus namus su ūkio pastatais“ nuo 1993 m. kovo 27 d. Priekulės paukštininkystės valstybinio ūkio vardu jau buvo įregistruoti Gyvenamasis namas (keturių butų) (žym. 1A1m) ir ūkinis pastatas (žym. 2I1p). Tai patvirtina Archyvinėje byloje Namų valdos techninės apskaitos kortelėje Formoje Nr. 1 1993 m. kovo 27 d. atliktas įrašas ir spaudas ant Klaipėdos rajono valdybos 1993 m. kovo 18 d. potvarkio Nr. 112-V patvirtinantis, kad “šis dokumentas užregistruotas Klaipėdos teritorinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro rejestro knygoje Nr. 2054 1993-03-27”. Minėtame sąraše yra nurodytas 4-rių butų gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais ir priestatu, esantis (duomenys neskelbtini) kuriame gyvena R., B., S. ir Ž., gyvenamojo namo bendras plotas 166,60 kv. m, neįteisinami statiniai byloje žymimi nuo 3J1m iki 7J1m imtinai. NTR duomenimis (registro įrašų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamame name esantys butai Nr. 1 ir Nr. 3 su jiems priskirtomis tvarto 2I1p dalimis, yra įregistruoti asmenims pagal 1993 m. kovo 19 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-893 ir 1993 m. kovo 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-1130, privatizavusiems juos iš Priekulės paukštininkystės valstybinio ūkio. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio nuostatas, duomenys, sukaupti Valstybinio žemės kadastro duomenų registre ir Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure, perrašomi į Nekilnojamojo turto registrą nuo 1998 m. sausio 1 d. Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka.
15.3. NTR tvarkytojas neturi teisinio pagrindo pakeisti pagal Potvarkį įregistruoto nekilnojamojo turto (adresu (duomenys neskelbtini) savininką ir / ar patikėtinį.
15.4. Pastebėtą techninę klaidą, vadovaudamasis NTRĮ 33 straipsnio 2 dalimi, NTR tvarkytojas gali ištaisyti savo iniciatyva ir prašymas tam nėra būtinas.
15.5. Pareiškėja nepateikė dokumentų, patvirtinančių jos nuosavybės teisės įgijimą ir Lietuvos Respublikos nuosavybės į gyvenamojo namo dalį (butą) pasibaigimą, todėl nėra pagrindo tenkinti jos prašymo įpareigoti Centrą išregistruoti NTR įregistruotą nuosavybės teisę Lietuvos Respublikai į 787/1666 dalį gyvenamojo namo.
15.6. Pareiškėja klausimą dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos įtraukimo trečiuoju suinteresuotu asmeniu iškėlė tik apeliaciniame procese. Teismo sprendimas šioje administracinėje byloje neturės įtakos Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos teisėms ir pareigoms. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, manydama, jog NTR duomenys yra klaidingi, pati gali kreiptis į Centrą, pateikdama motyvuotą prašymą dėl NTR duomenų ištaisymo.
Atsiliepimas
16. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, nurodo, kad pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytiems motyvams.
17. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija nurodo, kad su pareiškėjos apeliaciniu skundu nesutinka, kadangi savivaldybės buhalterinėje apskaitoje nėra apskaitomas turtas, kurio atžvilgiu pareiškėja prašo išregistruoti NTR įregistruotą nuosavybės teisę Lietuvos Respublikai. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais ir argumentais, kurių pagrindu teismas pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą ir mano, kad teismas, spręsdamas ginčą, tinkamai taikė procesines bei materialines teisės normas, teismų praktiką, todėl jo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
18. Ginčas šioje byloje kilo dėl Centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Klaipėdos skyriaus 2022 m. gegužės 17 d. sprendimo Nr. SPR4-8205 (14.5 E) „Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinio registratoriaus sprendimas prašymą atmesti“ ir Centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2022 m. liepos 8 d. sprendimo Nr. CSPR-194 „Dėl registro tvarkytojo priimto sprendimo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atsakovą išregistruoti Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nuosavybės teisę Lietuvos Respublikai į 787/1666 dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) pagrįstumo.
19. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą, nustatęs, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti skundžiamus sprendimus bei tenkinti su tuo susijusį išvestinį reikalavimą.
20. Apeliaciniame skunde pareiškėja nurodo, kad administracinis teismas turėjo išeiti iš skundo ribų ir išnagrinėti skunde nagrinėjamo reikalavimo problemą. Pareiškėja taip pat pabrėžia, kad NTR tvarkytojas pažeidė NTRĮ 17 straipsnio 3 dalį, kadangi Potvarkį užregistravo po 29 metų.
21. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
22. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų normos. Nurodyto įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pagal to paties įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti.
23. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos rajono valdyba 1993 m. kovo 18 d. potvarkiu leido Priekulės paukštininkystės valstybiniam ūkiui įteisinti ir teisiškai registruoti gyvenamuosius namus su jiems priklausančiais ūkio pastatais. Kartu su minėtu potvarkiu buvo pateiktas sąrašas nekilnojamojo turto objektų, kuriuos buvo leista šiam ūkiui įregistruoti, tame tarpe ir ginčo gyvenamąjį namą. Perkeliant duomenis iš Respublikinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro į Nekilnojamojo turto registrą buvo padaryta techninė klaida – į Nekilnojamojo turto registrą nebuvo įrašyta informacija, kad vadovaujantis anksčiau nurodytu potvarkiu, 1993 m. kovo 18 d. Priekulės paukštininkystės valstybiniam ūkiui leista teisiškai įregistruoti gyvenamąjį namą su jo priklausiniais, todėl buvo nuspręsta ištaisyti klaidą ir 2022 m. kovo 21 d. Nekilnojamojo turto registre buvo įrašytas juridinis faktas, kad 787/1666 dalis gyvenamojo namo nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o ją turto patikėjimo teise valdo anksčiau minėtas ūkis.
24. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalį, Nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimo ar išnykimo juridinius pagrindus reglamentuoja Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis. Šiame straipsnyje įtvirtinta, jog daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre, yra: 1) valstybės institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) įstatymų nustatytų institucijų ar pareigūnų sprendimas areštuoti turtą, o įsigaliojus Turto arešto aktų registro įstatymui – turto arešto aktų registro dokumentai; 4) nekilnojamojo daikto savininko santuokos, ištuokos, vardo, pavardės pakeitimo, mirties liudijimas; 5) paveldėjimo teisės liudijimas; 6) teismo pranešimas apie civilinės bylos dėl nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo daikto teisinio statuso iškėlimą; 7) rašytiniai sandoriai; 8) nekilnojamojo daikto pardavimo varžytynėse, aukcione sutartis (aktas); 9) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 10) kiti įstatymų nustatyti dokumentai.
25. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja kartu su 2022 m. gegužės 6 d. prašymu atsakovui nepateikė jokių Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje nurodytų dokumentų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad pasikeitė gyvenamojo namo dalies savininkas arba žuvo/išnyko nekilnojamasis daiktas. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog nėra teisinio pagrindo pašalinti iš Nekilnojamojo turto registro informaciją, kad 787/1666 gyvenamojo namo dalis nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, t. y. nepatvirtintas S. B. į nurodytas gyvenamojo namo dalis nuosavybės teisių atsiradimas.
26. Pareiškėja apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentu, jog ginčo patalpomis ji naudojasi daugiau kaip 17 metų ir įgijo nuosavybės teisę į šią patalpų dalį įgyjamosios senaties pagrindu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2YT-2259-867/2022, kurioje pareiškėja prašo pripažinti įgyjamosios senaties faktą į butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Taigi nagrinėjamu atveju nereikšmingi pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai dėl ginčo patalpų įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu, nes toks faktas kreipimosi į atsakovą, taip pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo nustatytas. Be to, teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. sausio 19 d. nutartimi anksčiau nurodyta civilinė byla Nr.e2YT-135-867/2023 nutraukta, atsisakius pareiškėjai pareiškimo.
27. Akcentuotina, kad Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus. Įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad nuosavybės teisės įregistravimo privalomumas suponuoja registravimo funkciją vykdančiai institucijai bendro pobūdžio pareigą prieš registruojant nuosavybės teises patikrinti nuosavybės įgijimo ar perėjimo kitam asmeniui pagrindą, o kilus abejonių, atsisakyti atlikti tokį registravimą. Taigi nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2303/2012; kt.).
28. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas (registratorius) nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (žr., pvz., 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011 ir kt.). Kaip jau buvo minėta anksčiau, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalis nustato, kad Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas yra atsakingas už į viešąjį registrą įrašomų duomenų atitikimą pateiktiems dokumentams.
29. S. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad ginčo patalpos nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o patikėjimo teise yra valdomos Priekulės paukštininkystės valstybinio ūkio, t. y. neveikiančio juridinio asmens. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad Lietuvos Respublikos vardu, pagal 1993-03-18 potvarkį Nr. 112-V, nuo 1993-03-27 yra įregistruotos nuosavybės teisės į pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus statinius Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) o Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas iš esmės neturi teisinio pagrindo pakeisti pagal anksčiau minėtą Klaipėdos rajono valdybos 1993-03-18 potvarkį Nr. 112-V įregistruoto nekilnojamojo turto (adresu (duomenys neskelbtini) patikėtinio.
30. Vertintina, kad atsakovas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, pagrįstai ištaisė Nekilnojamojo turto registre padarytą klaidą. Taip pat nėra jokio pagrindo trečiuoju suinteresuotu asmeniu į bylą įtraukti Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją, nes priimtas sprendimas neturės jokios įtakos jos teisėms ir pareigoms.
31. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies nuostatų nepažeidė. Pažymėtina, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjos pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstas išvadas.
32. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisė gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi S. B. apeliacinis skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne jos naudai, tai nėra jokio pagrindo priteisti ir patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
33. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, kurį naikinti ar keisti pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos S. B. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.