- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-13
- Bylos Nr.
- eI3-8637-583/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02068-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Remigijus Arminas, Eglė Kiaurakytė, Aušrelė Mažrimienė
- Pareiškėjas
- S. B.
- Atsakovas
- valstybės įmonei „Registrų centras“
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonei „Turto bankas“, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės,
2022 m. lapkričio 15 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. B. skundą atsakovei valstybės įmonei „Registrų centras“, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei „Turto bankas“, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja S. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu į teismą prašydama:
1) panaikinti valstybės įmonės „Registrų centras“ (toliau – ir atsakovė, Centras) Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Klaipėdos skyriaus 2022 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. SPR4-8205 (14.5 E) „Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinio registratoriaus sprendimas prašymą atmesti“ (toliau – ir Sprendimas);
2) panaikinti valstybės įmonės „Registrų centras“ Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. CSPR-194 „Dėl registro tvarkytojo priimti sprendimo“;
3) įpareigoti atsakovę išregistruoti Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NTR) įregistruotą nuosavybės teisę Lietuvos Respublikai į 787/1666 dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir gyvenamasis namas);
Šalies argumentai
4) priteisti pareiškėjai iš atsakovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja nurodo, kad 2022 m. gegužės 6 d. kreipėsi į Centrą su prašymu išregistruoti NTR įregistruotą nuosavybės teisę Lietuvos Respublikai į 787/1666 dalį gyvenamojo namo. Centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Klaipėdos skyrius išnagrinėjęs minėtą prašymą priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą.
Pareiškėja teigia, kad nesutiko su Sprendime nurodytais argumentais, todėl 2022 m. birželio 6 d. pateikė skundą Komisijai. Komisija išnagrinėjusi pareiškėjos skundą 2022 m. liepos 8 d. sprendimu nusprendė palikti galioti Centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Klaipėdos skyriaus sprendimą ir pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Pareiškėja laikosi pozicijos, kad Sprendimas bei Komisijos sprendimas yra neteisėti bei nepagrįsti. Nurodo, kad nuosavybės teisės Lietuvos Respublikos vardu į dalį gyvenamojo namo buvo įregistruotas 2022 m. kovo 21 d. nesant prašymo ar kito teisinio pagrindo. NTR nurodomas Lietuvos Respublikos nuosavybės teisių įregistravimo pagrindas – 1993 m. kovo 18 d. Klaipėdos rajono valdybos potvarkis Nr. 112-V „Dėl leidimo įteisinti buvusiame Priekulės valstybiniam paukštininkystės ūkiui gyvenamus namus su ūkio pastatais“ (toliau – ir Potvarkis) negalėjo būti tinkamu įregistravimo pagrindu, kadangi dokumentas priimtas prieš 29 m., t. y. suėjus senaties terminui. Taip pat įkeliant duomenis į NTR atsakovė nesiaiškino kas yra tikrasis turto valdytojas patikėjimo teise – Klaipėdos rajono savivaldybė ar valstybės įmonė „Turto bankas“, kadangi buvęs gyvenamojo namo dalies savininkas Priekulės paukštininkystės valstybinis ūkis (toliau – ir Ūkis) yra likviduotas.
Nurodo, kad teisės aktai reglamentuoja, jog prašymą įregistruoti juridinę reikšmę turinčius faktus pateikia jų įregistravimu suinteresuotas asmuo arba institucija. Nagrinėjamu atveju atsakovė NTR įregistruodama Lietuvos Respublikos nuosavybės teises į dalį gyvenamojo namo tai padarė neturėdama jokio Lietuvos Respublikos atstovo prašymo. Valstybės turto įgijimo būdus nustato Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas. Pareiškėja akcentuoja, jog Lietuvos Respublikos teisės į dalį gyvenamojo namo nebuvo įgytos nei vienu Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme reglamentuotu būdu.
Paaiškino, kad ginčo gyvenamojo namo dalimi jau daugiau kaip 17 metų naudojasi pareiškėja. Dėl šios gyvenamojo namo dalies pripažinimo įgijus įgyjamosios senaties pagrindu, 2022 m. sausio 28 d. buvo pareikštas pareiškimas bendrosios kompetencijos teisme bei pradėta civilinė byla. Pareiškėja kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą žinodama faktą, kad gyvenamojo namo dalis nėra įregistruota kaip Lietuvos Respublikos nuosavybė, todėl teikiant pareiškimą buvo visos sąlygos įgyti nuosavybės teises įgyjamosios senaties pagrindu. Tačiau NTR atsiradus neteisėtam įrašui, pareiškėjos teisė į nuosavybės įgijimą yra pažeistos dėl valstybinių institucijų aplaidumo.
Atsiliepimas
Atsakovė valstybės įmonė „Registrų centras“ atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad NTR įsteigtas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti. NTR tvarkytojas atsako tik už tai, kad NTR įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti.
Nurodė, kad Centre 2022 m. kovo 18 d. buvo gautas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų raštas, kuriame teismas nurodė, jog pagal pareiškėjos pareiškimą yra iškelta civilinė byla dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Teismas nurodė, kad turimais duomenimis nustatyta, jog Lietuvos Respublikos vardu, pagal Potvarkį nuo 1993 m. kovo 27 d. yra įregistruotos nuosavybės teisės į 72/100 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Iš Potvarkio turinio matyti, jog Klaipėdos rajono valdyba 1993 m. kovo 18 d. sprendimu nusprendė teisiškai įregistruoti buvusiam Ūkiui gyvenamuosius namus su ūkio pastatais. Teismo duomenimis gyvenamajame name yra keturi butai, iš kurių du buvo privatizuoti, o likę du neprivatizuoti, todėl Centro buvo paprašyta pateikti visus turimus duomenis su istorija, kam ir kokiu pagrindu priklausė butai iki jų privatizavimo ir ar gyvenamasis namas nebuvo įregistruotas pagal Potvarkį.
Nurodo, kad rengiant atsakymą į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų raštą buvo pastebėta, kad pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymo nuostatas duomenys, sukaupti Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure, Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka nebuvo pilnai perkelti į NTR t. y. neįrašytas gyvenamojo namo, likusios, neprivatizuotos dalies savininkas. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir NTRĮ) 33 straipsnio 2 dalimi, 2022 m. kovo 21 d. buvo ištaisyta techninė klaida ir atstatyti NTR duomenys, t. y. įregistruota Lietuvos Respublikos nuosavybės teisė į neparduotą gyvenamojo namo dalį. Akcentuoja, kad šie NTR įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindų jie buvo įrašyti.
Teigia, kad teisės aktai reglamentuoja, jog daiktinės teisės išregistruojamos, kai daiktinės teisės netenka savo daiktinės teisės arba ją perleidžia ir įregistruojamas kitas daiktinės teisės turėtojas arba žūva ir išnyksta pats nekilnojamasis daiktas. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė duomenų, patvirtinančių jos nuosavybės teisių įgijimą ir Lietuvos Respublikos nuosavybės į dalį gyvenamojo namo pasibaigimą, todėl nebuvo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos 2022 m. gegužės 9 d. prašymo, o Komisija išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, konstatavo, kad nėra pagrindo naikinti Sprendimo ir jį paliko galioti.
Pažymi, kad pareiškėjos skundo argumentas, jog nuosavybės teisės Lietuvos Respublikai buvo įregistruotos nesant atitinkamos institucijos prašymo yra nepagrįstas. Kaip ir anksčiau minėta gyvenamasis namas jau nuo 1993 m. kovo 27 d. remiantis Potvarkiu buvo įregistruotas Ūkio vardu. Tai patvirtina archyvinėje byloje Namų valdos techninės apskaitos kortelėje atliktas įrašas ir spaudas ant Potvarkio. Akivaizdu, jog buvo padaryta techninė klaida perkeliant duomenys į NTR, o remiantis NTRĮ 33 straipsnio 2 dalimi, NTR tvarkytojas gali technines klaidas ištaisyti savo iniciatyva ir prašymas tam nėra būtinas. Taip pat pareiškėjos skundo argumentas, kad Potvarkis negali būti tinkamu įregistravimo dokumentu, kadangi yra priimtas prieš 29 metus yra nepagrįstas. Pabrėžia, jog senaties terminai teisinei registracijai nėra taikomi.
Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad nepalaiko jame keliamų reikalavimų, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose nagrinėjama civilinė byla, kurioje pareiškėja prašo pripažinti įgyjamosios senaties faktą. Nurodytoje byloje VĮ „Turto bankas“ ginčija įgyjamosios senaties faktą, nes nėra visų įgyjamosios senaties sąlygų – neįrodyta, kad turtas nėra valstybės nuosavybė. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse yra nustatytas imperatyvus draudimas įgyjamąją senatimi įgyti nuosavybės teisę į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama ir į tokius valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, į kuriuos valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisės ilgą laiką neįgyvendina t. y. nesirūpina, neprižiūri, neregistruoja savo nuosavybės teisių, o juos nebetraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo. Jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti privačių asmenų nuosavybėn, tai jie privalo būti vertinami kaip priklausantys valstybei. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad ji buvo privatizavusi ginčo gyvenamojo namo dalį. Be to nustatyta, kad gyvenamasis namas pastatytas 1915 m., vadinasi jame esantys butas priklausė valstybiniam ir visuomeniniam fondui t. y. buvo viešoji nuosavybė.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracija per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl valstybės įmonės „Registrų centras“ Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Klaipėdos skyriaus 2022 m. gegužės 17 d. sprendimo Nr. SPR4-8205 (14.5 E) „Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinio registratoriaus sprendimas prašymą atmesti“ bei valstybės įmonės „Registrų centras“ Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2022 m. liepos 8 d. sprendimo Nr. CSPR-194 „Dėl registro tvarkytojo priimti sprendimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš teismui pateikto Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini) yra gyvenamasis namas, kuriame yra suformuoti 4 atskiri nekilnojamojo turto objektai (butai) ir jo priklausiniai – tvartas, tvora, lauko tualetai. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo 4.1 punkte nurodyta, kad 787/1666 gyvenamojo namo nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo 7.1 punktas teigia, kad Lietuvos Respublikai priklausančią gyvenamojo namo dalį turto patikėjimo teise valdo Ūkis. Minėtų juridinių faktų įregistravimo pagrindas – Potvarkis, duomenys į NTR įrašyti 2022 m. kovo 21 d.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2022 m. gegužės 6 d. pareiškėjos įgaliotas atstovas Centrui pateikė prašymą panaikinti NTR esantį įrašą, kad 787/1666 gyvenamojo namo dalis nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai.
Centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Klaipėdos skyrius išnagrinėjęs pareiškėjos 2022 m. gegužės 6 d. prašymą priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė jį tenkinti ir panaikinti NTR esančią informaciją apie Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančią gyvenamojo namo dalį. Sprendime nurodytas jo priėmimo teisinis pagrindas – NTRĮ 16 straipsnio 1 dalis, 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas bei 29 straipsnio 7 punktas. Sprendime teigiama, kad vadovaujantis NTRĮ 16 straipsnio 1 dalimi bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 „Dėl nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 69 punktu daiktinės teisės išregistruojamos, kai nustatoma, kad daiktinės teisės turėtojas netenka savo daiktinės teisės, ją perleidžią kitam asmeniui arba žūva ar išnyksta pats nekilnojamasis daiktas. Pabrėžiama, kad kartu su prašymu nebuvo pateikti dokumentai įrodantys, jog pasikeitė daikto savininkas.
Pareiškėja nesutikdama su Sprendime pateiktomis aplinkybėmis, 2022 m. birželio 3 d. kreipėsi su skundu į Komisiją. Skunde Komisijos prašoma panaikinti Sprendimą ir tenkinti 2022 m. gegužės 6 d. prašymą – išregistruoti NTR įregistruotą nuosavybės teisę Lietuvos Respublikai į 787/1666 dalį gyvenamojo namo.
Komisija išnagrinėjusi pareiškėjos skundą 2022 m. liepos 8 d. priėmė sprendimą Nr. CSPR-194 „Dėl registro tvarkytojo priimti sprendimo“, kuriame konstatavo, kad nėra teisinio ar faktinio pagrindo naikinti Sprendimą ir pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Komisija 2022 m. liepos 8 d. sprendime nurodė, kad išnagrinėjus turimus dokumentus nustatyta, jog pagal Potvarkį nuo 1993 m. kovo 27 d. Ūkio vardu buvo įregistruotas keturių butų gyvenamasis namas ir tvartas. NTR duomenimis gyvenamajame name esantys Nr. 1 ir Nr. 3 su jiems priskirtomis tvarto dalimis, įregistruoti asmenims juos privatizavusiems iš Ūkio. Duomenys apie neprivatizuotą gyvenamojo namo dalį nebuvo Nuostatų nustatyta tvarka pilnai perkelti į NTR, todėl teritorinius registratorius pastebėjęs techninę klaidą, vadovaudamasis NTRĮ 33 straipsnio 2 dalimi, 2022 m. kovo 21 d. perkėlė į NTR – įregistravo, jog Potvarkio pagrindu 787/1666 nuosavybės teisės pagrindu priklauso Lietuvos Respublikai, turto patikėjimo teise – Ūkiui. Akcentuoja, kad minėti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti. Pabrėžė, kad teritorinis registratorius pagrįstai atsisakė tenkinti 2022 m. gegužės 6 d. prašymą, kadangi pareiškėja nepateikė dokumentų, patvirtinančių jos nuosavybės teisės įgijimą ir Lietuvos Respublikos į gyvenamojo namo dalį pasibaigimą, todėl nebuvo teisinio pagrindo tenkinti prašymą dėl NTR esančio įrašo panaikinimo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą aiškino šios normos turinį ir nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, įrašydamas naujus registro duomenis arba panaikindamas (pakeisdamas) esamus, neturi teisės daryti savarankiškų išvadų, aiškindamas arba interpretuodamas pateiktų dokumentų turinį. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį daiktą teisėtumo, nustatyti daiktines teises, jeigu jos eksplicitiškai nėra įtvirtintos pateiktuose dokumentuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-600-442/2017, 2014 m. birželio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1312/2014, 2012 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-520-2976/2012, 2011 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-3130/2011).
Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, vykdydamas teisės aktuose, reglamentuojančiuose šio viešojo administravimo subjekto veiklą, nurodytas funkcijas, nerenka duomenų ar įrodymų, patvirtinančių tam tikrų faktų buvimą ar nebuvimą, taip pat negali plečiamai aiškinti jam pateiktų dokumentų turinį, jeigu iš jo tiesiogiai ir neabejotinai negali daryti išvados apie prašomą įregistruoti juridinį faktą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik tikslus duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį daiktą perkėlimas į nekilnojamojo turto registrą, bet ne pateiktų dokumentų interpretavimas ar tikslinimas.
Vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi su pareiškimu į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus dėl ginčo gyvenamojo namo dalies įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu ir tuo pagrindu buvo pradėta nagrinėti civilinė byla Nr. e2YT-2259-867/2022. Byloje nustatyta, kad bendrosios kompetencijos teismas 2022 m. kovo 18 d. kreipėsi su raštu į Centro Nekilnojamojo turto registrą.
Minėtame rašte teismas nurodė, kad iš NTR pateiktų duomenų matyti, jog Lietuvos Respublikos vardu, pagal Potvarkį, nuo 1993 m. kovo 27 d., yra įregistruotos nuosavybės teisės į 72/100 dalį tvarto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Teismas atkreipė dėmesį, kad Potvarkyje nurodyta, jog Klaipėdos rajono valdyba 1993 m. kovo 18 d. sprendimu nusprendė leisti įregistruoti Ūkiui gyvenamąjį namą su jo priklausiniais. Teismas pažymėjo, kad jo turimais duomenimis du gyvenamajame name esantys butai yra privatizuoti, tačiau likę du nėra privatizuoti ir NTR nėra duomenų kam nuosavybės teise priklauso šie du butai. Centro buvo prašoma pateikti turimą informaciją, kam priklausė gyvenamajame name butai iki jų privatizavimo ir ar gyvenamasis namas buvo įrašytas į NTR pagal Potvarkyje esančius duomenis.
Analizuojant Potvarkio turinį matyti, kad Klaipėdos rajono valdyba 1993 m. kovo 18 d. sprendimu nusprendė leisti Ūkiui įteisinti ir leisti teisiškai registruoti gyvenamuosius namus su jiems priklausančiais ūkio pastatais. Kartu su Potvarkiu yra pateiktas sąrašas nekilnojamojo turto objektų, kuriuos buvo leista Ūkiui įregistruoti NTR. Minėtame sąraše yra nurodytas ir ginčo gyvenamasis namas, todėl akivaizdu, jog teismui pateiktame Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše pateikta informacija atitinka Potvarkio turinį.
Atsakovė atsiliepime į pareiškėjos skundą bei Komisija 2022 m. liepos 8 d. sprendime nurodė, jog rengiant atsakymą į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. kovo 18 d. prašymą suteikti informaciją buvo nustatyta, kad įsigaliojus NTRĮ ir perkeliant duomenys iš Respublikinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro į NTR buvo padaryta techninė klaida – į NTR nebuvo įrašyta informacija, kad vadovaujantis Potvarkiu, 1993 m. kovo 18 d. Ūkiui buvo leista teisiškai įregistruoti gyvenamąjį namą su jo priklausiniais, todėl buvo nuspręsta ištaisyti klaidą ir 2022 m. kovo 21 d. NTR buvo įrašytas juridinis faktas, kad 787/1666 dalis gyvenamojo namo nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o ją turto patikėjimo teise valdo Ūkis.
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnis reglamentuoja, kad duomenys, sukaupti Valstybinio žemės kadastro duomenų registre ir Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure, perrašomi į Nekilnojamojo turto registrą nuo 1998 m. sausio 1 d. Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka. NTRĮ 33 straipsnio 2 dalis teigia, jog techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebėjo klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Vadovaujantis Nuostatų 111 punktu netikslūs, klaidingi ar neišsamūs Registro duomenys taisomi, tikslinami ir papildomi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnyje ir Nuostatų nustatyta tvarka ir atvejais. Netikslūs Registro duomenys gali būti taisomi Registro tvarkytojo iniciatyva arba gavus suinteresuoto asmens (duomenų teikėjo, duomenų gavėjo, susijusio registro ar valstybės informacinės sistemos tvarkytojo, duomenų subjekto) prašymą ir jį pagrindžiančius dokumentus (Nuostatų 112 punktas).
Įvertinus minėtas aplinkybes bei teisinį reguliavimą darytina išvada, kad Centras turi pareigą perkelti iki tol veikusiame Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure sukauptus duomenis į NTR. Taip pat atsakovė nustačiusi, kad buvo padaryta klaida perkeliant Respublikinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro duomenis į NTR, turi teisę savo iniciatyva šią klaidą ištaisyti. Teisėjų kolegijos vertinimu atsakovė savo iniciatyva ištaisydama nustatytą techninę klaidą veikė jai suteiktos kompetencijos ribose ir nepažeidė ginčo situaciją reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
NTRĮ 16 straipsnio 1 dalis nustato, jog nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Remiantis Nuostatų 69 punktu daiktinės teisės išregistruojamos, kai daiktinės teisės turėtojas netenka savo daiktinės teisės arba ją perleidžia ir įregistruojamas kitas daiktinės teisės turėtojas arba žūva ar išnyksta pats nekilnojamasis daiktas. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytą konstatuotina, kad NTR tvarkytojas turi teisę išregistruoti daiktinę teisę į nekilnojamąjį daiktą tik tuo atveju, jeigu jam yra pateikiami dokumentai įrodantys, kad pasikeitė daiktinės teisės turėtojas arba žuvo/išnyko pats nekilnojamasis daiktas.
Daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą ar išnykimą patvirtinančių dokumentų sąrašas yra pateiktas NTRĮ 22 straipsnyje. Minėtas straipsnis nustato, jog daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre, yra: 1) valstybės institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) įstatymų nustatytų institucijų ar pareigūnų sprendimas areštuoti turtą, o įsigaliojus Turto arešto aktų registro įstatymui – turto arešto aktų registro dokumentai; 4) nekilnojamojo daikto savininko santuokos, ištuokos, vardo, pavardės pakeitimo, mirties liudijimas; 5) paveldėjimo teisės liudijimas; 6) teismo pranešimas apie civilinės bylos dėl nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo daikto teisinio statuso iškėlimą; 7) rašytiniai sandoriai; 8) nekilnojamojo daikto pardavimo varžytynėse, aukcione sutartis (aktas); 9) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 10) kiti įstatymų nustatyti dokumentai.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja kartu su 2022 m. gegužės 6 d. prašymu nepateikė jokių NTRĮ 22 straipsnyje nurodytų dokumentų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad pasikeitė gyvenamojo namo dalies savininkas arba žuvo/išnyko nekilnojamasis daiktas, todėl darytina išvada, kad Centras pagrįstai Sprendime nurodė, jog nėra teisinio pagrindo pašalinti iš NTR informaciją, kad 787/1666 gyvenamojo namo dalis nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius valstybės įmonės „Registrų centras“ Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Klaipėdos skyriaus 2022 m. gegužės 17 d. sprendimo Nr. SPR4-8205 (14.5 E) „Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinio registratoriaus sprendimas prašymą atmesti“ bei valstybės įmonės „Registrų centras“ Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2022 m. liepos 8 d. sprendimo Nr. CSPR-194 „Dėl registro tvarkytojo priimti sprendimo“ neteisėtumo pagrindų, pareiškėjos S. B. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Netenkinus pareiškėjos skundo reikalavimo dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir išvestinį skundo reikalavimo dėl valstybės įmonės „Registrų centras“ įpareigojimo atsakovę išregistruoti NTR įregistruotą nuosavybės teisę Lietuvos Respublikai į 787/1666 dalį gyvenamojo namo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo
Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašo jos naudai iš atsakovės priteisti visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai).
Šioje administracinėje byloje konstatuojama, kad pareiškėjos skundo reikalavimai yra nepagrįsti ir jis atmetamas. Akivaizdu, jog ginčas nėra išspręstas pareiškėjos naudai, todėl jai patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija,
nusprendžia:
Pareiškėjos S. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.