Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

2021-08-24 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-492-890/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-08-24
Bylos Nr.
II-492-890/2021
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00741-2021-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Eglė Žakevičiūtė (pirm.)
Pažeidėjas
R. G.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-492-890/2021Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00741-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 19.20.; 21.10.4. (S)
Registro objektas ROIK: 21131626646KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. rugpjūčio 24 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Eglė Žakevičiūtė,sekretoriaujant Ingai Sandu,dalyvaujant pareiškėjui – administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. G., gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio įmonės MB (duomenys neskelbtini) vadovu, elektroninio pašto adresas – (duomenys neskelbtini), nevedusio, turinčio aukštesnįjį išsilavinimą, skundą dėl 2021 m. gegužės 17 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato nutarimo Nr. 31-ANR_N-2321-2021 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėja S. M. 2021 m. balandžio 12 d., nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniu – R. G., surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2021 m. balandžio 6 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ajame veiklos skyriuje buvo gautas pareiškimas, kuriame nurodyta, jog pareiškėjas V. O. 2021 m. vasario 11 d. negalėjo patekti į bendro naudojimo sandėliuką, kadangi R. G. savavališkai įdėjo duris ir jam nedavė rakto. Tokiais veiksmais R. G. nesilaikė įstatymuose nustatytos tvarkos ir apribojo patekimą į bendro naudojimo sandėliuką kitiems asmenims bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnio 1 dalyje (b.l. 9-10).

Administracinio nusižengimo protokole surašytas administracinis nurodymas, kuriuo R. G. pasiūlyta iki 2021 m. gegužės 12 d. sumokėti 8 eurų baudą, nurodant, kad iki nurodytos dienos nesumokėjus šios baudos, administracinis nurodymas bus laikomas negaliojančiu, o administracinio nusižengimo protokolas bus siunčiamas (perduotas) organui (pareigūnui), įgaliotam nagrinėti administracinio nusižengimo bylą (b. l. 9-10).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2021 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. 31-ANR_N-2321-2021, nenustačius R. G. atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, R. G. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį. Jam paskirta administracinė nuobauda - 16 eurų dydžio bauda (b.l. 6-7).

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2021 m. birželio 1 d. gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato persiųstas administracine tvarka nubausto asmens R. G. skundas dėl Institucijos 2021 m. gegužės 17 d. priimto nutarimo panaikinimo. Pareiškėjas skunde nurodo, jog jis tarpininkavo 4,65 kv.m. buto su bendro naudojimo patalpomis (bendrabučio tipo), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), savininkui K. A., parduodant minėtą nekilnojamą turtą. K. A. sutinkant, jis apžiūrėjo parduodamą butą ir pastebėjo, jog šalia buto esantis sandėliukas yra visiškai apleistas, neprižiūrimas, neturi durų, jame buvo prikrautos šiukšlės. Kadangi potencialūs klientai atvykę apžiūrėti parduodamo buto pasibaisėdavo šalia esančiu sandėliuku, jis nusprendė sandėliuką sutvarkyti – išvežė šiukšles, įstatė naujas duris. Kadangi niekas iš sandėliuko bendraturčių pačiu sandėliuku nesinaudojo, jis su sandėliuko bendraturčiais susitarė, jog jie neprieštaraus sandėliuko išvalymui ir durų įstatymui. Išvalius sandėliuką ir jame įstačius duris, po kurio laiko jam paskambino nepažįstamas asmuo, kuris nurodė, kad daugiabučiame name įsigijo bendrabutį ir yra naujas sandėliuko bendraturtis. Šis asmuo iš jo pareikalavo sandėliuko durų raktų. Kadangi naujų durų įstatymas kainavo 100 eurų, jis paprašė šio asmens kompensuoti dalį išlaidų. Jis nesutiko prisidėti prie durų įstatymo išlaidų, todėl jis paėmė duris ir jas išsivežė. Išskyrus šiukšlių išvežimą, sandėliuko būsena buvo atstatyta į pradinę padėtį, sandėliuku galėjo naudotis visi turto bendraturčiui, todėl jis išėmė duris ir jas išsivežė. Sandėliuku galėjo naudotis visi turto bendraturčiai, todėl iš esmės jis niekaip nesutrukdė minėtam asmeniui naudotis sandėliuku. Tokiu būdu jis nepadarė nusižengimo, numatyto ANK 518 str. 1 d. Jo veikoje nėra numatyto teisės pažeidimo sudėties pusės – kaltės, todėl administracinio teisės pažeidimo teisena turi būti nutraukta (b.l. 4-5).

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. G. teisme palaikė skundo reikalavimus ir paaiškino, kad jis administracinio nusižengimo nepadarė. Policija nevažiavo apžiūrėti sandėliuko durų. Pareiškėjui, parašiusiam pareiškimą, priklauso 1/18 sandėliuko. Kai policija pasakė, kad jam bus keliama byla, jis išėmė duris ir jas išsivežė. Kaimynai sandėliuko netvarkė, todėl jis sutvarkė sandėliuką, išnešė šiukšles, įstatė duris. Šiuo metu durys yra išimtos ir į sandėliuką toliau kraunamos šiukšlės. Kai V. O. kreipėsi į jį dėl sandėliuko, tuo metu buvo durys buvo įstatytos. Tai jo turtas, kaip ir kitų bendraturčių. Jis buvo atrakinęs sandėliuką ir V. O. parodė jį, tačiau rakto V. O. nedavė. V. O. negalėjo patekti į sandėliuką. V. O. jo prašė sandėliuke laikyti dviratį. V. O. iš visų bendraturčių prieštaravo, todėl jis išėmė duris ir jas išsivežė. Dvi dienas durys buvo paliktos praviros, jis po dviejų dienų užrakino duris, nes vėl pradėjo visi kaimynai krauti šiukšles. Tada jis pasiėmė duris ir jas išsivežė. Sandėliukas yra visų kaimynų bendras turtas. Su V. O. buvo žodinis konfliktas, todėl jis nedavė rakto jam nuo sandėliuko. Dabar durys išimtos ir į sandėliuką visi bendraturčiai kaimynai gali patekti kada nori.

Liudytojas V. O. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis R. G. paprašė parodyti sandėliuką. Jis pasirašė sutartį 2021 m. vasario 11 d. pagal kurią įsigijo butą. Jam kaimynai pasakė, kad jam taip pat priklauso ir sandėliukas. Jis norėjo apžiūrėti tą sandėliuką, bet buvo įdėtos durys, kurios buvo užrakintos. Jis neturėjo rakto. Jis paprašė R. G. atrakinti sandėliuko duris. R. G. pasakė, kad jam reikia sumokėti 100 eurų už sandėliuko valymą. R. G. pradėjo agresyviai šnekėti su juo ir sandėliuko durų neatrakino ir jo neįleido. Jis nuvažiavo į policiją ir parašė pareiškimą. Jis norėjo iš seno buto atsivežtus daiktus padėti į tą sandėliuką. Durys iš sandėliuko buvo išimtos tik po pareiškimo parašymo. Dabar galima laisvai daiktus pasidėti į tą sandėliuką. Šiuo metu ir kiti savininkai gali taip pat naudotis sandėliuku.

Atsiliepimas

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodo, kad su pareiškėjo R. G. skundu nesutinka. Nurodo, kad 2021 m. balandžio 6 d. buvo gautas V. O. pareiškimas, kad jis nusipirko (duomenys neskelbtini), butą ir jam priklauso sandėliukas, tačiau jį pasisavino kitas asmuo, prašo atgauti jam priklausantį sandėliuką. Pareiškimo tyrimo metu nustatyta, kad R. G. iš apleisto sandėliuko išvežė šiukšles, jį išdažė, pravedė elektrą bei įstatė duris, ko pasekoje sandėliuko bendrasavininkis – pareiškėjas V. O., negalėjo į jį patekti. R. G. savavališkai įstatęs duris, V. O. nedavė sandėliuko durų rakto. R. G. veiksmuose buvo nustatytas ANK 518 str. 1 d. numatytas nusižengimas, todėl jo atžvilgiu 2021 m. balandžio 12 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, kurio jis neįvykdė, todėl 2021 m. gegužės 17 d. jo atžvilgiu priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje. Priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl su pateiktu skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti (b.l. 3).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio 2021 m. balandžio 2 d. V. O. pareiškimo matyti, kad V. O. nurodo, jog jis nusipirko butą, esantį (duomenys neskelbtini), kartu su sandėliuku, kurį pasisavino kitas asmuo, kaimynas, jo vardo ir pavardės nežino, prašo padėti atgauti jam priklausantį sandėliuką (b.l. 12).

Iš byloje esančio nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad V. O. 2021 m. vasario 11 d. sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią jam nuosavybės teise priklauso butas su bendro naudojimo patalpomis 4-20 (1/18 iš 1,71 kv.m.); 4-21 (1/18 iš 9,22 kv.m.); 4-22 (1/18 iš 8,30 kv.m);4-23 (1/18 iš 6,07 kv.m); 4-24 (1/18 iš 1,64 kv.m); 4-24a (1/18 iš 0,75 kv.m); 4-44 (1/18 iš 52,73 kv.m.) (b.l. 13).

Teismas konstatuoja:

pareiškėjo R. G. skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti patrauktas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Pareiškėjas R. G. patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl to, kad jis bendrosios dalinės nuosavybės teise valdydamas ir naudodamasis bendro naudojimo sandėliuku, esančiu (duomenys neskelbtini), savavališkai įdėjo duris su spyna ir nedavė rakto sandėliuko bendrasavininkui V. O., dėl ko pastarasis negalėjo patekti į jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį sandėliuką. Tokiais veiksmais R. G. nesilaikė įstatymuose nustatytos tvarkos ir apribojo patekimą į bendro naudojimo sandėliuką kitiems asmenims.

ANK 518 straipsnis nustato atsakomybę už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Minėtame straipsnyje įtvirtintas nusižengimas gali pasireikšti įvairiais būdais, įvairių kitų teisės aktų pažeidimais. Savavaldžiavimas pasireiškia aktyviais veiksmais – savavališku, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos savavališkų savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės, kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama, vykdymu (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-500-383/2018). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas įstatymų reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Taigi, savavaldžiavimas pasireiškia aktyviais veiksmais – savavališku, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės, kuri ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama, vykdymu. Veikos kvalifikavimui pagal šį straipsnį yra reikšminga nustatyti aplinkybę, ar asmuo savo tariamą ar tikrąją teisę įgyvendina įstatymo nustatyta tvarka, ar savavališkai. Šis straipsnis yra blanketinė teisės norma, t.y. teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kitame ar kituose teisės aktuose. Pagal Civilinio kodekso 1.137 straipsnio nuostatas, asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus arba darytų žalos kitiems asmenims, arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Todėl, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai. Vadinasi, traukiant asmenį atsakomybėn dėl savavaldžiavimo pagal ANK 518 straipsnį, reikia nustatyti šio administracinio nusižengimo požymius – asmens tyčinius veiksmus, kuriais pažeidžiama įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-23-303/2021).

Skundžiamu Institucijos nutarimu R. G. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis, bendrosios dalinės nuosavybės teise valdydamas, ir naudodamasis sandėliuku, esančiu (duomenys neskelbtini), nesutarus su minėto sandėliuko bendrasavininku V. O., savavališkai apribojo pastarojo patekimą į sandėliuką, t.y. įstatė į duris su spyna ir jį užrakino, o sandėliuko rakto bendrasavininkui V. O. nedavė, todėl šis į jam priklausantį sandėliuką patekti negalėjo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad sandėliukas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/18 dalį (tai matyti ir iš byloje esančio nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b. l. 13)), jį valdyti, juo naudotis ir disponuoti privaloma laikantis įstatymuose nustatytų reikalavimų atitinkamiems veiksmams. Nagrinėjamu atveju aktuali CK 4.75 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kol ginčas bus išspręstas, teismas ginčo objektui gali skirti administratorių. Šiuo atveju byloje tokių duomenų nustatyta nebuvo.

Pagal CK 1.137 straipsnio nuostatas, asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Šiuo atveju pažymėtina tai, kad R. G. inkriminuojamo ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo esmė būtent ir yra tyčinis savo teisės, dėl kurios kilo ginčas su kitu asmeniu, vykdymas nesilaikant įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytos tvarkos. Nagrinėjamu atveju tarp R. G. ir V. O. kilo žodinis nesutarimas dėl naudojimosi sandėliuku, esančiu (duomenys neskelbtini). R. G., tarpininkaudamas minėto sandėliuko bendrasavinimui parduodant butą su bendromis patalpomis, buvo įstatęs minėtame sandėliuke duris su spyna, kurias užrakino bei kilus žodiniam konfliktui, nedavė rakto V. O., tokiu būdu nepagrįstai apribodamas pastarojo kaip sandėliuko bendrasavininkio galimybę patekti į sandėliuką. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir pats pareiškėjas R. G., nurodydamas, jog jis atrakino sandėliuką ir V. O. jį parodė, tačiau rakto nuo sandėliuko jam nedavė ir V. O. į sandėliuką neįleido. Liudytojas V. O. teismo posėdžio metu parodymais patvirtino, kad jis R. G. paprašė parodyti sandėliuką ir paprašė R. G. atrakinti sandėliuko duris, tačiau jis sandėliuko durų neatrakino ir jo neįleido. Šias aplinkybes patvirtina V. O. pateiktas pareiškimas policijai (b.l. 12). Tik po pareiškimo policijai pateikimo, R. G. išėmė sandėliuko duris ir jas išsivežė. Teismo vertinimu, tokie R. G. veiksmai atitinka ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį. R. G. pastarųjų veiksmų atlikimo motyvai, kuriuos pareiškėjas nurodė teismo posėdyje, jog kaimynas V. O. nesutiko jam sumokėti pinigų už durų įstatymą, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingi, kadangi tai neatleidžia pareiškėjo R. G. nuo pareigos savo teises vykdyti laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, bei nepažeidžiant kitų asmenų teisių.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad skundžiamu nutarimu R. G. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 518 straipsnį kaip savavaldžiavimas, kadangi savo teises R. G. įgyvendino nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos, geros moralės, teisingumo ir protingumo principų, be teisėto pagrindo neleisdamas V. O. netrukdomai patekti į šiam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį sandėliuką. Šiuos veiksmus R. G. atliko tiesiogine tyčia, t. y. jis suprato, kad dėl to, jog V. O. neduoda jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio sandėliuko rakto, pastarasis negali į jį patekti, ir norėjo taip elgtis. R. G. skunde nurodytas argumentas, jog šiuo atveju nebuvo jo kaltės, atmestinas kaip nepagrįstas. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad R. G. savavališkai realizavo savo teisę, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos ir pažeisdamas V. O. teisę naudotis jam priklausančiu turtu.

Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad R. G. buvo pagrįstai pripažintas kaltu ir nubaustas už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnio 1 dalyje, kuriuo jam paskirta minimali administracinė nuobauda – 16 eurų dydžio bauda. Skundžiamą nutarimą priėmė Institucija, turinti teisę nagrinėti ir skirti nuobaudą už minėtą administracinį nusižengimą. Institucija skirdama administracinę nuobaudą, laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes. R. G. paskirta administracinė nuobauda paskirta ir individualizuota tinkamai.

Esant tokioms aplinkybėms bei aptartam teisiniam reglamentavimui, naikinti ar keisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2021 m. gegužės 17 d. nutarimą Nr. 31-ANR_N-2321-2021 nėra jokio pagrindo, todėl pareiškėjo R. G. skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo R. G. skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2021 m. gegužės 17 d. nutarimą Nr. 31-ANR_N-2321-2021 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

TeisėjaEglė Žakevičiūtė