Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2S-335-368/2021

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-04-07
Bylos Nr.: e2S-335-368/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-00713-2021-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Egidijus Mockevičius

Kategorijos

3.5.1Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas

Civilinė byla Nr. e2S-335-368/2021 (S) Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00713-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1.; 3.5.18.; 3.3.2.5. ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 7 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (suinteresuoto asmens, skolininko) E. G. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-2549-907/2021. Teismas nustatė: I.Ginčo esmė 1. Pareiškėja BUAB „Tvorų tiekimas“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Idėjų rinka“, prašė nustatyti skolininko E. G. jungtine nuosavybės teise valdomo 1/6 turto dalį, iš kurios gali būti atliekamas išieškojimas, t. y. nustatyti sekančių nekilnojamųjų daiktų: sandėlio, garažo, dalies ūkinio pastato, dalies stoginės, esančių (adresu: duomenys neskelbtini), dalį. 2. Suinteresuotas asmuo (skolininkas) E. G. pateikė atsiliepimą, su prašymu nesutiko. Prašė pareiškėjos BUAB „Tvorų tiekimas“ nemokumo administratorei UAB „Idėjų rinka“ prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, nepašalinus trūkumų atmesti, nes pareiškėja prašo nustatyti skolininko dalį net keturiuose nekilnojamojo turto objektuose, kai turto vertė beveik dvigubai viršija išieškomą sumą. Be to, pagal CPK 663 str. 1 d. pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per šešis mėnesius. Tokius įrodymus pateikti galės po Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-40-440/2021 sprendimo priėmimo, kurioje pareiškėja suinteresuotam asmeniui pareiškė nepagrįstą ieškinį. Atitinkamai, suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjos bus priteistos bylinėjimosi išlaidos, kurios sudaro 5 078,04 Eur, likusią nedidelę sumą (1 829,33 Eur) suinteresuotas asmuo taip pat galėtų gauti. Taigi, suinteresuotas asmuo turi realias galimybes įvykdyti išieškojimą per šešis mėnesius. Taip pat skolininkas su sutuoktine yra sudaręs vedybų sutartį, kurią antstolė pateikė teismui. Žemės mokestį už sklypą, ant kurio stovi statiniai, kuriuose prašymu prašoma nustatyti dalis moka suinteresuoto asmens sutuoktinė iš savo asmeninių lėšų, į tai turėtų būti atsižvelgiama. Taip pat neturi būti ignoruojami suinteresuoto asmens bei jo sutuoktinės nepilnamečių vaikų interesai. I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. vasario 18 d. nutartimi pareiškėjos BUAB „Tvorų tiekimas“ prašymą tenkino iš dalies. Nustatė, kad skolininkui E. G. priklauso 1/6 dalis jo ir sutuoktinės G. G. vardu registruoto nekilnojamojo turto – sandėlio, esančio (adresu: duomenys neskelbtini), esančio bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su skolininko sutuoktine G. G. Kitoje dalyje (dėl kitų pastatų) prašymą atmetė. 4. Teismas, nurodė, kad E. G. ir G. G. santuoka sudaryta (data neskelbtina) nėra nutraukta, o (data neskelbtina) sutuoktinių turto padalijimo notarinė sutartis neturi įtakos pateiktam prašymui byloje – nustatyti skolininko turto dalį nekilnojamame turte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių reikėtų nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl laikė, jog sutuoktinių dalys yra lygios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, t. y., jiems tenka po 1/6 dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kuri sudaro 1/3 dalį bendro turto, kaip ir nurodyta Nekilnojamojo turto registre. 5. Teismas pažymėjo, kad vykdomoje byloje nurodyta išieškoma suma sudaro 6907,37 Eur, todėl padarė išvadą, kad nustatyti 1/6 dalį skolininko visuose keturiuose nekilnojamojo turto objektuose nėra pagrindo, nes tai viršytų išieškomą sumą. Atsižvelgdamas į skolininkui priklausančios garažo, ūkinio pastato ir stoginės 1/6 dalies kartu sudėjus vertę, kuri būtų mažesnė (3718,33 Eur) už išieškomą sumą, teismas sprendė, kad tikslinga nustatyti 1/6 dalį sandėlio pastatui (vidutinė rinkos vertė 51900 Eur), nes ji faktiškai atitinka išieškomą sumą (8650 Eur). III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai 6. Atskiruoju skundu apeliantas (suinteresuotas asmuo, skolininkas) E. G. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartį ir pareiškėjo BUAB „Tvorų tiekimas“ nemokumo administratorės UAB „Idėjų rinka“ prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo atmesti arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Prašo priimti ir prijungti prie bylos teikiamą naują įrodymą – Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-40-440/2021. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais: 6.1. Nutartis negalioja dėl absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindo (CPK 329 str. 2 d. 2 p.), t. y. neįtraukus visų bylos baigtimi suinteresuotų asmenų. Iš į bylą pateikto nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad 1/3 pastatų dalis priklauso suinteresuotam asmeniui su sutuoktine, tačiau pastatai iš viso priklauso šešiems asmenims. Visiems skolininko bendraturčiams (nepriklausomai jungtinė ar dalinė bendroji nuosavybė) – įstatymas (CPK 667 str.) suteikia teisę reikalauti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo. Neįtraukus jų į bylą, nors to buvo prašoma teismo, buvo pažeistos bendraturčių teisės. 6.2. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai ignoravo argumentus dėl CPK 663 str. 1 d., kuris numato, kad pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per šešis mėnesius. Išieškojimas galės bus įvykdytas per šešis mėnesius, kadangi suinteresuoto asmens naudai bus priteistos bylinėjimosi išlaidos (civilinė byla Nr. e2‑40‑440/2021) iš pačios pareiškėjos. 6.3. Pareiškėja prašė nustatyti suinteresuoto asmens dalį net keturiuose nekilnojamojo turto objektuose. Teismas iš dalies sutiko su suinteresuoto asmens argumentais dėl nekilnojamojo turto vertės, tačiau nepaisant to, teismas nepagrįstai vadovavosi VĮ Registrų centras duomenimis dėl turto vertės. Teismas negalėjo vadovautis išimtinai VĮ Registrų centras duomenimis dėl turto vertės ir turėjo nustatyti dalį turte neviršijant objektyvios turto vertės. Teismas taip pat padarė klaidingą išvadą, kad nustačius skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nebus pažeisti nepilnamečių vaikų interesai, nes tinkamai neįvertino visų byloje esančių įrodymų. 7. Atsiliepimu į apelianto (suinteresuoto asmens, skolininko) E. G. atskirąjį skundą, pareiškėja BUAB „Tvorų tiekimas“ prašo jį atmesti, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Netenkinti suinteresuoto asmens prašymo prijungti byloje naują įrodymą. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais: 7.1. Suinteresuotam asmeniui E. G. antstolio vykdomojoje byloje dar iki pasiūlymo pareiškėjui kreiptis į teismą dėl dalies nustatymo, 2020-10-16 antstolės buvo siūlyta nusistatyti dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tuo pačiu skolininkui buvo sudaryta galimybe į turto pasidalinimą įtraukti bendrasavininkus, tačiau pastarasis buvo pasyvus ir neatliko jokių veiksmų ir turto dalies nenustatinėjo. 7.2. Nors suinteresuotas asmuo ir remiasi CPK 667 str. 3 d. nurodydamas, kad teismas nutartimi nesprendė dėl naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo, tačiau pareiškėja ir išieškotoja teismo neprašė nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos. CPK 667 straipsnio nuostata nėra imperatyvi ir teismo neįpareigoja spręsti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos, jei to neprašo išieškotojas. 7.3. Suinteresuoto asmens (skolininko) argumentai dėl skolininko galimybės sumokėti išieškomą sumą per šešis mėnesius yra deklaratyvūs, nepagrįsti įrodymais ir negali būti pripažinti tinkamais. Antstolė dar 2020-05-12 raštu siūlė skolininkui įvykdyti sprendimą, tačiau jis nebuvo įvykdytas. Teismas nutarties (13 p.) išsamiai ir argumentuotai pasisakė dėl skolininko galimybės grąžinti skolą remiantis priteistomis bylinėjimosi išlaidomis. Be to, teismas nutartyje (9 ir 12 punktai) išsamiai išanalizavo suinteresuoto asmens motyvus ir rėmėsi VĮ Registrų centro vykdomojoje byloje esančiomis turto vertėmis. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja :

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas prašymas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

10. Apeliantas (suinteresuotas asmuo, skolininkas) nesutinka su teismo nutartimi ir savo poziciją grindžia sekančiais argumentais. Pirma, apelianto nuomone, nutartis negalioja dėl absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindo (CPK 329 str. 2 d. 2 p.), t. y. teismas neįtraukė į bylą visų suinteresuotų asmenų – bendraturčių, nes CPK 667 str. suteikia teisę reikalauti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo. Neįtraukus jų į bylą, nors to buvo prašoma teismo, buvo pažeistos bendraturčių teisės. Antra, teismas nepagrįstai ir neteisėtai ignoravo argumentus dėl skolininko galimumo sumokėti skolą per šešis mėnesius (CPK 663 str. 1 d.). Trečia, teismas nepagrįstai vadovavosi išimtinai VĮ Registrų centras duomenimis dėl turto vertės. Taip pat nepagrįstai sprendė, jog nebus pažeisti nepilnamečių vaikų interesai, nes tinkamai neįvertino visų byloje esančių įrodymų.

Dėl apelianto prašymo prijungti naują įrodymą

11. Apeliantas (suinteresuotas asmuo, skolininkas) prašo priimti naują įrodymą - Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-40-440/2021. Nurodo, kad šis įrodymas reikšmingas, siekiant pagrįsti, jog teismas neatsižvelgė į suinteresuoto asmens argumentus dėl galimybės sumokėti skolą per 6 mėnesius ir nepagrįstai CK 663 straipsnio 1 dalies. Tuo tarpu pareiškėja BUAB „Tvorų tiekimas“ prašo netenkinti suinteresuoto asmens prašymo prijungti byloje naują įrodymą teigdama, jog sprendimas nėra įsiteisėjęs, todėl neturi jokios išankstinės galios ir įtakos 2021 m. vasario 18 d. nutarties teisėtumui.

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų pateikimo ir priėmimo galimybę reglamentuoja CPK 314 straipsnis, nustatantis, kad teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus ir kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Taigi, apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ir priėmimas, nors ir nedraudžiamas visiškai, tačiau ribojamas ir galimas iš esmės tik dviem atvejais.

13. Iš apelianto pateikto papildomo įrodymo matyti, kad Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-40-440/2021 priimtas jau po skundžiamos nutarties priėmimo, todėl darytina išvada, kad apeliantas neturėjo galimybės šio įrodymo pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, jo neteikė ir pirmosios instancijos teismas šio įrodymo neatsisakė priimti. Kita vertus, kaip teisingai nurodo pareiškėja, apelianto teikiamas naujas įrodymas - sprendimas nėra įsiteisėjęs, jis yra apskųstas apeliacine tvarka, todėl apeliacinės instancijos teismas šį apelianto teikiamą naują įrodymą priima ir prideda prie bylos, tačiau jo nevertina.

Dėl ginčo esmės

14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundžiamos teismo nutarties motyvus, atskirojo skundo argumentus bei įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo bei aiškinimo praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, su kurios motyvais ir išvadomis apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka. Atskirajame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės V. Š. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2020-05-04 BUAB „Tvorų tiekimas“ vykdomąjį dokumentą Nr. e2-416-372/2019 dėl padarytos žalos (6907,37 Eur) išieškojimo iš skolininko E. G. išieškotojos BUAB „Tvorų tiekimas“ naudai. Skolininkas E. G. negauna jokių pajamų, asmeninės nuosavybės teise turto neturi, iš kurių būtų galima išieškoti skolą, tačiau turi bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine G. G. priklausančio nekilnojamojo turto – 1/3 dalį sandėlio, esančio (adresu: duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį garažo, esančio (adresu: duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį ūkinio pastato, esančio (adresu: duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį stoginės, esančios (adresu: duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį stoginės, esančios (adresu: duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5-10), iš kurių galėtų būti vykdomas išieškojimas, todėl nustatytina skolininkui E. G. priklausanti turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su skolininko sutuoktine G. G.. Vadovaudamasi CPK 667 straipsniu, antstolė 2021-01-19 pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko E. G. turto dalies, kuri yra bendra jungtinė nuosavybė su sutuoktine G. G., nustatymo (b. l. 3-4).

16. Apeliantas (suinteresuotas asmuo, skolininkas) nesutikdamas su teismo nutartimi nurodo, kad nutartis negalioja dėl absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindo (CPK 329 str. 2 d. 2 p.), t. y. teismas neįtraukė į bylą visų suinteresuotų asmenų – bendraturčių, nes CPK 667 str. suteikia teisę reikalauti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo.

17. Atsakant į šį apelianto argumentą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko bendros dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio 3 dalis).

18. Iš dalies sutiktina su apelianto argumentais, kad CPK 667 straipsnis suteikia teisę teismui ir notarui, nustatant skolininkui priklausančią nekilnojamojo daikto dalį, kartu turi nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, jeigu to prašo išieškotojas, skolininkas ar kitas bendraturtis (CPK 667 str. 3 d.), tačiau kaip teisingai pastebi pareiškėja ir patvirtina vykdomosios bylos duomenis, išieškotoja to neprašė, o suinteresuotam asmeniui (skolininkui) E. G. antstolio vykdomojoje byloje dar iki pasiūlymo pareiškėjui kreiptis į teismą dėl dalies nustatymo, 2020-10-16 antstolės buvo siūlyta nusistatyti dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tuo pačiu skolininkui buvo sudaryta galimybe į turto pasidalinimą įtraukti bendrasavininkus, tačiau pastarasis buvo pasyvus ir neatliko jokių veiksmų ir turto dalies nenustatinėjo. Vykdomojoje byloje taip pat nėra duomenų, kad skolininkas būtų atlikęs atitinkamus veiksmus nusistatant naudojimosi turtu tvarką, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai naudojimosi turtu tvarkos ir nenustatinėjo.

19. Kita vertus, CPK 667 str. pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias ir (ar) realiąsias dalis. Šios dalys turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Pabrėžtina, kad pagal CPK 667 straipsnio paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas esant asmeninei sutuoktinio prievolei (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-916/2015; CK 3.115 straipsnio 1 dalis). Taigi, esant nurodytam, apeliacinės instancijos teismas apelianto (suinteresuoto asmens) argumentus dėl bendraturčių neįtraukimo į bylą ir naudojimo turtu tvarkos nenustatymo, atmeta kaip nepagrįstus ir pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas sprendė ginčą neperžengdamas suformuluotų reikalavimų, prašymų ribų pagal dalyvaujančių byloje asmenų pateiktus įrodymus.

20. Apeliantas (suinteresuotas asmuo, skolininkas) taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai ir neteisėtai ignoravo argumentus dėl skolininko galimumo sumokėti skolą per šešis mėnesius (CPK 663 str. 1 d.).

21. Apeliacinės instancijos teismas, šiuo aspektu pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje neprivalo laukti, kol bus priimtas sprendimas skolininko turimose kitose bylose, kurios galimai, skolininko subjektyvia nuomone, turės įtakos jo mokumui. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad antstolė dar 2020 m. gegužės 12 d. ragino suinteresuotą asmenį (skolininką) E. G. įvykdyti sprendimą (vykd. b. 60 l.), tačiau sprendimas nebuvo įvykdytas. Kadangi skolininkas nepateikė jokių objektyvių duomenų apie pakankamas pajamas ar jų gavimo būdus, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos skolininko argumentus atmetė ir į juos neatsižvelgė. Ir vertinti padarytos išvados kitaip nei ją įvertino pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo.

22. Apeliantas apeliuoja ir į tai, jog teismas nepagrįstai vadovavosi išimtinai VĮ Registrų centras duomenimis dėl turto vertės bei nepagrįstai sprendė, jog nebus pažeisti nepilnamečių vaikų interesai, nes tinkamai neįvertino visų byloje esančių įrodymų.

23. Vertinant apelianto (suinteresuoto asmens, skolininko) argumentus dėl turto vertės, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad turto vertė turėtų būti nustatyta pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną, šiuo atveju 2021 m. vasario 18 d. galiojusią turto vertę rinkos kainomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014), o ne remiantis beveik dviejų metų senumo skolininko pateikta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą. Nesant byloje kitų duomenų apie turto vertę, apeliacinės instancijos teismas laiko, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ir motyvuotai rėmėsi vidutine rinkos kaina, nurodyta VĮ Registrų centro, todėl apelianto argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo nustatant turto vertę, atmestini kaip nepagrįsti.

24. Apeliantas (suinteresuotas asmuo, skolininkas) kritikuoja teismo nutartį taip pat ir dėl to, kad teismas neatsižvelgė į nepilnamečių vaikų interesus. Šiuo aspektu, apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad turto dalis nustatyta ne gyvenamajai patalpai (šeimos turtui), kuriame gyvena nepilnamečiai vaikai. Juo labiau, nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui, suinteresuotas asmuo nenurodė, kokiu būdu nepilnamečių vaikų teisės ir teisėti interesai, nustačius apeliantui priklausančią 1/6 dalį sandėlio pastato, galėtų būti pažeisti, todėl ir šį apelianto argumentą, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą.

25. Kiti atskirojo skundo argumentai šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.

26. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, atsižvelgė į galiojantį teisinį reglamentavimą ir priėmė pagrįstą nutartį, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą nutartį naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais. Taigi, atskirasis skundas atmetamas, nutartis paliekama nepakeista ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Egidijus Mockevičius