Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto pareiškėjo N. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2YT-23296-294/2017 pagal pareiškėjo N. M. skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolė Virginija Meškauskienė 2017-04-24 patvarkymu atsisakė tenkinti suinteresuoto asmens skundą. N. M. prašė panaikinti antstolio patvarkymą, kuriuo apribojama jo teisė mokėti už, telefoninius pokalbius, įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems. Nurodo, kad į nurodytą sąskaitą gauna pinigus iš artimųjų būtiniausiems poreikiams. Mano, kad sąskaita yra pataisos namų nuosavybė. Antstolė, atsisakydama tenkinti pareiškėjo skundą, nurodė, kad vykdo išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos naudai vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo ir jo pagrindu užvesta vykdomoji byla Nr. 0015/07/07574. Pažymėjo, kad CPK reglamentuoja atvejus, kai negalima vykdyti išieškojimo iš skolininkui priklausančių piniginių lėšų. Jokių įrodymų pareiškėjas dėl išieškojimo negalimumo nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 25 d. nutartimi pareiškėjo N. M. skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų atmetė. Teismas iš vykdomųjų bylų Nr. 0015/13/06434, 0015/15/22402, 0015/15/20710, 0015/13/10856 nustatė, kad antstolis priėmė vykdymui vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo SĮ Susisiekimo paslaugos naudai. Patikrinus skolininkui priklausantį turtą nustatyta, kad skolininkas turi pinigines lėšas įkalinimo įstaigos sąskaitoje. Teismas pažymėjo, jog nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje. Skolininko lėšos, į įkalinimo įstaigą pervedamos artimųjų kaip parama, nepatenka nei į CPK 668 straipsnyje nurodyto turto sąrašą, iš kurio negali būti išieškoma, nes tokiu būdu yra apsaugomas turtas, kuris yra reikalingas patenkinti būtiniausius skolininko ir jo šeimos narių poreikius, nei į baigtinį CPK 739 straipsnyje nurodytą piniginių sumų, iš kurių išieškojimas nėra galimas, sąrašą. Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, jog lėšų areštas apriboja jo būtinų poreikių tenkinimą, kadangi nuteistiesiems yra garantuojamas ir užtikrinamas minimalių ir būtiniausių poreikių patenkinimas.

III. Atskirojo skundo argumentai

Apeliantas N. M. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį. Nurodo, jog byla išnagrinėta neobjektyviai, vadovaujantis tik antstolės pozicija, neatsižvelgta į tai, kokios lėšų arešto ribos yra nustatytos įstatymo. Teismo prašo išnagrinėti klausimą, ar antstolė pasielgė teisingai, areštuodama visas lėšas, esančias pareiškėjo sąskaitoje pataisos namuose (net ir tas, kurios neviršija 1 MMA).Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė V. Meškauskienė prašo pareiškėjo skundo netenkinti. Nurodo, jog apeliantas nepateikė jokiu įrodymų, pagrindžiančių galimai į sąskaitą gautinų piniginių lėšų kilmę, dydį, periodiškumą, poreikių, kuriems lėšos reikalingos pagrįstumą. Įstatymai leidžia vykdyti išieškojimą iš mažesnės negu 1 MMA lėšų sumos, tą įtvirtina tas pats LR CPK 736 str., o kilus ginčui dėl nurašytų piniginių lėšų kilmės, skolininkas turi ne tik teisę, tačiau ir pareigą pateikti antstoliui piniginių lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).Byloje kilo ginčas dėl išieškojimo iš įkalinimo bausmę atliekančio asmens piniginių lėšų tvarkos.Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko teisių bei teisėtų interesų. CPK 613 straipsnyje nustatyta, kad vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu. Antstolio priimti patvarkymai skundžiami CPK 510 str. nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų teismas turi išnagrinėti ir nustatyti, ar antstolio veikimas – atlikti veiksmai ar atsisakymas juos atlikti – atitinka įstatymo nuostatas.Byloje nustatyta, kad antstolė Virginija Meškauskienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0015/07/07574 dėl įsiskolinimų išieškojimo iš skolininko N. M. išieškotojo Vilniaus m. VPK Eismo priežiūros tarnybos naudai (el.b.l. 9-18). 2017-03-21 patvarkymu vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S1-13070 antstolė, vadovaudamasi CPK 688 straipsnio nuostatomis, areštavo skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, bendrai 350,58 Eur sumai, nurodė, kad patvarkymas galioja iki visiško jo įvykdymo (el. b.l 13). 2017-04-14 N. M. pateikė skundą dėl areštuotos sąskaitos įkalinimo įstaigoje ir išskaičiuojamų asmeninių piniginių lėšų grąžinimo. Antstolė skundo netenkino, kaip ir pirmosios instancijos teismas 2017-05-25 nutartimi. Skundo atmetimo argumentas – skolininko lėšos, į įkalinimo įstaigą pervedamos artimųjų kaip parama, nepatenka nei į CPK 668 straipsnyje nurodyto turto sąrašą, iš kurio negali būti išieškoma, nes tokiu būdu yra apsaugomas turtas, kuris yra reikalingas patenkinti būtiniausius skolininko ir jo šeimos narių poreikius, nei į baigtinį CPK 739 straipsnyje nurodytą piniginių sumų, iš kurių išieškojimas nėra galimas, sąrašą. Su tokiu pirmosios instancijos teismo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 98 straipsnis įtvirtina nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat teisę atnešti grynuosius pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Perlaidomis gauti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą, o nuteistiesiems, turintiems teisę turėti grynųjų pinigų, įteikiami. Lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, kurią nuteistasis gali naudoti BVK ir kitų bausmės vykdymą reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat ir savo būtiniausiems poreikiams patenkinti. BVK nenustato apribojimų išieškoti iš skolininkui priklausančias lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, o CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos taip pat neįtvirtina draudimo nukreipti išieškojimą į šias lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-219/2017). Bendrosios išieškojimo iš skolininko turto taisyklės yra įtvirtintos CPK XLVII skyriuje. Šio skyriaus 668 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje; be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, aiškindama vykdymo proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš skolininkams fiziniams asmenims priklausančių pajamų tvarką išaiškino, kad apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA, apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, 27 punktas). Kartu išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio išskaitų dydį, nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, 45 punktas). Išskaitų iš skolininko pajamų ribojimas MMA dydžio atžvilgiu yra taikomas, atsižvelgiant į per vieną mėnesį gaunamas skolininko pajamas, nepriklausomai nuo to, ar jos gaunamos periodiškai, ar kartą, ar kelis kartus per mėnesį. Toks aiškinimas išplaukia iš aplinkybės, kad įstatymo leidėjas kaip atskaitos tašką, nustatant ir diferencijuojant išskaitų dydį, pasirinko būtent teisės aktais nustatyto dydžio – vienos minimaliosios mėnesinės algos – pajamų dalį, taip siekdamas apsaugoti ir skolininko teises, kad jam liktų dalis gaunamų pajamų kas mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, 47 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, jog antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus (tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose), privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, inter alia (be kita ko), CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatyto apribojimo, draudžiančio nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Toks teisinis reglamentavimas skirtas skolininko teisėms bei teisėtiems interesams apsaugoti, kad jis galėtų disponuoti pinigų suma, užtikrinančia minimalių, gyvybiškai svarbių, būtiniausių jo poreikių tenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-219/2017).Įvertinus ginčo patvarkymo turinį, matyti, kad antstolė šiuo patvarkymu areštavo iš viso 350,58 Eur iš pareiškėjui priklausančių lėšų, esančių Alytaus pataisos namų sąskaitoje ir nurodė areštuotas lėšas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą, taip pat nurodant, kad patvarkymas galioja iki visiško jo įvykdymo (el. b.l. 13). Taigi nagrinėjamu atveju antstolė areštavo visas pareiškėjo sąskaitoje esančias lėšas, nenurodydama, kad areštuojamos pareiškėjo sąskaitoje esančios lėšos (turtas), viršijančios CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą sumą (vieną MMA), t. y. nukreipė šį išieškojimą į visas pareiškėjo sąskaitoje galbūt tuo metu buvusias lėšas, kaip skolininko turtą, pažeidžiant CPK 668 straipsnio nuostatas. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčo patvarkymas pažeidžia pareiškėjo kaip skolininko teises bei teisėtus interesus, kadangi užkerta galimybę pareiškėjui disponuoti pinigų suma, užtikrinančia minimalių, gyvybiškai svarbių, būtiniausių jo poreikių tenkinimą. Atsižvelgiant į tai, ginčo patvarkymas yra neteisėtas, prieštaraujantis imperatyviajai proceso teisės normai, įtvirtintai CPK 668 straipsnio 1 dalyje, todėl naikintinas.Pažymėtina, kad pradėdamas vykdymą, antstolis pirmiausia turi įvertinti skolininko turimą turtą ir tai, ar išieškojimas yra galimas pagal CPK 668 straipsnio 1 dalį, t. y. atsižvelgti į šiame straipsnyje nustatytą apribojimą nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Kaip jau buvo minėta, CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA, taikytinas kaip vienkartinis apribojimas, nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą. Savo ruožtu CPK 736 straipsnis, reglamentuojantis išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydį, taikomas, jei po CPK 668 straipsnio 1 dalyje nurodytos išskaitos skolininko turto neužtenka vykdomam išieškojimui padengti.Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjo skundo dėl antstolės patvarkymo, netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas ir nepagrįstai anstolės veiksmus pripažino teisėtais, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintinas ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjo N. M. skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų tenkinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 2 dalimi, teismas

nutaria:

apelianto N. M. atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti vykdomojoje byloje Nr. 0015/07/07574 priimtą 2017 m. kovo 21 d. patvarkymą Nr. S1-13070 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.