Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo N. M. skundą dėl antstolio veiksmų suinteresuotam asmeniui antstolei Virginijai Meškauskienei

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolė Virginija Meškauskienė 2017-04-24 patvarkymu atsisakė tenkinti suinteresuoto asmens skundą. N. M. prašo panaikinti antstolio patvarkymą, kuriuo apribojama jo teisė mokėti už, telefoninius pokalbius, įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems. Nurodo, kad į nurodytą sąskaitą gauna pinigus iš artimųjų būtiniausiems poreikiams. Mano, kad sąskaita yra pataisos namų nuosavybė.

Antstolė, atsisakydama tenkinti pareiškėjo skundą, nurodė, kad vykdo išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos naudai vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo ir jo pagrindu užvesta vykdomoji byla Nr. 0015/07/07574. Pažymi, kad CPK reglamentuoja atvejus, kai negalima vykdyti išieškojimo iš skolininkui priklausančių piniginių lėšų. Jokių įrodymų pareiškėjas dėl išieškojimo negalimumo nepateikė.

Byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka, apie nagrinėjamą bylą šalys informuotos specialiame interneto tinklapyje patalpinant tekstą apie teismo sudėtį, teismo posėdžio vietą ir laiką bei teismo nutartimi (CPK 133 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pareiškėjas (skolininkas) pateiktu skundu prašo panaikinti antstolio patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.

Tai, kad asmuo turi teisę skųsti antstolio veiksmus, nereiškia, kad galima dėl asmeniui reikšmingų aplinkybių panaikinti teisėtus ir pagrįstus antstolio patvarkymus, ar pažeisti teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principus. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis.

Teismas, tirdamas suinteresuotų asmenų skundus dėl antstolių veiksmų teisėtumo, atlieka vykdymo proceso kontrolę (CPK 594 str.). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Dėl to teismas, nagrinėdamas ginčus, susijusius su sprendimų priverstiniu vykdymu, neturi apsiriboti vien formaliu antstolių veiksmų teisėtumo patikrinimu, bet turi išsiaiškinti ir nustatyti faktines aplinkybes, teisiškai įvertinti antstolio įstatymu jam paskirtas pareigas (veikimą ar neveikimą), ir pasisakyti, ar antstolis pažeidė jo veiklą vykdant sprendimą reglamentuojančias teisės normas ar ne.

Vykdomųjų bylų Nr. 0015/13/06434, 0015/15/22402, 0015/15/20710, 0015/13/10856 medžiaga nustatyta, kad antstolis priėmė vykdymui vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo SĮ Susisiekimo paslaugos naudai.

Patikrinus skolininkui priklausantį turtą nustatyta, kad skolininkas turi pinigines lėšas įkalinimo įstaigos sąskaitoje.

Pažymėtina, kad vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 str.), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-227/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-40/2010; ir kt.).

CPK normos, reglamentuojančios vykdymo procesą, yra imperatyvios, todėl jose nustatytų reikalavimų privaloma griežtai laikytis.

Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 straipsnio 1 dalis). Siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktu, antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių, nurodytų CPK 651 straipsnio 2 dalyje, vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Nenustatęs akivaizdžių kliūčių, antstolis vykdomąjį dokumentą ne vėliau kaip kitą darbo dieną užregistruoja Antstolių informacinėje sistemoje, parengia patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir užveda vykdomąją bylą. Patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir vykdymo išlaidų apskaičiavimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir raginimas įvykdyti sprendimą siunčiami skolininkui. Nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis kartu su šiame punkte išvardytais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktas).

Pažymėtina, jog tiek CPK, tiek Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje.

Teismo vertinimu, skolininko lėšos, į įkalinimo įstaigą pervedamos artimųjų kaip parama, nepatenka nei į CPK 668 straipsnyje nurodyto turto sąrašą, iš kurio negali būti išieškoma, nes tokiu būdu yra apsaugomas turtas, kuris yra reikalingas patenkinti būtiniausius skolininko ir jo šeimos narių poreikius, nei į baigtinį CPK 739 straipsnyje nurodytą piniginių sumų, iš kurių išieškojimas nėra galimas, sąrašą.

Pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 739 straipsnio nuostatomis, negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip:

1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų;

2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves;

3) valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos;

4) išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą;

5) laidojimo pašalpa;

6) išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai;

7) išeitinės išmokos.

CPK 668 straipsnyje nurodyto turto išplėstinis sąrašas yra nurodytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje 93 punkte.

Nagrinėjamoje byloje teismo vertinimu, nėra jokio teisinio pagrindo išvadai, kad skolininko lėšos, pervedamos jo artimųjų į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą, gali būti priskiriamos nors vienai iš CPK 668 straipsnyje ar 739 straipsnyje nurodytų piniginių sumų, todėl antstolis pagrįstai pripažino, kad išieškojimas iš tokių lėšų yra galimas.

CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų.

Papildomai pasakytina, kad nors pareiškėjas teigia, jog lėšų areštas apriboja jo būtinų poreikių tenkinimą, tačiau nuteistiesiems pagal įstatymus užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas; kiekvienam nuteistajam nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė; tie, kurie neturi savo drabužių ir avalynės, nemokamai aprūpinami drabužiais ir avalyne pagal sezoną; maistu nuteistieji taip pat aprūpinami nemokamai. Asmens sveikatos priežiūra laisvės atėmimo vietose organizuojama ir atliekama įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, kaip matyti iš įstatyminio reglamentavimo, nuteistiesiems yra garantuojamas ir užtikrinamas minimalių ir būtiniausių poreikių patenkinimas, todėl pareiškėjo argumentas, jog jo minimalieji poreikiai nėra patenkinti yra nepagrįsti ir atmestini.

Anksčiau išdėstyti argumentai leidžia konstatuoti, kad antstolis, priimdamas patvarkymą dėl įkalinimo įstaigos sąskaitoje esančių lėšų arešto ir išieškojimo nukreipimą iš tokių lėšų elgėsi teisėtai pagal CPK reikalavimus, Sprendimų vykdymo instrukciją, antstolė vykdymo procesą reglamentuojančių procesinių teisės normų nepažeidė, todėl nėra pagrindo panaikinti skundžiamą antstolio patvarkymą.

Dėl nurodytos priežasties skolininko skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

N. M. skundą dėl antstolio veiksmų pripažinimo neteisėtais ir patvarkymo panaikinimo atmesti.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.