- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-20
- Bylos Nr.
- e2A-369-781/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01629-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Jūratė Varanauskaitė, Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo, Vilniaus apygardos
- Atsakovas
- sodininkų bendrijai „Žaluma“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, M. N.
- Kategorijos
- 2.1.2.4.1.1Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris
- 2.1.2.4.2.7Dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, taip pat dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi ar dėl susidėjusių sunkių aplinkybių sudarytas sandoris
- 2.1.2.6Sandorio ar jo dalies negaliojimo teisiniai padariniai
- 2.4.2.5Ginčai, susiję su žemės nuosavybės teise
- 3.3.1.18.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Gintaro Pečiulio ir Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro, ginančio viešąjį interesą, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1322-803/2018 pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo atsakovams sodininkų bendrijai „Žaluma“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, M. N., antstoliui Vytautui Mitkui, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė Lilija Šilerienė, E. N., AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Anglijos draudimo kompanija Lloyd‘s of London.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, ginantis viešąjį interesą (toliau - ieškovas), kreipėsi į teismą, prašydamas:
1.1. pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2014 m. spalio 14 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį (toliau – valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis), kuria žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – žemės sklypas) valstybės buvo parduotas atsakovei sodininkų bendrijai (toliau – SB) „Žaluma“ ;
1.2. panaikinti 2015 m. kovo 4 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 0240/13/01417 (toliau – turto pardavimo aktas), kuriuo minėtas žemės sklypas parduotas atsakovui M. N.;
1.3. taikyti restituciją – priteisti Lietuvos Respublikai iš atsakovo M. N. žemės sklypą, priteisiant jam iš valstybės 833,52 Eur;
1.4. taikyti restituciją – atsakovui M. N. priteisti iš atsakovės SB „Žaluma“ 11 585 Eur.
2. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo išnagrinėta medžiaga pagal pareiškėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus (toliau – NŽT) pareiškimą dėl viešojo intereso pažeidimų, apgaulės būdu įgyjant iš valstybės sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypus ir perparduodant juos fiziniams asmenims. Išnagrinėjus medžiagą, buvo priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, nes buvo nepagrįstai pasinaudota lengvatine tvarka įsigyti sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypus.
2.1. Sodininkų bendrijoms, norinčioms lengvatinėmis sąlygomis įsigyti žemę iš valstybės, yra taikomas 0,12 ha žemės sklypo dydžio apribojimas. Be to, atsakovė SB „Žaluma“, kreipdamasi į NŽT, nesiekė naudoti ir nenaudojo ginčo žemės sklypo pagal sklypo paskirtį, o siekė jį perparduoti suinteresuotiems asmenims ir sumažinti bendrijos finansinius įsipareigojimus. Taip pat atsakovė SB „Žaluma“ įsigijo didesnį nei leistinas – 0,32 ha ploto – žemės sklypą.
2.2. Ieškovo manymu, valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis pripažintina negaliojančia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.91 straipsnio pagrindu, t. y. kaip sudaryta dėl apgaulės, o taip pat kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Nurodė, kad iš atsakovo M. N. turi būti išreikalautas jo įsigytas ginčo sklypas, pripažįstant turto pardavimo aktą negaliojančiu.
3. Atsakovė SB „Žaluma“ su ieškiniu nesutiko bei nurodė, kad:
3.1. 0,12 ha ploto apribojimas nustatytas tik iš valstybės įsigyjant sodų sklypus, o ne žemę, reikalingą bendro naudojimo statinių išdėstymui, rekreacijai.
3.2. Sodininkų bendrijoms mėgėjų sodo teritorijoje valstybinės žemės sklypai bendro naudojimo statiniams statyti ir rekreacijai parduodami ne aukciono tvarka, parduodamo žemės sklypo plotas nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentą (nagrinėjamu atveju formavimo-pertvarkymo projektą).
3.3. Sudarant valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį jokių imperatyvių teisės normų ir jokių procedūrinių pažeidimų padaryta nebuvo, todėl nėra pagrindo šią sutartį pripažinti negaliojančia dėl neatitikimo imperatyvioms teisės normoms.
3.4. Atsakovė NŽT negalėjo kelti sąlygos bendrijai neparduoti perkamų žemės sklypų, kurių naudojimo būdas yra bendro naudojimo statiniams statyti ir rekreacijai, nes įstatymas nesuteikia jai tokios teisės. Sodininkų bendrijoms priklausanti žemė nėra įstatymu išimta iš apyvartos. Sodininkų bendrijos narių susirinkimas nusprendė dalį bendro naudojimo sklypų parduoti ir toks sprendimas neprieštarauja įstatymui.
3.5. Ginčo sklypas buvo parduotas atsakovo M. N. nuosavybėn antstoliui Vytautui Mitkui vykdant priverstinį išieškojimą iš atsakovės SB „Žaluma“ pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą. Atsakovė SB „Žaluma“ sudarydama valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį pati nežinojo, kad į šį sklypą bus nukreiptas išieškojimas.
Atsiliepimas
4. Atsakovė NŽT atsiliepime į ieškinį nurodė su juo sutinkanti, nes sodininkų bendrijos turi teisę lengvatinėmis sąlygomis įsigyti bendrojo naudojimo žemės sklypus tik už indeksuotą kainą ir tik konkrečiai veiklai vykdyti (bendrojo naudojimo statiniams statyti ir/ar rekreacijai). Atsakovė SB „Žaluma“ lengvatinėmis sąlygomis įsigijo žemės sklypą sodininkų bendrijos narių bendrų poreikių tenkinimui. Atsakovė NŽT nebūtų sudariusi sutarties, kuria buvo parduotas ginčo sklypas, jei būtų žinojusi tikruosius SB „Žaluma“ tikslus, t. y. kad lengvatinėmis sąlygomis įgytas žemės sklypas nebus naudojamas SB „Žaluma“ narių bendriems poreikiams tenkinti, o bus perleistas privačiam asmeniui, siekiant iš to pasipelnyti.
5. Atsakovo M. N. (toliau - atsakovas) atsiliepime į ieškinį nurodyta, jog atsakovas antstolis Vytautas Mitkus (toliau - antstolis) vykdė išieškojimą iš SB „Žaluma“, ir žemės sklypas buvo nupirktas priverstinio vykdymo procese. Be to, ieškovas reikalavimuose dėl restitucijos visiškai nepagristai prašo iš SB „Žaluma“ priteisti atsakovo M. N. naudai 11 585 Eur, nes atsakovas mokėjo už perkamą žemės sklypo dalį į antstolio depozitinę sąskaitą ir pinigai buvo pervedami ne atsakovei SB „Žaluma“, o kreditoriui – Vilniaus rajono savivaldybei. Atsakovas manė, kad ieškinio patenkinimo atveju jo naudai 11 585 Eur turėtų būti priteista iš Vilniaus rajono savivaldybės.
6. Antstolis, atsiliepdamas į ieškinį, pateikė rašytinius paaiškinimus, prašydamas taikyti senaties terminą. Nurodė, kad turtas buvo realiai parduotas 2015 m. kovo 4 d., todėl yra suėjęs vienų metų ieškinio senaties terminas. Antstolis, vykdydamas vykdomąją bylą, 2015 m. vasario 19 d. gavęs skolininko prašymą dėl pasiūlyto pirkėjo, neturėjo teisės atsisakyti realizuoti turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui.
Atsiliepimas
7. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje Anglijos draudimo kompanija Lloyd‘s of London atsiliepime nurodė, kad byla turi būti nagrinėjama jiems nedalyvaujant.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 31 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovei SB „Žaluma“ 500 Eur, atsakovui M. N. 825 Eur, trečiajam asmeniui Anglijos kompanijai Lloyd’s of London 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš ieškovo.
9. Pirmosios instancijos teismas priėjo išvados, kad valstybei ginčo žemės sklypas galėtų grįžti tik nuginčijus 2015 m. kovo 4 d. aktą ir pripažinus negaliojančia 2014 m. spalio 14 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovė SB „Žaluma“ iš Lietuvos valstybės nusipirko žemės sklypą.
10. Teismas sutiko su antstolio argumentu, jog nagrinėjamoje byloje nėra įrodinėjamas turto pardavimo pasiūlytam pirkėjui akto neteisėtumas. Pagrindas reikalauti iš atsakovo perduoti nuosavybės teisę į ginčo sklypą atsirastų, jei būtų įrodinėjamas varžytinių akto neteisėtumas.
11. Pirmosios instancijos teismo manymu byloje įrodyta, jog turtas realizuotas už tinkamą kainą, antstolio neteisėto veikimo nenustatyta, todėl reikalavimas panaikinti turto pardavimo aktą atmetamas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
12. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus teismas konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu, kadangi jis parduotas ne didesnis nei maksimalus leistinas.
13. Atmetus reikalavimą pripažinti negaliojančiu turto pardavimo aktą, aplinkybės dėl valios trūkumo pagal CK 1.91 straipsnį, pirmosios instancijos teismo manymu, tapo teisiškai nereikšmingos.
14. Teismas sprendė, kad nuo atsakovės NŽT 2015 m. liepos 13 d. rašto, kai buvo informuota apie sklypų perleidimo faktą, ji privalėjo sužinoti apie įrodinėjamą valstybės teisių pažeidimą. Į teismą su ieškiniu buvo kreiptasi 2017 m. liepos 18 d., todėl teismas sutiko su antstolio argumentu, jog pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalies nuostatą ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
15. Ieškovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 31 d. sprendimą dalyje dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, kuria žemės sklypas buvo parduotas atsakovei SB „Žaluma“, taikyti restituciją priteisiant valstybei iš atsakovės SB „Žaluma“ 11 585 Eur, priteisti ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Nepasisakęs dėl ieškovo argumentų dalyje dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties, kaip sandorio, sudaryto dėl apgaulės, teismas pažeidė sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo taisykles.
15.2. Reikalavimas pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, kuria žemės sklypas buvo parduotas atsakovei SB „Žaluma“, nėra išvestinis iš reikalavimo panaikinti turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, kuriuo sklypas parduotas atsakovui M. N..
15.3. Byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, jog atsakovė SB „Žaluma“ įgydama ginčo žemės sklypą, niekada neplanavo jo naudoti pagal paskirtį, t. y. bendriems sodininkų poreikiams, o tiesiog prisidengė šiuo tikslu siekiant lengvatinėmis sąlygomis (be aukciono) bendro naudojimo sklypus išpirkti iš valstybės.
Atsiliepimas
16. Atsakovė SB „Žaluma“ teismui pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė su juo nesutinkanti ir prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad:
16.1. Ieškovas, ginčydamas valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį kaip sudarytą panaudojus apgaulę, teismui nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, patvirtinančių savo teiginius.
16.2. Sprendimas priverstine tvarka parduoti žemės sklypą nepriklausė nuo atsakovės SB „Žaluma“ valios. Byloje nėra faktinio pagrindo išvadai, kad atsakovė SB „Žaluma“ tyčia nuslėpė sklypo būsimą pardavimą, neketino jį naudoti bendrijos poreikiams.
16.3. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neįrodė apgaulės prieš ginčijamos sutarties šalį – atsakovę NŽT - panaudojimą, atsakovės SB „Žaluma“ tyčios, ar nesąžiningumo šioje byloje, pagrindo tenkinti ieškovo apeliacinį skundą ir spręsti restitucijos klausimą nėra.
17. Atsakovė NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą jį palaiko ir prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 31 d. sprendimą dalyje dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Atsakovė visiškai sutinka su ieškovo apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis ir išvadomis.
18. Antstolis pateikė teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 31 d. sprendimą. Atsiliepime nurodyta, kad:
18.1. Antstolio atlikti veiksmai, kuriais buvo leista realizuoti turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui, yra teisėti ir pagrįsti. Ginčijamo sklypo pardavimui nebuvo jokių įregistruotų suvaržymų ar apribojimų, todėl antstolis apie juos ir negalėjo žinoti.
18.2. Nekilnojamojo turto pardavimo kaina yra pagrįsta, ji nepažeidė nei vieno suinteresuoto asmens teisių ar interesų.
Žemesnės instancijos teismas
18.3. Sutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu taikyti ieškinio senatį.
Atsiliepimas
19. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AAS „BTA Baltic Insurance Company“, filialas Lietuvoje, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo skundą atmesti. Nurodo, kad:
Šalies argumentai
19.1. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo taikyti restituciją visai kitomis sąlygomis negu buvo nurodęs pirmosios instancijos teisme, ir iš atsakovės SB „Žaluma“ valstybės naudai priteisti 11 585 Eur, nors ieškinyje šią sumą prašė priteisti iš atsakovės SB „Žaluma“ atsakovui. Ieškovas apeliaciniu skundu keičia ieškinio dalyką, kas apeliacijoje neleistina.
19.2. Ieškovas nenurodė, kokias imperatyvias teisės normas pažeidė antstolis, parduodamas žemės sklypą skolininko pasiūlytam pirkėjui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
20. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau teismų praktika pripažįsta, jog šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.
21. Atsakovė SB „Žaluma“ apeliacinės instancijos teismui pateikė SB „Žaluma“ bendrijos narių 2011 m. gegužės 14 d. susirinkimo protokolo ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 11 d. nutarties kopiją. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės SB „Žaluma“ pateiktų dokumentų turinį, konstatuoja jų ryšį su apeliacinio skundo argumentais, todėl atsakovės pateiktus įrodymus priima (CPK 314 straipsnis).
Dėl faktinių bylos aplinkybių
22. Byloje nustatyta, kad 2014 m. sausio 20 d. atsakovė SB „Žaluma“ pakartotinai kreipėsi į atsakovę NŽT prašydama leisti išsipirkti suformuotą valstybinės žemės sklypą 4 F bendriems sodininkų poreikiams, tai yra rekreacijai ir statybai (1 t., b. l. 31). 2014 m. spalio 14 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi atsakovė SB „Žaluma“ įsigijo iš valstybės 8 568 kv. m. žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 32-34). 2015 m. kovo 4 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu minėtas žemės sklypas buvo parduotas skolininko SB „Žaluma“ pasiūlytam pirkėjui M. N. (1 t., b. l. 35).
Dėl sodininkų bendrijos galimybės disponuoti iš valstybės lengvatinėmis sąlygomis išpirktu žemės sklypu
23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl lengvatinėmis sąlygomis iš valstybės išpirkto ir turto pardavimo aktu skolininko pasiūlytam pirkėjui perleisto sodininkų bendrijos teritorijoje esančio žemės sklypo. Ieškovo teigimu, žemės sklypas, supaprastinta tvarka įgytas iš valstybės, gali būti naudojamas tik sodininkų bendrijos narių bendriems poreikiams tenkinti ir negali būti perleistas tretiesiems privatiems asmenims. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės SB „Žaluma“ bendrijos narių poreikiams tenkinti suteiktas nekilnojamasis turtas buvo perleistas privačiam asmeniui, teisme inicijuota byla ieškovas atsakovo M. N. nupirktą žemės sklypą siekia grąžinti valstybei.
Žemesnės instancijos teismas
24. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad atsakovo M. N. įgyto sklypo valstybei grąžinimas galimas tik nuginčijus turto pardavimo aktą ir pripažinus negaliojančia valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, kuria atsakovė SB „Žaluma“ iš valstybės nusipirko žemės sklypą. Teismas, nagrinėdamas bylą, pagrindų nuginčyti turto pardavimo aktą ir pripažinti negaliojančia valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, nenustatė. Teisėjų kolegija nepritaria tokia pirmosios instancijos teismo pozicijai dėl žemiau nurodomų motyvų.
25. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, mėgėjų sodo teritorija – tai savivaldybės ar jos dalies bendrojo plano sprendiniuose pažymėta, išskyrus atvejus, kol savivaldybės ar jos dalies bendrasis planas nėra parengtas, teisės aktu mėgėjų sodininkystei skirta teritorija, suformuota pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą ir suskirstyta į sodininkų ir kitų asmenų nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomus sodo sklypus ir bendrojo naudojimo žemę (rekreacijai ir kitoms reikmėms).
26. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje pažymėta, kad sodininkų bendrijai skirtoje mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodama žemė, reikalinga bendro naudojimo statinių išdėstymui, rekreacijai. Fiziniams asmenims mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodami jų naudojami žemės sklypai. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams, taip pat kiti mėgėjų sodo teritorijoje esantys žemės sklypai – jų naudotojams. Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 (toliau – Taisyklės), detalizuoja valstybinių žemės sklypų pardavimo mėgėjų sodo teritorijoje tvarką. Pagal Taisyklių 3 punktą, mėgėjų sodo teritorijoje esančius valstybinės žemės sklypus turi teisę pirkti sodininkų bendrijų nariai ir kiti asmenys, sodininkų bendrijos. Sodininkų bendrijos turi teisę įsigyti bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypus, naudojamus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai (Taisyklių 3.2.1 punktas), ir įsiterpusius valstybinės žemės sklypus, reikalingus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai (Taisyklių 3.2.2 punktas). Taigi šis poįstatyminis teisės aktas detaliai apibrėžia, kokius sodo teritorijoje esančius valstybinės žemės sklypus gali įsigyti sodininkų bendrija. Taisyklių 4 punkte numatyta, kad šių taisyklių 3.1.1 ir 3.2 punktuose nurodyti valstybinės žemės sklypai asmenims, pagal šias taisykles turintiems teisę juos įsigyti, parduodami be aukciono.
27. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, jog teisės aktai labai aiškiai nustato, kad būtent sodininkų bendrijoms, o ne atskiriems asmenims yra suteikiama teisė lengvatine tvarka įsigyti sodininkų bendrijos teritorijoje esančius bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypus, naudojamus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Šios nuostatos yra imperatyvios. Lengvatinę (be aukciono) tokių sklypų įsigijimo tvarką lemia jų naudojimo būdas. Sodininkų bendrijos gali įsigyti ne bet kokius, o būtent bendrojo naudojimo žemės sklypus. Sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemė – mėgėjų sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė, sodininkų bendrijos narių susirinkimo sprendimu numatyta naudoti bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Rekreacijai naudojama mėgėjų sodo žemė – gamtines ar kultūrines aplinkos savybes ir sąlygas organizuoti žmonių visavertį fizinį ir dvasinį poilsį turinti mėgėjų sodo teritorija, kurios ribos, žemės naudojimo būdas ir rekreacinio naudojimo prioritetas nustatyti teritorijų planavimo dokumentuose ar teisės aktuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-248/2019).
28. Taigi, iš aptarto teisinio reglamentavimo, kasacinio teismo išaiškinimo matyti, kad lengvatine tvarka (be aukciono) bendrojo naudojimo žemės sklypus gali įgyti tik sodininkų bendrijos ir šie sklypai gali būti naudojami tik bendrojo naudojimo statinių statybai ir rekreacijai. Siekiant užtikrinti sodininkų bendrijos narių poreikius, bendrojo naudojimo žemės sklypai turi būti naudojami būtent šiam tikslui, todėl tokie sklypai negali būti perleidžiami atskiriems bendrijos nariams ar kitiems asmenims, jų asmeniniams interesams tenkinti.
29. Teisės aktai nustato aiškų ir konkretų sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypo naudojimo būdo turinį, t. y. sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemė skirta tik bendram viešam naudojimui – bendrojo naudojimo statiniams ir įrenginiams statyti bei eksploatuoti, taip pat rekreacijai ir kitiems bendriems veiksmams. Nors teisės aktuose tiesiogiai neįtvirtinta draudimo sodininkų bendrijoms disponuoti iš valstybės lengvatine tvarka įsigyta bendrojo naudojimo žeme, tačiau sodininkų bendrijos specialusis teisnumas, ribojamas tikslo įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu, bei žemės naudojimo būdo turinys lemia išvadą, kad tokia žemė nuosavybės teise negali priklausyti atskiriems (pavieniams) sodininkų bendrijos nariams ar kitiems privatiems asmenims, taigi disponuoti ja sodininkų bendrija neturi teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-248/2019).
30. Teisėjų kolegija, plėtodama dėstomą poziciją, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju ginčo žemės sklypas, iš valstybės įgytas lengvatinėmis sąlygomis, yra skirtas būtent sodininkų bendrijos „Žaluma“ narių bendrų poreikių tenkinimui, todėl negali priklausyti atskiriems sodininkų bendrijos nariams ar kitiems privatiems asmenims.
31. Kasacinės instancijos teismui išaiškinus, jog sodininkų bendrija neturi teisės disponuoti iš valstybės lengvatinėmis sąlygomis įsigytu bendrojo naudojimo žemės sklypu, šioje byloje privalu išsiaiškinti, kaip ši išvada įtakoja pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
32. CPK 602 straipsnis numato turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, nekilnojamojo turto pardavimo be varžytynių aktų pripažinimą negaliojančiais. Susipažinus su skundžiamo sprendimo turiniu matyti, kad nagrinėjant klausimą dėl turto pardavimo akto panaikinimo, teismo nebuvo atsižvelgta į ginčo žemės sklypo specialią paskirtį ir į tai, jog po turto pardavimo akto sudarymo ginčo žemės sklypas perėjo privataus asmens nuosavybėn, o tai suponuoja sodininkų bendrijos narių teisėtų interesų pažeidimą. Be to, nagrinėjamoje byloje vertinant turto pardavimo akto teisėtumą privalu išsiaiškinti, ar antstolis, sudaręs turto pardavimo aktą ir siekdamas kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo, nepažeidė imperatyvių įstatymo reikalavimų ir vykdymo proceso dalyvių teisių (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Ši aplinkybė taip pat turėtų būti nustatoma atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo poziciją dėl sodininkų bendrijoms lengvatinėmis sąlygomis perleistų žemės sklypų.
33. Pasisakydamas dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties atitikimo CK 1.80 straipsnio reikalavimams (imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio negaliojimas), pirmosios instancijos teismas šios sutarties teisėtumą vertino tik vienu aspektu – ar valstybės parduodamam žemės sklypui turi būti taikomas 0,12 ha ploto ribojimas. Aplinkybė, ar šis sandoris nepažeidžia Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo normų nebuvo tiriama.
34. Ieškovas, reikšdamas ieškinį, rėmėsi Civilinio kodekso nuostatomis ne tik dėl sandorio, prieštaraujančio imperatyvioms įstatymo normoms, bet ir nuostatomis, reguliuojančiomis dėl apgaulės sudaryto sandorio pripažinimą negaliojančiu (CK 1.91 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas apie CK 1.91 straipsnio taikymą, ieškovo nurodomas aplinkybes dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo pripažino teisiškai nereikšmingomis, todėl dėl jų plačiau nepasisakė. Atsižvelgiant į tai, šalių argumentai dėl atsakovės SB „Žaluma“ realių ketinimų naudoti išpirktą žemės sklypą, šalių elgesio sudarant sandorį ir po jo, skolininko (atsakovės SB „Žaluma“) pasiūlyto pirkėjo (atsakovo M. N.) sąžiningumas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme liko neišanalizuoti.
Dėl procesinės bylos esmės
35. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).
36. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sodininkų bendrijų teisę disponuoti lengvatinėmis sąlygomis iš valstybės nupirktais žemės sklypais, detaliai neanalizavo vykdymo procese atliktų veiksmų teisėtumo, iš esmės nepasisakė dėl ginčijamos valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties atitikimo imperatyvioms teisės normoms, t. y. nenustatė esminių teisiškai reikšmingų aplinkybių.
37. Atsižvelgdama į nustatomas teisiškai reikšmingas aplinkybes, dėl kurių ieškovo reikalavimai teisme turėtų būti nagrinėjami iš esmės visa apimtimi naujais aspektais, teisėjų kolegija, remdamasi CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, daro išvadą, kad šios bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Tai konstatavus, skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas ir byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis).
38. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimas nesprendžiamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 31 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.