Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su šalių santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui G. K.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė ieškiniu prašo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ir G. K., a. k. (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto CMS (įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl atsakovo G. K. kaltės. Nutraukus santuoką ieškovei V. K. palikti santuokoje įgytą pavardę – K., atsakovui G. K. palikti pavardę - K. Padalinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą: V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisti 1/2 dalį, 26 800,00 eurų vertės buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); G. K., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisti 1/2 dalį 26 800,00 eurų vertės buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Ieškinys grindžiamas ir ieškovė nurodė, kad Mūsų, V. K. ir G. K. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto CMS (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuokoje gimę vaikai pilnamečiai. Su atsakovu gyvena viename bute, tačiau santuokinio gyvenimo negyvename apie metus laiko. Atsakovas pastoviai naudoja psichologinį smurtą. Atsakovas būdamas girtas veja iš namų, sakydamas „eik pas savo vaikus“ arba „eik pas savo anūką“, pastoviai kartoja, kad jai butas nepriklauso, nes nekilnojamojo turto registre įregistruotas Atsakovo vardu. Sutuoktinis geria dažnai, kai pradeda gerti - geria visą savaitę, po to savaitę negeria, po to vėl geria visą savaitę. Toks jo girtavimas tęsiasi jau ne vienus metus. Vyrui siūlė gydytis priklausomybę alkoholiui, tačiau jis nepripažįsta turintis priklausomybę ir gydytis nesutinkina. Anksčiau, kad ir išgerdavo, tačiau nebūdavo toks įkyrus, nevydavo iš namų. Per paskutinius dešimt metų buvo kvietusi policiją apie 3 - 4 kartus, vėliau jam pradėjus gerti ir triukšmauti namuose, išeidavo nakvoti pas vaikus, nes likusi namuose, neišsimiegotų, į darbą eitų nepailsėjusi. Manau kad Dėl santuokos iširimo yra kaltas Atsakovas, nes jis ieškovės negerbė, žemino vaikų ir draugų akivaizdoje. Dėl tokio Atsakovo elgesio bendras gyvenimas jau tapo nebeįmanomas ir santuoka nutrauktina. Gyvendami santuokoje įgijo 1 kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 26 800 eurų. Butas registruotas Atsakovo vardu. turtas įsigytas po santuokos sudarymo yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios. Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Prašo santuokoje įgytą turtą - butą padalinti natūra, t. y. po 1/2 dalį buto, nes pinigų išmokėti piniginei kompensacijai nei ji, nei sutuoktinis neturi. Bendrų kreditorių neturi, taip pat neturi ir asmeninių kreditorių. Nutraukus santuoką pageidauja pasilikti santuokoje įgytą pavardę – K., atsakovui palikti pavardę – K. Ieškovė geba save išlaikyti ir išlaikymo iš atsakovo nutraukiant santuoką nereikalauja.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, jam apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymo atidėti teismo posėdį nepateikė, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant. Iš išdėstyto teismas daro išvadą, kad atsakovas sutinka su ieškinyje nurodytais ieškovės argumentais ir nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis dėl santuokos iširimo priežasčių ir santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, nes ieškinyje nurodytoms aplinkybėms neprieštaravo, sutinka dėl pavardžių, dėl turto padalinimo, nes prieštaravimų taip pat nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) straipsnių (3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį stengiantis išsaugoti santuoką tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-254/2010; Nr. 3K-3-2/2011; Nr. 3K-3-225-686/2015).

Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). CK 3.60 straipsnio 3 dalis nustato, kad preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Ieškovės nurodytos santuokos sudarymo ir faktinio iširimo aplinkybės patvirtina, kad šalys gyventi skyrium pradėjo dėl atsakovo kaltės, nes jis girtavo, naudojo psichologinį smurtą, daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Atsakovas prezumpcijos dėl to, kad girtavo, naudojo psichologinį smurtą, daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpino neginčijo, nors ieškinyje buvo aiškiai ieškovės nurodytos jo galimybės tai padaryti, todėl teismas pripažįsta, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

Nepilnamečių vaikų sutuoktiniai neturi, išlaikymo vienas iš kito nereikalauja, todėl šie klausimai nutraukiant santuoką nesprendžiami.

Nesant ginčo dėl ieškovės pavardės, nutraukus santuoką, atsakovei paliekama santuokinė pavardė.

Šalys santuokoje gyvendami įsigijo vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). CK 3.87 straipsnis numato, kad įstatymu nustatytas sutuoktinių teisinis režimas reiškia, kad turtas įsigytas po santuokos sudarymo yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios. (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Ieškovė prašo santuokoje įgytą turtą - butą padalinti natūra, t. y. po 1/2 dalį buto, nes pinigų išmokėti piniginei kompensacijai neturi. Atsižvelgiant į tai, kad šalys neturi galimybės išmokėti kompensacijos, turtas (butas) dalijamas natūra po ½ dalį buto kiekvienam.

Bylinėjimosi išlaidos valstybei žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista, išieškotinos iš atsakovo, nes jos susidarė dėl jo kaltės, kai ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso ko­dekso (toliau – CPK) 96 straipsnio 1, 5 dalys).

Tenkinus ieškinį visiškai iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 150 (110 Eur santuokos nutraukimas ir turtinis reikalavimas 40 Eur) Eur žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis, 82 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, sudaro 15,86 Eur, jos priteisiamos iš atsakovo (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Ieškovė 2024 m. gegužės 28 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus sprendimu Nr. (8.28MR)ATP-C-2024-04677, buvo 100 proc. atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, jos susidarė dėl atsakovo kaltės, todėl ir priteistinos iš atsakovo 334,91 Eur valstybei.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, ir 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ir G. K., a. k. (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), Alytaus miesto CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo G. K. kaltės.

Nutraukus santuoką ieškovei V. K. palikti santuokoje įgytą pavardę – K., atsakovui G. K. palikti pavardę - K.

Padalinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą: V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisti 1/2 dalį, 26 800,00 eurų vertės buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 9, esančio (duomenys neskelbtini).

G. K., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisti 1/2 dalį, 26 800,00 eurų vertės buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) žyminio mokesčio, 334,91 (tris šimtus trisdešimt keturis eurus 91 ct) Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 15,86 (penkiolika eurų 86 ct) Eur išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą, valstybei.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.