- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-24
- Bylos Nr.
- e2S-304-280/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Sankauskaitė
- Atsakovas
- R. M.
- Ieškovas
- K. S.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. M. atskirąjį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1282-1005/2015 pagal ieškovės K. S. ieškinį atsakovui R. M., išvadą duodančiai institucijai Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir atsakovo R. M. priešieškinį ieškovei K. S. dėl tėvystės nuginčijimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. K. S. pareiškė ieškinį, kuriuo prašė iš atsakovo R. M. priteisti sūnaus išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Reikalavimo įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones : priteisti laikiną išlaikymą sūnui po 150 Eur kas mėnesį mokamas periodines išmokas.
Žemesnės instancijos teismas
Kupiškio rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 20 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis vaikui po 100 Eur nuo 2015 m. gruodžio 2 d. (ieškinio padavimo dienos) iki sprendimo priėmimo, ieškovę paskyrė laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Nustatė, kad vaikas faktiškai gyvena su motina, ji rūpinasi kasdienių jo poreikių tenkinimu, atsakovas su vaiku nebendrauja, jam išlaikymo neteikia. Teismas atsižvelgė į vaiko amžių ir jo poreikius bei į tai, kad neturėjo visų įrodymų apie šalių turtinę padėtį, priteisė 100 Eur laikiną išlaikymą, kadangi įstatymas numato abiejų tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu R. M. prašo panaikinti 2015-12-02 Kupiškio rajono apylinkės teismo nutartį ir laikinųjų apsaugos priemonių klausimą išspręsti iš esmės, atsisakant taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, atsižvelgiant į tai, ar yra tikimybė, kad bus priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas. Byloje su ieškiniu yra pateikti įrodymai, kad atsakovas nėra biologinis ieškovės vaiko tėvas, tai pripažįsta pati ieškovė ir DNR ekspertizė. Dėl klaidos šis klausimas nebuvo išspręstas Rokiškio rajono apylinkės teismo byloje Nr. 2-454-126/2012, palikus nenagrinėtu ieškovės ieškinį atsakovui dėl išlaikymo priteisimo ir atsakovo priešieškinį dėl tėvystės nuginčijimo. Atsakovas yra tik formaliai įrašytas vaiko tėvu dėl ieškovės apgaulės. Ankstesnėje byloje ieškovė yra nurodžiusi, kad tikrasis vaiko tėvas yra A. L.. Tai parodo, kad ieškinys negalės būti tenkinamas, o atsakovo priešieškinys dėl tėvystės nuginčijo turės būti išspręstas, todėl teismas turėjo atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas taip pat turėtų atsižvelgti į padarinius, kurie kiltų ieškinį atmetus, nes nutartis yra skubaus vykdymo, o grąžinimas išieškoto išlaikymo yra beveik neįmanomas. Dėl ginčijama nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas patirs neproporcingų nuostolių, kurie praktiškai neatlyginami. Atsakovo nuomone, nutartį priėmė šališkas teismas, nes 2012 ieškovei kreipusis į teismą dėl išlaikymo priteisimo, Kupiškio teismas nusprendė, kad gali būti šališkas ir Panevėžio apygardos teismo nutartimi byla buvo perduota Rokiškio rajono apylinkės teismui, nes ieškovės atstovo sutuoktinė dirba Kupiškio rajono apylinkės teisme. Šioje byloje faktinės aplinkybės nėra pasikeitusios, dėl kurių byla buvo perduota nagrinėti kitam teismui, todėl teismas neturėjo spręsti laikinųjų apsaugos priemonių klausimo.
Atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d.1p).
Šioje apeliacinėje byloje yra sprendžiami klausimai, susiję su nepilnamečio vaiko teisėmis ir interesais, vadinasi, apeliacinės instancijos teismas, esant būtinybei užtikrinti įvardytus teisinius gėrius, turi teisę ir kartu pareigą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 str. 2 d., 376 str. 2 d.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir tuo užtikrinti jo privalomumą (CPK 144 str. 1 d.). CPK 384 str. 5 d. tiesiogiai numato galimybę teismui, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgiant į sutuoktinių, vaikų, taip pat vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas CK 3.65 straipsnyje. Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių formų – laikino materialinio išlaikymo vaikui priteisimas (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 11 p., CK 3.65 str. 1d. – 2 d. 4 p.). Ši priemonė taikoma, iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Apeliantas nesutinka su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nes, jo manymu, ieškinys nėra galimai pagrįstas. DNR ekspertizė patvirtino, kad jis nėra biologinis vaiko tėvas ir, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, jis patirs neproporcingų suvaržymų, kurie ieškinį atmetus, nebus atlyginami. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atsakovo argumentais, nes ieškovė ieškiniu, kurio reikalavimai užtikrinami, vaiko tėvystės neginčija, o reikalauja iš atsakovo, įrašyto vaiko tėvu, išlaikymo vaikui.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas vaiko tėvystę pripažino gera valia pareiškimu, vaiko gimimo liudijime yra įrašyti atsakovo kaip vaiko tėvo duomenys (CK 3.142 str.). Prievolė teikti išlaikymą ir materialiai rūpintis savo vaiku atsiranda tik tiems tėvams, kurių tėvystė yra įforminta įstatyme nustatyta tvarka, t. y. tiems, kurie vaiko gimimo įraše nurodyti kaip vaiko tėvas (motina). Teismo vertinimu, apeliantas pareiškimu pripažindamas savo tėvystę vaikui prisiėmė ir su tuo susijusias tėvo pareigas, kurių negalima lengvabūdiškai atsisakyti. Nors ir kitoje civilinėje byloje buvo atlikta DNR ekspertizė, kurioje buvo nustatyta, kad atsakovas nėra vaiko tėvas, tačiau pažymėtina, jog kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2007).
Tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl tik nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju teismas turės nustatyti, kokie yra vaiko ir tėvo santykiai, be to, tėvystei atsakovas turės įrodyti, kad nepraleido vienerių metų ieškinio senaties termino nuginčyti. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu atsakovo tėvystė nebuvo ir nėra nuginčyta iki šiol teismo sprendimu, todėl teismas pagrįstai, atsižvelgęs į, tai kad išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai (CK 3.192 str. 1 d.), priteisė laikiną išlaikymą vaikui iš atsakovo, kuris išlaikymo gera valia neteikia. Laikinas išlaikymas buvo priteistas ir anksčiau bylą nagrinėjant Rokiškio rajono apylinkės teisme.
CPK 147 str. numato, kad prašymus, susijusius su laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nagrinėja pirmosios instancijos teismas. Kai prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytas pareikštame ieškinyje, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas sprendžiamas tik išsprendus ieškinio, kuriame jas prašoma taikyti, priėmimo klausimą. Teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Ieškovei pareiškus reikalavimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas šį klausimą turėjo išspręsti ne vėliau kaip per tris dienas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ginčo iš esmės, o siekia laikinai, bylos nagrinėjimo metu, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (CK 3.3 str.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, atsižvelgdamas į ieškovės reikalavimus ir CPK normas reguliuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, priteisė laikiną išlaikymą D. S., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo, kuris įrašytas vaiko tėvu. Duomenų, kad teismas priėmė ginčijamą nutartį ne atsižvelgdamas į vaiko interesus, o būdamas šališkas, nėra. Byla perduota nagrinėti Utenos rajono apylinkės teismui, atsakovas šio teismo neprašo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones CPK 149 str. tvarka, reikšdamas priešieškinio reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo. Nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą priešieškinis su reikalavimu nuginčyti tėvystę nebuvo pareikštas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirojo skundo motyvais naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pakankamo pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,
nutaria:
Kupiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.