Tauragės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškimą dėl pinigų pripažinimo bešeimininkiu turtu ir perdavimo valstybės nuosavybėn, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. Bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal valstybės ar savivaldybės institucijos pareiškimą. Pareiškimas paduodamas suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią daiktas įtrauktas į apskaitą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip, o bešeimininkio daikto išaiškinimo ir apskaitos tvarką nustato Vyriausybė (CK 4.58 straipsnio 1, 2 dalys).

6. Bešeimininkio, konfiskuotino, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634, 3.2 punkte nustatyta, kad bešeimininkis daiktas kaip valstybei perduotinas turtas perimamas pagal įsigaliojusį teismo sprendimą, kuriuo daiktas, neturintis savininko (ar jo savininkas nežinomas), pripažintas bešeimininkiu ir perduotas valstybei ar savivaldybei.

7. Bylos medžiaga nustatyta, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. sausio 13 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-42-526/2020 (ikiteisminio tyrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) L. V. ir M. B. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalį. Minėtu nuosprendžiu, be kita ko, nuspręsta pinigus užsienio valiuta: 200 Čekijos kronų, iš kurių viena kupiūra po 100 kronų ir 2 kupiūros po 50 kronų, 100 Švedijos kronų vienoje kupiūroje, 20 Danijos kronų vienoje kupiūroje, 50 Austrijos šilingų, grąžinti Danijos draudimo bendrovei „Privatsikring“ (dėl grąžinimo savininkui R.). Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu Nr. 1A-80-557/2020 panaikino Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. sausio 13 d. nuosprendžio dalį dėl M. B. nuteisimo pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, ir priėmė naują nuosprendį, kurio M. B. dėl kaltinimo pagal BK 189 straipsnio 1 dalį išteisino, neįrodžius jo dalyvavimo padarant minėtą nusikaltimą. Kitoje dalyje Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. sausio 13 d. nuosprendį pakeitė - pašalino iš nuosprendžio aprašomosios dalies nuorodą, jog L. V. jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 1 dalyje, padarė veikdamas bendrininkų grupe su M. B.. Likusią Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. sausio 13 d. nuosprendžio dalį paliko nepakeistą.

8. Iš rašytinės bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad pinigai - 200 Čekijos kronų, iš kurių viena kupiūra po 100 kronų ir 2 kupiūros po 50 kronų, 100 Švedijos kronų vienoje kupiūroje, 20 Danijos kronų vienoje kupiūroje, 50 Austrijos šilingų (kurie dabar yra nebegaliojantys)), iš nuteistojo paimti kratos metu ir perduoti į VSAT Ekonomikos, strateginio planavimo ir apskaitos valdybos Turto apskaitos skyrių, adresu (duomenys neskelbtini), saugoti iki procesinio sprendimo priėmimo jų atžvilgiu. Nurodytos lėšos įtrauktos į apskaitą kvitu B Nr. (duomenys neskelbtini) ir yra saugomos daugiau kaip septynerius metus.

9. Rašytine bylos medžiaga taip pat nustatyta, jog Danijos draudimo bendrovei „Privatsikring“ 2021 m. liepos 5 d. ir 2021 m. rugpjūčio 26 d. išsiųsti elektroniniai laiškai su raginimu atvykti atsiimti draudimo bendrovei „Privatsikring“ nuosprendžiu grąžintinus daiktus, tame tarpe ir aukščiau nurodytus pinigus. 2021 m. rugpjūčio 27 d. gautame atsakyme Danijos draudimo bendrovė „Privatsikring“ paprašė sunaikinti daiktus.

10. Nors CK 4.57-4.58 straipsnių tekste pagal jo gramatinę prasmę nurodyta tik viena civilinių teisių objektų rūšis – daiktas, tačiau, taikydama sisteminį, lingvistinį ir teleologinį aiškinimo metodus ir atsižvelgdama į tai, kad pinigai visų pirma yra turtas – viena iš finansinio turto rūšių, pagal teisės doktriną priskiriamų prie materialaus kilnojamojo turto, o nuosavybės teisės į bešeimininkį daiktą įgijimas yra tik vienas iš įstatyme nustatytų nuosavybės teisės į turtą įgijimo pagrindų (CK 4.47 straipsnio 12 punktas), kasacinio teismo teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad išdėstytų CK straipsnių pagrindu nuosavybė gali būti įgyjama ne tik į bešeimininkį daiktą, bet ir į bet kokį kitą turtą, įskaitant pinigus, jeigu nustatoma, kad jie neturi savininko arba jų savininkas nežinomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2013).

11. CK 4.58 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kilnojamieji daiktai, kurie niekam dar nepriklausė arba kurių savininkas atsisakė tiesiai tai išsakydamas arba juos išmesdamas, tampa tuos daiktus pradėjusio valdyti asmens nuosavybe. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Danijos draudimo bendrovei „Privatsikring“ 2021 m. liepos 5 d. ir 2021 m. rugpjūčio 26 d. išsiųsti elektroniniai laiškai su raginimu atvykti atsiimti aukščiau nurodytus pinigus (dėl grąžinimo savininkui R.), tačiau 2021 m. rugpjūčio 27 d. gautame atsakyme Danijos draudimo bendrovės „Privatsikring“ paprašė sunaikinti daiktus. Atsižvelgiant į išdėstytą, Danijos draudimo bendrovės „Privatsikring“ prašymas sunaikinti pinigines lėšas, saugomas daugiau kaip septynerius metus, kvalifikuotinas kaip nuosavybės teisių į lėšas atsisakymas (CK 4.58 straipsnio 4 dalis).

12. Atsižvelgdamas į tai, kad Danijos draudimo bendrovei „Privatsikring“ neatsiėmė jai grąžintino turto, be kita ko, 2021 m. rugpjūčio 27 d. gautame atsakyme Danijos draudimo bendrovės „Privatsikring“ atstovas paprašė sunaikinti daiktus, pinigai yra saugomi daugiau kaip septynerius metus, o tolesnis pinigų saugojimas netikslingas, teismas sprendžia, jog pinigai – 200 Čekijos kronų, iš kurių viena kupiūra po 100 kronų ir 2 kupiūros po 50 kronų, 100 Švedijos kronų vienoje kupiūroje, 20 Danijos kronų vienoje kupiūroje, 50 Austrijos šilingų įgijo bešeimininkio turto statusą ir perduotini valstybės nuosavybėn.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.57 straipsniu, 4.58 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 537 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apskaitytą turtą pagal kvitą B Nr. (duomenys neskelbtini) pinigus: 200 (du šimtus) Čekijos kronų, iš kurių viena kupiūra po 100 kronų ir 2 kupiūros po 50 kronų, 100 (vieną šimtą) Švedijos kronų vienoje kupiūroje, 20 (dvidešimt) Danijos kronų vienoje kupiūroje, 50 (penkiasdešimt) Austrijos šilingų, pripažinti bešeimininkiu turtu bei perduoti valstybės nuosavybėn.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.