Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovo S. Š. ieškinį atsakovei R. Š. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir santuokos metu įgyto turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

12. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas, nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais ir faktiniais pagrindais, neperžengdamas skundo ribų. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

13. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Plungės apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino taikos sutartį, sudarytą tarp suinteresuoto asmens ir pareiškėjos (taikos sutartyje J.). Sutartyje šalys susitarė, kad jų nepilnamečio vaiko D. Š., gimusio (duomenys neskelbtini) (skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu vaikas buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus), gyvenamoji vieta yra nustatoma su suinteresuotu asmeniu (tėvu).

14. Pagal teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 3 punktą, suinteresuotas asmuo ir pareiškėja susitarė, kad: 3.1) pareiškėja bendrauja su sūnumi kiekvieno mėnesio nelyginiais savaitgaliais, pasiima sūnų iš vaiko gyvenamosios vietos arba mokymosi įstaigos penktadienį nuo 15 val. ir pristato vaiką į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19 val.; 3.2) pareiškėja bendrauja su sūnumi kiekvienos savaitės antradieniais nuo 15 val. iki 19 val., pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos arba mokymosi įstaigos ir pristato sūnų į jo gyvenamąją vietą; 3.3) pareiškėja turi teisę darbo dienomis nuo 18 val. iki 19 val. bendrauti su sūnumi telefonu ir (arba) kitomis socialinio ryšio priemonėmis; 3.4) pareiškėja su sūnumi bendrauja neporiniais metais per šv. Kalėdų, šv. Velykų, Naujųjų metų šventes, pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos šventinę dieną nuo 11 val. ir pristato sūnų rytojaus dieną iki 19 val. į jo gyvenamąją vietą; 3.5) pareiškėja su sūnumi bendrauja kiekvienais metais Motinos dieną, per sūnaus gimtadienį (sausio 23 d.), per savo gimtadienį (lapkričio 19 d.), pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos numatytą dieną nuo 11 val. ir pristato sūnų iki 19 val. į jo gyvenamąją vietą; 3.6) pareiškėja turi teisę praleisti su sūnumi vasaros atostogas (ne mažiau nei 10 kalendorinių dienų, bet ne ilgiau nei 15 kalendorinių dienų) nepertraukiamai, informuodama suinteresuotą asmenį apie jos ir sūnaus atostogų pradžią prieš 10 kalendorinių dienų iki planuojamos / pageidaujamos atostogų pradžios; 3.7) Abu tėvai bendravimo su sūnumi klausimus derina telefonu. Kiekvienas iš tėvų privalo užtikrinti vienas kitam galimybę susisiekti su vaiku telefonu ir (ar) elektroninio ryšio priemonėmis tuo metu, kai vaikas yra pas kitą iš tėvų, išskyrus, kai tai objektyviai nėra įmanoma; 3.8) Kiekvienas iš tėvų informuoja vienas kitą ne vėliau kaip per 1 kalendorinę dieną apie telefono, kuris yra naudojamas ryšiui vaiko klausimais ir (ar) su vaiku palaikyti, pasikeitimą.

15. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjos prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo nepatenkino. Taigi šios bylos nagrinėjimo objektą apeliacine tvarka sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 21 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ginčo esmės

16. Apeliantė nesutikdama su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi atskirajame skunde argumentuoja, kad suinteresuotas asmuo netinkamai vykdo taikos sutarties 3.1, 3.2, 3.3, 3.4, 3.5, 3.6, 3.7, 3.8 punktus. Teigia, kad suinteresuotas asmuo kliudo matytis su vaiku, nuteikinėja vaiką prieš pareiškėją. Nuogąstauja, kad dėl praeityje išgyventų neigiamų blogų dalykų tiek santuokos metu, tiek skyrybų proceso metu suinteresuotas asmuo nuo pareiškėjos kažką slepia drausdamas jai matytis su sūnumi. Mano, kad šiuo atveju yra pažeidžiami nepilnamečio vaiko ir jos tesėti interesai.

17. Teismo sprendimu (nutartimi) patvirtinta taikos sutartis šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, nes ji kyla iš šalių suderintos valios, kuri patvirtinama teismo sprendimu.

18. Teismo patvirtinta sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 6.985 straipsnio 2 dalis). Taigi, nors taikos sutartis – taikus ginčo sprendimo būdas, įstatymas garantuoja priverstinį jos vykdymą. Priverstiniam taikos sutarties vykdymui mutatis mutandis (su būtinais pakeitimais) taikomos CPK ir lydinčiuosiuose teisės aktuose nustatytos priverstinio teismo sprendimų vykdymo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-469/2022).

19. CPK 646 straipsnio, reglamentuojančio vykdomojo rašto išdavimo tvarką, 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.

20. Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas, vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tuo atveju, kai teismas nustato, jog taikos sutartis yra nevykdoma. Dėl šios priežasties teismas turi įsitikinti ir sprendime (nutartyje) nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – ne, t. y. teismas įsitikina, ar taikos sutartis vykdoma vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami šalių pateikti įrodymai; teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019, 32–33 punktai).

21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad, sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, svarbu nustatyti ne tik faktą, kad taikos sutartis yra nevykdoma, bet ir įvertinti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, ar šalys jas supranta vienodai ir apskritai ar jos gali būti priverstinai vykdomos, ar neprašoma išduoti vykdomąjį raštą ir dėl reikalavimų, dėl kurių vykdymo nebuvo susitarta taikos sutartyje, nors jie ir susiję su šalių ginču, kuris buvo sprendžiamas byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468-403/2017). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nustačius, jog teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016).

22. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad teismo 2022 m. gruodžio 19 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 3.1, 3.2, 3.3, 3.4, 3.5, 3.6, 3.7, 3.8 punktuose nurodytos sąlygos šalims yra aiškios, suprantamos, jas įmanoma vykdyti priverstinai.

23. Nesutiktina su apeliantės atskirojo skundo argumentais, kad neva suinteresuotas asmuo nesilaiko šalių sudarytos taikos sutarties 3.1, 3.2, 3.3, 3.4, 3.5, 3.6, 3.7, 3.8 punktų, t. y. neužtikrina nepilnamečio vaiko ir pareiškėjos bendravimo tvarkos pagal teismo nutartimi patvirtintą šalių taikos sutartį. Pažymėtina, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog pareiškėjai nėra suteikiamos galimybės matytis ir bendrauti su sūnumi. Priešingai, iš bylai pateikto 2025 m. liepos mėn. Vaiko situacijos vertinimo sprendimo (toliau – Sprendimas) matyti, kad, apeliantei pranešus apie galimą vaiko teisių pažeidimą, Tarnyba vertindama situaciją bendravo su nepilnamečiu vaiku ir jo tėvais.

24. Tarnybos Sprendime nurodoma, kad nustatyti rizikos veiksniai vaiko motinai – 25.3.7. nepakankamos vaiko atstovų pagal įstatymą žinios ir įgūdžiai, susiję su vaiko raida ir branda, dėl kurių vaiko atstovai pagal įstatymą nesugeba tinkamai tenkinti vaiko poreikių, užtikrinti jo amžių bei poreikius atitinkančios raidos; 25.3.8. vaiko atstovai pagal įstatymą santuokos nutraukimo proceso ir (ar) gyvenimo skyriumi nustatymo metu ar po jo galbūt daro neigiamą įtaką vaikui ir jo situacijai, kenkia vaiko santykiams su kitu vaiko atstovu pagal įstatymą. Tarnyba nenustatė aplinkybių, kad vaikui būtų trukdoma matytis ir bendrauti su mama. Be to, iš Tarnybos Sprendimo turinio matyti, kad nepilnametis vaikas pats nurodė, jog tėvas jam nedraudžia ir netrukdo bendrauti su motina, nedaro jokios įtakos, poveikio jų bendravimui. Vaikas yra tokio amžiaus ((duomenys neskelbtini) metų), kai sugeba pats susitarti dėl susitikimų ir bendravimo su mama. Vaiko situacijos vertinimo metu vaikas nurodė, kad motinos nuolat išsakoma neigiama nuomonė apie tėvą neigiamai veikia jų santykius, vaikas su motina pykstasi, vaikas nurodė tai kaip vieną iš priežasčių, kodėl nenori bendrauti su motina. Tarnybos Sprendime taip pat pažymima, kad motinos veiksmai vertintini kaip neigiamos nuomonės formavimas vaikui apie jo tėvą, tai yra motina veikia priešingai vaiko interesams. Nurodoma, kad nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai – teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas ir priežiūrą. Vaiko mama neužtikrina vaiko poreikių, nepaiso vaiko nuomonės, prašymų, neatsižvelgia į vaiko bendravimo poreikius, taiko tėvų valdžios panaudojimą priešingai vaiko interesams.

25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aptartus duomenis, mano, kad konkrečiu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, jog suinteresuotas asmuo netinkamai vykdo šalių sudarytos ir teismo sprendimu patvirtintos taikos sutarties pirmiau nurodytas sąlygas. Iš pateiktų duomenų matyti, kad pats nepilnametis vaikas Tarnybos atstovams nurodė, jog tėvas jam nedraudžia ir netrukdo bendrauti su mama. Be to, suinteresuotas asmuo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad dėl susiklosčiusios situacijos jis kreipėsi į teismą prašydamas pakeisti taikos sutarties sąlygas dėl išlaikymo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos su pareiškėja pakeitimo.

26. LITEKO duomenys patvirtina, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose 2025 m. spalio 31 d. priimtas ieškovo S. Š. ieškinys atsakovei R. J. (Š.) dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui pakeitimo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo (bylos Nr. (duomenys neskelbtini)).

27. Šiuo atveju byloje nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepatenkino apeliantės prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo. Apeliantė atskirajame skunde nenurodė aplinkybių, kokiais konkrečiais suinteresuoto asmens veiksmais (neveikimu) pasireiškė taikos sutartyje numatytų sąlygų dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi neįvykdymas. Be to, apeliantės nurodomos aplinkybės, kad jos namuose sūnus turi atskirą kambarį, byloje esančiais įrodymais nepatvirtintos, kadangi tokių duomenų apeliantė nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui (CPK 178 straipsnis). Konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad būtų pažeidžiami geriausi nepilnamečio vaiko ar apeliantės teisėti interesai.

28. Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad kiti apeliantės atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės, todėl teismas dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

29. Išaiškintina, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjai, pasikeitus aplinkybėms, kreiptis į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą.

Dėl procesinės bylos baigties

30. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas mano, kad pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra, todėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 21 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

31. Atmetus pareiškėjos atskirąjį skundą, suinteresuotas asmuo įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnis).

32. Suinteresuotas asmuo apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas rengiant atsiliepimą į apeliantės atskirąjį skundą, todėl klausimas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlygimo nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.